Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Vilniaus miesto savivaldybės taryba.

Atminimo lenta J. Banaičiui šiuo metu yra sostinės Beržyno gatvėje, V. I. Kačialovui – Didžiojoje gatvėje, o T. Tilvyčiui skirta lenta yra Vokiečių gatvėje.

„(Lentas siūloma nuimti – BNS) būtent dėl jų kolaboravimo su sovietiniu režimu ir jų nuopelnų tam režimui. Komisija apsisprendė, kad galbūt nevertėtų jiems kabinti atminimo lentų“, – BNS pirmadienį sakė savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė.

Taip pat bus nuimtos sovietmečiu sostinėje įrengtos atminimo lentos nusipelniusiems menininkams su įrašais „LTSR“ ir „TSRS“ lietuvių ir rusų kalbomis, vietoje jų savivaldybės lėšomis pakabintos naujos tipinės atminimo lentos.

Tarybos sprendimu Vilniuje bus atnaujintos lentelės dailininkui Valentinui Adamkevičiui (A. Vienuolio g. 14), dirigentui Mykolai Bukšai (Vasario 16-osios g. 16), teatro režisieriui Borisui Dauguviečiui (V. Mykolaičio-Putino g. 8), kompozitoriui Baliui Dvarionui (Vasario 16-osios g. 17), teatro aktoriui Stepui Juknai (A. Vienuolio g. 14), režisieriui Romualdui Juknevičiui (A. Vienuolio g. 14), kompozitoriui Juozui Karosui (A. Mickevičiaus g. 33), baleto artistui Broniui Kelbauskui (A. Vienuolio g. 14), choreografui Juozui Lingiui (A. Vienuolio g. 14), dailininkui Kiprui Petrauskui (Raseinių g. 14), kompozitoriui Antanui Račiūnui (A. Mickevičiaus g. 33), teatro aktoriui Juozui Rudzinskui (A. Goštauto g. 2/15), kompozitoriui Jonui Švedui (Tilto g. 7).

Gegužę įsigaliojo Seimo priimtas įstatymas, draudžiantis viešose erdvėse propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.

Pagal įstatymą, šis draudimas taikomas bet kokia forma įamžinant ar atvaizduojant asmenis, simbolius, informaciją, propaguojančią totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.

Vilniaus taryba trečiadienį taip pat leido ant pastato Aušros Vartų gatvėje įrengti atminimo lentą Bazilijonų spaustuvei su tekstu „Švč. Trejybės bažnyčios ir Bazilijonų vienuolyno komplekse 1628–1839 m. veikė Bazilijonų spaustuvė“.

Jis mero Remigijaus Šimašiaus sąraše pakeis mandato atsisakiusį Vaidotą Ilgių, kai šis tarybos nario pareigų turėjo atsisakyti pasirinkęs darbą Tarptautinėje migracijos organizacijoje.

D. Rauba turi biomedicinos mokslų daktaro laipsnį, jis dirba Santaros klinikose, taip pat keliose privačiose sostinės klinikose nosies, gerklės, ryklės ir ausų ligų gydytoju. BNS jis sakė, jog daugiausia dėmesio skirs socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos sritims.

„Tos dvi kryptys bus pagrindinės, kuriose tikiuosi labiausiai save išnaudoti, bet neabejoju, kad turėčiau aktyviai domėtis ir aplinkos apsauga, Vilniaus plėtra ir gyventojams teikiamomis paslaugomis“,  – BNS sakė D. Rauba.

R. Šimašiaus Laisvės partijos frakcija savivaldybėje turi 17 tarybos narių iš 51.

„Noriu palinkėti visiems gražių švenčių ir padėkoti už tą laiką, praleistą Vilniaus miesto savivaldybės taryboje. Deja, pateiksiu prašymą netrukus Vyriausiajai rinkimų komisijai atiduodamas tarybos nario mandatą – mano nauji profesiniai iššūkiai neleidžia man derinti šios atsakomybės, prisiimtos vilniečiams, ir darbo“, – sostinės tarybos posėdyje trečiadienį pranešė R. Vaisbrodas.

