Įtampa ir mobingas

Prasta darbo atmosfera besiskundžiantys „Ekoagros“ specialistai tikina nesulaukiantys vadovų reakcijos ir palieka įstaigą. Anonimais pageidavę likti darbuotojai pasakojo, kad, užuot konstruktyviai diskutavusi ir bandydama normalizuoti santykius, direktorė Virginija Lukšienė esą atvirai deklaruoja, turinti „stogą“ Seime. Ji „Ekoagros“ direktore tapo prieš dvejus metus.

„Kauno dienai“ V.Lukšienė tikino, kad jokių darbuotojų nusiskundimų nesulaukusi, o pernai buvo daromas psichosocialinių veiksmų tyrimas, kuris esą neparodė kažkokių grėsmių.

Virginija Lukšienė/„Ekoagros“ nuotr.

„Šiuo metu jis vėl kartojamas, todėl net negaliu komentuoti tokių teiginių. Esame atviri ir demokratiški, tai prielaidos apie galbūt netinkamus atvejus, gal dėl asmeniškumų ar kitų dalykų, bet mes turime labai stiprią darbo tarybą, kuri atstovauja darbuotojų interesams“, – tikino V.Lukšienė.

Tačiau ŽŪM atstovai neslėpė, kad sulaukė signalų apie ne itin gerą mikroklimatą ir net apie galimą darbuotojų mobingą „Ekoagros“.

„Ministerija buvo gavusi skundų, susijusių su minimomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, planuojama atlikti vidaus auditą“, – „Kauno dienai“ patvirtino ministerijos atstovai.

Neteisėti atleidimai

„Ekoagros“ darbuotojai pasakojo, kad dirbti įtaigoje darosi vis sudėtingiau, nes principingi specialistai persekiojami. Esą kitokią nei direktorės poziciją turintys darbuotojai išgujami. Tam nesibodima eikvoti valstybės lėšų, o darbo santykiai nutraukiami pažeidžiant Darbo kodekso reikalavimus.

Šių metų birželį Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo buvusios „Ekoagros“ darbuotojos ieškinį dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir paskelbė jai palankų sprendimą. Neteisėtai atleistai darbuotojai valstybei priklausanti įmonė turės sumokėti daugiau nei 40 tūkst. eurų

„Ekoagros“ vyriausiąja finansininke dirbusiai moteriai 2019 m. rugpjūčio 21 d. buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą, kuriuo ji informuota, kad jos atliekama darbo funkcija darbdaviui tapo perteklinė dėl darbo organizavimo pakeitimų, ir jos pareigybė naikinama.

Tačiau moteris teismui nurodė, kad atleidimo dieną, priešingai nei įspėjime buvo nurodyta, vyriausiojo finansininko pareigybė nebuvo panaikinta. Taigi, viešojoje įstaigoje „Ekoagros“ nebuvo įvykusių jokių darbo organizavimo pakeitimų, dėl kurių finansininko funkciją būtų pagrindo laikyti pertekline.

Teismas palygino buvusios darbuotojos vyriausiojo finansininko pareigybės ir po struktūrinių pakeitimų patvirtintos vyriausiojo buhalterio pareigybės aprašymą ir nurodė, kad abiejų pareigybių turinys yra beveik identiškas, formaliai skiriasi tik pavadinimas ir šiek tiek lingvistiškai pakeista reikalaujamo išsilavinimo formuluotė, tačiau ji nedaro jokio esminio skirtumo.

„Ekoagros“ darbuotojai tvirtino, kad teismuose atsidūrė ir dar kelių galimai neteisėtai atleistų darbuotojų ieškiniai.

Prarado Ukrainos rinką

„Ekoagros“ vadove V.Lukšienė paskirta, kai žemės ūkio ministru buvo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguotas Giedrius Surplys.

Redakcijos duomenimis, „Ekoagros“ veiksmus nagrinėja ir Ukrainos prokuratūra dėl šioje šalyje neteisėtai išduotų sertifikatų.

Dabar valstiečių proteguota vadovė sulaukia kritikos ir dėl pelningos Ukrainos rinkos praradimo. Dar 2018 m. tai sudarė reikšmingą įmonės pajamų dalį, tačiau dėl padarytų klaidų Europos Komisija (EK) sustabdė leidimą vykdyti sertifikavimo veiklą Ukrainos teritorijoje.

