„Ilgų ir nelengvų diskusijų metu baigiama suderinti visiems grupės nariams priimtinus siūlymus, kas galėtų būti dabartiniuose Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose ir Šnipiškių žydų kapinių teritorijoje“, – komentare BNS šią savaitę nurodė Vyriausybės komunikacijos departamentas.

„Tikimės, jau šį mėnesį Vyriausybei bus pateikti darbo grupės pasiūlymai ir galėsime judėti su tolesniais projekto įgyvendinimo darbais“, – teigiama jame.

Anot departamento, nuo praėjusių metų balandžio, kai buvo sudaryta darbo grupė, skirta senųjų Šnipiškių žydų kapinių ir atminties vietos rūmų teritorijoje įamžinimo klausimams, suorganizuoti du gyvi šios grupės susitikimai Vilniuje ir du nuotoliniai,

Pernai birželį darbo grupės vadovas, Lietuvos nacionalinio dailės muziejus direktorius Arūnas Gelūnas sakė, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmus siekiama paversti memorialine erdve, skirta žydams atminti, o jų griovimas nėra svarstomas.

Jis taip pat kalbėjo, kad posėdyje siūlyta su Vilniaus sporto rūmais ir jų teritorija nedaryti nieko.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad vietoj apleistų rūmų galėtų būti įkurtas Lietuvos žydų istorijai skirtas muziejus ar memorialas.

Darbo grupę sudaro Vilniaus miesto muziejaus direktorė Rasa Antanavičiūtė, dramaturgas Marius Ivaškevičius, žurnalistas Rytis Zemkauskas, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Amerikos žydų komiteto Tarptautinių reikalų departamento vadovas Andrew Baker (Endriu Beikeris) ir kiti.

Nenaudojamus Vilniaus koncertų ir sporto rūmus Turto bankas perėmė 2015 metais iš tuomet bankrutuojančios Ūkio banko investicinės grupės ir bendrovės „Žalgirio sporto arena“ už 5,6 mln. eurų.

Tuomet planuota čia vietoj 1971-aisiais statytų rūmų įrengti konferencijų centrą, tačiau skelbti konkursai neįvykdavo arba buvo nutraukti.

Sporto rūmų rekonstrukcijos projektas susidūrė ir su kai kurių žydų bendruomenių pasipriešinimu, kadangi kompleksas yra senųjų žydų kapinių teritorijoje, kurios čia veikė nuo XVI amžiaus.

„Dabar svarstome, kokio tipo memorialinė erdvė galėtų būti šis pastatas ir ką daryti su teritorija, kaip išreikšti pagarbą tiems, kas buvo palaidoti“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Lietuvos nacionalinio dailės muziejus direktorius Arūnas Gelūnas, vadovaujantis darbo grupei, skirtai senųjų Šnipiškių žydų kapinių ir atminties vietos rūmų teritorijoje įamžinimo klausimams.

Jis kalbėjo, kad pastato griovimas nėra svarstomas.

„Jo neišeina nugriauti tiek dėl architektūrinių savybių, bet ir kultūrinė istorija yra svarbi, kadangi ir Sąjūdžio mitingai ten vyko, ir Roko maršai, ir Sausio 13–osios aukos pašarvotos“, – kalbėjo A. Gelūnas.

„Jau nekalbant apie tai, kad jis stovi žydų kapinių centre ir ilgą laiką tai buvo ignoruota. Dabar Lietuva, manau, tarsi ir būtų pasiruošusi išreikšti pagarbą“, – pridūrė jis.

Jo neišeina nugriauti tiek dėl architektūrinių savybių, bet ir kultūrinė istorija yra svarbi, kadangi ir Sąjūdžio mitingai ten vyko, ir Roko maršai, ir Sausio 13–osios aukos pašarvotos.

Amerikos žydų komiteto Tarptautinių reikalų departamento vadovas Andrew Baker (Endriu Beikeris) kalbėjo besitikintis, kad ši vieta bus atiduoda žydų atminimui, tačiau kėlė klausimą, ką tai reiškia praktiškai.

„Manau, kad tai, ką matome šiandien, yra maždaug prieš metus prasidėjusio proceso tęsinys su dramatiškais politikos pokyčiais“, – sakė jis.

Vienas iš posėdyje pristatytų pasiūlymų – su Vilniaus sporto rūmais ir jų teritorija nedaryti nieko.

