Fasadas netvarkomas

Tarpukariu statytas, saugomu kultūros paveldo objektu pripažintas Kauno kultūros centras (KKC) pastatas atsigauna. Pastaruosius kelerius metus viena po kitos remontuotos įvairios vidaus erdvės, tvarkyti laiptai, perdangos.

Jau spėtas atnaujinti KKC centro kiemelio fasadas. Tačiau pagrindinis pastato vaizdas iš Vytauto ir Kęstučio g. pusių – nepasikeitęs ir atrodo apgailėtinai apleistas. Nors visas pastatas jau seniai turėjo blizgėti it naujas.

Pasirodo, sutartis su milijoninį konkursą tvarkymo darbams laimėjusia bendrove sustabdyta. KKC vadovė Jolitos Rudgalvienė teigia, kad tai esą tik į gera, tačiau KKC steigėjos – Kauno miesto savivaldybės atstovai tai vadina vilkinimu, kaip manoma, rangovui siekiant išpešti sau daugiau naudos.

Pernai sausio viduryje KKC su bendrove "Infes" sudarė sutartį dėl remonto ir tvarkybos darbų už 1,035 mln. eurų su PVM. Darbai, tarp kurių kiemo rūsio perdangos kapitalinis remontas (112 tūkst. be PVM), pastato vėdinimo sistemos įrengimas (145 tūkst. eurų be PVM), lifto įrengimo darbai žmonėms, turintiems negalią įrengimo, įskaitant bendrus statybinius darbus – 46 tūkst. eurų be PVM, pastato III aukšto patalpų ir kitų bendrų erdvių apdailos remontas – 88 tūkst. eurų be PVM, pagal pirminę sutartį turėjo būti atlikti per metus su galimybe terminą pratęsti mėnesiui.

KKC direktorė J.Rudgalvienė tikino, kad atlikti visi projekte numatyti darbai, išskyrus fasadų remontą iš Vytauto ir Kęstučio gatvių pusės bei neįrengtas pastato apšvietimas.

Bendrovės pasiūlyme, kuris buvo pateiktas viešojo pirkimo konkursui, nurodoma, kad pastato apšvietimo įrengimo kaina – beveik 55 tūkst. eurų be PVM, o visų pastato fasadų tvarkybos darbai beveik 409 tūkst. eurų be PVM.

Tačiau savivaldybės atstovų manymu, rangovo apetitas didesnis nei minėtos sumos, todėl darbai ir ėmė strigti.

Apskaičiuojama iš naujo

Teiraujamės KKC direktorės, kodėl fasadai net nepradėti tvarkyti.

"Sutartis su rangovu sustabdyta. Vyksta projekto tikslinimas. Sutartis atidėta, nes pagal projektą nepasidarė tam reikiamas tinkas, todėl reikėjo daryti naujus cheminius bandymus, kad išgauti senovišką tinką", – "Kauno dienai" bandė aiškinti KKC direktorė J.Rudgalvienė.

J.Rudgalvienė sutriko po klausimų apie kėdžių kainą.

Visgi tai kelia įtarimų, kad gali būti bandoma keisti konkurse numatytas sąlygas, o tai būtų pažeidimas.

"Pradžioje neaiškumų nekilo, juo labiau, kad kiti darbai vyko sklandžiai, tačiau pamačius rangovo pasiūlytus išorinio fasado tinko pavyzdžius, paruoštus pagal terazitinio tinko technologiją, buvo akivaizdu, kad taip fasado renovuoti negalima. Todėl KKC, t.y., užsakovas, stabdė išorinio fasado remonto darbus ir užsakė papildomus tyrimus", – tikino J.Rudgalvienė.

Ji nesiėmė vertinti tempų, kuriais vyksta jos įvardintas projekto tikslinimas. "Nesu nei rangovas, nei projektuotojas. Projektuotojas keičia projekto priedus, kuriuose yra nauja fasado sudėtis. Gamintojas iš naujo įvertina įkainius, ir tada kaip įmanoma greičiau startuojame", – kalbėjo vadovė.

Ar po naujo įkainių įvertinimo centrui nekils finansinių problemų? "Negaliu atsakyti. Sąmatas apskaičiuoja rangovai", – nedaugžodžiavo J.Rudgalvienė.