„Tai didesnės apimties atsakymas. Visa informacija pateikta EK. Ar ten įvyko klaidų, ar tiesiog techninės klaidos“, – V.Lukšienė tikino, kad įstaiga yra pateikusi EK jų pareikalautus dokumentus ir siekiama šią rinką susigrąžinti.

ŽŪM atstovai taip pat tikino, kad sertifikavimas esą sustabdytas laikinai ir laukiama galutinio EK sprendimo.

„Kauno dienai“ „Ekoagros“ darbuotojų pateiktais duomenimis, Ukrainoje yra daugiau nei 410 tūkst. ha ekologinės žemės ūkio paskirties žemės, 210 ekologinių ūkių ir daugiau nei 540 tūkst. ha ekologinės laukinės augalijos plotų. Apie 80 proc. viso Ukrainos ekologiškos produkcijos eksporto yra skirta Vakarų Europos rinkai, todėl „Ekoagros“ buvo reikšminga Ukrainos ūkininkų partnerė, sertifikuodavo grūdines, ankštines ir aliejines kultūras bei laukinę augaliją – grybus, riešutus, uogas, žoleles. Vien teisės sertifikuoti Ukrainoje praradimas įmonei reiškia iki 20–30 proc. pajamų praradimą.

Panašu, kad dėl Ukrainos rinkos praradimo nei „Ekoagros“, nei ŽŪM per daug neišgyvena. „Akcentuotina, kad įstaiga veikia kaip ne pelno juridinis asmuo. Sustabdžius sertifikavimo darbus Ukrainoje įstaiga žymių pajamų praradimų nepatyrė“, – situacija bandė glaistyti Žemės ūkio ministerijos atstovai.

Šiuo metu iš trečiųjų šalių „Ekoagros“ paslaugas teikia Baltarusijai, Rusijai, Tadžikistanui ir Kazachstanui. „Tai sudaro nedidelę dalį įmonės veiklos, tai labiau kaip veiklos diversifikacija. Nors tai nepagrindinė, bet reikšminga įmonės veiklos dalis“, – pripažino „Ekoagros“ direktorė V.Lukšienė.

„Ekoagros“ vadovė tikino, kad dėl kitų trečiųjų šalių sertifikavimo įmonė pastabų nesulaukė. „Kol kas neturime jokių pastabų iš EK, jie vis dar nagrinėja mūsų pateiktus dokumentus ir statusas kol kas nepakeistas“, – dėstė ji.

Pasak darbuotojų, už trečiųjų šalių, taip pat Ukrainos, rinką iki tapdama įstaigos vadove buvo atsakinga tuometė plėtros vadovė V.Lukšienė ir II sertifikavimo skyriaus vadovas. „Kauno dienos“ šaltinių teigimu, EK sertifikavimo teisę sustabdė gavusi duomenų, kad „Ekoagros nė netikrinant kai kurioms Ukrainos bendrovėms būdavo suteikti ekologinį ūkininkavimą atitinkantys sertifikatai.

„Ministerijos žiniomis V.Lukšienė iki tol, kol užėmė direktoriaus pareigas, neturėjo suteiktų įgaliojimų ar buvo atsakinga už trečiųjų šalių ūkio subjektų sertifikavimą. Įstaiga šią veiklą vykdė pasitelkdama visus įstaigos žmogiškųjų išteklių resursus iki buvo įsteigtas atsakingas V sertifikavimo skyrius“, – tęsė ŽŪM atstovai.

EK konstatavo, kad keliems klientams Ukrainoje „Ekoagros“ kontrolės priemonės nebuvo taikytos, o tik remtasi buvusios kontrolės įstaigos sprendimu, ir importo sertifikatai tokiems klientams buvo išduoti. Kadangi pagal EK gaires Ukraina yra šalis, kuri priskirta aukštos rizikos grupei, šios šalies klientams turėjo būti atliktos „Ekoagros“ papildomos patikros.

Dėl „Ekoagros“ veiklos aplinkybes narpliojanti STT teigia, kad kol kas „neturinti žiniasklaidai teiktinos informacijos“.

