Kaip pranešė Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, į pareigūnus kreipėsi Butėnų kaime gyvenanti 30-metė moteris.

Ji pranešė, kad, kaip manė, iš internetinės platformos „Vinted“ mobiliuoju telefonu gavo elektroninį pranešimą su nuoroda.

Ją atidarius ir suvedus elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, per devynis kartus iš jos sąskaitos į svetimą buvo pervesti 4,8 tūkst. eurų.

Pasak jo, licencija įmonei suteikta praėjusį pirmadienį, ji leidžia teikti paslaugas visoje Europos Sąjungoje (ES).

„Galime atskleisti, kad pirmasis lietuviškas „vienaragis“ „Vinted“ žengia į finansų pasaulį. Lietuvos bankas išdavė „Vinted“ dukterinei įstaigai elektroninių pinigų įstaigos licenciją“, – žurnalistams penktadienį sakė S. Krėpšta.

LB skelbia, kad ši licencija suteikia teisę leisti elektroninius pinigus ir teikti mokėjimo paslaugas. Įmonė ketina teikti mokėjimo paslaugas „Vinted“ platformos klientams visoje Europoje.

S. Krėpštos teigimu, tikėtina, jog „Vinted“ antrinė įmonė turės dešimtis milijonų klientų elektroninių pinigų segmente.

Svarbus elementas tas, kad mes aktyviai ruošiamės šio segmento priežiūrai, šios įstaigos priežiūrai, nes tikimės, kad ši įstaiga gali turėti kelias dešimtis milijonų klientų.

 

„Svarbus elementas tas, kad mes aktyviai ruošiamės šio segmento priežiūrai, šios įstaigos priežiūrai, nes tikimės, kad ši įstaiga gali turėti kelias dešimtis milijonų klientų (Europos Sąjungoje – BNS) ir tai būtų viena didžiausių įstaigų pagal savo klientų skaičių Lietuvoje“, – teigė S. Krėpšta. 

Pasak jo, šiuo metu Lietuvos finansų įstaigos aptarnauja apie 25 mln. klientų visoje ES – apie 10 proc. suaugusių Bendrijos gyventojų.

„Labai tikėtina, kad tas skaičius gali beveik padvigubėti per pakankamai trumpą laiką“, – teigė S. Krėpšta. 

„Ši žinia taip pat iliustruoja, kad mūsų finansų ekosistema išlieka patraukli. Mes šiais metais apskritai išdavėme dešimt naujų fintech licencijų ir kokybiška plėtra vyksta pakankamai tvariai“, – kalbėjo LB valdybos narys.  

„Šia prasme Lietuva sustiprina savo įvaizdį, reikšmę kalbant apie mokėjimų sektorių ir tampame dar didesniu finansų centru Europos Sąjungoje, jeigu kalbėtume apie mokėjimo rinką“, – pridūrė S. Krėpšta. 

„Vinted“ pernai gavo 371,4 mln. eurų pajamų – 51 proc. daugiau nei 2021-aisiais, jos nuostoliai prieš apmokestinimą mažėjo 62,3 proc. iki 42,9 mln. eurų. Pasak įmonės, 2022-ieji jai buvo didelių pokyčių metai, tarp jų – pradėtas siuntų gabenimo verslas „Vinted Go“, baigtas „Rebelle“ įsigijimas.

„Vinted“ pernai žengė į tris naujas rinkas – Švediją, Vengriją ir Slovakiją, birželį ji teikė paslaugas 19 šalių Europoje ir Šiaurės Amerikoje, gegužę veiklą pradėjo Rumunijoje, šiemet planuoja plėstis Danijoje bei Suomijoje.

Visose „Vinted“ įmonėse dirba daugiau nei 1,8 tūkst. žmonių.

„Vinted“ 2019 metais tapo pirmuoju Lietuvos „vienaragiu“ – itin sėkmingu startuoliu, kurio vertė viršija 1 mlrd. eurų.

Trūksta toliaregiškumo

Atlygio eksperto Povilo Blusiaus teigimu, teisingą užmokestį darbuotojams stengiasi užtikrinti vis daugiau Lietuvos darbdavių, tačiau įmonėse dar pastebimas ilgalaikės lygiavertiškumo strategijos trūkumas.