„Yra ir tokių balsų, sakančių: nelįskit išvis prie teritorijos, prie pastato, tegu tiesiog sugriūva ir suyra“, – sakė A. Gelūnas.

„Yra atsargių balsų iš žydų religinės bendruomenės, kurie sako: taip, pritariame memorializacijai ir teritorijos, ir pastato“, – kalbėjo darbo grupės vadovas.

Anot jo, yra tokių, kurie sveikina premjerės Ingridos Šimonytės idėją vietoj apleistų rūmų įkurti Lietuvos žydų istorijai skirtą muziejų ar memorialą.

Šią idėją premjerė išsakė dar pernai lapkritį. Ji tąsyk teigė, kad diskusijos dėl Lietuvos žydų atminimo šioje vietoje gali užsitęsti, o sprendimus priimti bus nelengva.

Tuo metu A. Gelūnas mano, kad susitarti galėtų pavykti, nors kol kas aiškios idėjos ir konkretaus projekto darbo grupė neturi.

Ši darbo grupė sudaryta šiemet balandžio 5 dieną.

Darbo grupei vadovauja A. Gelūnas, jos nariai yra Vilniaus miesto muziejaus direktorė Rasa Antanavičiūtė, dramaturgas Marius Ivaškevičius, žurnalistas Rytis Zemkauskas, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, A. Baker (Endriu Beikeris), Vilniaus vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis ir kiti.

Darbo grupei pavesta parengti ir pateikti Vyriausybei senųjų Šnipiškių žydų kapinių ir atminties vietos dabartiniuose Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose įamžinimo pasiūlymus ir koncepciją.

Premjerė ketvirtadienį susirinkusiems darbo grupės nariams kalbėjo apie Lietuvos žydų indėlį kuriant bendrą valstybę, kovojant už jos nepriklausomybę.

„To niekada nepamiršdami turime grąžinti senųjų Šnipiškių žydų kapinių vietai deramą orumą“, – Vyriausybės kanceliarijos pranešime cituojama I. Šimonytė.

Koncepcija turėtų apimti tiek Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastato funkcinę paskirtį, tiek senųjų Šnipiškių žydų kapinių teritorijos įamžinimą ir tinkamą apsaugą, ypatingą dėmesį skiriant išorės ir vidaus sinergijai.

Tikimasi, kad darbo grupė savo pasiūlymus dėl statinio ateities pateiks iki šių metų pabaigos.

Planai vietoj 1971–aisiais statytų nebenaudojamų Koncertų ir sporto rūmų įrengti konferencijų centrą buvo brandinami nuo 2015-ųjų, kai pastatą perėmė Turto bankas.

Šis atnaujinti rūmus siekė jau 2016-aisiais, bet tais metais skelbtas konkursas buvo nutrauktas. Vėliau, 2017 metų pradžioje, Turto bankas nutraukė ir pradėtas derybas su įmonių konsorciumu, kurį sudarė bankrutuojanti Vilniaus statybų bendrovė „Active construction management“ (buvusi „Irdaiva“), restruktūrizuojama įmonė „LitCon“ ir „Pamario restauratorius“.

Nuo to laiko rekonstrukcijos pradžia buvo vis atidedama, klausimų kilo dėl planuojamo Kongresų centro operatoriaus konkurso sąlygų – potencialūs dalyviai svarstė, jog jos gali būti pritaikytos valstybės valdomam parodų ir kongresų centrui „Litexpo“.

Sporto rūmų rekonstrukcijos projektas susidūrė ir su kai kurių žydų bendruomenių pasipriešinimu, kadangi kompleksas yra senųjų žydų kapinių teritorijoje, kurios čia veikė nuo XVI amžiaus.

Tam šių metų sausį–kovą buvo atlikta statinio apžiūra ir techninis auditas – buvo vertinama konstrukcijų ir inžinerinių sistemų esama būklė, vertinta, kokie reikalingi darbai atsižvelgiant į priešgaisrinės saugos ir kultūros paveldo reikalavimus, BNS Plius informavo Turto bankas.

Jo teigimu, analizės pagrindu nuspręsta Sporto rūmų tvarkymo darbus skaidyti į du etapus.

