Kaip ir sakė patys menininkai, tai buvo „muzikinis koliažas su akustiniais ir elektroniniais instrumentais bei V. Čekasino balsu“. Jų programos koncepciją sugalvojo V. Čekasinas: pasirodymas iš ciklo „Invazija į klasiką“, anot paties meistro, buvo „laisva fantazija pagal I. Stravinskio muziką baletui „Ugnies paukštė“.

„Man šis projektas įdomus tuo, kad daugelis „džiazmenų“ sako, jog sinkopė gimė tik džiaze, apie 1930-uosius, bet Stravinskis parašė „Pavasarį“ daug anksčiau, dar XX amžiaus pradžioje. Mano manymu, Stravinskio muzika labai stipriai įkvėpė džiazą“ - teigė V. Tarasovas.

Jau bene 50 metų kartu muzikuojantys kūrėjai pirmą kartą sugrojo dar 1971 metais, tačiau net ir prabėgus pusei amžiaus kartu groti yra didelis malonumas.

Šie muzikantai visiems laikams savo vardus jau įrašė į Lietuvos džiazo metraščius. Progos išgirsti šių dviejų meistrų atliekamą muziką Šiuolaikiniame meno centre nepraleido didžiulė minia džiazo gerbėjų ir melomanų.

O jau ketvirtąjį festivalio vakarą didžiojoje scenoje užbaigė siautėjantys džiazo anarchistai, džiazuojantys pankai – būtent tokiais skambiais epitetais vadinamas nepakartojamas bigbendas iš Belgijos „Flat Earth Society“. Tas nutrūktgalviškas, visomis paletės spalvomis žėrintis muzikinis kolektyvas, sutraukė į ŠMC ne tik užkietėjusius džiazo išpažinėjus, bet ir roko muziką garbinančius jaunuolius.

ŠMC Kino salėje vyko Showcase Stage koncertai. Į festivalį atvykę ekspertai iš trylikos šalių ir Lietuvos klausytojai mėgavosi mūsų gerai žinomų muzikantų kūryba – šeštadienis buvo pati intensyviausia „džiazo vitrinos“ diena, kuri paženklinta itin aukštu spontaniškos improvizacijos procentu bei lygmeniu – Kino salėje koncertavo: „Veronikos ChiChi kvartetas“, „Tiesulas“, „Aureolė / Nimbus“, Jano Maksimovičiaus ir Dmitrijaus Golovanovo duetas, Nedos Malūnavičiūtės, Vytauto Labučio ir Richardo Banio trio.

Sausakimša salė – tai puikus įrodymas, kokio aukšto meistriškumo yra pasiekę Lietuvos džiazo muzikantai ir kokia smalsi ir vis auganti džiazo klausytojų auditorija.

O jau visai prieš vidurnaktį Šiuolaikinio meno centre užvirė festivalio „Vilnius Mama Jazz“ naktinis gyvenimas, kuris tęsėsi iki šios, penktosios, festivalio dienos pradžios.

Pokytis buvo dramatiškas ir netikėtas daugeliui gerbėjų. Debiutavęs besibaigiant XX-ajam amžiui, „The Bad Plus“ sukūrė originalią, pribloškiančią post-modernistinę fortepijoninio trio koncepciją. Didelė energija, atviras flirtas su roko, pop ir elektronine muzika išvien su trio narių charizma ir ribiniu virtuoziškumu pavertė jį vienu įspūdingiausių ir įtakingiausių tokio formato ansamblių. Sykiu jis vertintas kaip itin stabilus muzikinis aljansas, 2007 m. viešnagės „Vilnius Mama Jazz“ metu atrodęs neišskiriamas ir amžinas.

„The Bad Plus“ apie nario keitimą įspėjo savo gerbėjus dar 2017 m. balandį, buvo paskelbę tikslią naujojo etapo datą (2018 m. sausio 1 d.) ir išsamiai bei nuoširdžiai pasidalijo tokio sprendimo priežastimis. „Tootie Heathas kartą man papasakojo apie vėlyvąjį Modern Jazz Quartet laikotarpį, kai visi keturi nariai prašydavo sodinti juos priešinguose pirmos klasės salono kampuose.

