Kaip nurodo organizatoriai, 67-ame bokšto aukšte bus atidarytas 333 kvadratinių metrų bistro-baras „Toliai“.

Tuo metu virš jo esančiame aukšte atveriama posėdžių salė „Debesys“ su poilsio kambariais. Ji skirta nedideliems renginiams, investuotojų, valdybų susitikimams bei jų poilsiui.

Atidaryme dalyvaus susisiekimo ministras Marius Skuodis, Telecentro vadovas Remigijus Šeris, Vilniaus vicemeras Andrius Grigonis bei kiti institucijų ir rekonstrukcijos projekto vykdytojų atstovai.

Šiuo metu rekonstruojamas Vilniaus televizijos bokštas yra aukščiausias Lietuvos pastatas, įtrauktas į Kultūros paveldo registrą. 

Vakare po saulėlydžio bus įjungta televizijos bokšto kompiuterizuota apšvietimo sistema, ir bokštas nušvis Trispalvės spalvomis, pranešė Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras).

Penktadienį Lietuva švenčia Valstybės atkūrimo dieną. Ta proga sostinėje vyks jaunimo eitynės, bus demonstruojama šalies gynybos pajėgumų ekspozicija, vyks iškilmingi minėjimo renginiai – jie numatyti visoje šalyje.

1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba Vilniuje paskelbė atkurianti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje.

Laužai liepsnoja ir prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato, o kiek vėliau turėtų būti uždegti ir Nepriklausomybės aikštėje, kur numatyta Sąjūdžio valanda.

Vakare Seimo Lietuvos laisvės gynėjų ir Vitražo galerijose vyks koncertas visuomenei, Koncertas „In memoriam“ vyks ir Šv. Jonų bažnyčioje.

Minia būriavosi prie netoli televizijos bokšto esančio memorialo Sausio 13-osios aukoms, joje buvo ir prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia.

Jie bei kiti žmonės ant memorialo dėjo gėles, uždegtas žvakes, per aukų pagerbimo ceremoniją skambėjo patriotinės dainos, per ekraną buvo rodomi 1991 metų sausio įvykių archyviniai kadrai.

Nebuvo metų, kad nebūtume čia sudalyvavę.

Kino ir televizijos režisierė Venesa Urbienė pasakojo, kad 1991 metais gyveno netoliese ir vis ateidavo pas budėjusiuosius prie televizijos bokšto, atnešdavo sumuštinių. Tuo metu ji laukėsi dukros.

„Daug mūsų buvo, ir šeimos narių, ir draugų. (...) Mano vyresnioji dukra irgi čia dalyvavo – ji gimė po dviejų mėnesių“, – BNS sakė moteris.

Pasak jos, sausio 13-ąją ji su artimaisiais buvo ir prie televizijos bokšto, ir prie parlamento, o tąnakt nuo sovietų nukentėjo jos brolis.

V. Urbienė teigė vis atvykstanti, kad prisimintų šiuos įvykius.

„Nebuvo metų, kad nebūtume čia sudalyvavę“, – sakė ji.

Medicinos srityje dirbančiai Indrei Blaževičiūtei tuo metu buvo 13 metų, per to meto įvykius ji liko namuose.

„Mano mama irgi dirbo medicinoje ir tada iškvietė medikus, aš likau namie viena. Pro langus mačiau, kad prasidėjo šaudymai, mirgėjimai, tie garsai visi. (...) Prisimenu, kaip kampe tupėjau, nes tėtis vežė mamą į darbą ir liepė niekur neiti prie langų arti“, – BNS pasakojo moteris.

„(Tokiomis dienomis – BNS) sukyla labai atmintyje tos emocijos“, – pridūrė ji.

81-ių pensininkas Kazimieras Šveikauskis, taip pat budėjęs prie bokšto 1991 metais, sakė, jog tuo metu niekas netikėjo, kad Lietuvai pavyks iškovoti laisvę.

„Prisimenu visus šitus laikus. Džiaugiamės, kad viskas išėjo mūsų laimei“, – BNS teigė jis.

Kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje ir Panevėžyje – taip pat degs atminimo laužai, vyks tradiciniai bėgimai, bus rodomi filmai.

1991-ųjų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniai daliniai šturmavo Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą. Tada žuvo 14 žmonių, o daugiau nei tūkstantis buvo sužeista.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.

Be to, Susisiekimo ministerija Vyriausybei siūlys pripažinti TV bokšto rekonstrukcijos projektą valstybei svarbiu projektu.