Atlyginimų tyrimų bendrovė „Figure Baltic Advisory“ (anksčiau „Baltic Salary Survey“) kasmet visose Baltijos šalyse vykdo detalų skirtingų industrijų įmonių tyrimą ir apdovanoja teisingiausią darbo užmokesčio politiką vykdančius darbdavius. Lietuvoje šiais metais nugalėtojai buvo skelbiami remiantis atlyginimų tyrimu, kuriame dalyvavo 430 įmonių.

Pasak P. Blusiaus, Lygiaverčio atlygio apdovanojimui įmonės yra skirstomos į skirtingas kategorijas pagal darbuotojų skaičių ir vertinamos pagal keturis pagrindinius kriterijus: atlygių homogeniškumą, matuojant bazinių atlygių tose pačiose pozicijose skirtumą; rinkos indeksą, matuojantį darbuotojų dalį, kurių atlygiai nesiekia žemiausio rinkos standarto; atlyginimų skirtumus einant tas pačias pareigas pagal lytį; lyčių pusiausvyrą įmonės vadovybėje.

Ekspertas išskiria, kad mažų ir vidutinių įmonių (iki 500 darbuotojų) kategorijoje šiais metais geriausiai įvertinta kasybos mašinų susidėvinčių dalių gamykla „Metso Outotec Lithuania“, kuri išsiskyrė aukščiausiais rodikliais visose kategorijose. Po jos rikiavosi kitos įmonės: „Unlimited Carrier“, „Intelligent Communications“, „Nasdaq“ ir „Accenture Lithuania“.

Nors dėmesio darbo užmokesčio skirtumams tarp moterų ir vyrų visuomenėje skiriama daug, tačiau į lygiavertiškumo politiką amžiaus ar šeiminės padėties atžvilgiais įmonėse vis dar žvelgiama siaurai.

Didelių Lietuvos darbdavių kategorijoje (nuo 500 darbuotojų) aukščiausią poziciją užėmė tarpusavio prekybos platforma, lietuviškasis vienaragis „Vinted“, geriausiai iš visų užtikrinęs atlygių homogeniškumą. Lyderių penketuke toliau išsidėstė „Devbridge“, „Littelfuse LT“, „Danske Bank“ ir „Gintarinė vaistinė“.

Vertybinis kompasas

P. Blusiaus pastebėjimu, įmonės vis aktyviau stengiasi darbuotojams užtikrinti lygiavertes sąlygas, tad šių metų apdovanojimų lyderių rezultatams įtaką padarė organizacijų valdymo ir vidinės atlygio politikos pokyčiai.

„Tyrimo metu pastebėjome, kad šiais metais buvo aktyviai vykdomos organizacijų transformacijos, pertvarkomos darbo užmokesčio, motyvacinės ir pareigybių sistemos, atliekamos optimizacijos. Dėl to dalies organizacijų rezultatai kinta, kai kur net ir labai žymiai“, – aiškina „Figure Baltic Advisory“ ekspertas.

„Vis dėlto geresnius rezultatus rodo decentralizuotos organizacijos, kuriose žemiausios ir vidurinės grandies vadovai turi daugiau autonomijos ir didesnę įtaką kasdieniam organizacijos gyvenimui. Mažose organizacijose labai didelę įtaką turi vadovų vertybinis kompasas“, – akcentuoja jis.

Akcentai ne tik ties lytimi

Nors dėmesio darbo užmokesčio skirtumams tarp moterų ir vyrų visuomenėje skiriama daug, tačiau į lygiavertiškumo politiką įmonėse vis dar žvelgiama per siaurai, tikina P. Blusius.

„Lygiavertiškumas svarbus tiek darbuotojų gerovei, bendram organizacijos efektyvumui, tiek visos darbo rinkos pusiausvyrai. Todėl svarbu, kad įmonės pažvelgtų į tai plačiau – nediskriminuojant ne tik lyties, bet ir amžiaus, šeiminės padėties ar kitais tiesioginiam darbui įtakos neturinčiais aspektais. Beje, įmonei tai nebūtinai turi būti milžiniška administracinė našta, užtenka bent kartą per metus panagrinėti savo organizacijos duomenis“, – tikina ekspertas.