„Pirmojo etapo metu bus atliktas stogo, fasadų ir nuogrindų remontas. Šiuo metu vyksta šio etapo darbų projektavimas, parengus projektą, bus perkami rangos darbai, kuriuos tikimasi atlikti iki metų pabaigos. Šių darbų vertė paaiškės po rangos darbų pirkimo“, – komentavo Turto bankas.

Antrojo etapo metu bus atliekami kultūros paveldo elementų – fasado, lubų, sienų ir kolonų apdailos, vestibiulio grindų, terasos, aikštelės, baseinėlio – remonto ir apsaugos darbai, taip pat tvarkomos priešgaisrinės saugos, elektros, apsauginės signalizacijos, vaizdo stebėjimo sistemos, atliekami kiti darbai.

Turto bankas centriniame viešųjų pirkimų portale (CVPP) liepos 1 dieną paskelbė antrojo etapo darbų projektavimo pirkimą, potencialių dalyvių pasiūlymų laukiama iki liepos 11 dienos ryto.

„Parengus projektą bus perkami konservavimo rangos darbai, kurie, planuojama, prasidės ir bus vykdomi kitais metais. Šių darbų vertė paaiškės po rangos darbų pirkimo“, – nurodė Turto bankas.

Vyriausybė pernai rugpjūtį informavo kol kas atsisakanti planų apleistuose rūmuose įrengti Kongresų centrą, nes pandemija pakeitė konferencinio turizmo rinką ir aplinką, todėl rūmų vizija keičiasi. Premjerė Ingrida Šimonytė tuomet tvirtino, kad įgyvendinti projektą nebūtų finansiškai saugu.

Šiemet sausį I. Šimonytė sakė, kad rūmai galėtų tapti muziejumi ar memorialu, skirtu Lietuvos žydų istorijai.

Planai vietoje 1971-aisiais statytų nebenaudojamų koncertų ir sporto rūmų įrengti konferencijų centrą buvo brandinami nuo 2015-ųjų, kai pastatą iš bankrutavusios Ūkio banko investicinės grupės ir bendrovės „Žalgirio sporto arena“ perėmė Turto bankas.

Šis atnaujinti rūmus siekė jau 2016-aisiais, bet tais metais skelbtas konkursas buvo nutrauktas. Vėliau, 2017 metų pradžioje įmonė nutraukė ir pradėtas derybas su bankrutuojančios Vilniaus statybų bendrovės „Active construction management“ (buvusi „Irdaiva“), restruktūrizuojamos įmonės „LitCon“ ir „Pamario restauratoriaus“ konsorciumu.

Nuo to laiko rekonstrukcijos pradžia buvo vis atidedama, klausimų kilo dėl planuojamo Kongresų centro operatoriaus konkurso sąlygų – potencialūs dalyviai svarstė, jog jos gali būti pritaikytos valstybės valdomam parodų ir kongresų centrui „Litexpo“.

Sporto rūmų rekonstrukcijos projektas susidūrė su kai kurių žydų bendruomenių pasipriešinimu, kadangi kompleksas yra senųjų žydų kapinių teritorijoje, kurios čia veikė nuo XVI amžiaus.

2018 metais Finansų ministerijos rašte buvo nurodoma, jog projektas kainuos iki 29 mln. eurų (su PVM).

Ketvirtadienį paskelbtame interviu LRT ji tvirtino, kad tokia idėja svarstoma po praėjusius metus vykusių konsultacijų – ankstesnė Vyriausybė planavo rekonstravus rūmus įrengti Kongresų centrą.

„Mes visus praėjusius metus šiek tiek bandėme konsultuotis, o kaip, jeigu pakeistume požiūrį ir nutartume, kad ta vieta, kaip ypatinga vieta Lietuvos žydų istorijoje, būtų skirta tam, kad Lietuvos žydų istorija ten ir būtų papasakota. Ar per muziejų, memorialą, specialiai tam tikslui dedikuotą objektą“, – tvirtino I. Šimonytė.

LNK reportažas:

„Turiu pasakyti, kad pavyko išgirsti nemažai palaikymo, ir manau, jog Vyriausybė bandys ieškoti geros idėjos, kaip galėtume tai įgyvendinti. Mane labai įkvepia „Polino“ muziejaus pavyzdys Varšuvoje. Tikrai gražus muziejus, tikrai labai graži idėja ir labai puikus išpildymas“, – sakė Vyriausybės vadovė.

