Pirmiausia – keisti mitybą

Pasak gydytojos gastroenterologės, echoskopuotojos, endoskopuotojos Editos Šunokienės, skrandžio skausmas gali būti įvairių formų – nuo lengvo dilgčiojimo ir deginimo pojūčio iki intensyvaus, pulsuojančio skausmo, trukdančio kasdienei veiklai ir neigiamai veikiančio gyvenimo kokybę.

Dažniausiai skrandžio skausmas pasireiškia diskomfortu ar skausmu viršutinėje vidurinėje pilvo dalyje, gali pykinti, žmogus gali vemti, jausti pilnumą, sunkumą. Priklausomai nuo skausmą sukėlusios priežasties, jis gali būti aštrus, deginantis, maudžiantis ar spazminis.

E. Šunokienės teigimu, susidūrus su skrandžio skausmu, pirmiausia reikėtų pakoreguoti savo mitybą – atsisakyti aštraus, riebaus maisto, gazuotų gėrimų, kavos, alkoholio, citrusinių vaisių, česnakų, svogūnų, valgyti reguliariai, nerūkyti, vengti streso, nepersivalgyti, neprisivalgyti prieš miegą, maistą gerai sukramtyti. Jei skausmas nepraeina ar kartojasi, reikia kreiptis į gydytoją, kad būtų patikslinta skausmo priežastis ir parinktas tinkamas gydymas.

„Jokiu būdu nederėtų užsiimti savigyda ir gerti obuolių actą, spirituotą bičių pikį, sodą, spiritą, kopūstų ar bulvių sultis, nes taip galima pakenkti savo sveikatai ir sukelti rimtų komplikacijų. Skrandžio skausmui malšinti netinka vaistai nuo skausmo, tokie kaip ibuprofenas, diklofenakas, ketonalis ir kt., – jeigu skrandžio skausmą sukelia opa, vartojant tokius vaistus, ji gali pradėti kraujuoti“, – įspėja gydytoja.

Kada kreiptis į gydytoją

Kalbėdama apie tai, kokie simptomai įspėja, kad reikėtų sunerimti ir kreiptis į medicinos įstaigą, specialistė sako, kad tai padaryti reikėtų kuo greičiau, jeigu pasireiškia vadinamieji aliarmo simptomai, kurie gali signalizuoti apie rimtą ligą.

Tai stiprus, užsitęsęs skausmas, vėmimas, svorio kritimas, tuštinimasis juodomis skystomis išmatomis (melena) ar su krauju, rijimo sutrikimai, skausmingas rijimas, atlikus kraujo tyrimus stebima mažakraujystė.

Ypač sunerimti reikėtų, jei negalavimai vargina arba pirmą kartą gyvenime pasireiškia vyresniems nei 50 metų žmonėms.

Į gydytoją gastroenterologą reikėtų kreiptis ir tada, jeigu simptomai ir skausmas progresuoja, trukdo kasdienei veiklai, o vaistai jų numalšinti nepadeda arba numalšina tik laikinai (praėjus vaistų poveikiui, simptomai vėl atsinaujina), jeigu vargina užsitęsęs pykinimas, rėmuo, sunkumo jausmas viršutinėje pilvo dalyje, naktiniai simptomai trikdo poilsio kokybę.

Skrandžio skausmui malšinti netinka vaistai nuo skausmo. Jeigu skrandžio skausmą sukelia opa, vartojant tokius vaistus, ji gali pradėti kraujuoti.

Dažniausios skausmų priežastys

E. Šunokienės teigimu, skrandžio ligas gali sukelti netinkama mityba, stresas, ilgalaikis vaistų vartojimas, Helicobacter pylori (H. pylori) bakterija, kuri yra skrandžio uždegimo (gastrito), opaligės ir skrandžio vėžio rizikos veiksnys. Svarbūs ir genetiniai faktoriai, paveldimumas. Tam tikros skrandžio vėžio formos gali būti paveldimos.

Pagrindinės ligos, kurios gali sukelti skrandžio skausmą, yra gastritas (skrandžio gleivinės uždegimas), gastroezofaginis refliuksas (rūgštaus skrandžio turinio atsipylimas į stemplę), funkcinė dispepsija (kai nerandama jokių struktūrinių pakitimų, bet žmogus jaučia skausmus), taip pat skrandžio opaligė ir skrandžio vėžys.

Kaip nustatomos ligos

Diagnozuojant skrandžio ligas ir jų priežastis, pasak gydytojos, labai svarbus išsamus pokalbis su ligoniu. Jo metu stengiamasi išsiaiškinti jaučiamų simptomų trukmę, pobūdį, ar tokie simptomai pasireiškė pirmą kartą gyvenime, ar yra buvę ir praeityje.

Siekiant tinkamai suprasti skrandžio skausmo priežastis, svarbu išsiaiškinti, kada jis pasireiškia, kokios jo savybės, ar skausmas susijęs su tam tikromis aplinkybėmis ar veiksmais. Reikėtų atkreipti dėmesį į galimus papildomus simptomus, tokius kaip pykinimas, vėmimas, pilvo pūtimas arba pasikeitusios išmatos.