Pernai pradėjus bokšto rekonstrukciją, didžioji dalis darbų vyko viršutinėje bokšto „taurėje“, į rekonstrukciją investuota 2,1 mln. eurų. Šiemet jai numatoma skirti 2,5 mln. eurų.

Anot ministerijos, geopolitinių aplinkybių kontekste šiemet dėmesys bus skiriamas bokšto ir visos transliacijos sistemos saugumui.

„Rekonstruojamą televizijos bokštą svarbu maksimaliai pritaikyti visuomenės poreikiams. Kartu rekonstrukciją svarbu išnaudoti radijo ir televizijos transliacinių sistemų patikimumui sustiprinti bei atsparumui įvairioms galimoms grėsmėms padidinti“, – pranešime sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Rekonstruojamą televizijos bokštą svarbu maksimaliai pritaikyti visuomenės poreikiams.

Anot pranešimo, gavus valstybei svarbaus projekto statusą, bokštas būtų išsaugotas ir efektyviau išnaudotas.

Pernai atliekant rekonstrukciją, dauguma darbų vyko viršutinėje bokšto dalyje, pakeista fasadinė dalis: vietoje buvusių išorinių sienų ir konstrukcijų įrengti vitrininiai langai. Taip pat nauja danga perdengtas restorano „Paukščių takas“ stogas, įrengta lauko terasa. Įrengtos ir konstrukcijos pasivaikščiojimui su apraišais stogo pakraščiu.

Šiemet viršutinėje bokšto dalyje, esančioje virš „Paukščių tako“, numatoma įrengti antrąją kavinę–barą su apžvalgos erdvėmis ir verslo konferencijų centrą.

Planuojama, kad 2024 metais baigus visus rekonstrukcijos darbus, apie 3,7 tūkst. kvadratinių metrų naujų erdvių bus atverta arba pertvarkyta naujam panaudojimui.

Taip pat numatoma atnaujinti erdves aplink bokštą: bus įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, lauko kavinė, rekonstruotas tunelis į bokšto galeriją ir kiti bokšto aplinkos objektai.

Po rekonstrukcijos bokštas bus pritaikytas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, įrengti priešgaisriniai liftai, atnaujinta priešgaisrinė sistema, pakeisti vidaus infrastruktūros inžineriniai tinklai, atnaujinta energetinė infrastruktūra ir transliavimo technologijos bei įranga. Bus atnaujintas ir Sausio 13-osios atminimo muziejus.

Vilniaus televizijos bokštas yra aukščiausias Lietuvos pastatas, įtrauktas į Kultūros paveldo registrą. 326 metrų aukščio bokštą kasmet aplanko vidutiniškai per 120 tūkst. lankytojų. Tikimasi, kad po rekonstrukcijos lankytojų skaičius sieks 200 tūkst. per metus.

Prieš kiek daugiau nei keturis dešimtmečius pastatytas Vilniaus televizijos bokštas iki šiol nebuvo kapitaliai remontuotas.

„Rekonstruojamą TV bokštą svarbu maksimaliai pritaikyti visuomenės poreikiams. Kartu rekonstrukciją svarbu išnaudoti radijo ir televizijos transliacinių sistemų patikimumui sustiprinti bei atsparumui įvairioms galimoms grėsmėms padidinti“, – prieš Kovo 11-ąją bokšte apsilankęs ir rekonstrukcijos eigą apžiūrėjęs sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Apsilankymo bokšte metu ministras didelį dėmesį skyrė radijo ir televizijos transliacinėms sistemoms, kurių šerdis yra Vilniaus TV bokštas, jų funkcionavimui esant ekstremaliomis aplinkybėmis.

Susisiekimo ministerija Vyriausybei taip pat teiks siūlymą pripažinti TV bokšto rekonstrukcijos projektą valstybei svarbiu projektu. Bokštas yra svarbiausias valstybės valdomas telekomunikacinis mazgas, kuris užtikrina plačią geografinę aprėptį radijo ir televizijos paslaugų prieinamumui, o kartu informacijos pasiekiamumą visuomenei. Gavus šį statusą, šis kultūros paveldo objektas būtų išsaugotas ir efektyviau išnaudotas, įveiklintas.

Per 2021 m. į TV bokšto rekonstrukciją investuota 2,1 mln. Eur. Dauguma statybos–rekonstravimo darbų buvo sukoncentruota viršutinėje TV bokšto dalyje – bokšto taurėje, dviejuose aukštuose (168 m ir 173 m aukštyje). Buvo pakeista šių dviejų aukštų fasadinė dalis: vietoje buvusių išorinių sienų ir konstrukcijų įrengti vitrininiai langai.