Ji priminė, kad pastato pritaikymui iššūkių kelia ir viešos diskusijos su tarptautinės žydų bendruomenės atstovais, ir tai, jog rūmai yra pripažinti kultūros paveldo objektu. Premjerė atmetė nuogąstavimus, sakydama, kad vystyti, pavyzdžiui, daugiabučių statybos čia taip pat nėra įmanoma, kadangi jau sutarta dėl pačių senųjų Šnipiškių žydų kapinių tvarkymo projekto.

„Bandysime eiti tuo keliu ir įsivertinti, ar galėtume pasiūlyti visuomenei gerą idėjinį išpildymą tos vietos, kuri būtų skirta Lietuvos žydų istorijai. Ne tik Holokaustui, tiesiog papasakoti visai istorijai, ką mes turėjome per amžius ir ko netekome, ir kad tuos mažus dalykus, kuriuos vis dar turime, galėtume išsaugoti ir auginti“, – tvirtino I. Šimonytė.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius ketvirtadienį teigė sveikinantis Vyriausybės vadovės poziciją dėl Sporto rūmų ateities.

Anot jo, ankstesnis Vyriausybės sprendimas nutraukti kongresų rūmų projektą buvo klaida, „tačiau žydų tautos istorijos įamžinimas šioje jautrioje vietoje yra labai geras pasirinkimas“.

„Iš Vyriausybės tikiuosi ne tik žodžių, bet ir konkrečių, su šiais sprendimais susijusių finansinių įsipareigojimų. Kalbėdamiesi su bendruomene apie tokį šių rūmų panaudojimą (ką jau ir esu pradėjęs), tikrai rasime geriausius sprendimus“, – savo „Facebook“ paskyroje teigė meras.

Planai vietoj 1971-aisiais statytų nebenaudojamų koncertų ir sporto rūmų įrengti konferencijų centrą brandinti nuo 2015-ųjų, kai pastatą perėmė Turto bankas.

Šis atnaujinti rūmus siekė jau 2016-aisiais, bet tais metais skelbtas konkursas buvo nutrauktas. Vėliau, 2017 metų pradžioje, įmonė nutraukė ir pradėtas derybas su bankrutuojančios Vilniaus statybų bendrovės „Active construction management“ (buvusi „Irdaiva“), restruktūrizuojamos įmonės „LitCon“ ir „Pamario restauratoriaus“ konsorciumu.

Nuo to laiko rekonstrukcijos pradžia buvo vis atidedama, klausimų kilo dėl planuojamo Kongresų centro operatoriaus konkurso sąlygų – potencialūs dalyviai svarstė, jog jos gali būti pritaikytos valstybės valdomam parodų ir kongresų centrui „Litexpo“.

Sporto rūmų rekonstrukcijos projektas susidūrė ir su kai kurių žydų bendruomenių pasipriešinimu, kadangi kompleksas yra senųjų žydų kapinių teritorijoje, kurios čia veikė nuo XVI amžiaus.

2018 metais Finansų ministerijos rašte nurodyta, kad projektas kainuos iki 29 mln. eurų.

Tai BNS pirmadienį patvirtino Vyriausybės kanceliarija. Apie tai pirmasis pranešė portalas alfa.lt.

„Pandemija pakeitė konferencinio turizmo rinką ir aplinką, koreguojasi planai dėl šio projekto ankstesnių vizijų. Vyriausybė ieško kitų sprendimų“, – BNS komentavo premjerės atstovė spaudai  Rasa Jakilaitienė.

Projektą koordinuojantis Turto bankas pernai spalį BNS teigė, kad Sporto rūmų rekonstrukciją buvo ketinama pradėti 2022 metais.

Planai vietoj 1971-aisiais statytų nebenaudojamų Vilniaus koncertų ir sporto rūmų įrengti konferencijų centrą buvo brandinami nuo 2015-ųjų, kai Turto bankas iš bankrutuojančios Ūkio banko investicinės grupės ir bendrovės „Žalgirio sporto arena“ už 5,6 mln. eurų perėmė rūmų pastatą.

Turto bankas planus atnaujinti rūmus siekė jau 2016-aisiais, bet tais metais skelbtas konkursas buvo nutrauktas. Vėliau, 2017 metų pradžioje įmonė nutraukė ir pradėtas derybas su bankrutuojančios Vilniaus statybų bendrovės „Active construction management“ (buvusi „Irdaiva“), restruktūrizuojamos įmonės „LitCon“ ir „Pamario restauratoriaus“ konsorciumu.