Toliau pacientas apžiūrimas, sudaromas tyrimų planas, skiriami reikalingi laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai. Būtina ištirti, ar skrandyje nėra H. pylori bakterijos, – tai galima padaryti tiriant ligonio kraują, išmatas arba paimant mėginį iš skrandžio gleivinės.

„Pagrindinis instrumentinis tyrimas, leidžiantis greitai ir tiksliai diagnozuoti skrandžio ligas, yra viršutinio virškinimo trakto dalies endoskopija. Šio tyrimo metu galima tiksliai diagnozuoti skrandžio ligas, paimti gleivinės mėginius, biopsijas ištyrimui mikroskopu, įvertinti gydymo efektyvumą, opų, erozijų gijimą, atlikti gydomąsias procedūras, stabdyti kraujavimą iš opos ar šalinti polipus. Jeigu pacientas labai bijo endoskopinio tyrimo ar jo netoleruoja, jis gali būti atliekamas taikant bendrinę nejautrą – pacientas pabunda, o tyrimas jau atliktas“, – pasakoja E. Šunokienė.

Skrandžio ligų gydymas

Specialistės teigimu, skrandžio ligų gydymas dažniausiai yra kompleksinis. Labai svarbus paties paciento atsakingas požiūris – sveikas gyvenimo būdas, reguliarus fizinis aktyvumas, sveika, subalansuota mityba, žalingų įpročių atsisakymas, streso ir įtampos mažinimas.

Priklausomai nuo simptomus sukėlusių priežasčių, gali būti skiriamas medikamentinis gydymas. Jeigu skrandyje randama H. pylori bakterija, reikalingas gydymas pagal sudarytas specialias gydymo schemas antibiotikais ir skrandžio rūgštingumą mažinančiais vaistais. Sėkmingai išgydžius pacientą, kuriam diagnozuota H. pylori bakterija, skrandžio opaligė paprastai nebesikartoja.

Dažniausiai skrandžio ligoms (tokioms kaip gastroezofaginis refliuksas, gastritas ar opaligė) gydyti, be dietos ir gyvenimo būdo korekcijos, skiriama ir skrandžio rūgštingumą mažinančių vaistų.

Jeigu diagnozuojamas skrandžio motorikos sutrikimas, skiriama prokinetikų – vaistų, kurie pagerina skrandžio motoriką ir padeda efektyviai sumažinti dispepsijos simptomus tais atvejais, kai pacientą labiausiai vargina pilvo pūtimas, išsitempimas, pilnumo, nevirškinimo pojūtis po valgio, pykinimas.

Galimas ir endoskopinis skrandžio ligų gydymas, kai endoskopu tiriant stabdomas kraujavimas iš skrandžio opų, šalinami skrandžio polipai ir kt.

Kai kurios skrandžio ligos ar šių ligų komplikacijos gydomos chirurgiškai. Pavyzdžiui, trūkusios skrandžio opos gydomos operacijos metu susiuvant skrandžio gleivinės defektą. Chirurginis gydymas pasitelkiamas ir esant ankstyvam skrandžio vėžiui.

Kaip to išvengti

Norintiems išvengti skrandžio skausmų specialistė pataria pasitikrinti, ar skrandyje nėra H. pylori bakterijos, ir išsigydyti, – taip žymiai sumažinama rizika susirgti skrandžio ligomis.

Reikėtų vengti ilgalaikio vaistų nuo skausmo ir uždegimo vartojimo, nes tai didina gastrito, opaligės, kraujavimo iš opų riziką. Labai svarbu atsisakyti žalingų įpročių, nerūkyti, nepiktnaudžiauti alkoholiu. Rūkymas skatina skrandžio rūgščių sekreciją, ypač kai rūkoma nevalgius. Alkoholis dirgina skrandžio gleivinę ir taip didina skrandžio rūgšties išsiskyrimą.

Svarbią reikšmę skrandžio ligoms išsivystyti ir jų vystymuisi turi stresas, todėl svarbu išmokti jį valdyti. Skrandžio ligas lemia ir netinkama mityba, kai vartojama daug druskos, daug nitratų ir nitritų turinčio, perdirbto, aštraus, riebaus maisto, mažai vaisių ir daržovių.

„Rūpinkitės savimi, rinkitės sveiką gyvenimo būdą, valgykite sveikai ir reguliariai, stebėkite savo kūno signalus ir pasirūpinkite, kad skrandis būtų sveikas ir funkcionuotų optimaliai. Pajutę negalavimų neužsiimkite savigyda ir laiku kreipkitės į gydytoją“, – ragina gastroenterologė E. Šunokienė.