Vykdant darbus nauja danga buvo perdengtas restorano „Paukščių takas“ stogas, įrengta lauko terasa. Jau įrengtos ir konstrukcijos būsimoms atrakcijoms dideliame aukštyje – pasivaikščiojimui su apraišais stogo pakraščiu. Šiemet viršutinėje bokšto dalyje, esančioje virš „Paukščių tako“, numatoma įrengti antrąją kavinę–barą su apžvalgos erdvėmis ir verslo konferencijų centrą.

„Siekiame, kad rekonstrukcijos darbai būtų vykdomi nestabdant Vilniaus TV bokšto veiklos, lankytojų aptarnavimo. Tai kelia tam tikrus logistikos, srautų valdymo iššūkius. Džiaugiuosi, kad ir statybų rangovai, ir lankytojai tai geranoriškai supranta ir priima“, – komentuodamas darbų eigą teigia „Telecentro“ vadovas Remigijus Šeris.

Planuojama, kad 2024 m. užbaigus visus rekonstrukcijos darbus, apie 3700 kv. m. naujų erdvių bus atverta arba pertvarkyta naujam panaudojimui. Taip pat numatoma atnaujinti erdves aplink bokštą: bus įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, lauko kavinė, rekonstruotas tunelis į bokšto galeriją ir kiti bokšto aplinkos objektai. Po rekonstrukcijos Vilniaus TV bokštas bus pritaikytas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, įrengti priešgaisriniai liftai, atnaujinta priešgaisrinė sistema, pakeisti vidaus infrastruktūros inžineriniai tinklai, atnaujinta energetinė infrastruktūra ir transliavimo technologijos bei įranga. Bus atnaujintas ir Sausio 13-osios atminimo muziejus.

Vilniaus televizijos bokštas yra aukščiausias Lietuvos pastatas ir inžineriniu požiūriu unikalus statinys, įtrauktas į Kultūros paveldo registrą. Jis yra vienas lankomiausių turistinių objektų Vilniuje. 326 m aukščio Vilniaus TV bokštą kasmet aplanko vidutiniškai per 120 tūkst. lankytojų. Tikimasi, kad po rekonstrukcijos lankytojų skaičius sieks 200 tūkst. per metus. Prieš kiek daugiau nei keturis dešimtmečius pastatytas Vilniaus TV bokštas iki šiol nebuvo kapitaliai remontuotas.

Pasak bokštą valdančios bendrovės Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) atstovo Valdo Kaminsko, aukščiausio Lietuvoje pastato rekonstrukcija vyksta keturiais etapais.

„Pirmasis etapas apima bokšto viršutinės dalies fasado kapitalinį remontą ir atviros išorinės aikštelės 20-ame aukšte – virš restorano „Paukščių takas“ – įrengimą“, – BNS sakė V. Kaminskas.

„Antrame etape bus rekonstruotos visos vidinės patalpos, esančios viršutinėje bokšto dalyje, kuri apima keturis aukštus“, – vardijo jis.

Pasak Telecentro atstovo, šiuo metu baigiami pavasarį prasidėję pirmojo etapo darbai, o juos  siekiama atlikti taip, kad bokštas visos rekonstrukcijos metu nebūtų visiškai uždarytas.

Tolesniais etapais atnaujinamos patalpos bokšto liemenyje ir apatinėje dalyje, o vėliausiai bus rekonstruojamos aplinkinės teritorijos ir bokšto prieigos.

Telecentras į rekonstrukciją ketina investuoti 15 mln. eurų. Skaičiuojama, kad visos bokšto veiklos po to per metus generuos iki 3,7 mln. eurų pajamų.

Po rekonstrukcijos Vilniaus TV bokštas bus pritaikytas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, atnaujintas ir Sausio 13-osios atminimo muziejus, įrengti priešgaisriniai liftai ir priešgaisrinė sistema, pakeisti vidaus tinklai, elektros ir transliavimo technologijos bei įranga.

Vilniaus TV bokštą kasmet aplanko vidutiniškai per 120 tūkst. lankytojų. Tikimasi, kad po rekonstrukcijos jų skaičius sieks 200 tūkst. 

1980 metais statytas 326 metrų aukščio Vilniaus televizijos bokštas yra aukščiausias Lietuvos pastatas ir inžineriniu požiūriu unikalus statinys, įtrauktas į Kultūros paveldo registrą. Jis yra vienas lankomiausių turistinių objektų Vilniuje, iki šiol bokštas nebuvo kapitaliai remontuojamas.

