Teismai atmetė ieškinį, nurodę, jog tinkamą atstovavimą teismuose savivaldybė turėtų užtikrinti savo resursais.

„Tai, jog atsakovas nesugeba tinkamai organizuoti savivaldybės administracijos darbo taip, jog būtų tinkamai užtikrinta savivaldybės teisminio atstovavimo funkcija, priimtas pakankamas skaičius darbuotojų, turinčių aukštąjį teisinį išsilavinimą, ir galinčių užtikrinti minėtos savivaldybės funkcijos įgyvendinimą, negali uždėti pareiškėjams nepagrįsto atstovavimo ar išlaidavimo naštos“, – neskundžiamoje nutartyje rašo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).

Jis paliko nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų nutartį.

Advokatų išlaidas savivaldybė siekė prisiteisti iš keturiasdešimties kauniečių, siekusių, kad nebūtų uždaryta Vinco Bacevičiaus pradinė mokykla Žaliakalnyje.

Mokyklos tarybos nariai, siekę panaikinti tarybos sprendimą dėl mokyklos reorganizavimo, skundė jį dviejų instancijų teismuose, tačiau šias bylas pralaimėjo. Tuomet savivaldybė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismai šio prašymo netenkino, įvertinę, jog savivaldybė turi Teisės ir konsultavimo skyrių ir jame 20 iš 22 darbuotojų turi turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą.

Pasak teismo, bylos duomenys patvirtina, jog atsiliepimus byloje rengė savivaldybės skyriaus atstovė, kuri savivaldybei teisme atstovavo kartu su advokatu Miroslav Nosevič ir advokato padėjėja Agne Kiseliauskaite.

M. Nosevič yra vienos iš didžiausių Lietuvoje advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ partneris.

„Atsakovas, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, prašydamas atlyginti bylinėjimosi išlaidas už suteiktą advokato ir advokato padėjėjo pagalbą, nepagrindė ir nepateikė įrodymų, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neturėjo galimybių valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams kitais būdais nei sudarant atstovavimo sutartį tarp atsakovo ir advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“, – rašoma LVAT nutartyje.

Kauno savivaldybė pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė, teigdama, jog toks sprendimas grubiai pažeidė Konstitucijos ir kitų įstatymų garantuojamą konstitucinę teisę bet kuriam Lietuvos subjektui turėti advokatą.

Savivaldybė teigė, jog Teisės skyriaus specialistams tenka didžiulis krūvis, nes savivaldybės administracija dalyvauja 434 aktyviuose teisminiuose procesuose.

Atsakovai atsikirsdami į šį skundą pastebėjo, jog byla išnagrinėta per du teismo posėdžius ir vieną posėdį kitoje, prijungtoje, administracinėje byloje, todėl vargu, ar buvo tokia sudėtinga, kad pareikalautų neeilinių žinių ir resursų.

LVAT taip pat nurodė nenustatęs, jog kilęs ginčas nebuvo ypatingai sudėtingas, be to, yra susijęs su viešuoju administravimu, kuris yra savivaldybei priskirta kompetencija.

Neįprastas baras

Jei paprašyčiau jūsų išvardinti visus barus ir restoranus, kuriuos žinote, veikiausiai pritrūktumėte rankų pirštų. „The Beach Bar“ Maljorkoje ir priverstinis kokteilis su barmenu, sveikinančiu prie durų. „The Bed Club“ Bankoke, su plačiomis lovomis vietoje kėdžių. Žymusis „L‘Opera“ San Tropeze ir vidurnaktį ant stalų šokantys artistai. Arba po vandeniu įrengtas Dubajaus „Atlantis The Palm“ su tūkstančiais žuvų, spoksančių į restorano svečius.

Spėju, ilgai vardintumėte ir visus kokteilius, apie kuriuos pagalvojus seilė žemyn nutįsta. Pradedant imbierinio limonado, cukraus sirupo, ledukų ir smulkintų mėtų kvartetu, baigiant ananasų sultimis, maišytomis su kokosų pieno kremu. O ar teko ką nors girdėti apie „Pojūčių kokteilių barą“ ir ten plakamus kokteilius, į kurių sudėtį įeina labai neįprasti ingredientai? Veikiausiai ne. Nebent prieš aštuonerius metus lankėtės seniausiame Suomijos mieste Turku.

„Pojūčių kokteilių baro“ spektaklio idėja gimė „Patirčių parko Turku 2011“ projekto metu, oficialiosios „Turku – Europos kultūros sostinės 2011“ programoje. Vėliau šis projektas buvo įgyvendintas festivalyje „Flow“ Helsinkyje ir keletą metų rodytas „Oulu August“ festivalyje. Pedagoginiais tikslais jis pasitarnavo ir studijuojantiesiems Helsinkio teatro akademijoje, o birželį termometro stulpeliui šoktelėjus gerokai virš 30 laipsnių karščio, suomiai, netradicinio teatro „Namas Nr. 2“ sumanytojų kvietimu, atvyko vaduoti trokštančių kauniečių.