Vėliau ji teigė, kad "lėšų trūkumą nulems projektiniai sprendimai", tačiau projektą prižiūrinčios Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) kultūros projektų vadovė ją esą informavo, kad "yra galimybė kreiptis į Kultūros ministeriją, kad būtų padidintos lėšos Kauno regionui".

Kritika iš savivaldybės

Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas "Kauno dienai" teigė žinąs, kad darbai buvo sustabdyti, tačiau nemato jokių kliūčių jiems tęsti.

"Dabar išsiaiškinti visi nesklandumai, ir paprašyta rangovo tęsti darbus. Tie darbai privalo būti vykdomi", – tvirtino S.Rimas.

Paklaustas, kas iš tiesų vyksta, skyriaus vedėjas prabilo apie povandenines sroves: "Sakykime taip: rangovas tam objekte daugiau nelabai nori dirbti. Tad gal todėl ir mano, kad situacija neišsiaiškinta. Bet tiek savivaldybė, tiek užsakovas KKC traktuoja, kad kaip ir viskas yra išsiaiškinta, ir rangovas turi tęsti darbus."

Pasiteiravus apie finansinius projekto niuansus, S.Rimas teigė, kad ES ir savivaldybės lėšų skirta pakankamai. "Savivaldybei susidaro toks įspūdis, kad rangovas šiek tiek bandė pasinaudoti situacija ir paprašyti papildomų lėšų darbams, o mes manome, kad tam pagrindo nėra", – sakė S.Rimas.

S.Rimas aiškino, kad "Infes" atrastas kabliukas yra klaidingai viename priedų nurodyta išorinio fasado tinko medžiaga. Tyrėjai, anot jo, padarė klaidą, parašė, kad tinkas yra terazitinis, o ne granitinis. "Pati tinko sudėtis parašyta gal ir tinkama, bet skiriasi jų dengimo būdas. Tai yra niuansai. Jeigu rangovas į visą šitą dalyką žiūrėtų geranoriškai... Logiška būtų vadovautis techninio projekto sprendiniais ir dengti granitiniu tinku", – teigė skyriaus vadovas.

Jis kalbėjo, kad granitinis tinkas, kuriuo yra dengtas pastato išorinis fasadas, yra autentiškas, tarpukario laikotarpio.

"Restauruojant pastatas turi būti dengiamas tokiu pačiu būdu, naudojant tą pačią technologiją. Ji yra brangi. Bet būtent tokiai technologijai buvo parengtas pastato tvarkybos darbų projektas ir paskaičiuota sąmata, investicinio projekto vertė. Rangovas su sąmata nebuvo susipažinęs, nes tai yra konfidenciali informacija rengiant viešąjį pirkimą, tačiau žiniaraščius, kiekius, techninį projektą matė, žinojo, kad darbai turės būti atliekami pagal autentiškas technologijas", – dėstė S.Rimas.

"Infes" atstovai dokumentuose radę prieštaravimą, savivaldybės atstovo teigimu, bando pasinaudoti situacija. Tačiau tai, ką S.Rimo žiniomis, jie siūlo, sunku pavadinti sąžininga pozicija.

"Jie iš viso siūlo ne terazitinį, ne granitinį tinką, o pigią šiuolaikinę sintetinę granitinio tinko imitaciją. Mes su tuo nesutikome. Nes tai yra didžiulis ir kainų skirtumas. Tai yra daugiau nei perpus pigiau. Mes su tokiu variantu nesutikome, ir prasidėjo, mūsų nuomone, darbų vilkinimas", – rangovo veiksmus vertino S.Rimas.

Viešąjį pirkimą skelbė KKC, tačiau  didelės apimties projektą rengė samdyta bendrovė. Tad dabar atsiradę netikslumai, kelia keistų abejonių.

J.Rudgalvienės teigimu, rangovas yra kreipęsis į savivaldybę ir užsiminęs apie papildomų lėšų poreikį: "KKC ir savivaldybėje vyko susitikimai su rangovu, projektuotoju ir technine priežiūra. Šie klausimai taip pat buvo svarstomi."

Minėta "Virmalda"

J.Rudgalvienė pokalbio metu tvirtino, kad sutartis sustabdyta su steigėjo – savivaldybės žinia. "Niekaip nesuprantu, kodėl jūs to klausiate. Aš dvejus metus tariuosi su visais įmanomais skyriais, administracijos direktoriumi", – ėmė vardyti moteris.

