Apskundė teismui

Antradienį į posėdį vėl rinkosi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos nariai, kuriems antrą kartą teko nagrinėti tą patį skundą.

Incidentas įvyko daugiau nei prieš dvejus metus.

Dienraštis primena, kad į Etikos komisiją dar 2016-ųjų lapkritį kreipėsi Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos vadovė Virginija Jurgilevičienė ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo pirmininko pavaduotojas Virginijus Partaukas.

Visais klausimais piketus mieste rengiantiems klaipėdiečiams užkliuvo vieno tarybos posėdžio metu išsakyti A. Šulco žodžiai.

Vicemeras tada tvirtino, kad 31 tarybos narys yra tikrieji bendruomenės atstovai.

Pareiškėjai nesutarė, ar pasisakymas juos įžeidė: V. Partaukas tikino, kad taip, V. Jurgilevičienė – priešingai. Tačiau abu jie politiko žodžius traktavo kaip viešojo intereso neigimą ir pasišovė apginti miesto bendruomenę.

Esą tarybos narys viešajame gyvenime turi vadovautis šiais elgesio principais: pagarba žmogui ir valstybei, teisingumu, sąžiningumu. Šiuo atveju A. Šulco elgesys su politikų elgesio normomis, pareiškėjų manymu, prasilenkė.

Kai Etikos komisijos nariai vicemero pasisakyme pažeidimo neįžvelgė, nepatenkinti visuomenininkai kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją.

Komisija klaipėdiečių skundą pirmą kartą atmetė. Tačiau pareiškėjai rankų nenuleido, kreipėsi net į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kol galiausiai Etikos komisija buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti A. Šulco elgesį.

Išeikvojo daug laiko

Pats A. Šulcas nei ankstesniajame, nei antradienį vykusiame posėdyje, kur svarstytas jo elgesys, nedalyvavo, taip pat neatsakė į skundą raštu.

Jei ne Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, dabar mes čia nesėdėtume.

Komisijos pirmininkė Aldona Staponkienė priminė, kad vicemeras buvo informuotas apie posėdį, tačiau į jį neatvyko ir savo paaiškinimo nepateikė, todėl skundas nagrinėtas be jo.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus nutarimas priimtas praėjusių metų rugpjūtį. V. Jurgilevičienė stebėjosi, kodėl Etikos komisiją šis klausimas pasiekė tik vasarį.

A. Staponkienė patikino, kad komisija apie sprendimą nebuvo informuota, bus aiškinamasi, kodėl taip atsitiko.

V. Partauko žodžiais, 2016-aisiais Etikos komisija priėmė neteisėtą sprendimą, todėl visuomenininkai išeikvojo daug laiko ir jėgų, kol tai buvo pripažinta oficialiai.

"Jei ne Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, dabar mes čia nesėdėtume", – nukirto V. Partaukas.

Pasiūlė susirasti darbą

Pasak komisijos narės Lilijos Petraitienės, agresyvus A. Šulco elgesys jį patį išstūmė iš politinio proceso, todėl belieka užkasti karo kirvius ir žiūrėti į priekį. Politikės manymu, visuomenininkai daugiau pasiektų, jei susivienytų, o ne peštųsi vieni su kitais.

Anot kito komisijos nario Vytauto Čepo, faktas yra tai, kad sprendimus priima miesto tarybos nariai, turintys mandatą. Tam ir yra organizuojami rinkimai.

Jo teigimu, bendruomenės yra svarbi ir net būtina miesto gyvenimo dalis, tačiau šiuo atveju A. Šulco pasisakyme pažeidimo neįžvelgė.

Pasinaudodamas proga V. Čepas davė patarimą V. Partaukui.

"O tu nebandei kada nors dirbti? Tu gi jaunas vyras. Taip išspręsi daugelį asmeninių problemų, būsi ramesnis. Kalbu kaip psichologas. Būtų kur kas didesnė nauda ir pačiam, ir visuomenei. Manau, nesupyksi", – teigė V. Čepas.

Galiausiai Etikos komisijos nariai dar kartą išteisino A. Šulcą, taip pat pavedė išsiaiškinti, kodėl dingo Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus dokumentas.