Keturi kokteiliai

„Vos 100 kokteilių tiems, kurie dar nėra ragavę interaktyvaus teatro!“, –  suomių teatro kompanijos „Center Of Everything“ interaktyvus pasirodymo anonsas skambėjo viliojančiai, o ir kaina nebaidė. Vienas bilietas-kokteilis tekainavo 8 eurus. Du – 14 eurų. 

Supratau, kad reginys kaskart vis kitoks – improvizacija, sukurta konkrečiai vietai, laikui ir situacijai.

„Neturiu nė menkiausio suvokimo, kas laukia“, – šalia šimtametės Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos šeštadienio popietę nekantriai trypčiojo šviesiaplaukė mergina. Tokiomis pat nuotaikomis atsiveriančių durų laukė ir drauge su ja atėjęs bičiulis, prisistatęs Aido vardu. Spektaklio režisierius Samis Henrikas Haapala juokavo, kad toks nusiteikimas yra pats geriausias – eiti nieko nesitikint ir be jokio išankstinio pasiruošimo. Nebent tik su maža užuomina, kokio kokteilio labiau norėtųsi – stipresnio ar labiau svaiginančio, su poilsio, aistros ar žingeidumo prieskoniu.  

„Prieš eidamas į barą, šiek tiek skaičiau apie jį. Supratau, kad reginys kaskart vis kitoks – improvizacija, sukurta konkrečiai vietai, laikui ir situacijai“, – vienas vakaro skanautojų spėjo, kad bare neparagaus nei „Mojito“, nei „Pina Colados“, nei „Kruvinosios Merės“ su saliero stiebu. Aidas neklydo. Pasirinkimas ant lentos buvo ribotas – vos keturi kokteiliai. Du jų silpni, trečiasis iš pasirinktų ingredientų, ketvirtasis – itin stiprus, pavadintas „Bacevičiumi“.

Prisilietimų malonumas

Ilgai negalvojusi, „Bacevičių“ pasirinkau ir aš.

„Nusiimkite akinius. Jei nebenorėsite, kad tęsčiau – spustelėkite ranką tris kartus, jei patiks – spustelėkite kartą“, – akis raiščiu dengė persirengėlė suomė.

Dar po kelių akimirkų pajutau, kaip nuo manęs krito suknelė, o prie krūtinės prigludo pliušinis žaislas. 15 min., skirtų kiekvienam performanso lankytojui, praėjo kaip 5 min., – „Bacevičiaus“ kokteilis trinktelėjo galvon. Grįžusi namo gi ant pilvo radau šratinuku išraitytą užrašą: „Pasiilgsiu tavęs“.

„Pojūčių kokteilių baras“ – vienas iš teatro festivalio „Namas Nr. 2“ programos vinių. Praėjusiais metais teatro festivalis „Namas Nr. 1“, uždavęs klausimą, kur gyvena teatras, miestiečius kvietė į V.Putvinskio g. 5-uoju numeriu žymėtą namą. Šiemet, kaip jau supratote, jis atvėrė senos pradinės mokyklos duris. Festivalio meniu  – ne tik suomių kokteiliai, bet ir begalė kitų pasiūlymų. Birželio pabaigoje – teatro stovykla vaikams „Kuriame teatrą!“ ir teatro savaitgalis šeimoms. Liepos pradžioje – Jungtinė Nyderlandų ir Jungtinių Amerikos Valstijų šokėjų trupė su interaktyviu pasirodymu „KORiDorius“ ir italų kūrybinės dirbtuvės.

Prieš vidurdienį prie Kauno miesto savivaldybės į piketą rinkosi Kauno Vinco Bacevičiaus (buvusi Žaliakalnio) pradinės mokyklos bendruomenė.

„Vaizdingoje Savanorių pr. kalno papėdėje esančią mokyklą ketinama nušluoti nuo žemės paviršiaus. Valdžia teigia, kad kritinės būklės pastato neverta remontuoti. Vėliau čia netgi planuojama įkurdinti savivaldybės kultūros įstaigas. Miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo A. Bagdono nuomone, protingiausia būtų mokyklą prijungti prie Žaliakalnio progimnazijos, tačiau tokiam sumanymui priešinasi pedagogai ir mokyklą lankančių vaikų tėvai“, – teigia piketo iniciatoriai.

Pasak V.Bacevičiaus mokyklos bendruomenės atstovų, Žaliakalnio bendruomenė įžvelgia norą užvaldyti patrauklioje miesto vietoje esantį žemės sklypą.

„Būtent V. Bacevičiaus pradinė mokykla, įsikūrusi jaukiame, mokyklai pritaikytame rąstų medinuke, ir yra pati seniausia laikinosios sostinės lietuviška mokykla. Mokykla ne pastatas – tai kultūra! Kultūra privalo būti išsaugota“, – įsitikinę senosios mokyklos atstovai.

Šį pavasarį miesto taryba yra priėmusi sprendimą pradėti V.Bacevičiaus pradinės mokyklos reorganizavimo procesą, prijungiant ją prie Kauno Žaliakalnio progimnazijos, tačiau šis sprendimas dar nėra galutinis.