Įtarimai korupcija?

Dar 2019 m. ŽŪM pakoregavus ekologinių ūkių sertifikavimo taisykles, apie korupcijos riziką prabilo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). „Sertifikavimo įstaigai savo nuožiūra sprendžiant dėl įrodymų objektyvumo ir tinkamumo, be nustatytų kriterijų, sukuriamos sąlygos korupcijos rizikai“, – konstatavo STT atstovai.

Pagal naujas taisykles ūkininkai savo iniciatyva ir ištekliais sertifikavimo įstaigai galėjo pateikti duomenis, kad jų produkcija neužteršta. Faktiškai taip buvo sumažinta kontrolė ir sudaryta galimybė piktnaudžiauti.

Vien teisės sertifikuoti Ukrainoje praradimas įmonei reiškia iki 20–30 proc. pajamų praradimą.

Be to, tuomečio žemės ūkio ministro G.Surplio įsakymo galiojimas atgaline data sudarė išskirtines sąlygas ūkininkams, kuriems jau buvo taikytos sankcijos už pažeidimus naudojant neleistinas chemines trąšas. STT ministerijai pasiūlė tobulinti taisykles ir jų netaikyti atgaline data.

Kai kurie ekologiškai ūkininkaujantys ūkininkai įtarė, kad pakeitimų atsirado neatsitiktinai – esą pagal ministro pasirašytus pakeitimus atgaline data teisę gauti paramą įgyja ūkininkai, kuriems parama buvo atimta už chemikalų naudojimą.

Paklausta dėl įstaigai „Ekoagros“ pradėtų ikiteisminių tyrimų, STT pateikė diplomatišką atsakymą: „Dėl atliekamų tyrimų šiuo klausimu žiniasklaidai teiktinos informacijos neturime.“ Paprasčiau tariant, tai reiškia, kad kol kas dėl galimos korupcijos įtarimai niekam nepareikšti. Redakcijos duomenimis, „Ekoagros“ veiksmus nagrinėja ir Ukrainos prokuratūra dėl šioje šalyje neteisėtai išduotų sertifikatų.

V. Lukšienė yra baigusi Kauno technologijos ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetuose verslo administravimo ir vadybos studijas. Ilgą laiką – beveik du dešimtmečius – dirbo bankų sektoriuje. Ėjo pardavimų, svarbių klientų aptarnavimo skyriaus vadovės ir kt. pareigas įvairiuose Lietuvos bankuose, dvejus metus dirbo banke Austrijoje.

Sertifikavimo įstaigoje „Ekoagros“ dirba nuo 2016-ųjų metų. Buvo atsakinga už įstaigos teikiamų paslaugų plėtrą Lietuvoje bei užsienyje, ėjo plėtros vadovės pareigas. Nuo 2018-ųjų yra IFOAM EU (Europos Sąjungos tarptautinės ekologinės žemdirbystės judėjimo federacijos) tarybos ir valdybos narė. Taip pat ji yra pirmoji ir kol kas vienintelė Lietuvoje bei Baltijos šalyse Ekologinės lyderystės programos absolventė.

Savo veiklos programoje, parengtoje įvertinus ekologinio judėjimo aktualijas ir tendencijas tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniame kontekste, svarbiausiais uždaviniais įvardija įstaigos teikiamų paslaugų kokybės išlaikymą ir didinimą, įstaigos veiklos skaidrumo didinimą, paslaugų spektro atsižvelgiant į gamintojų poreikius plėtrą, klientų rato didinimą, ekologiškų produktų vartojimo skatinimą.

„Nuo 2021 m. sausio 1 d. Europos Sąjungoje bus pradėtas taikyti naujas ekologinės gamybos reglamentas, pakeisiantis visus dabar galiojančius teisės aktus. Įstaigos laukia didelis iššūkis – naujojo reglamento adaptavimo darbai. Reikės kurti darbo grupes, keisti informacinių technologijų sistemas, dabar galiojančias procedūras, tvarkas, instrukcijas. Tam prireiks papildomų vidinių žmogiškųjų išteklių, laiko ir kompetencijų. Taip pat kitų institucijų, socialinių partnerių pagalbos, įsitraukimo ir bendradarbiavimo, kurį sieksiu dar labiau stiprinti“, – sako V. Lukšienė.