Pavadino "darmajedais"

Trečiadienį Etikos komisija rinkosi svarstyti tarybos nario Vytauto Čepo elgesio.

Skundą dėl politiko elgesio dar rugpjūtį pateikė Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos pirmininkė Virginija Jurgilevičienė ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo pirmininkas Virginijus Partaukas.

Šiuos visuomenininkais pristatančius žmones papiktino V.Čepo pasisakymas birželio pabaigoje vykusio miesto tarybos posėdžio metu.

Tarybos narys išsakė savo nuomonę apie miestiečių dalyvavimą įvairių projektų pristatymuose ir nuolat piketus rengiančius asmenis pavadino "darmajedais".

Posėdis prasidėjo V.Partauko pageidavimais. Jis pareikalavo, svarstant šį klausimą, nusišalinti Etikos komisijos pirmininkę Aldoną Staponkienę.

V.Partaukas įžvelgė, kad politikė gali būti neobjektyvi, priimant sprendimą. Tačiau komisijos nariai tokios grėsmės nematė, ir A.Staponkienė liko vadovauti posėdžiui.

Apskųstas V.Čepas yra Etikos komisijos narys. Jis paprašė užfiksuoti, kad balsavime nedalyvaus.

Patiria patyčių

Posėdžio metu leista pasisakyti pareiškėjams.

Tiek V.Jurgilevičienė, tiek V.Partaukas atkreipė dėmesį, jog normalu, kad yra kritikuojama valdančioji dauguma, ir todėl pykti nereikėtų.

"Mes atstovaujame visuomenei. Tai sudėtinga. Dirbame savo iniciatyva, negauname jokio finansavimo. Dirbame, nes reikalinga ir valdanti, ir oponuojanti jėga. Tačiau būdami pastarąja mes susiduriame su patyčiomis, noru pažeminti", – dėstė V.Jurgilevičienė.

Pasak visuomenininke prisistatanti klaipėdietė neslėpė, kad žodis "darmajedai" įžeidė.

"Mums nuolat priekaištaujama, kad nedirbame, nežinome, iš ko gyvename. Tačiau ar kalbant apie projektus, reikia tokių dalykų klausinėti? Juk tai nėra esmė. Etikos komisijos pareiga užtikrinti, kad bendravimas būtų etiškas, neįžiedžiantis. Dėl to ir kreipėmės. Mūsų nuomone, V.Čepas pažeidė politiko etikos kodeksą, kuriame numatyta, kad turi būti pagarba žmogui ir valstybei", – teigė vadovė.

V.Partaukas atkreipė dėmesį, kad V.Čepas nuolat įžeidžiamai pasisako visuomenininkų atžvilgiu.

"Jam ne vieta nei politikoje, nei Etikos komisijoje, nei miesto taryboje. V.Čepas pažeidė tarybos nario priesaiką. Tad jį reikėtų šalinti. Bet čia kreipsimės atskirai", – tvirtino V.Partaukas.

Atsiprašė, bet nesigaili

Neetišku elgesiu kaltinamas V.Čepas tvirtino, jog dar besimokydamas psichologijos suprato, kad žmogus gali įsižeisti dėl bet ko.

"Vienam – įžeidimas, kitam – juokas, trečias praleidžia pro ausis. Tai priklauso nuo individualios patirties, nuostatų, kitų dalykų. Besimokydamas taip pat supratau, kad, jei kažkas įsižeidžia, reikia atsiprašyti. Tai labai paprasta, ir sielai lengviau. Nuoširdžiai atsiprašau visų, kurie įsižeidė dėl žodžio. Jei to maža, galiu prieiti asmeniškai atsiprašyti. Tik ranką pakelkite", – kvietė politikas.

Tarp pareiškėjų atėjusių palaikyti miestiečių atsirado viena moteris, kuri norėjo, kad jos būtų atsiprašyta asmeniškai.

V.Čepas priėjo ir atsiprašė.

"Atsiprašau, kad jūs įsižeidėte", – tvirtino politikas.

Tačiau viešai įsižeidusiųjų atsiprašęs V.Čepas pridėjo, kad nesigaili dėl pasakyto žodžio.