Geriausiai įvertintos įmonės ir pačios įvardija, kokios ilgalaikės strategijos prisideda prie lygiavertiškumo rodiklių gerinimo, ir dalijasi vertinga patirtimi. „Metso Outotec Lithuania“ generalinė vadovė Irma Atkočienė teigia, kad kasdienėje veikloje įgyvendinamos lygiavertės sąlygos yra naudingos tiek darbdaviams, tiek darbuotojams.

„Turime aiškiai suformuotas sąžiningumo, lygiateisiškumo taisykles ir vertybes, kuriomis vadovaujamės kasdienėje veikloje. Nuo pat darbuotojų atrankos kuriame darbo vietą, kurioje vertiname tik profesinius gebėjimus, patirtį ir užtikriname sąžiningą užmokestį visuose įmonės lygmenyse. Šiame kontekste taip pat nuolat stebime darbo rinką ir kintančias tendencijas visoje Lietuvoje, nes tai padeda užtikrinti konkurencingumą“, – komentuoja I. Atkočienė.

Nepamiršti šviesti

Didžiųjų kompanijų kategorijoje geriausiai įvertintos „Vinted“ atlygio ir papildomų naudų valdymo vadovė Alice Hu pažymi, kad kiekviena organizacija, siekianti būti skaidri ir sąžininga savo darbuotojų atžvilgiu, savo veikloje turi įtvirtinti skirtingus lygiavertiškumo principus, kurie apimtų ne tik techninį atlygio politikos tobulinimą, bet ir darbuotojų švietimą.

„Nuolat peržiūrime ir tobuliname atlygio politiką, skaidriname šią temą. Siekiame sukurti ilgalaikę sistemą, skirtą valdyti atlygio klausimą ir užtikrinti, kad sprendimai dėl jo būtų priimami sąžiningai, be išankstinių nuostatų ir skaidriai. Tad savo veikloje įgyvendiname sistemingą politiką, pagal kurią nuolat peržiūrime pareigybes ir jų atlygius – tai padeda išvengti šališkumo ir elgtis lygiavertiškai. Taip pat atlygio tema svarbu šviesti vadovus ir darbuotojus, padėti jiems suprasti, kaip ir kodėl jiems atlyginama“, – teigia A. Hu.

Atlyginimų tyrimų bendrovė „Figure Baltic Advisory“ Lygiaverčio atlygio apdovanojimą Lietuvoje ir Latvijoje teikia nuo 2018 m., Estijoje – nuo 2017 m. Šiuo apdovanojimu siekiama skatinti įmones užtikrinti sąžiningo atlygio politiką savo darbuotojų atžvilgiu ir ilgainiui prisidėti prie lygiavertės darbo rinkos kūrimo Baltijos šalyse.

Nepaisant viso to, atlygis išlieka svarbus.

„Lygiai taip pat aktualūs ir kiti klausimai. Jeigu dvi įmonės siūlo panašų atlyginimą, darbuotojai visada vertins plačiau, vertins visumą“, – pasakojo „Vinted“ talentų pritraukimo komandos vadovė Ieva Kuniejūtė.

Lietuvoje keturi iš dešimties apklaustų jaunų specialistų tiki, kad per pirmuosius kelerius metus darbe pasieks 2,5 tūkst. eurų „į rankas“ atlyginimą.

Mažesnė dalis apklaustųjų tikisi uždirbti dar daugiau. Tokios buvo SEB banko tyrimo išvados.

Visas vaizdo įrašas – LNK reportaže:

Ekonomistai nesistebi.

„Darbo rinka per pastaruosius kelis mėnesius laikėsi stipri, dabar dar pastiprėjo. Vidutinis darbo užmokestis šalyje augo. Priklauso nuo sektoriaus ir šalies, bet vidurkis siekia apie 12–13 proc. per metus“, – sakė ekonomistas Tadas Povilauskas.

Lūkestis turi būti labai gerai pamatuotas ir pasvertas, vien dėl to, kad esi jaunas ir ką tik baigei mokslus.

„Vinted“ darbuotojų vakare skubėti namo neverčia namus primenanti aplinka: žaidimų, miego, meditacijos kambariai ir greitu metu atsirasianti pirtis.