Jiems prireikdavo dviejų limuzinų, nes Miltas Jacksonas ir Johnas Lewisas negalėjo net susiliesti pečiais, bet tebegrojo kartu, nes tai buvo geri pinigai. Reidas ir Dave’as liks mano draugais visą gyvenimą. Bet tuo pačiu aš jaučiau, kaip tampa sunku po septyniolikos metų išlaikyti santykius tokius pat lengvus ir fainus kaip pradžioje“, – tąkart žurnalistams pasakojo E. Iversonas.

Panašius komentarus dalijo ir kiti trio nariai, atskleidę keletą smulkių nesutarimų objektų ir bendrą atmosferos kitimo tendenciją: nors muzikuodami jie suprato vienas kitą puikiai kaip niekada, pianisto veikla džiazo kritikos lauke bei kiti projektai, kuriems jis skyrė vis daugiau laiko, juos atitolino.

Ch. Kayfieldo nuotr.

Savo kolegų sprendimą pakviesti O. Evansą buvęs trio pianistas sveikino nuoširdžiai ir karštai. Pasak kontrabosininko R. Andersono, tai buvo lengvas pasirinkimas, padarytas be jokių perklausų, konkursų ir rekomendacijų iš šalies. „Orrinas yra neįtikėtinas pianistas ir tikrai gili asmenybė. Manau, mums su juo būdinga autsaiderių-keistuolių estetika. Tad tai buvo akivaizdus sprendimas. Mes neturėjome net mąstyti apie tai“, – sakė kontrabosininkas.

Tai – laisvė išreikšti ir ištarti kažką asmeniško ir prasmingo ir nebūti apribotiems išorinių jėgų.

O. Evansas savo ruožtu yra žinomas džiazo muzikas, turintis solidžią diskografiją, savito vešlaus stiliaus virtuozas, dažnai girdimas su Christianu McBride'u, Ambrose Akinmusire, Nicholasu Paytonu ir kitais iškiliais kūrėjais. Jis anksčiau buvo grojęs su R. Andersonu. Su D. Kingu pirmą kartą susivienijo tik kai „The Bad Plus“ ėmė ruoštis pokyčiui, bet ryšys užsimezgė akimirksniu. O. Evansas šiaip ar taip nėra prašalaitis. Jis yra tos pačios scenos narys, jie turi daug bendrų draugų ir partnerių, jis girdėjo „The Bad Plus“ nuo pat jų susikūrimo ir ne tik pažįsta jų estetiką bei kalbą, bet ir puikiai suvokia, kad ateidamas į šį ansamblį paveldi didžiulį įdirbį ir turi žaisti pagal tam tikras taisykles.

Tačiau jo stiliaus savitumas, garsas, harmonija ir improvizavimo būdas be abejonių daro didžiulę įtaką dabartiniam „The Bad Plus“ skambesiui. Ir tai, panašu, įkvepiantis, naujas galimybes atveriantis pokytis: trio akimirksniu sugrįžo į sau įprastą kūrybinį bei leidybinį tempą: nepraėjus nė trims savaitėms po sudėties keitimo, jau publikavo naują albumą „Never Stop II“ (užuomina į 2010 m. „Never Stop“), o šių metų spalio 25-ąją numatyta paskelbti dar vieną rinkinį „Activate Infinity“, kurio vinilo versija įžengs į pasaulio rinką likus vos dviems dienoms iki jų pasirodymo „Vilnius Mama Jazz“.

„Mūsų visuomenė giliai išbalansuota ir nepatogiai susiskaldžiusi. „Activate Infinity“ trio „The Bad Plus“ sukuria sveiko proto oazę tarp chaoso: tai – laisvė išreikšti ir ištarti kažką asmeniško ir prasmingo ir nebūti apribotiems išorinių jėgų. Šioje grupėje trys balsai veikia išvien, vedami vieningo tikslo ir žinutės. Tai yra „The Bad Plus“ savo kūrybiškiausia ir ekspresyviausia forma“, – būsimąjį albumą komentuoja „Bass Magazine”.

„Vilnius Mama Jazz“ legendinis trio užplūs ta pačia energija, tuo pačiu kūrybiniu įniršiu be jokių kompromisų ir dirsčiojimų į taisykles, bet tuo pačiu – naujas, kitas, tęsiantis savo istorijos antrąjį tomą.