Kaip jau minėjome, nesklandumų atsirado prieš imantis išorinių fasadų remonto. Jie priskiriami šio paveldosauginio pastato vertingosioms savybėms ir turi būti atkuriami autentiški.

"Infes" pasiūlyme, kuris prie bendrovės sutarties su KKC pateikiamas CVPP, nurodoma, kad dalį tvarkomųjų paveldosaugos darbų atliks subtiekėjas MB "Virmalda".

Šios bendrovės bendraįkūrėjas – Romaldas Rabačius, iki šio pavasario ėjęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, buvęs savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos vadovas.

Romaldas Rabačius

Savivaldybės puslapyje buvo nurodoma, kad jam, kaip administracijos direktoriaus pavaduotojui, buvo pavaldus Centrinis viešųjų pirkimų ir koncesijų skyrius.

Jis "Virmaldai" vadovavo iki 2015 m. gegužės, o paskui oficialiai bendrovės vairą perėmė jo brolis Virginijus Rabačius. Dar pernai metų pabaigoje, BNS duomenimis, R.Rabačius viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje buvo nurodęs, kad yra "Virmaldos" dalininkas, kad joje tuo metu dirbo ir jo sutuoktinė.

"Kokiame kultūros centre? Nėra ten jokios "Virmaldos". Pirmą kartą girdžiu", – tikino buvęs savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas. Netrukus jis pridūrė, kad "Virmaldoje" nedirba, o jam dirbant savivaldybėje "tų pastatų statybos jam nepriklausė".

"Nu koks skirtumas? – nervingai nutraukė žurnalistę R.Rabačius, kai ši įpusėjo užduoti dar vieną klausimą. – Aš dabar jau nebedirbu ir nesiruošiu jums nei lankstytis nei atsakinėti. Iki."

"Virmaldos" telefonu, nurodytu puslapyje rekvizitai.lt, kurio telefono numeris nuo R.Rabačiaus skyrėsi tik vienu skaitmeniu, atsiliepęs asmuo teigė, kad "Virmalda" nedalyvavo įgyvendinant KKC pastato remonto projektą.

Pasiteiravome, kodėl tada bendrovė buvo įrašyta į pasiūlymą kaip subtiekėja. "Jūs tyrėja, jūs ir tirkite, o mes nedalyvavome", – sakė bendrovės atstovas. Pasikeitė planai? "Taip", – sutiko pašnekovas.

Pasigenda sprendimų

Bendrovės "Infes" atstovai, nenurodę nei savo vardo, pavardės, nei pareigų, pateikė komentarą dėl esamos situacijos.

Anot jų, fasadų tvarkomieji paveldosaugos darbai sustabdyti, nes taip nurodyta ekspertizės akte.

Savivaldybės išsakytus teiginius, kad tik vilkinamas laikas, "Infes" atrėmė teigdami, kad "rangovas yra suinteresuotas kuo greičiau įgyvendinti rangos sutartį ir nuolatos prašo užsakovo pateikti darbų vykdymui privalomuosius dokumentus, be kurių darbų vykdymas negalimas".

"Infes" tvirtina, kad tvarkybos darbai stringa ne dėl noro pasipinigauti, o esą dėl to KKC "iki pat šiol nepriima reikiamų sprendimų."

Paklausti, ar siekiama iš savivaldybės gauti daugiau pinigų, "Infes" atstovas nuo tikslaus atsakymo išsisuko, teigdami, kad buvo sulaukę kvietimo susitikti su savivaldybės atstovais.

Paklausus, ar prašė daugiau pinigų, aiškaus "ne" neišgirdome, tik tvirtinimą, kad KKC yra raštu pateikta apie būtinybę patikslinti tvarkybos darbų projektą.

Kėdės – už beveik 400 eurų

Įtarimų kelia ir daugiau Kauno kultūros centro sudarytų sandorių. Įsigytas naujas fortepijonas, lauko baldai, kiemeliui pirkta mobili stoginė. Tiesa, pažvelgus į su įvairiomis bendrovėmis sudarytas sutartis, kai kurios sumos ir sąsajos kelia nuostabą.