Susitikti su piketuotojais išėjo ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Susirinkusieji jį pasitiko plojimais, bet paskui pažėrė daug klausimų apie planuojamas permainas mokykloje. 

„Saugoti reikia tai, ką galima išsaugoti. Man liūdna, kad šis gražus senas pastatas dabar atrodo taip. Per paskutinį dešimtmetį nei viena vinis ten nebuvo įkalta, o jeigu ir buvo, tai tik mokinių tėvų pastangomis“, – užuominą į prieš jį dirbusios Kauno valdžios darbą ir nesirūpinimą mokykla mestelėjo V.Matijošaitis.

Jis įsitikinęs, kad V.Bacevičiaus mokyklos pastatas neatitinka šiuolaikinei mokyklai keliamų reikalavimų. Galima perdažyti pastatą, pakeisti stogą, bet pritaikyti, kad vaikai čia gautų visavertį lavinimą, neįmanoma. „Nenorėčiau, kad mano anūkas ten mokytųsi ir negautų to, ką galėtų gauti kitose miesto mokyklose. Siūlome visai mokyklai pereiti į netoliese esančią Žaliakalnio progimnaziją, galima įrengti atskirą įėjimą pradinukams ir mokytojams“, – sakė V.Matijošaitis. 

„Kauno miesto taryba yra išreiškusi valią pradėti reorganizavimo procesą, tačiau tai nėra sprendimas reorganizuoti. Tik įvertinus visas galimas alternatyvas, galės būti priimti galutiniai sprendimai“, – sako Kauno miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos direktorius Virginijus Mažeika.

Anot jo, susirūpinimą kelia V.Bacevičiaus mokyklos pastato būklė. „Nėra garantijų, kad nebus panaikintas higienos paso galiojimas. Šis pastatas yra paveldo objektas, todėl jo pritaikymas mokyklos reikmėms, kad jis atitiktų visus higienos ir priešgaisrinius reikalavimus, kainuotų iki milijono eurų. Renovuoti šį pastatą, kad jis atitiktų visus šiuolaikinius mokyklos reikalavimus, yra praktiškai neįmanoma. Tad kam mokėti milijonus už šios mokyklos pastato renovaciją, jeigu šalia yra visiškai atnaujinta mokykla?“ – mokyklos išsaugojimo tikslingumu abejoja V.Mažeika.

Savivaldybė skelbia, kad V.Bacevičiaus pradinė mokykla neturi sporto salės, todėl nėra galimybių tinkamai įgyvendinti bendrąją pradinio ugdymo kūno kultūros programą. Taip pat pasenusi visa infrastruktūra, elektros instaliacija, šalia – nesaugi Savanoriu pr. aplinka.

Kaip kompromisą tėvams savivaldybė siūlo rinktis netoli V.Bacevičiaus mokyklos, vos už 800 metrų, esančią renovuotą Žaliakalnio progimnaziją. „Kodėl nesudarius sąlygų V.Bacevičiaus pradinės mokyklos mokiniams mokytis renovuotose, tvarkingose patalpose?“ – klausia V.Mažeika.

Savivaldybės atstovai teigia esantys pasirengę svarstyti visus variantus dėl mokyklos perspektyvų ir pasiruošę dialogui su bendruomene. „Vienas iš variantų (jei mokyklos bendruomenė tam pritartų) – pasiūlyti V.Bacevičiaus mokyklai atskirą Žaliakalnio progimnazijos pastato dalį, į kurią būtų perkelti visi moksleiviai ir mokytojai“, – sako V.Mažeika.

„Kauno diena“ ne kartą rašė apie savivaldybės bandymus uždaryti šią kauniečių pamėgtą mokyklą. Tėvų pastangomis, mokyklai vis pavykdavo išvengti pertvarkos. Žaliakalnio pradinėje mokykloje besimokančių vaikų tėvai tikėjosi radę išeitį, kaip išsaugoti jiems brangią švietimo ir ugdymo įstaigą – pasiekė, kad mokyklos pastatas būtų saugomas kaip kultūros paveldo objektas, planuota mokyklai modernizuoti gauti lėšų iš ES fondų.

Tarybos sprendimu mokyklai suteiktas pedagogo V.Bacevičiaus vardas, bet savivaldybė 2011-ųjų rudenį vėl pasiūlė ją jungti prie Žaliakalnio progimnazijos. Pastatą ketinta perduoti savivaldybės Turto skyriui, kuris paprastai tokius objektus teikia aukcionui, bet ir tada bendruomenės pastangomis mokykla išliko, tačiau savivaldybė neskyrė lėšų, kad mokykla būtų remontuojama ir modernizuojama.

Šį pavasarį Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas A.Bagdonas prabilo apie tai, kad mokykloje – antisanitarinės sąlygos, todėl ją reikia uždaryti, o vaikus perkelti į Žaliakalnio progimnaziją. Mokyklos bendruomenė įžvelgia, kad mokyklos pastatu savivaldybė galėjo nesirūpinti sąmoningai, kad tai ir taptų priežastimi iškeldinti iš čia besimokančius vaikus.