„Iš esmės tai darbdavys turi pasitikėti darbuotoju ir leisti jam rinktis darbo vietą, kur jis nori dirbti, biure ar namuose, gal užsienyje“, – tikino I. Kuniejūtė.

Tą pastebi ir darbo skelbimus stebintys specialistai. Jie pabrėžia, kad svarbios ir darbe gaunamos privilegijos. Esą šiais laikais sveikatos draudimas, poilsio zonos, galimybė dirbti iš namų nebėra privilegija, tai būtinybė.

„Didžiausias pokytis įvyko dėl karantino. Naudų krepšelis sparčiai išsiplėtė“, – teigė „CV Online“ atstovė Rita Karavaitienė.

Vis dėlto, pramonininkai pabrėžia, kad bandydami išsikaulyti geresnes darbo sąlygas darbuotojai turi nepamiršti, jog ir patys įmonei privalo nešti naudą.

„Jauni žmonės išmokomi save parduot. Kai kurie labai gerai tą moka padaryti, bet tada ateina kitas etapas, darbdavio nusivylimas. Paprastai jeigu darbdavys nusivilia, suprastėja karjeros galimybės, jei per bandomąjį laikotarpį tuo darbuotoju atsikratoma“, – sakė Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.

Darbo skelbimus analizuojanti specialistė pabrėžė – jaunimo lūkesčiai ne visada atitinka realybę.

„Lūkestis turi būti labai gerai pamatuotas ir pasvertas, vien dėl to, kad esi jaunas ir ką tik baigei mokslus. Vien dėl to didelio atlyginimo nereikėtų tikėtis“, – aiškino R. Karavaitienė.

Kad dalis jaunimo, ieškančio darbo, reikalavimų įgyvendinti nebus, pastebi ir SEB bankas. Mat taip sparčiai kaip infliacija atlyginimai kilti negali.

„Daugeliui įmonių pelningumas tiek neaugo. Ir žiūrint į kitus metus tiek neaugs. Išsiskyrimas požiūrio, jis, aišku, yra aštrus“, – dėstė T. Povilauskas.

Tad pramonininkai primena, kad dabar ne laikas kelti reikalavimų dėl didesnių algų ar patogesnių darbo sąlygų. Esą sudėtinga ekonominė situacija darbdavius dažnai verčia mažinti kolektyvą.

„Plečiasi vos kelios įmonės, Lietuvos mastu gal vienas arba du proc. Didžioji dalis įmonių galvoja apie laikiną susitraukimą ir apie taupymo sprendimus“, – tvirtino S. Besagirskas.

Statistikos departamento duomenimis šiemet vidutinis darbo užmokestis siekė šiek tiek daugiau nei vieną tūkstantį eurų į rankas. 

Šeštadienio vėlų vakarą, apie 22.55 val. į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 45-erių moteris, kuri pranešė, kad tą pačią dieną, apie 21 val. Vilniuje, Antakalnio gatvėje, būdama namuose, elektroniniu paštą gavo internetinės naudotų drabužių ir aksesuarų prekybos ir mainų platformos „Vinted.lt“ pranešimą.

Jame buvo nurodyta, jog turi patvirtinti savo užsakymą bei prisijungti prie banko paskyros.

Nuspaudus elektroniniame laiške pateiktą nuorodą, suvedus banko kortelės numerį bei prisijungus mobiliuoju parašu, nenustatyti asmenys iš jos išviliojo 23 000 eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Pasak Šiaulių policiją, trečiadienį Kuršėnuose, Daugėlių gatvėje, 23 metų jaunuolis, internetiniame tinklalapyje „Vinted“ įdėjęs skelbimą apie parduodamus drabužius, iš pirkėjo elektroniniu paštu gavo pranešimą su nuoroda.

Ją aktyvavus ir suvedus savo 51 metų tėčio banko mokėjimo kortelės duomenis bei SMART ID kodus, iš banko sąskaitos nuskaičiuoti 3,2 tūkst. eurų.

Baudą dėl perteklinių reikalavimų pateikti asmeninius duomenis bei papildomai renkamų mokesčių antradienį skyrė Lenkijos konkurencijos ir vartotojų teisių apsaugos priežiūros tarnyba.