Nuo to laiko rekonstrukcijos pradžia buvo vis atidedama, klausimų kilo dėl planuojamo Kongresų centro operatoriaus konkurso sąlygų – potencialūs dalyviai svarstė, jog jos gali būti pritaikytos valstybės valdomam parodų ir kongresų centrui „Litexpo“.

Sporto rūmų rekonstrukcijos projektas susidūrė su kai kurių žydų bendruomenių pasipriešinimu, kadangi kompleksas yra senųjų žydų kapinių teritorijoje, kurios čia veikė nuo XVI amžiaus.

2018 metais Finansų ministerijos rašte buvo nurodoma, jog projektas kainuos iki 29 mln. eurų (su PVM).

Jo teigimu, buvusių žydų kapinių vietoje išrikiuotos kėdės su simboliniais eurų banknotais žeidžia ten palaidotų žmonių atminimą. 

Penktadienio rytą prie apleistų rūmų turizmo verslo atstovai nebylia akcija paragino Vyriausybę įgyvendinti planus vietoje Sporto rūmų įkurti Kongresų centrą.

„Manau, Lietuvos turizmo asociacijos suklydo rengdamos tokią akciją“, – BNS šeštadienį sakė S. Gurevičius.

„Valstybei minint Lietuvos žydų istorijos metus ar bet kokiais kitais metais, mažų mažiausiai nemoralu statyti kėdes su eurų banknotais virš Šiaurės Jeruzalę kūrusių žmonių galvų, jų palaikų“, – pridūrė jis.

Žydų organizacijos skirtingai vertina iniciatyvą įkurti Kongresų centrą vietoje Sporto rūmų.

Lietuvos Vyriausybė projektą suderino su Lietuvos žydų bendruomene ir Londone įsikūrusiu Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetu.

Rekonstrukcijos šalininkai teigia, kad sovietinės okupacijos metu statant Vilniaus koncertų ir sporto rūmus buvo sunaikinti iki tol toje vietoje buvę palaidojimai, o pats pastatas, kaip ir jį supusios kapinės, yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir negali būti nugriautas.

Tačiau S. Gurevičiaus vadovaujama bendruomenė ir kai kurios užsienio žydų organizacijos projektui prieštarauja, kritiką yra reiškę ir dešimtys JAV kongresmenų. Kritikai sako, kad kongresų centro įrengimas išniekintų žydams šventą vietą.

S. Gurevičius teigia, kad Kongresų rūmai turėtų būti statomi kitoje vietoje, o kapinių teritorija galėtų virsti edukaciniu memorialu apie Lietuvos žydų indėlį į pasaulio mokslą, meną ir kultūrą, tai taptų net didesniu turistų traukos centru.

„Net ekonomiškai neapsimoka renovuoti Sporto Rūmų, pigiau yra pastatyti naują pastatą kitoje vietoje, tad pakeitę jų lokaciją, ne žydams ar kam nors kitam, o savo mylimam miestui ir Valstybei padarytume paslaugą“, – sakė S. Gurevičius.

Valstybės turtą valdantis Turto bankas metų pradžioje pranešė, kad būsimo Konferencijų ir kongresų centro rangovo bei operatoriaus konkursus planuojama paskelbti šiemet. 

Tylią akciją penktadienį prie Sporto rūmų surengė Nacionalinė turizmo verslo asociacija, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija bei Lietuvos turizmo asociacija.

Jų teigimu, laiku pastatytas Kongresų centras būtų viena efektyviausių ilgalaikių turizmo verslo gelbėjimo priemonių, padėtų išlaikyti esamas darbo vietas ir kurti naujas, o kartu skatintų ir bendrą šalies ekonomikos atsigavimą.