Jis nedetalizavo, kokias pareigas žada užimti, tik užsiminė, jog tai būtų susiję su lobizmu.

„Viena iš mano funkcijų būtų lobistinė veikla, todėl tai būtų nesuderinama su esamomis pareigomis“, – BNS sakė postą paliekantis politikas.

Šiuo metu jis sako vadovaujantis įmonei, teikiančiai medicinines paslaugas. Anksčiau R. Vaisbrodas ėjo Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) vykdančiojo direktoriaus pareigas, prieš tai buvo Liberalų sąjūdžio atsakingasis sekretorius.

Jo vietą taryboje žada užimti sąraše „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!“ rinkimuose dalyvavusi advokato padėjėja Evelina Dobrovolska, atstovaujanti tautinėms mažumoms vardų ir pavardžių rašybos bylose.

Sprendžiant savivaldos klausimus, ji žada didžiausią dėmesį skirti tautinių mažumų ir žmogaus teisių problematikai švietimo srityje, taip pat supažindinant savivaldybės pareigūnus su neapykantos prieš tautines mažumas apraiškomis.

Viena iš mano funkcijų būtų lobistinė veikla, todėl tai būtų nesuderinama su esamomis pareigomis.

„Svarbu, kad savivaldybė ir pavaldžios įstaigos savo programose, biudžetuose ir spręsdama kitus klausimus atsižvelgtų į tautinių mažumų poreikius. Pavyzdžiui, jei daromos reformos švietimo srityje ar planuojamos naujos mokyklos, kad būtų atsižvelgta į tautinių mažumų poreikius. Galbūt užtektų kai kur įsteigti tautinių mažumų klasę“, – BNS sakė E. Dobrovolska.

Vietoje R. Vaisbrodo tarybos nario vietą pirmasis teisę turi užimti rinkimų sąraše po brūkšnio likęs savivaldybės tarybos sekretorius Simonas Girdzijauskas, tačiau jis nežada palikti šių pareigų. 

Vilniaus savivaldybės taryba trečiadienį atmetė buvusio mero Artūro Zuoko siūlymą sumokėti kompensacijas visiems tėvams, kurie dėl strigusios registracijos sistemos patyrė problemų šių metų sausį teikdami prašymus dėl vaikų priėmimo į darželius.

Po tarybos sprendimo Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) lyderis įsipareigojo sumokėti kompensacijas pats, tačiau ne visiems, kurie galėjo patirti nepatogumų dėl strigusios registracijos sistemos, o 22 asmenims, kurie dėl kompensacijų kreipėsi į savivaldybę.

„Baudžiate ne mane, o tuos vilniečius, kurie tikėjosi ir kurie patyrė nepatogumų dėl Vilniaus savivaldybės administracijos kaltės, - tarybos nariams kalbėjo A.Zuokas. - Noriu patvirtinti - be abejo, negaliu kompensuoti visų, nes neturiu tokių pajamų, bet tie 22 asmenys, kurie yra užsiregistravę, tai aš jiems pasiruošęs kompensuoti po 15 eurų, kurie kreipėsi į Vilniaus savivaldybės administraciją, iš savo lėšų.“

Klausiamas, kodėl kompensacijų nenumatė dar savo vadovavimo metu, A.Zuokas nurodė, kad tuo metu buvo davęs protokolinį pavedimą skirti kompensacijas, tačiau administracija to nespėjo įgyvendinti. Dabartiniai Vilniaus vadovai posėdyje tvirtino jokių tokio A.Zuoko pavedimo įrodymų neradę.

A.Zuoko teigimu, jei kompensacijų pareikalautų visi nepatogumų registruojant vaikus į darželius sausį patyrę tėvai, kurių buvo apie 2 tūkst., iš viso tam galėtų prireikti apie 30 tūkst. eurų.

Pirmoji registracija į darželius Vilniuje šiemet vyko sausio 12-ąją, tuomet dėl techninių problemų užstrigus sistemai, visi prašymai anuliuoti. Registracija pakartota kovo 25-ąją, tačiau ji vėl neveikė tinkamai. Rugsėjį taryba priėmė sprendimą atsisakyti nuostatos, kai sutapus kitiems prioritetams gaunant vietą darželiuose pirmenybė teikiama tiems, kurie anksčiau pateikė prašymą, tad tėvai raginami nepulti registruotis pirmosiomis dienomis. Registracijos į darželius 2016-iesiems pradžia numatyta gruodžio 15-ąją.