„Vinted“ ir kitos tokios platformos tampa vis populiaresnės tarp vartotojų, nes suteikia antrą gyvenimą naudotiems daiktams. Deja, atlikus tyrimą paaiškėjo, jog skaidrios informacijos stoka kenkė kolektyviniams vartotojų interesams ir jie galėjo patirti patirti finansinių nuostolių“, – pranešime teigė Lenkijos tarnybos vadovas Tomaszas Chrostny (Tomašas Chrustnis).

Lenkijos tarnyba tyrimą dėl „Vinted“ pradėjo 2021 metų rugsėjį gavusi vartotojų skundų. Vienu atveju buvo skundžiamasi, jog įmonė galėjo užblokuoti gautus pinigus, jei vartotojas jai nepateiks asmens tapatybės kortelės, paso ar vairuotojo pažymėjimo išrašo. Kitas pažeidimas – įmonės priskaičiuojami papildomi mokesčiai, vadinamasis „pirkėjo apsaugos“ mokestis.

„Vinted“ antradienio vakarą pranešė esantys nusivylę tokiu Lenkijos tarnybos sprendimu ir ketinantys skųsti šį sprendimą.

Bendrovė teigė, kad visapusiškai bendradarbiavo su tarnyba tyrimo metu.

Pirmasis apie tai pranešė portalas vz.lt.

Prancūzijos vartotojų asociacija „UFC-Que Choisir“ dėl vartotojų klaidinimo pernai gegužę „Vinted“ pareiškė kolektyvinį ieškinį. Paryžiaus teismui birželį pateiktu ieškiniu asociacija siekia mokesčių, kuriuos platforma jos nariams netinkamai taiko nuo 2016 metų, kompensacijos.

Asociacijos teigimu, ieškinyje ji mini komisinį mokestį, kurį „Vinted“ taiko pirkėjams už kiekvieną platformoje sudaromą sandorį. „UFC-Que Choisir“ mano, kad šis mokestis yra sumaniai paslėptas, nes pavadintas ne „komisiniu mokesčiu“, o „pirkėjo apsauga“, o tai, pasak asociacijos, klaidina vartotojus.

Pasak Prancūzijos vartotojų asociacijos, dėl tokios „Vinted“ praktikos nukenčia milijonai žmonių. Vien Prancūzijoje platformoje apsilanko 5 mln. unikalių naudotojų per dieną ir per 16 mln. – per mėnesį. Tarp lankomiausių e. prekybos svetainių ir programėlių „Vinted“ šalyje pernai užėmė ketvirtą vietą.

„Vinted“ 2020 metais patyrė 20,88 mln. eurų grynųjų nuostolių – 16,3 proc. daugiau nei 2019 metais. 2021 metais platforma kol kas nėra pateikusi veiklos ataskaitos Registrų centrui. 

„Vinted“ 2019 metais tapo pirmuoju Lietuvos „vienaragiu“ – itin sėkmingu startuoliu, kurio vertė viršija 1 mlrd. eurų.

„Vinted“ nariai netikras anketas sako pastebėję maždaug prieš tris savaites, kai pradėjo jungtis daug keistais vardais iš raidžių ir skaičių kratinio pasivadinusių vartotojų. Kai kurie jų teigė blokavę dešimtis netikrų vartotojų, kiti svarstė, ar nereikėtų iš „Vinted“ sistemos ištrinti savo duomenų. 

Įsilaužimų į internetines svetaines analitikai sako, kad tokios atakos rengiamos siekiant perparduoti prekes arba sutrikdyti e. parduotuvės veiklą. Siuntų siuntėjai sako nepastebintys, kad padaugėjo grąžinamų siuntų.

Krašto apsaugos ministerija BNS teigė, kad Nacionalinis kibernetinio saugumo centras jokių pranešimų iš „Vinted“ pastaruoju metu nėra gavęs.

„Vinted“: sukčiavimo atvejų padaugėjo

„Vinted“ iš pradžių tvirtino, kad pasitaikė atvejų, kai vartotojai neatsiėmė jiems išsiųstų pirkinių tačiau vėliau savo poziciją BNS patikslino pripažindama užfiksavusi „padaugėjus sukčiavimo atvejų“, bet pabrėžė, kad jie buvo sukontroliuoti.