„Šioje vietoje jau daug metų laukiame įsikuriant Kongresų centro, bet krizės akivaizdoje mūsų sektoriui jis tampa kritiškai svarbus. Skaudžiai nukraujavusiems viešbučiams, restoranams ir kitiems paslaugų tiekėjams Kongresų centras padės atsitiesti ir sukurs naujų darbo vietų, todėl investicijų nukreipimas į šį projektą yra viena efektyviausių ilgalaikių kovos su krize priemonių“, – pranešime spaudai teigė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Akcijos organizatoriai teigia, kad tuščios kėdės tarptautinę darbo dieną atspindi dabartinę visų turizmo sektoriuje dirbančių įmonių situaciją – išnykusius klientų srautus, o simboliniai pinigų banknotai primena, kad situacijos sprendimas bei pinigai, kuriuos valstybė galėtų uždirbti, guli panosėje.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį atmetė įmonės skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo nutartį - pagal ją Turto banko vasarį priimtas sprendimas nutraukti konkursą buvo teisėtas. Teismas taip pat konstatavo, kad buvęs komisijos narys Tomas Lukoševičius, tuo pat metu dirbęs „Irdaivoje“, turėjo įtakos priimant sprendimus, susijusius su „Irdaiva“.

„Tai neabejotinai sukėlė neigiamus padarinius komisijos in corpore sprendimų patikimumui. Skaidrumo principas viešuosiuose pirkimuose tiek iš perkančiosios organizacijos, tiek iš tiekėjo iš esmės reikalauja laikytis bendrojo sąžiningumo, objektyvių ir skaidrių pirkimo procedūrų vykdymo“, – pranešime teigė Apeliacinio teismo teisėjas Gintaras Pečiulis.

Pasak teisėjo, fakto, jog T. Lukoševičius dirbo ir „Irdaivoje“ bei šį faktą nutylėjo, o paaiškėjus interesų konfliktui, nenusišalino nuo sprendimų, „pakanka, kad būtų konstatuotas interesų konfliktas ir pirkimo procedūrų objektyvumo bei skaidrumo principų pažeidimas“.

„Bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, jog, T. L., dirbdamas komisijoje, priiminėjo ieškovei „Irdaivai“ palankius ir jai naudingus sprendimus“, - rašoma pranešime.

Anot apygardos teismo, „Irdaivos“ susirašinėjimas su komisija patvirtino, kad bendrovė žinojo apie jos darbuotojo darbą komisijoje, tačiau šio fakto neviešino ir nesiėmė jokių veiksmų.

„Irdaivos“ vadovaujamas konsorciumas kaip vienintelis atitikęs kvalifikaciją buvo pasirinktas deryboms, kurios vasarį buvo nutrauktos.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) vasarį informavo Turto banką, kad vienas viešojo pirkimo komisijos narių, šiuo metu jau nedirbantis Turto banke, tuo pat metu dirbo ir „Irdaivoje“. Kovo pabaigoje FNTT atliko kratas bendrovėje „Irdaiva“, jos vadovas ir savininkas Irmantas Kublius buvo sulaikytas.

Viešųjų pirkimų tarnyba praėjusių metų pabaigoje pareiškė, jog Turto bankas turės iš naujo svarstyti konkurso biudžetą bei konsorciumo pasiūlytą kainą, kuri pasirodė per didelė - ji siekė 27,79 mln. eurų.

Rūmų pritaikymo konferencijų centrui projektą įgyvendinantis Turto bankas pernai rugpjūtį jau buvo nutraukęs rangovo konkursą, kuriam pasiūlymus pateikė 4 dalyviai, iš jų trys neatitiko kvalifikacijos. Tuomet Turto bankas pradėjo derybas su „Irdaivos“, „Pamario restauratoriaus“ ir „LitCon“ konsorciumu.

Vyriausybė kovą patvirtintoje šių metų Valstybės investicijų programoje nenumatė lėšų Sporto rūmų rekonstrukcijai.

Finansų viceministras Darius Sadeckas tuomet BNS teigė, kad konkursui įstrigus teismuose, neaiški projekto eiga ir jo finansavimo poreikis šiemet. Tačiau, anot jo, tai nereiškia, kad lėšų šiemet rekonstrukcijai nebus skirta.

BNS žiniomis, konkurso šiemet atnaujinti nenumatoma.

„Patvirtinome, kad artimiausiu metu bus skelbiamas tarptautinis konkursas, įvertinant tai, kad ankstesnės procedūros buvo nutrauktos dėl galimo neskaidrumo. Tas projektas bus toliau vystomas, tik, deja, nusikels dabar terminai“, - BNS sakė premjeras po susitikimo su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi.

„Dar patikslinsiu, bet iki rugsėjo mėnesio tas turėtų būti padaryta“, - pridūrė jis, paklaustas, kada bus skelbiamas naujas rangovų konkursas.