Jis atkreipė dėmesį į nuolat piketus rengiančių klaipėdiečių plakatų užrašus ir pradėjo juos vardinti: "Kritikuoji valdžią esi vatnikas", "Valdžios pinčiukai ir minionai", "NATO ir euras – žmogvaldžių šventos karvės", "Liaudies engėjai", "Vaikų sveikata ar klerkai ožiai", "Laivas skęsta – žiurkės bėga", "Mįslė, kas kudakuoja kaip višta, bet kiaušinių nededa. Šulcas", "KLP liberalas Šulcas vicemeras – višta, gaidys ar vištgaidis", "Aukos, vienykitės prieš Klaipėdos mafiją".

"Mafija – tai antivalstybinė organizacija, kovojant prieš teisėtai išrinktą valdžią, žudanti žmones, grobianti vaikus, reketuojanti, sprogdinanti ir taip toliau. Kaip aš turiu jaustis, 30 metų atidavęs Klaipėdai, vadinamas mafiozu? Ką esu pagrobęs, pavogęs, nužudęs? Man į šį klausimą niekas neatsako. Bet vis tiek parašyta, kad aš "žulikas", – dėstė politikas.

"Aš nieko nebijau"

V.Čepas atkreipė dėmesį ir į atsiųstą kvietimą ateiti į Etikos komisijos posėdį, kurį pasirašė V.Partaukas.

Politikas jame buvo išvadintas liberalų parankiniu, miesto valdančioji dauguma – klika, dviveidžiais išverstakūriais.

"Dabar tiek girdėjome apie patyčias, pagarbą žmogui, valstybei. Gerbiamieji, jei tarybos nariai, valdžia tyli, nereiškia, kad jūs galite taip elgtis. Ar pagalvojate, ką jūs rašote? Tas pats vicemeras Artūras Šulcas, kurį plakatuose vadinate višta ar vištgaidžiu, turi vaikus, žmoną, tėvus. Kaip vaikas turi tai skaityti? Ar tai nėra patyčios?" – klausė tarybos narys.

V.Čepas pabrėžė, kad visuomenininkais prisistatantys nuolatinių piketų rengėjai turėtų stipriai nuleisti kartelę.

"Nesu iš tų žmonių, kuris jums gali uždrausti kažką daryti, patarti, aiškinti, kaip reikia elgtis. Aš tiesiog reiškiu savo nuomonę. Man tokie dalykai nepatinka. Esu 30 metų politikoje ir aš nieko nebijau. Ne ant to pataikėte. Reikėjo pasirinkti silpnesnį žaidėją. Jauną, pirmus metus dirbantį žmogų, kuris išsigąstų. Aš tikrai neišsigąsiu. Sakiau, sakau ir sakysiu, kaip manau. Jei kažkam nepatiks, atsiprašysiu", – tvirtino tarybos narys.

Prabilo apie skirtingus standartus

V.Čepas taip pat atkreipė dėmesį, jog matant nuolatinius piketus, nori nenori kyla negerų minčių.

"Matyt, žmonėms reikia dėmesio. Tai yra normalus dalykas. Visi jo norime daugiau ar mažiau. Gal reikėtų skvere įrengti kokią tribūnėlę ar pastatyti statinę, keletą suoliukų, kad žmonės galėtų išsikalbėti. Gal tada nebūtų tos pagiežos. Mane už "darmajedus" kala prie kryžiaus, o mus išvadina mafiozais, žulikais, vagimis ir tai nelaiko patyčiomis", – dėstė politikas.

V.Partaukas atkreipė dėmesį, jog tai, kad galima paprastam miestiečiui, ne visada leistina politikui.

"Tai skirtingi dalykai. Todėl ir neinu į politiką. Kažkas turi eiti ir prokuroro ar liaudies kontrolieriaus pareigas. Politikams tokių plakatų negalima turėti. Jei nueičiau, laikyčiau liežuvį už dantų", – dėstė vyras.

V.Čepas nesutiko, kad tarybos nariai turi tylėti: "Esame tie, kuriuos išrinko visuomenė. Turime pasitikėjimą ir privalome reikšti savo nuomonę".

Įžvelgė ir pareiškėjų kaltę

A.Staponkienė atkreipė dėmesį, kad pirmą kartą miesto Etikos komisijos istorijoje politikas atsiprašė už savo elgesį viešai.