Vilniaus mero premiją nuo šiol galės gauti fotomenininkai, šokio, teatro bei kino atstovai.

Šiam sprendimui trečiadienį pritarė savivaldybės taryba. Iki šiol į premiją galėdavo pretenduoti rašytojai, dailininkai bei kompozitoriai, juos kasmet siūlydavo meno organizacijos.

„Reikia atkreipti dėmesį, kad meno priemonėmis, kurioms skiriama premija, turi būti atspindimas Vilnius. Vienai meno sričiai galėdavo būti teikiama viena premija per metus“, - BNS sakė Vilniaus savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Renė Jakubėnaitė.

Anot jos, premija, kurią sudaro 1000 eurų, šiemet gegužę gavo poetas Vitalijus Asovskis už lietuvių poezijos vertimų knygą „Rudens buhalteriją“ ir eilėraščius apie Vilnių.

Nors į premiją pretenduoti galėjo kelių sričių menininkai, dažniausiai ją gaudavo literatūros kūrėjai: 2005-aisiais šią premiją yra gavęs poetas Aidas Marčėnas, 2006-aisiais - poetas Algimantas Baltaakis, 2007-aisiais - poetas ir vertėjas Almis Grybauskas, 2008-aisiais - poetas ir publicistas Vytautas Rubavičius, 2009-aisiais - poetas Justinas marcinkevičius. 2010-aisiais premiją gavo trys menininkai: dailininkas Mindaugas Skudutis ir kompozitorius Algirdas Martinaitis ir po mirties - poetas Jonas Strielkūnas, 2011-aisiais ji įteikta poetui ir dailininkui Leonardui Gutauskui bei dailininkei Jūratei Mykolaitytei. 2012-aisiais ją gavo poetas Antanas Šimkus, 2013- poetas Julius Keleras, 2014-aisiais - Ramunė Brunzaitė.

Premija teikiama Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimu.

Dalis Vilniuje esančios Šv. Roko ligoninės patalpų išnuomojamos Lietuvos ir Vilniaus tremtinių ir politinių kalinių bendrijoms.

Jos glausis buvusioje Sapiegos slaugos ligoninės, tapusios Šv. Roko ligoninės dalimi, pastatuose Antakalnio gatvėje. Čia įsikurs ir viešoji įstaiga „Tibeto namai“, šią savaitę nusprendė Vilniaus savivaldybės taryba.

„Tibeto namams“ išnuomojamas savivaldybei priklausantis pastatas Antakalnio g. 17 iš viso užima 300 kv. metrų, per mėnesį nuoma kainuos 90 eurų.

Sprendime nurodoma, kad viešoji įstaiga įsikelti galės ne anksčiau nei 2015 metų gegužės mėnesį, kai viešoji įstaiga Šv. Roko ligoninė galutinai persikels į rekonstruotą pastatą Antakalnio Klinikų gatvėje.

Turto valdymo skyriaus vedėja Laura Jagusinskienė BNS sakė, kad tiek tremtiniai, tiek ir Tibeto kultūros puoselėtojai kelsis į du savivaldybei priklausančius pastatus Sapiegų parke, o likusieji pastatai bus perduoti čia netrukus įsikursiančiam Vilniaus technologijų ir meno centrui.

„Vienas pastatų yra administracinis, kuriame yra seniūnija, socialinės paramos centras, visuomeninė organizacija. Čia buvo du laisvi kabinetai, juos išnuomavome tremtinių organizacijoms - jie iki šiol buvo įsikūrę Gedimino prospekte, bet tos patalpos buvo parduotos. Kad jų nepaliktumėme gatvėje, pasiūlėme kitas patalpas. Didžioji dalis pastatų bus perduota viešajai įstaigai „Informacinis technologijų centras“, bet du pastatai yra likę savivaldybės žinioje. Tad vieną iš jų mes skyrėme „Tibeto namams“, - sakė L.Jagusinskienė.