Kauno socialdemokratų lyderio, neseniai buvusio Kauno miesto savivaldybės, kuri yra KKC steigėja, tarybos nario Židrūno Garšvos bendrovė "Dextera", kaip nurodoma Centrinėje viešųjų pirkimų portale (CVPP), Kauno kultūros centrui įsipareigoja pastatyti mobilią stoginę. Ji su visais montavimo darbais, pagal CVPP įkeltą sutartį, centrui atsieis 37,7 tūkst. eurų su PVM.

Bendrovė "Montema" yra laimėjusi KKC skelbtą viešąjį pirkimą lauko baldams įsigyti. Už jos pasiūlytas lauko kėdes be porankių KKC nepagailėjo po 333 eurus su PVM. Jų įsigyta penkiolika. Lauko kėdės su porankiais su pristatymu ir montavimu – po 387 eurus su PVM. Iš viso tokių pirkta 40.

Šios kėdės su porankiais įkainotos po 387 eurus, be porankių – po 333 eurus, o staliukai – po 260 eurų su PVM.

Bendrovės pateikto pasiūlymo įsigyti kėdes, staliukus, modulinių lauko baldų komplektą, medinę terasą, šiukšlių konteinerių aptvarą bendra suma – 42,3 tūkst. eurų su PVM.

Įsigytos kėdės, anot centro direktorės J.Rudgalvienė, yra "ypatingo grožio". "Kviečiu pasižiūrėti, nufotografuoti ir įdėti į šitą straipsnį. Tobulos", – iš pradžių "Kauno dienai" siūlė J.Rudgalvienė.

Ar kėdžių kainą ji irgi pavadintų tobula? Išgirdusi klausimą, vadovė nutilo ir pareiškė, negalinti pakomentuoti išgirstų skaičių. Paprašė klausimus, susijusius su kiekiais ir skaičiais, atsiųsti raštu. O kaip apskritai vertintų lauko kėdžių kainą, siekiančią beveik 400 eurų? "Gilinčiausi. Pasižiūrėsiu ir pakomentuosiu", – teatsakė pašnekovė.

Vėliau ji raštu atsakė, kad "projekto įgyvendinimą administruojanti Centrinė pirkimų valdymo agentūra (CPVA), prieš patvirtindama mokėjimus tikrina, ar įsigyti darbai, prekės ir paslaugos neviršija rinkos kainų, nepriklausimai nuo viešųjų pirkimų rezultatų."

Užkliuvo Viešųjų pirkimų tarnybai

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorė Diana Vilytė "Kauno dienai" nurodė, kad tarnyba pernai ir šiemet vertino trijų Kauno kultūros centro, ankstesniu pavadinimu "Tautos namai", vykdytų pirkimų pažeidimų riziką.

Vienas KKC skelbtas koncertinio fortepijono pirkimas pasibaigė, bet pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta po VPT tarnybos pastabų, nes visų pateiktų pasiūlymų kainos buvo per didelės.

Po VPT pastabų buvo nutrauktas ir KKC mobilios scenos su garso ir apšvietimo įranga pirkimas. Tačiau vertintas remonto ir tvarkybos darbų pirkimas, kaip informavo VPT, pasibaigė sudarius pirkimo–pardavimo sutartį.

"Tarnyba nėra atlikusi Kauno kultūros centro "Tautos namai" vykdyto pirkimo "Kauno kultūros centro "Tautos namai" pastato, esančio Vytauto pr. 79, Kaunas, remonto ir tvarkybos darbai" (pirkimo Nr. 347249, skelbtas 2017 06 25) pirkimo procedūrų vertinimo. Atsižvelgiant į tai, tarnyba negali pasisakyti dėl UAB "Virmalda" dalyvavimo pirkime", – komentavo D.Vilytė.

R. Rabačius yra ir savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas.

Mažoji bendrija „Virmalda“ pastaruoju metu laimėjo 0,68 mln. eurų vertės savivaldybės konkursą tvarkyti Kauno tvirtovės VI-ąjį fortą.

R. Rabačius viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje yra nurodęs, kad yra „Virmaldos“ dalininkas. Joje dirba ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo sutuoktinė.

Savivaldybės administracijos vadovas teigia, jog jo pavaduotojas savo interesus yra deklaravęs ir nuo sprendimų nusišalina, todėl priežasčių atmesti „Virmaldos“ pasiūlymą nebuvo.