Tad atsižvelgdama į komisijos veiklos nuostatus ji pasiūlė nutraukti tyrimą. Tą galima padaryti, jei politikas iki tyrimo pabaigos pripažįsta savo veiklą ar elgesį neetiškais, nesuderinamais su savo pareigomis ir atsiprašė viešai.

Komisijos nariai, tarp kurių yra ir visuomenės atstovų, vienbalsiai palaikė tokį siūlymą. Tyrimas dėl V.Čepo nutrauktas.

Tačiau komisijos nariai pabrėžė, kad tarybos nariai turėtų atsakingiau rinktis žodžius. Taip pat taip turėtų elgtis ir piketuotojai. Tada būtų išvengta konflikto.

"Žodis "darmajedai" – įžeidus, bet ir antroji pusė nesirenka žodžių. Jei reikalaujame iš vienos pusės, reikėtų taip pat atsakingiau reikšti kritiką", – tvirtino tarybos narė Lilija Petraitienė.

Jos kolega Saulius Liekis tvirtino, jog dar kartą įsitikino ir suprato, kad labai patogu būti kovotoju visuomenininku, kai gali rašyti ir kalbėti bet ką, niekur nekandidatuoti, nedalyvauti seniūnaičių veikloje, rinkimuose ir už nieką neprisiimti atsakomybės.

"Žinau tiesą ir plakatu galiu visus apšmeižti. Tokia pasirinkta saviraiškos forma, būdas, savirealizacija ar dėmesio reikalavimas. Aš esu už diskusiją, kurioje susitiktume civilizuotai. Ne tai, kad atėjau nešinas plakatu, ant kurio parašyta "išverstaskūriai", "vatnikai", "mafija". O kai į tokius pareiškimus sulaukė atsako, įsižeidė", – pabrėžė S.Liekis.

V.Partauko nuomone, nutraukti tyrimo komisija negalėjo, nes V.Čepas tik atsiprašė, bet nepripažino savo elgesio nederamu.

Naujai iškeptos bendruomenės

Dar rugsėjį radosi kelios viešosios įstaigos, tarp jų – "Miško kvartalo bendruomenė" bei "Eglės seniūnaitijos bendruomenė".

Abiejų steigėjai ir vadovai – seniūnaičiai Virginija Jurgilevičienė ir Antanas Gimbutas.

Pastarasis nė neslėpė, kad įstaigą įsteigė tik dėl to, jog galėtų teikti projektus ir gautų pinigų veiklai.

"Aš, kaip seniūnaitis, paraiškų teikti negalėjau, turėjau įsteigti viešąją įstaigą. O kaip kitaip juos įsisavinti? Todėl rugsėjį įsteigiau viešąją įstaigą. Dabar mūsų įstaigoje yra 9 nariai", – teigė A.Gimbutas.

A.Gimbuto įsteigtai bendruomenei pavyko gauti finansavimą trims projektams, kurių bendra suma – 9,8 tūkst. eurų.

Vienas projektų pavadintas "Bendruomenės dūzgės". Tas "dūzgesys" esą bus ir žaidimas krepšinio aikštelėse, kad būtų galima pažinti kaimynus, ir renginiai vaikams, ir gražiausio gėlyno rinkimai.

"Kam mums pinigai? Juk reikės ir apdovanojimus įsteigti, ir žmones sukviesti, salės nuoma kainuoja, kava kainuos ir rėmeliai diplomams, viskas kainuoja. Dar yra projektas "Šauni pajūrio bendruomenė". Organizuosime mokymus senjorams, kaip apsaugoti turtą, kitus dalykus", – dėstė A.Gimbutas.

Kita šių metų rugsėjį atsiradusi viešoji įstaiga "Eglės seniūnaitijos bendruomenė" taip pat vienija vos 10 žmonių.

Įstaiga laimėjo 5,211 tūkst. eurų projektui " Eglės seniūnaitijos bendruomenė – nauja veikli gerų darbų organizatorė". Pinigus turi panaudoti iki šių metų pabaigos.