Ji tvirtino, kad „Tibeto namai“ turės patys pasirūpinti pastato sutvarkymu bei pritaikyti jį savo reikmėms.

Taryba taip pat leido Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui išnuomoti savivaldybei priklausantį 30 kv. metrų garažą Jogailos gatvėje, kur anksčiau veikė dabar jau likviduotas policijos padalinys - Apsaugos policija. Savivaldybės teigimu, dalimi šalia esančių patalpų savo reikmėms toliau naudojasi policija.

Tuo metu teatro trupei „Atviras ratas“ savivaldybės taryba leido pratęsti per 160 kv. metrų patalpų nuomos sutartį Ašmenos gatvėje, teatralams tai atsieis beveik 50 eurų per mėnesį.

Visoms organizacijoms ir įstaigoms patalpos ne konkurso būdu išnuomojamos arba nuomos sutartys pratęsiamos penkeriems metams.

XVII amžiaus pabaigoje pastatytą Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir ligoninės kompleksą, kitus čia esančius statinius bei visą Sapiegų parką Kultūros ministerija praėjusią savaitę pasiūlė pripažinti Kultūros paminklais.

Nuo 1809 metų pastatai naudoti kaip ligoninės patalpos, o 1840 metais - perstatyti. Rūmų restauravimo darbai pradėti 2012 metais - juos baigti  ketinama šiemet iki rudens, tuomet čia turėtų įsikurti per tris dešimtis informacinių technologijų bei kitų sričių įmonių. Pagal savivaldybės planus, jos turėtų sukurti per 350 naujų darbo vietų ir per metus sumokėti apie 2 mln. eurų mokesčių.

Lietuvos laisvės sąjunga (LLS), vadovaujama Vilniaus mero Artūro Zuoko, sureitingavo ir paskelbė kandidatus į Vilniaus savivaldybės tarybą.

LLS užregistravo maksimalų galimą kandidatų skaičių - 102 - sostinės savivaldybės tarybos rinkimų sąraše. Jo viršuje - sekančios Vilniaus mero kadencijos siekiantis partijas pirmininkas, dabartinis Vilniaus meras A.Zuokas, pranešė partija.

Pranešime spaudai rašoma, jog toliau sąraše į sostinės tarybą eiliškumo tvarka yra išsirikiavę dabartiniai Vilniaus tarybos nariai Miroslovas Monkevičius ir Žilvinas Šilgalis, Vilniaus Žemynos gimnazijos Humanitarinio ir socialinio ugdymo skyriaus vedėja Aldona Šventickienė.

Toliau sąraše rikiuojasi „Vilniaus šilumos tinklų" direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Nėnius, „Lesto“ projektų vadovė Rasa Jaškevičienė, buvęs Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas ir dabartiniai Vilniaus savivaldybės tarybos nariai Nijolė Jagelavičienė, Jonas Juodka bei Petras Nausėda.

A.Zuokas pirmadienį oficialiai paskelbė sieksiantis būti perrinktas Vilniaus meru dar vienai kadencijai. A.Zuokas Vilniaus miestui vadovavo 2003-2007 metais. Pastaroji jo kadencija tęsiasi nuo 2011-ųjų.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai į Vilniaus miesto merus kelia Mykolo Majausko kandidatūrą, partija „Tvarka ir teisingumas“ - parlamentarą Petrą Gražulį. Liberalų sąjūdis kandidatu iškėlė Seimo narį Remigijų Šimašių, Darbo partija - dabartinį vicemerą Joną Pinskų, Lietuvos socialdemokratų partija - Gintautą Palucką, Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Europos parlamento narį Valdemarą Tomaševskį.

Savivaldos rinkimai, kuriuose pirmą kartą bus tiesiogiai renkami merai, vyks kitų metų kovo 1 dieną.

Vilniaus savivaldybės taryba trečiadienį atleido iš pareigų Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vadovą Henriką Ulevičių, jis sprendimą žada skųsti teismui.

Už direktoriaus atleidimą balsavo 21, prieš - 13, susilaikė 4 tarybos nariai.