Tuo metu nevyriausybininkai sako, kad tokia situacija teisinga atrodo tik formaliai ir ragina Kauno savivaldybę daugiau dėmesio skirti skaidrinant viešuosius pirkimus.

Viešuosiuose pirkimuose figūruoja daugiau kaip dešimtmetį

Registrų centro duomenimis, 1997 metais „Virmalda“ įkurta kaip brolių Virginijaus ir Romaldo Rabačių tikroji ūkinė bendrija, o nuo 2014 metų tapo mažąja bendrija. Virginijus ir Romaldas Rabačiai tebėra jos bendraturčiai.

Centrinės viešųjų pirkimų portalo skelbiamais duomenimis, „Virmalda“ pernai savivaldybės užsakymu už 83,9 tūkst. eurų restauravo paminklą „Pieta“ senosiose Aleksoto kapinėse, 2015 metais už 128 tūkst. eurų atliko „Girstučio“ kultūros ir sporto centro kultūrinės dalies rekonstrukcijos darbus. Šioje įstaigoje „Virmalda“ rekonstrukciją už 191,7 tūkst. litų (55,5 tūkst. eurų) atliko ir 2013 metais.

2011 metais „Virmalda“ Kauno savivaldybės užsakymu už 137,4 tūkst. litų (39,8 tūkst. eurų) rekonstravo Kauno valstybinės filharmonijos žiūrovų salės vėdinimo sistemą. 2007–aisiais „Virmalda“ buvo vienintelė dalyvė 10,6 mln. litų (3 mln. eurų) vertės Kauno filharmonijos pastato rekonstrukcijos konkurse. Dar vieną šio pastato tvarkymo konkursą už 6,3 mln. litų (1,8 mln. eurų) bendrija laimėjo 2005 metais.

Kauno valstybinė filharmonija yra pavaldi Kultūros ministerijai, tačiau, savivaldybės duomenimis, iki 2013 metų šias patalpas Kauno miesto savivaldybė valdė patikėjimo teise.

2006 metais „Virmalda“ laimėjo 3,8 mln. litų (1,1 mln. eurų) vertės Kauno 2–osios klinikinės ligoninės, tuo metu pavaldžios savivaldybei, rekonstruckijos konkursą.

Socialdemokratas R. Rabačius administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas eina nuo 2015 metų, jose jis yra dirbęs ir 2007–2010 metais.

Bendrija dalyvauja ir kitų savivaldybių bei įstaigų skelbiamuose konkursuose. Įstaigos puslapyje nurodyta, kad ji įrengė Šakių miesto aikštę, restauravo Gelgaudiškio dvarą, Panemunės pilį, atliko Lietuvos banko Kauno skyriaus kapitalinį remontą.

Kaip BNS informavo Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) atstovė Sigita Zumerytė Arlauskienė, tarnyba yra atkreipusi dėmesį į šios mažosios bendrijos veiklą, tačiau ne dėl ryšių su savivaldybe, bet kitų pirkimų, kuriuose „Virmalda“ dažnai dalyvauja jungtinėje veikloje su kitomis įmonėmis.

VPT atliktoje statybos darbų apžvalgoje „Virmalda“ yra patekusi į įmonių, kurios dažniausiai pirkimuose dalyvauja jungtinėje veikloje su kitomis įmonėmis, dvidešimtuką.

Pernai sausį VPT rekomendavo Žagarės regioninio parko direkcijai nutraukti preliminarią sutartį, kur „Virmalda“ drauge su bendrovėmis „Ekstra statyba“, „Plungės lagūna“ ir „Irdaiva“ buvo vienintelės dalyvės 11,2 mln. eurų vertės Žagarės dvaro parko tvarkymo konkurse.

Į klausimus R. Rabačiui atsakė jo vadovas

Kauno savivaldybės administracijos puslapyje nurodoma, kad R. Rabačiui pavaldus yra Centrinis viešųjų pirkimų ir koncesijų skyrius.

Jis taip pat yra savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas.

BNS paskambinus R. Rabačiui, pokalbis nutrūko išgirdus klausimą apie šeimos verslą, vėliau jam prisiskambinti nebepavyko, o į raštu R. Rabačiui pateiktus klausimus atsakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.