Kantrybė, atjauta, unikalumas, nuoseklumas, aukojimasis, stiprybė. Būtent iš šių žodžių pirmųjų raidžių susideda mūsų miesto vardas – Kaunas. "Kauno dienos" skaitytojų ir komisijos nuomone, šias savybes labiausiai įkūnijo Kauno apskrities vyrų krizių centro direktorė Dovilė Bubnienė. Ji tapo konkurso "Metų kaunietė 2014" nugalėtoja.

Nugalėti nesitikėjo

D.Bubnienės pasakojimu, žinia, kad ji pateko į projekto "Metų kaunietė" finalą, buvo labai netikėta. O apie pagrindinį prizą  nė nesvajojo.

"Jaudinausi ir balsas virpėjo, nors įpratusi prie seminarų", – po renginio šypsojosi "Metų kaunietė 2014" nugalėtoja D.Bubnienė.

"Kaune daug talentingų, kūrybingų, protingų, darbščių ir mylinčių moterų. Dauguma jų kasdien tyliai gražina mūsų miestą ir žmonių gyvenimus. Ir kiekvienos šių rinkimų dalyvės veikla savaip įdomi ir reikalinga. Neturiu čia būti – nesu nei Rūta Meilutytė, nei Jolanta Šmidtienė, kurios žinomos, matomos ir garsina miestą", – visiems už ją balsavusiems žmonėms dėkojo D.Bubnienė, kuri didžiąją dalį direktorės pareigų atlieka visuomeniniais pagrindais – be atlygio.

Be šios veiklos, D.Bubnienė yra ir Kauno apygardos Probacijos tarnybos savanorė, visuomeniniais pagrindais veikiančios Kauno miesto šeimos tarybos narė. Vis dėlto arčiausiai širdies jai – psichologės darbas.

"Psichologės darbas yra tai, kas mane motyvuoja. Tiesioginis kontaktas su žmonėmis ir žinojimas, kad skyrei savo laiką ir gebėjimus tam, kam tuo metu tai buvo reikalinga", – kalbėjo Dovilė.

Apdovanojo ministrė

Į "Metų kaunietės 2014" finalą taip pat pateko Kauno moters užimtumo informacijos centro direktorė Jūratė Puidienė, tarptautinio festivalio "Kaunas Jazz" meno vadovė Indrė Jučaitė (ji dėl netrukus vyksiančio "Kaunas Jazz" festivalio reikalų buvo išvykusi į Taliną), Kauno pedagogų kvalifikacijos centro vadovė Rasa Bortkevičienė, Kauno Kalniečių poliklinikos direktorė Virginija Gailienė, Lietuvos gydytojų sąjungos Kauno filialo pirmininkė pediatrė Virginija Lukšienė.

Kauno valstybinėje filharmonijoje vykusiame renginio finale, kur apsilankė daug garbių, žinomų visuomenės, meno, kultūros, verslo atstovų, žiūrovai išvydo vaizdo įrašus, kuriuose buvo pristatytos visos pretendentės. Kiekvieną iš jų apibūdino ir komisijos nariai.

Renginio dalyvių pasveikinti atvyko socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. Specialų prizą ministrė skyrė V.Lukšienei.

Svečias patyrė krizę

Dalyves sveikino ir gintarinę apyrankę nugalėtojai įteikė Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko žmona Inga, kuri buvo išrinkta Metų klaipėdiete.

"Ja tapau per krizę. Dabar laimėtoja tapo Krizių centro vadovė. Krizė nėra taip blogai. O mano vyrą krizė ištiko jau antrą kartą", – apie tai, kad vyras antrą kartą tapo meru, šmaikštavo I.Grubliauskienė.

Nuo žmonos neatsiliko ir jos vyras V.Grubliauskas, kuris, prieš  pagrodamas trimitu, pajuokavo: "Na, būtų malonu patirti krizę, kad galėčiau apsilankyti pas tokią direktorę, nors manęs turbūt neišleis žmona."

Prizais buvo apdovanotos visos dalyvės. Daugiausia skaitytojų balsų internete sulaukė R.Bortkevičienė, o Kauno moters užimtumo informacijos centro direktorė J.Puidienė pasiūlė rinkti Metų kaunietį ir su nominantėmis pasisiūlė į komisiją.