"Iš kur jūs gavote informacijos apie mūsų teiktus projektus? Juk tai yra konfidencialu. Viešai skelbiama savivaldybės puslapyje? Nežinojau", – stebėjosi viešosios įstaigos steigėja V.Jurgilevičienė.

"Gerų darbų organizatorė"

Teoriškai V.Jurgilevičienės viešosios įstaigos atstovaujamoje teritorijoje yra V.Berbomo gatvė, kuri buvo pervadinta pernai.

Esą ten yra nemažai gyventojų, kurie nepatenkinti naujos gatvės pavadinimu.

Taigi seniūnaitė ir naujos "Eglės seniūnaitijos bendruomenės" steigėja darys viską, kad žmonės pamėgtų šį pavadinimą.

"Vienas mūsų renginys bus skirtas V.Berbomo darbams, atvešime į Klaipėdą iš Kintų jo parodą. Šiandien eisiu į visų šios gatvės gyventojų namus ir kviesiu juos į parodą, kad jie susipažintų ir nepyktų, jog ši gatvė pavadinta V.Berbomo vardu. Po to važiuosime į ekskursiją į Kintus, aplankysime V.Berbomo ir jo žmonos kapą, susipažinsime su jo biografija", – pasakojo V.Jurgilevičienė.

Į ekskursiją esą važiuos tie, "kurie parodys, kad jiems įdomu". Parodos atvežimas į Klaipėdą kainuos 200 eurų, ekskursija – 250 eurų, pietūs – 200 eurų.

Ir visa tai bus apmokėta iš tų projekto laimėtų valstybės pinigų.

"Pinigai bus skirti bendravimui, jei mes neįsisavinsime bendravimo, niekas kitas neįsisavins. Tai – minkštasis projektas. Kodėl jūs kalbate apie pinigus? Mes dirbsime gerus darbus. Kadangi atstovaujame Kretingos gatvei, važiuosime į Kretingos miestą, susipažinsime, kaip dirba ten seniūnaitija ir, kai mes jau aplankysime visas mums pažįstamas vietas, pirksime suoliukų", – planus dėstė V.Jurgilevičienė.

Penkis suoliukus V.Jurgilevičienė pastatys daugiabučių kiemuose, jų atsiradimas taip pat bus apmokėtas iš projekto pinigų, suoliukai kainuos 2,4 tūkst. eurų (vieno kaina – 480 eurų).

Imituos bendruomenės veiklą?

Visuomenininkas Germanas Čepas pastebėjo, kad viešosios įstaigos – tiek "Miško kvartalo bendruomenė", tiek ir "Eglės seniūnaitijos bendruomenė" yra įsteigtos kelios savaites prieš teikiant paraiškas, siekiant gauti finansavimą.

"Kažkas sugalvoja ir įsteigia viešąją įstaigą, pavadina tai bendruomene ir įsivaizduoja, kad atstovaus visiems gyventojams. O tai tik vieno ar kelių asmenų įstaiga. Bendruomenės narių skaičius turi būti oficialus ir jie turėtų teisę atstovauti tik sau. Panašiai yra ir su visuomeninėmis organizacijomis, kur vienas asmuo vadovauja 3–4 organizacijoms, o šaukia, kad atstovauja visai Klaipėdos visuomenei. Jie gali atstovauti tik savo organizacijos nariams, bet ne visiems klaipėdiečiams", – įsitikinęs G.Čepas.

Anot jo, tokios naujai "iškeptos" viešosios įstaigos teikia paraiškas, tvirtindamos, kad atstovaus bendruomenėms, ir į tuos projektus surašė, kas į galvą šovė, o "tik paskui galvos, kaip tą bendruomenę suburti ir imituoti tą veiklą".

"Daugeliu atveju nė viena bendruomenė tuose rajonuose net nežino, kad tokios veiklos bus. Nekalbu apie visus, gal Vitės ar Melnragės bendruomenėse yra kitaip, tačiau ypač pikta dėl tų žmonių, kurie nuolat šaukia, kad taškomi valstybės pinigai, o čia užuot tas lėšas grąžinę į biudžetą, palaukę kitų metų, paruošę normalių projektų, sugalvoję gerų renginių, jie stengiasi jas paimti ir kuo greičiau. Bandžiau jiems aiškinti, kad čia mūsų visų pinigai. Tad ar reikia juos bet kokiu atveju iššvaistyti?" – piktinosi visuomenininkas G.Čepas.