Pasak jo, pavaduotojo ryšiai su statybų verslu užsiimančia įstaiga savivaldybės vadovams buvo žinomi, R. Rabačius apie tai informavo, savo interesus deklaravo ir nuo sprendimų nusišalino.

„Santykiai su „Virmalda“ yra deklaruoti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, o pats pirkimo procesas vyko R. Rabačiui nusišalinus nuo jo. Taigi, jokios įtakos viešajam pirkimui R . Rabačius negalėjo padaryti“, – komentare BNS nurodė G. Petrauskas.

Pasak jo, R. Rabačius taip pat sako visiškai nedalyvaujantis „Virmaldos“ veikloje.

„Svarbu, kad konkursus laimėtų gerą kainą ir kokybę siūlančios įmonės, kurios darbus atliktų per kuo trumpesnį laiką. Konkursą dėl forto pritaikymo visuomenės poreikiams laimėjusi bendrovė darbus pasiūlė atlikti dvigubai greičiau nei buvo numatyta konkurso sąlygose, taip pat pasiūlė mažiausią kainą. (...) Šioje vietoje neturėjome jokių priežasčių, dėl kurių galėtume atmesti „Virmaldos“ pasiūlymą“, – paklaustas, kaip vertina šią situaciją, teigė G. Petrauskas.

R. Rabačius su kitais savivaldybės darbuotojais teistas vadinamojoje auksinio tualeto byloje, bet pirmosios instancijos teismas jį 2012 metais išteisino.

„Transparency International“: tai – ciniškas skaidrumas

Su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas BNS sakė, kad šioje situacijoje galima įžvelgti formalų taisyklių laikymąsi, tačiau tai savaime nepanaikina korupcijos rizikos.

„Formalus ir apsimestinis taisyklių laikymasis nepanaikina galimybių veikti korumpuotai. Juk taisykles, panorėjus ir gerai pagalvojus, visada gali apeiti. Jokia paslaptis, kad korumpuoti politikai ir valstybės tarnautojai būtent dėl to dažniausiai puikiai išmano įstatymus ir deda itin daug pastangų viską daryti „pagal taisykles“. Vadinčiau tai cinišku skaidrumu“, – teigė jis.

Pasak S. Muravjovo, šioje situacijoje pagrindo nerimauti yra dėl kelių priežasčių. Pirma, organizacijos neseniai atliktas tyrimas parodė, kad vienas iš septynių Kauno savivaldybės konkursuose dalyvavęs verslininkas mano, kad konkurentai kartais gauna konfidencialios informacijos iš anksto. Trys iš dešimties verslininkų Kaune mano, kad viešuosiuose pirkimuose tikėtini karteliniai susitarimai. Antra, Kauno savivaldybė neturi aiškių ir pamatuojamų rodiklių, kurie leistų pasakyti, kad korupcijos lygis savivaldybėje ir Kauno mieste mažėja.

„Šiuo atveju jaustis ramiai galėtume žinodami, kad Kauno miesto savivaldybė susitvarko su korupcija kasdienėje veikloje ir, kas dar svarbiau, savo viešuosiuose pirkimuose. Deja, šito pasakyti negalime, todėl savaime suprantama, kad pirkimai, kuriuos laimi su savivaldybės vadovais susijusios įmonės, sukelia daug abejonių“, – sakė S. Muravjovas.

„Labai norėčiau, kad Kauno meras, taryba ir administracija skirtų daugiau dėmesio korupcijos prevencijai, nes šiuo metu daugelis Kauno savivaldybės antikorupcinių priemonių atrodo kaip „popierinės“ priemonės“, – pridūrė jis.

Buvęs Kauno technologijos universiteto (KTU) Ūkio tarnybos direktorius Algimantas Mickūnas teismo nuosprendį išgirdo pavasarį. Nedaug trūko, kad paskui save į teisiamųjų suolą jis būtų nusitempęs socialdemokrato Romaldo Rabačiaus brolį Virginijų.

Brolių verslas

Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas R.Rabačius neslepia, kad su broliu yra statybų bendrovės "Virmalda" bendraturčiai. Tai nurodyta jo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje. Įmonėje taip pat dirba ir R.Rabačiaus sutuoktinė.