"Palaikau iniciatyvą pagerbti moteris, jų nuopelnus ir skleidžiamas vertybės. Svarbiausia, kad šis konkursas atskleistų kuo daugiau moteriško žavesio, modernaus požiūrio, mažintų moters nedrąsos jausmą ir įkvėptų kuo daugiau moterų atskleisti savo talentus", – kalbėjo renginio mecenatas – bendrovės "Tete-a-Tete" kazino atstovas Samoilas Kacas.

Komisijoje – du merai

Šešios finalo dalyvės – tradicinis ir neatsitiktinis skaičius. Būtent tiek raidžių sudaro mūsų miesto pavadinimą, kiekvienoje raidėje užkoduotos savybės, kurios, kaip patvirtino patirtis, ir yra svarbiausi kriterijai renkant nugalėtoją: kantrybė, atjauta, unikalumas, nuoseklumas, aukojimasis, stiprybė.

Projekto "Metų kaunietė" vadovė Rūta Miliūtė džiaugėsi, kad ši prasminga idėja sulaukia vis didesnio miestiečių palaikymo.

Į "Metų kaunietę 2014" kauniečiai pasiūlė apie 50 moterų. Iš jų buvo atrinkta 30 dalyvių: visuomenininkių, medikių, sportininkių, menininkių, verslininkių ir kt.

Po itin aktyvaus skaitytojų balsavimo raštu, anketomis, internetu liko dešimt dalyvių, o finalinį šešetuką išrinko komisijos nariai: naujai išrinktas Kauno meras verslininkas Visvaldas Matijošaitis, meras Andrius Kupčinskas, architektas Algimantas Kančas, skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas Robertas Antinis, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus vadovas Gintaras Česonis, profesorius habilituotas daktaras LSMU ligoninės Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius, kunigas, Kauno dekanato vicedekanas, Kauno arkivyskupijos muziejaus direktorius Evaldas Vitulskis, docentas Kauno valstybinės filharmonijos vadovas Justinas Krėpšta, aktorius, režisierius Andrius Žiurauskas, dienraštį "Kauno diena" leidžiančios bendrovės "Diena Media News" generalinis direktorius Laimutis Genys.

Projekto nugalėtoja buvo išrinkta įvertinus tris balsavimo segmentus – vertinimo komisijos nuomonę, portalo lankytojų balsus ir "Kauno dienos" skaitytojų atsiųstus balsavimo kuponus.

Tikslas – atkreipti dėmesį

Finaliniam renginiui išskirtinumo suteikė ir įspūdingi šokėjų bei dainininkų pasirodymai.

Šventėje nepamirštamų akimirkų dovanojo akordeonistas Martynas Levickis ir styginių kvartetas "SinChronic", berniukų choras "Dagilėlis", Anželikos Cholinos šokio teatras, dainininkė Sigutė Stonytė ir pianistas Jurgis Karnavičius.

Šio prasmingo projekto tikslas – paskatinti apsidairyti ir atkreipti dėmesį į šalia kiekvieno mūsų kuriančias, gydančias, mokančias, veikiančias ir mylinčias moteris. Kiekvienas žmogus yra vertybė, tik dažnai jo deramai neįvertiname. Darbų rutinoje paskęsta ir už kuklumo širmos dažnai slepiasi net ir pačios talentingiausios, geraširdiškiausios, darbščiausios ir veikliausios moterys.

Visų aplinkinių pareiga yra pastebėti, pagerbti ir padėkoti aplinkiniams padedančioms, Kauną savo veikla garsinančioms moterims.

"Metų kauniete 2013" buvo išrinkta menininkė Jolanta Šmidtienė, kauniečiams jau kelerius metus iš eilės dovanojanti Kalėdų stebuklą. Jos sukurtos miesto eglės žavi ir miestiečius, ir miesto svečius.

"Metų kaunietės 2012" rinkimuose triumfavo olimpinė ir pasaulio čempionė Rūta Meilutytė.

Šie rinkimai vyko jau trečius metus, juos organizuoja dienraštis "Kauno diena". Renginio globėja – šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.