Prieš kelis mėnesius S.Skvernelis ir R.Šimašius po susitikimo sakė, kad rekonstruojant pasatą svarstoma jame įrengti ir Žydų istorijos muziejų, tačiau idėją netrukus sukritikavo Lietuvos ir JAV žydų atstovai. Šįkart S.Skvernelis sako, kad muziejaus idėja nebesvarstoma.

„Ne, mes liekame prie projekto, kuris buvo patvirtintas - kitokių variantų keisti, dar gilinti investicijas, šiuo metu nėra. Tai, kas buvo padaryta ankstesnės Vyriausybės sprendimu, tas ir liks“, - teigė jis.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius BNS patikino, kad net ir atsisakius Žydų muziejaus, čia turėtų iškilti akcentas žydų istorijai, kaip numatyta ir ankstesniame projekte.

„Bet šiaip, turi būti Kongreso rūmai, ir, aišku, Vilniaus miestui tai ypatingai aktualu, nes bent trys viešbučiai šalia statomi ir apskritai Vilnius išreklamuotas kaip kongresų vieta, o pajėgumų trūksta“, - sakė R.Šimašius.

Vasarį Turto bankas nutraukė derybas su vieninteliu kvalifikaciją atitikusiu konsorciumu „Irdaiva“ dėl įtarimų šios įmonės vadovui, taip pat vienam Turto banko atstovui, kuris buvo ir viešojo pirkimo komisijos narys, ir dirbo „Irdaivai“.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) vasarį informavo Turto banką, kad vienas viešojo pirkimo komisijos narių, šiuo metu jau nedirbantis Turto banke, tuo pat metu dirbo ir „Irdaivoje“. BNS šaltinių žiniomis, buvęs Turto banko darbuotojas yra Tomas Lukoševičius.

Kovo pabaigoje FNTT atliko kratas bendrovėje „Irdaiva“, jos vadovas ir savininkas Irmantas Kublius buvo sulaikytas.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) praėjusių metų pabaigoje pareiškė, jog Turto bankas turės iš naujo svarstyti konkurso biudžetą bei konsorciumo pasiūlytą kainą, kuri pasirodė per didelė - ji siekė 27,79 mln. eurų.

Rūmų  pritaikymo konferencijų centrui projektą įgyvendinantis Turto bankas pernai rugpjūtį jau buvo nutraukęs rangovo konkursą, kuriam pasiūlymus pateikė 4 dalyviai, iš jų trys neatitiko kvalifikacijos. Tuomet Turto bankas pradėjo derybas su „Irdaivos“, „Pamario restauratoriaus“ ir „LitCon“ konsorciumu.

Izraelis neturi Lietuvai priekaištų dėl planų sutvarkyti šalia senųjų žydų kapinių Šnipiškėse esančius Vilniaus koncertų ir sporto rūmus, sako premjeras Algirdas Butkevičius.

Šį klausimą A.Butkevičius teigia aptaręs antradienį Jeruzalėje vykusiame susitikime su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu (Netanjahumi).

„Ne, visiškai nesakė jokio priekaišto - premjeras minėjo, kad pastaruoju metu yra gauta tokia informacija, jis su ja yra visiškai susipažinęs. Aš pasakiau, kad mes norime tai sutvarkyti ir jokių sprendimų, darbų nevykdysime nesuderinę nei su Lietuvos žydų bendruomene, nei su tarptautine žydų kapų saugojimo organizacija, kuri ir buvo atvykusi į Lietuvą. Jis aiškiai pasakė: labai gerai, tai yra mano atsakymas“, - BNS telefonu iš Jeruzalės antradienio vakarą sakė A.Butkevičius.

Premjeras taip pat tvirtino B.Netanyahu pristatęs Lietuvos Vyriausybės planus sutvarkyti Šnipiškių kapinių teritoriją įrengiant memorialą.

Susitikime aptartas ir ekonominis bendradarbiavimas, perspektyvos bendradarbiaujant energetikos srityje, akcentuota mokslinio potencialo svarba. 

Vyriausybė ketina įsigyti Vilniaus koncertų ir sporto rūmus bei pritaikyti kongresų veiklai - birželio pradžioje Vilniaus koncertų ir sporto rūmų  rekonstrukcijos projektą Vyriausybė pripažino valstybei svarbiu projektu. Įrengtą centrą 10 metų ketinama išnuomoti pasirinktam operatoriui. Šiuo metu su pastato ir sklypo savininkais deramasi dėl jo įsigijimo.