Byla, kurios epizoduose minimas R.Rabačiaus brolis Virginijus, šiuo metu laukia savo eilės Lietuvos apeliaciniame teisme. Pavasarį paskelbtą Kauno apygardos teismo verdiktą apskundė pagrindinis šios bylos veikėjas A.Mickūnas. Vienas posėdis jau įvyko birželį. Lapkritį numatytas antrasis.

Pareigūnams dėliojant A.Mickūno įsuktą KTU korupcijos dėlionę, gijos nuvedė iki "Virmaldos".

"Nežinau. Aš jo nepažįstu. Nežinau, apie ką jūs šnekate", – išgirdęs klausimą apie A.Mickūno ir "Virmaldos" veiklos aplinkybes atkirto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas R.Rabačius.

Aukso kasyklos

Tikrinant 2011–2012 m. A.Mickūno organizuotus viešuosius pirkimus, teisėsaugos dėmesį patraukė ir daugiau vienaip ar kitaip susijusių bendrovių. Vienų bendrovių atstovai sutiko bendrauti su teisėsauga ir buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kiti su korupcijos organizatoriumi sėdo į teisiamųjų suolą.

Pareigūnai aiškinosi, dėl ko pabrango įvairūs statybos darbai, kaip už fiktyvius darbus buvo atsiimami pinigai ar objektai iškildavo ne universiteto, o privačiose teritorijose.

Pro teisėsaugos akis neprasprūdo korupcijos žonglieriaus A.Mickūno valdose atsiradęs baseinas.

"Kokį baseiną? Jūs atsipeikėkite. Mes niekada jokio baseino neįrenginėjome. Netgi teisėsauga to nenustatė. Ką jūs čia šnekate", – paklaustas apie "Virmaldos" ir A.Mickūno draugystę toliau pyko bendrovės bendraturtis R.Rabačius. Nenuostabu, kad dabartinis savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas nenori prisiminti šio sandorio.

Nusikaltimas dėl draugystės?

Po akistatos su teisėsauga R.Rabačiaus broliui Virginijui teko pripažinti, kad padarė nusikalstamą veiką.

"Jam buvo pareikštas įtarimas dėl papirkimo", – patikslino ikiteisminiam tyrimui vadovavęs, o vėliau ir valstybinį kaltinimą byloje palaikęs Kauno apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Valentinas Alekna.

Galutinis KTU korupcijos bylos variantas – V.Rabačiaus statusas kaip paprasto liudytojo, tačiau kelias iki to buvo sunkus ir duobėtas.

"Nesu didelis teisėsaugos terminų žinovas. Galiu ką nors ir supainioti, bet galiausiai buvau liudytojas šioje byloje", – telefonu "Kauno dienai" atsakė V.Rabačius.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdybos pareigūnai nustatė ne vieną A.Mickūno susitarimą su KTU statybos darbus atliekančiomis bendrovėmis. Kaltinamajame akte išdėstyta, kad A.Mickūnas susitarė su vienos bendrovės vadovu, kad jis į atliekamų darbų apskaitą įtrauktų per 30 tūkst. litų (8688 eurus) kainuojančio baseino ir jo įrangos įsigijimo išlaidas.

A.Mickūno namuose atlikus kratą buvo rastas baseinas su įranga. Patikrinus pirkimo dokumentus, buvo nustatyta, kad baseino pirkimas buvo įtrauktas į minėtos bendrovės apskaitą.

Toks nusikalstamas modelis jokia naujiena statybų versle. Statybos bendrovei materialiai tai nieko nekainuoja, o mažos dovanėlės su viešųjų pirkimų organizatoriumi stiprina draugystę.

Reikšmingi parodymai

Tokį V.Rabačiaus elgesį pareigūnai įvertino kaip papirkimą ir 2012 m. spalį jam buvo pareikšti įtarimai. "Baseinas buvo privačiame name, ir aplinkybės buvo gana painios. A.Mickūno kompiuteryje radome informacijos apie susirašinėjimą dėl baseino su įmone, iš kurios jis buvo pirktas", – aiškino prokuroras.

Praėjus beveik metams nuo to, kai buvo pareikšti įtarimai ir V.Rabačius davė parodymus bei prisipažino apie nusikalstamą veiką, jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Prokuroras patikslino, kad "Virmaldos" atstovas vienintelis dar ikiteisminio tyrimo metu buvo atleistas nuo atsakomybės. Kiti buvo atleisti jau teismo nuosprendžiu, kuris dar nėra įsigaliojęs.