Pagal analogišką projektą pastatyti televizijos bokštai Baku ir Taline.

Bokštas, skambant eurovizinei dainai „Discoteque“, nušvito ryškiomis spalvomis.

„Šiandien visa Lietuva su jais! Šokime „Discoteque“ – rašoma Vilniaus televizijos bokšto feisbuko paskyroje.

Bokšto atstovai turi ir dar vieną staigmeną vilniečiams bei miesto svečiams. „The Roop“, jūs – geriausi! Vilniaus televizijos bokštas siunčia aukščiausią palaikymą! Nuo gegužės 17 iki 23 dienos televizijos bokštas švies geltonai tik dėl jūsų ir visų mūsų“, – rašoma socialiniame tinkle.

„Ant aukščiausio šalies pastato, Vilniaus televizijos bokšto, iš viso yra sumontuoti 66 prožektoriai, kurie, gavę signalą iš specialiai suprogramuotos programos, atkuria pasirinktus spalvų ir efektų derinius bei atvaizduoja juos pagal girdimą garso ritmą. Spalvų pasirinkimas apima visas spalvų ir atspalvių kombinacijas pagal RGB sistemą. Spalvų judėjimo efektų galima rinktis iš daugiau nei 15 variacijų“, – informavo Vilniaus televizijos bokšto atstovai.

Kaip skelbta anksčiau, sekmadienį vyko renginio atidarymas, o pirmadienį – dvi pirmojo pusfinalio generalinės repeticijos. Po vienos iš jų Lietuvos atstovai teigė, jog jaučiasi puikiai. „Viską gerai padarėme, net kameros gerai padarė viską, savo darbus atliko apšvietėjai ir visi kiti. Labai džiaugiamės, kad pavyko gerai pasirodyti per repeticiją, todėl laukiame tolimesnių mūsų pasirodymų“, – Lietuvos žurnalistams sakė „The Roop“ lyderis Vaidotas Valiukevičius.

EPA-ELTOS nuotr.

Anot jo, antrąją pirmadienio generalinę repeticiją stebi šalių dalyvių žiuri, kuri skiria pusę visų balų. Kitą pusę antradienį skirs žiūrovai. „Dėl tos šis vakaras tiek pat svarbus“, – pirmadienį kalbėjo V. Valiukevičius.

Pirmajame pusfinalyje Lietuvos atstovai pasirodys pirmieji. Jie varžysis su dainininkais iš Slovėnijos, Rusijos, Švedijos, Australijos, Šiaurės Makedonijos, Airijos, Kipro, Norvegijos, Kroatijos, Belgijos, Izraelio, Rumunijos, Azerbaidžano, Ukrainos ir Maltos.

Antrasis pusfinalis vyks ketvirtadienį. Iš pusfinalių į „Eurovizijos“ finalą, kuris vyks šeštadienį, pateks po dešimt šalių atstovų.

Lažybininkai šiuo metu pergalę prognozuota Italijai.

65-asis „Eurovizijos“ dainų konkursas rengiamas Roterdame. Šiemet festivalis organizuojamas laikantis griežtų Nyderlandų vyriausybės nustatytų taisyklių.

Grupė „The Roop“ atstovauti Lietuvai buvo išrinkta ir praėjusiais metais, bet dėl koronaviruso pandemijos konkursas buvo atšauktas.

Iškeltos vėliavos išmatavimai yra 18×30 m, bendras plotas – 540 kv. metrų. Vėliavos pakėlimo aukštis – 150 metrų, keliama ji buvo apie 15 min.

Vėliava kasmet keliama per svarbiausias valstybines šventes Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją arba švenčių išvakarėse.

Vėliavos išmatavimai yra 18x30 m, bendras plotas 540 kv. metrų. Vėliavos pakėlimo aukštis – 150 metrų, kėlimo laikas – apie 15 min.

Pirmą kartą didžioji trispalvė ant Vilniaus televizijos bokšto suplasdėjo 2018 m. vasario 15 dieną. Kasmet vėliava keliama per svarbiausias valstybines šventes vasario 16, kovo 11 ir liepos 6 dienomis arba švenčių išvakarėse.

„Džiaugiamės, kad didžiausios šalyje vėliavos kėlimas į aukščiausią šalies statinį tapo gražia tradicija ir šventinių renginių Vilniuje sudėtine dalimi“, – teigia „Telecentro“ vadovas Remigijus Šeris.