Kažkas išvertė kailį?

G.Čepas stebėjosi, kad žmonės, kovoję už visuomeninius pinigus, vos tik patys priartėję prie valstybinių lėšų, esą daro tą patį, ką jų kritikuojama valdžia.

Susidarė įspūdis, kad dauguma paraiškų pateikta tik lėšoms gauti.

"Šiek tiek susipažinus su projektais, tikrai susidarė įspūdis, kad dauguma paraiškų pateikta tik lėšoms gauti, o ne bendruomeniškumui skatinti. Apie naudą bendruomenei, manau, bus galima spręsti labiau susipažinus su paraiškomis arba jau įgyvendinus projektus", – dėstė G.Čepas.

Esą prieš kelerius metus, kai irgi būdavo dalijamos bendruomenei skirtos lėšos, iškildavo ne vienas klausimas dėl priemonių ar veiklų finansavimo.

"Šiek tiek keista, kad dauguma paraiškų pateikta pačių seniūnaičių, tarp kurių yra tokių, kurie viešąsias įstaigas įsteigė būtent paraiškoms pateikti ir pinigams gauti", – stebėjosi visuomenininkas G.Čepas.

Savivaldybės lėšų nebeskirsto

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Elida Mantulova teigė, jog šitų lėšų skirstyme bendruomenėms savivaldybės nebedalyvauja.

Kompetentingas organas yra tik Išplėstinė seniūnaičių sueiga, o tokių uostamiestyje yra dvi.

Klaipėdos miesto Danės-Pajūrio išplėstinė seniūnaičių sueiga bendruomenėms ir nevyriausybinėms organizacijoms neseniai padalijo 76,86 tūkst. eurų, o Baltijos-Marių išplėstinė seniūnaičių sueiga – 19,463 tūkst. eurų. Iš viso – 96,239 tūkst. eurų.

Šie pinigai turi būti panaudoti iki šių metų gruodžio pabaigos, antraip juos teks grąžinti į valstybės biudžetą.

"Anksčiau pinigus bendruomenėms skirstė savivaldybė, tada seniūnaičiai neretai skųsdavosi, kad savivaldybė nežino bendruomenių problemų ir neteisingai tai daro. Todėl ministerija išleido įstatymą, kad lėšas seniūnaičiai ir bendruomenės skirstytų patys savo nuožiūra. Taigi paraiškas šiemet nagrinėjo išplėstinės seniūnaičių sueigos", – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Socialinių reikalų departamento specialistė Renata Razgienė.

Išlaidas griežtai kontroliuos

Šiemet bendruomenės esą teikti paraiškas savo veiklų finansavimui turėjo labai mažai laiko. Tik gegužės pabaigoje tapo žinoma, kokia suma skirta šiems dalykams.

"Kita vertus, labai gerai, kad tų pinigų, skirtų bendruomenėms skatinti, iš viso yra. Dabar jie patys juos paskirstė ir visas pretenzijas gali reikšti tik sau. Išplėstinės seniūnaičių sueigos atrinko projektus, kokie ten jie buvo, tokie. Gal kai kurie projektai ir labai geri. Kitais metais surengsime mokymus, kaip juos ruošti. O pinigų gavėjai turės rengti rimtas ataskaitas už panaudotas lėšas", – tikino Klaipėdos savivaldybės Socialinių reikalų departamento vadovė Audra Daujotienė.

A.Daujotienė mano, kad pirmieji metai projektų rengėjams bus nelengvi. Už kiekvieną išleistą eurą teks atsiskaityti.

"Mums jie turės pateikti finansines ataskaitas, jei bus kokių nors nusižengimų, bus problemų. Keista, kad nevyriausybinių organizacijų rengiamų projektų kokybė neauga. Gal jaunimas nedalyvauja, vyresniems turbūt sunkiau tuos dokumentus ruošti. Jie labai nori, bet nelabai sugeba. Jaučiu, kad šiemet bus nelengva. Gal ne visus pinigus ir išnaudosime", – prognozavo A.Daujotienė.