Kai kurie ultraortodoksų žydų rabinai rugpjūčio pabaigoje paragino Vyriausybę atšaukti Sporto rūmų rekonstrukciją, sakydami, kad ji gali pažeisti Šnipiškių žydų kapines. Lietuvos žydų bendruomenė ir Londone įsikūręs Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetas projektui neprieštarauja, teigdamas, kad jis niekaip nepakenks kapinėms.

Žydų kapinės Vilniaus centre veikė nuo XVI amžiaus. Jos uždarytos XIX amžiuje.

Sovietmečiu panaikinus kapines prasidėjo jų antžeminių dalių naikinimas. Aštuntame dešimtmetyje statant   Sporto  ir koncertų   rūmus  buvo sunaikinta nemaža dalis pačių kapų, taip pat panaikintos bet kokios paviršinės kapinių ribos, o pačių kapinių buvimo faktas nutylimas.

Kapinių ribos buvo patvirtintos 2009 metais, kapinių vietoje pašalinta automobilių stovėjimo aikštelė. Žydų atstovai sutiko su Vyriausybės patvirtintomis kapinių ribomis ir neprieštaravo, kad ginčytinoje teritorijoje esantys apartamentai bei   Sporto   rūmai  nebūtų judinami.

Galutinai įsigyti buvusių Sporto rūmų pastatą iš bankrutuojančios Ūkio banko investicinės grupės (ŪBIG) Turto bankas turi iki liepos pabaigos, sako premjero patarėja Jūratė Juozaitienė. Tačiau banko atstovas sako, kad tai nerealu, nes nesutariama dėl kainos.

„Dabar vyksta derybos, buvo du raundai. Iki liepos pabaigos jiems yra duota užduotis susiderėti, nupirkti ir įregistruoti valstybės vardu. Rugpjūčio mėnesį Turto bankas turės užsakyti energetinį auditą, investicinį projektą ir pradėti ruošti technines specifikacijas projektavimo ir rangos darbams“, - BNS sakė J.Juozaitienė.

Anot jos, deryboms dėl pastato vadovauja naujasis Turto banko direktorius Vaidotas Aleksius.

Tačiau banko Nekilnojamojo turto departamento laikinasis vadovas Laimas Daniūnas BNS sakė, kad iki liepos pabaigos visas įsigijimo procedūras baigti nerealu, nes abi pusės kol kas nesutaria dėl kainos.

Anot L.Daniūno, šiuo metu Turto banko derybinė grupė laukia ŪBIG bankroto administratorės įmonės „Bankroto administravimo paslaugos“ ir Šiaulių banko, kuriam įkeistas turtas, pasiūlymo dėl pastatų įsigijimo sąlygų.

„Kad pasirašysime sutartį liepos pabaigoje - galbūt nelabai, bet ketinimų protokolą, sakykime, galbūt įmanoma pasirašyti, jeigu šalys sutars dėl kainos“, - BNS sakė jis.

L.Daniūnas patvirtino, jog turto savininkai už Sporto rūmus prašo „ženkliai daugiau“ nei 5 mln. eurų - tokia valstybės lėšų suma numatoma projekto galimybių studijoje.

ŪBIG bankroto administratorius už 14,7 tūkst. kvadratinių metrų ploto rūmus su kiemo statiniais bei žemės sklypu trijuose aukcionuose norėjo gauti nuo 9 mln. iki 11,4 mln. eurų.

Dabar skelbiama, kad preliminari rūmų rekonstrukcijos projekto vertė, įskaitant pastato įsigijimą iš ŪBIG, siekia iki 19,7 mln. eurų.

Birželio pradžioje Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos projektą Vyriausybė pripažino valstybei svarbiu projektu - tai leis institucijoms priimti sprendimus dėl projekto ir vykdyti darbus prioriteto tvarka. Įrengtą centrą 10 metų ketinama išnuomoti pasirinktam operatoriui.

Vyriausybė planuoja, kad Sporto rūmų ekonominė-socialinė nauda per 15 metų sieks 110 mln. eurų, į Vilnių per šį laiką bus pritraukta 600 tūkst. užsienio turistų, kurie turėtų išleisti 183 mln. eurų, bei 2,2 mln. vietos turistų, kurie išleistų 60 mln. eurų.