"Jis davė reikšmingus parodymus. Be tų parodymų mes nebūtume galėję asmeniui inkriminuoti vieno epizodo", – V.Rabačiaus duotų parodymų svarbą pabrėžė prokuroras V.Alekna.

Daro geresnį

Pagal Lietuvoje galiojančią tvarką laiduotoju gali tapti šeimos nariai arba kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Tokiu keliu nuėjo ir V.Rabačius. Tiesa, ikiteisminio tyrimo periodu jis negalėjo laidavimo prašyti brolio ir verslo partnerio R.Rabačiaus.

Kaip tik tuo metu R.Rabačius vis dar varstė Kauno apygardos teismo duris garsiojoje auksinio tualeto byloje. Ikiteisminis tyrimas dėl šios vienos skandalingiausių Kauno istorijų truko taip pat ne vieną dieną.

R.Rabačiui teko pajusti bendravimo su teisėsauga malonumus aiškinantis auksinio tualeto statybos ir finansinių srautų aplinkybes. Linčiuotas ir statytas į teisiamos kompanijos pirmąsias gretas R.Rabačius galiausiai uždarė teismo duris aukštai pakelta galva – jis buvo išteisintas.

"Mano žmona už mane laidavo, kad aš esu gerietis", – atvirai apie už jį laidavusį asmenį pasisakė administracijos direktoriaus pavaduotojo brolis. Reikalaujama, kad laiduotojas būtų neteistas, neturėtų administracinės teisės pažeidimų ir darytų gerą įtaką asmeniui, už kurį laiduoja.

Toli gražu ne kiekvienas į teisėsaugos akiratį pakliuvęs asmuo gali būti tinkamas laiduoti. Reikalingos bent trys sąlygos – asmuo turi būti teisiamas pirmą kartą, tame procese jis turi būti padaręs tik vieną nusikalstamą veiką, taip pat turi būti pagrindas manyti, kad jis nedarys daugiau nusikalstamų veikų.

Administracijos direktoriaus pavaduotojo brolis pripažino, kad prisiminti tuos laikus jam nėra malonu. "Nenorėčiau grįžti. Čia minimas senas ir man nemalonus laikotarpis. Reikia žiūrėti į ateitį ir toliau gražiai gyventi", – filosofavo V.Rabačius.

Korupcijos schema

Po pirmosios instancijos nagrinėjimo Kauno apygardos teisme kaltinamųjų suole liko vos du kaltinamieji – A.Mickūnas ir Žilvinas Radvilavičius, nors pagal STT surinktą medžiagą galėjo būti gerokai daugiau.

Šioje baudžiamojoje byloje buvo teisiamas dar vienos įmonės vadovas ir dviejų įmonių buhalterės. Pastarieji pripažino savo kaltę dėl dalyvavimo A.Mickūnui organizuojant nusikalstamas veikas, todėl teismas juos atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kauno apygardos teismas pripažino ir dar vieną nusikalstamą epizodą – A.Mickūnas, būdamas atsakingas už KTU viešuosius pirkimus, organizavo pastatų rekonstrukcijos darbų konkursą taip, kad jį laimėtų viena uždaroji akcinė bendrovė. "Bendrovių vardu suorganizavo fiktyvius sandorius tam, kad jam artima bendrovė gautų piniginių lėšų. Artima bendrovė, nes dalininke buvo dukra", – dėstė prokuroras.

Pareigūnai surinko duomenis apie tai, kad dirbtinai 10 tūkst. litų (2869 eurais) buvo padidinta viešojo pirkimo kaina ir ši pinigų suma pervesta minėtai bendrovei. Pareikalauta pinigų daugiau, o po to grąžinta per fiktyvius sandorius – toks lėšų plaukimo kelias. A.Mickūnui Kauno apygardos teismo buvo skirta daugiau nei 18 tūkst. eurų bauda.

Kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, sukčiavimo, padėjimo piktnaudžiauti ir dokumento suklastojimo taip pat pripažintas individualiosios įmonės vadovas architektas Ž.Radvilavičius. Jam skirta daugiau nei 3600 eurų bauda.