Sprendime nurodoma, jog H.Ulevičius atleidžiamas už tai, jog neturėdamas savivaldybės pritarimo pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui rugpjūčio 27 dieną pasirašytą prašymą dėl laikinųjų priemonių taikymo sujungiant Vilniaus klinikinę ligoninę ir Psichikos sveikatos centrą. Šių įstaigų sujungimui po pateikimo Vilniaus taryba yra pritarusi šią vasarą.

Nurodoma, kad H.Ulevičius savo veiksmais pažeidė administracijos direktoriaus bei tarybos patvirtintus teisės aktus, kurie apibrėžia reikalavimus Vilniaus klinikinės ligoninės bei savivaldybės darbuotojams.

Tarybos sprendimu taip pat pavesta laikinai gydymo įstaigos vadovo pareigas užimti ligoninės Dienos chirurgijos skyriaus vedėjui Narimantui Markevičiui.

H.Ulevičius BNS tvirtino, jog, jo nuomone, sprendimas yra neteisėtas ir jį žada skųsti teismui.

„Atleidimo priežastis yra antikonstitucinė, dėl to man bus lengva gintis teisme ir grįžti į darbą. Rytoj važiuoju pas advokatus ir tą skundą parengsime“, - sakė H.Ulevičius.

Jis tvirtino, kad jį atleisti nuspręsta dėl to, jog jis priešinasi gydymo įstaigų sujungimui.

„Yra problema su turto pardavimu - paruoštas parduoti Psichiatrinėje ligoninėje hektaro sklypas su trimis pastatais, juose guli 70 ūmių psichiatrinių ligonių, dar 20 geriatrijos (senatvinėmis ligomis sergančių) ligonių. Savivaldybė skuba pastatus parduoti, kadangi baigiasi tarybos kadencija, o su ligoniais pastatų gi niekas nepirks. Tad buvo sprendimas, kad į šitą didelę mūsų ligoninę tuos ligonius būtų galima perkelti. Mes nesutikome, kadangi mūsų ligoninė yra perpildyta. Tai direktorių reikia nuimti“, - savo versiją, dėl ko iš tiesų buvo atleistas, pateikė H.Ulevičius.

H.Ulevičius tvirtina, jog jis laikinųjų apsaugos priemonių prašė po to, kai sprendimą dėl ligoninių sujungimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui (VAAT) apskundė Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje ir teismas kreipėsi į ligoninę, kaip trečiąjį asmenį, prašydamas atsiųsti atsiliepimą.

„Mes parašėme atsiliepimą ir kartu paprašėme apsaugos priemonių, kad teismas sulaikytų tą sprendimo priėmimą iki tol, kol įvyks ieškinio nagrinėjimas, kad būtų išsiaiškintas ligoninių jungimo teisėtumas. Mane dėl to atleidžia“, - tvirtino H.Ulevičius.

Anot jo, jei nebūtų pritaikyta laikinųjų apsaugos priemonių, taryba jau šį trečiadienį būtų galėjusi priimti galutinį sprendimą dėl gydymo įstaigų sujungimo ir Vyriausybės atstovo skundas liktų nepatenkintas.

Atleistasis ligoninės vadovas tvirtina, kad tiek Psichikos sveikatos centras, tiek Vilniaus miesto klinikinė ligoninė yra „gerai veikiančios dvi ligoninės“, kurių paslaugos esą nesidubliuoja, o klinikinė ligoninė esą ir taip atlieką nemažą dalį tyrimų Psichikos sveikatos centrui.

Teismas rugsėjo pradžioje nusprendė laikinai stabdyti sprendimus dėl gydymo įstaigų sujungimo, kol VAAT išnagrinės administracinę bylą, kurioje Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje prašo panaikinti šį sprendimą.

Vilniaus savivaldybės taryba liepos 9 dieną po pateikimo pritarė Vilniaus psichikos sveikatos centro bei Vilniaus klinikinės ligoninės sujungimui. Be to, taryba davė leidimą privatizuoti dalį reorganizuojamo Vilniaus psichikos sveikatos centro patalpų už beveik 4,2 mln. litų.