„Tokie nauji sukčiavimo modeliai reguliariai pasirodo interneto platformose, nuo jų nukenčia ir kiti rinkos žaidėjai. „Vinted“ turime platformos saugumu besirūpinančias komandas, kurios nuolat stebi tokius naujus modelius ir apie juos sužinojus rengia sprendimus, kaip užkirsti atakoms kelią“, – BNS nurodė bendrovė. Ji nekonkretizavo atakos masto ir komentavo galimo jos tikslo. 

„Vinted“ pabrėžė, kad įmonė įgyvendino papildomas saugumo priemones, kad ateityje sumažintų panašių sukčiavimo atvejų.

Tuo metu Lietuvos paštas sako nepastebėjęs, kad daugiau gavėjų nepasiima siuntų. 

Tų feikinių anketų tai jau tūkstančiai, gal reikėtų ištrint savo kortelės duomenis iš sistemos?

„Tokios problemos nefiksuojame, neatsiimamų siuntų skaičius yra mažiau nei 1 proc. Tai yra standartinis procentas, gavėjai dėl asmeninių priežasčių kartais jų neatsiima“, – BNS teigė įmonės Komunikacijos departamento projektų vadovė Monika Pulokė.

351 paštomatą valdančios įmonės „Omniva LT“ rinkodaros vadovas Vadimas Komarskis BNS irgi nurodė, kad pastaruoju metu neatsiimamų siuntinių nepadaugėjo: „Žvelgiant į bendrą statistiką, šiemet neatsiimtų siuntų skaičiaus augimo nematome“.

Ekspertai: robotai turi savo tikslų

Antivirusines ir interneto saugumo sistemas diegiančios įmonės ESET informacinių technologijų inžinieriaus Luko Apynio teigimu, yra įvairių robotų-botų tipų: vieni nuskaito kainodaros ir atsargų duomenis, kiti sukuria netikras paskyras, treti  išbando pavogtus prisijungimo duomenis. 

„Kai mažmenininko gaminys yra įkeliamas į pardavimą, robotas įterpia iš anksto įrašytus tikro žmogaus veiksmus, peržiūri apmokėjimo procesą ir išperka skaitmenines lentynas/kiekius. Visa tai yra atliekama su tikslu perparduoti prekes arba sutrikdyti elektroninės parduotuvės veiklą“, – BNS teigė jis.

L. Apynys pabrėžė, kad pasaulyje yra pasitaikę atvejų, kai botai masiškai supirkdavo pasirinktas ar populiarias prekes bei taip sukurdavo prekių deficitą. Tuo metu botų kūrėjai, gavę prekes, jas parduodavo žymiai brangiau nei rinkos kaina ir taip uždirbdavo nemažą pelną.

„Vinted“ prekiautojai susikūrė atskirą temą, kurioje aptarinėjo ataką ir jos pasekmes. Daugelis jų apgailestavo, kad „Vinted“ su platformos nariais nebendrauja ir viešai nepaaiškina situacijos.

„Užtruks (ataka – BNS) apie kelias savaites. Mūsų internetinę parduotuvę atakuoja labai, prasidėjo savaitę prieš karą Ukrainoje. Atakavo tiek, kad programuotojams teko stiprinti apsaugą. Manau, čia kažkas panašaus“, – forume sakė viena „Vinted“ bendruomenės narė.

„Tų feikinių anketų tai jau tūkstančiai, gal reikėtų ištrint savo kortelės duomenis iš sistemos?“ – svarstė kita narė.

Šiaulių rajone, Kuršėnuose gyvenanti 22 metų mergina naudojosi socialiniu tinklalapiu „Vinted“. Sausio 4 d. ji  elektroniniu paštu gavo nuorodą ir nurodymą, kad, norėdama gauti lėšas už parduotas prekes, ji turi suvesti savo banko kortelės duomenis.

Tą pačią dieną 16.45 val. suvedusi duomenis, ji pastebėjo, kad iš jos banko sąskaitos pasisavinti bei į kitą sąskaitą pervesti 1192 eurai.

Dėl šios nusikalstamos veikos pradėtas ikiteisminis tyrimas.