„Dėl pastarąjį dešimtmetį įvykusių technologinių pokyčių daugelį televizijos bokšto erdvių ir patalpų, anksčiau naudotų radijo inžinerinės įrangos talpinimui ir ją aptarnaujančio personalo darbo vietų įrengimui, tapo įmanoma panaudoti rekreacinėms, pramoginėms, turistinėms ir kitokioms veikloms“, – BNS sakė „Telecentro“ generalinis direktorius Remigijus Šeris.

Jo teigimu, įmonė prioritetą teikia radijo, televizijos bei informacinių technologų ir telekomunikacijų veiklai, todėl norint televizijos bokšte vystyti pramoginę veiklą, būtina surasti tuo galinčių užsiimti partnerių.

„Telecentro“ užsakymu atliktoje galimybių studijoje teigiama, jog iš viso planuojama išnuomoti 4,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto patalpas.

Studijoje rašoma, jog pirmajame bokšto aukšte galėtų įsikurti muziejus, suvenyrų parduotuvė, sezoninė kavinė su lauko terasa bei transformuojama konferencijų salė, antrąjį aukštą siūloma paversti interaktyviu inovacijų ir pramogų centru bei biurų patalpomis, o 4–12 aukštus – tik biurų patalpomis.

Bokšto „lėkštės“ dalyje esančiame 19 aukšte galėtų įsikurti restoranas, 20 – kavinė ar baras su atvira apžvalgos aikštele, o 21 – transformuojama konferencijų salė.

„Pačioje „lėkštėje“ gali būti daug funkcijų. Ji yra tokiame aukštyje, iš kurio vienoje pusėje gali matyti Elektrėnus, o kitoje – Astravą. Ten taip pat gali būti reprezentavimas pačio Vilniaus, viską gali parodyti ne per žemėlapį“, – BNS sakė galimybių studiją rengusios įmonės „Newsec advisers LT“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Mindaugas Kulbokas.

„Telecentro“ vadovas teigia, kad bus svarstomi įvairūs nuomos variantai.

„Priklausys nuo to, kiek ir kokių įmonių susidomės mūsų kvietimu. Taip pat svarbu, kokiu mastu jos bus pasirengusios tapti bokšto nuomininkais – ar norės pasiimti į savo rankas visas siūlomas nuomai erdves, ar dalį jų“, – teigė R. Šeris.

„Iš „Telecentro“ pusės būtų paprasčiau turėti reikalų su vienu generaliniu nuomininku“, – pridūrė jis.

Kaip teigia R. Šeris, paties televizijos bokšto rekonstrukciją numatoma pradėti suradus nuomininkus ir su jais aptarus būsimą veiklą, tačiau kada konkrečiai tai galėtų būti – dar neaišku.

„Esame pasiruošę remtis klasikinėmis nekilnojamojo turto nuomos rinkoje galiojančiomis taisyklėmis, kuomet objekto savininkas su nuomininku kartu aptaria objekto rekonstrukciją, po ko savininkas investuoja į konstrukcinę, inžinerinę ir infrastruktūrinę dalį – iki dalinės apdailos, o nuomininkas pabaigia apdailą pagal savo poreikius ir viziją, investuoja į baldus ir įrangą“, – sakė jis.

Taip pat nėra aišku, kiek rekonstrukcija galėtų kainuoti.

„Kaina taip pat priklausys nuo susitarimų su  nuomininkais ir bendrai sutartos rekonstrukcijos bei įveiklinimo vizijos“, – kalbėjo R. Šeris.

Anot M. Kulboko, patalpomis domimasi jau dabar, tačiau galutinis sprendimas dėl būsimų nuomininkų bus priimtas po 5 mėnesių, kai „Telecentro“ valdyba išanalizuos pateiktus siūlymus ir pradės tiesiogines derybas.

„Tai objektas turintis ypatingos svarbos Lietuvai statusą, kur ne bet kas gali veikti. Iš karto galiu pasakyti, jog būtų smagu kokiai azartinių lošimų bendrovei ten įsikurti, bet greičiausiai tai niekada neįvyks, nepaisant to, kiek jie mokės pinigų, nes tas objektas nėra tam skirtas ir tai sukeltų dviprasmybių“, – sakė M. Kulbokas.

Vilniaus televizijos bokštas – aukščiausias 326,4 metro pastatas Lietuvoje. Jis pastatytas 1980 metais ir nuo tada nebuvo kapitališkai remontuotas.