Pakinta gyvenimo ritmas

„Atšalus orams, padidėja apetitas, norisi daugiau valgyti. Šiek tiek persivalgome, vartojame daugiau įvairių, tarp jų ir mažiau sveikų, maisto produktų, o tai gali trikdyti virškinimą, – teigia D.Gruslienė. – Rudenį prisimename sunkesnį maistą (tarkuotų bulvių, grybų patiekalus), todėl gali sutrikti virškinimas. Suvalgius nenuplautų daržo gėrybių, pasitaiko ir apsinuodijimo atvejų.“

Po vasaros atostogų į darbo režimą sugrįžę žmonės maitinasi nereguliariai. Pastebima, kad staiga grįžus į darbus dažnai patenkama į stresinę aplinką, pradedama vartoti daugiau alkoholio nei įprastai. Šis daro tiesioginę žalą kepenims, kasai ir visai virškinimo sistemai.

Depresija ir kiti nuotaikos svyravimai, pasireiškiantys šiuo metų laiku, veikia ir virškinimo traktą.

Depresija ir kiti nuotaikos svyravimai, pasireiškiantys šiuo metų laiku, veikia ir virškinamąjį traktą. Dalis ligų, susijusių su nervų sistema, prasideda pilvo pūtimu, skausmais, tuštinimosi sutrikimais. Neretai paūmėja ir opaligė.

Silpsta imuninė sistema

Šaltuoju metų laiku keičiasi organizmo imunitetas. Atšalus orams dažniau puolančios infekcijos ir vartojami vaistai daro neigiamą poveikį virškinimo trakto veiklai.

„Silpstant imuninei sistemai natūrali organizmo gynyba tampa neatspari ne tik peršalimams ir virusams, bet ir įvairioms virškinimo ligoms. Vartojant antibiotikus išbalansuojama žarnyno flora. Šiuo laikotarpiu pastebimas ir autoimuninių ligų paūmėjimas (opinis kolitas, Krono liga ir kt.), – sako D.Gruslienė. – Mažėjantis šviesos kiekis lemia atsirandantį vitamino D deficitą – šis svarbus reguliuojant imunitetą, ypač limfocitų funkciją. Svarbu žinoti, kad vitaminas D dalyvauja visoje medžiagų apykaitoje, todėl jo sumažėjimas gali tapti uždegiminių žarnyno, dirgliosios žarnos ir kt. ligų paūmėjimo priežastimi.“

Gali būti per vėlu

Gydytoja gastroenterologė pataria sveikatą tikrinti profilaktiškai bent kartą per metus: „Vasarą žmonės atidėlioja, o rudenį tikrai gali skirti daugiau laiko sveikatos patikroms.“

„Dalis ligų, kai pasireiškia pirmieji simptomai, jau būna gana pažengusios. Tarkime, vėžiniai procesai pradinėse stadijose neturi visiškai jokių simptomų. Ligos perkopimą į tolesnę stadiją dažniausiai lydi tokie simptomai, kaip skausmas, liesėjimas, tinimas, gelta, kraujavimas, silpnumas“, – teigia gydytoja.

Sveikatos praktika rodo, kad virusiniai hepatitai arba kitos lėtinės ligos gali organizme gyvuoti ilgą laiką, o kai išryškėja minėtieji nemalonūs požymiai, vadinasi, liga pažengusi ir sunkiai gydoma.

D.Gruslienė atkreipia dėmesį į tai, kad profilaktinės konsultacijos metu būtina išsiaiškinti rizikos faktorius, t.y. šeimos ligas, įpročius, anksčiau atliktas procedūras: „Visuomet teiraujamės, ar žmogus buvo donoras, ar nebuvo, buvo operuotas iki 1993 m. (kai Lietuvoje virusinis hepatitas C buvo pradėtas nustatyti), o gal tuo laiku gimdė arba jam buvo atliktas kraujo perpylimas.“

Ėmė mausti nugarą

Du vaikus auginančiai jaunai moteriai vasario 5 d. buvo nustatytas COVID-19 virusas. Moteris buvo nepasiskiepijusi. Pasak jos, nesiskiepijo ne dėl kokių nors įsitikinimų, bet dėl jautrios sveikatos – galimų alerginių reakcijų.

„Turėjau sunkią ligą ir jau ne kartą buvau įsitikinusi, kad medikamentai man gali sukelti nenuspėjamų pasekmių. Be to, koronavirusu jau buvau sirgusi, tad tikėjau turinti imunitetą“, – pasakojo Adelė (vardas pakeistas – pašnekovė prašė neminėti jos vardo ir pavardės).

Saviizoliacijos laikotarpiu Adelė neturėjo temperatūros, jos nevargino dusulys. Atrodė, viskas baigsis lengvai ir greitai.

„Buvau įsitikinusi, kad susirgau nesunkia forma. Tačiau praėjus keletui dienų pajutau, kaip dabar suprantu, koronavirusui nebūdingų simptomų: ėmė mausti nugaros srityje. Kiek vėliau skausminga vieta pasidarė dar jautresnė: atsirado tarsi deginimo jausmas. Dabar jau žinau, kad tai buvo, kaip vėliau man pasakė gydytojai, su skrandžio negalavimais susiję simptomai. Tačiau tada jų nežinojau, nes neturėjau patirties – su didesnėmis skrandžio problemomis iki tol nebuvau susidūrusi. Galvojau, kad tokiais simptomais mane vargina koronavirusas“, – prisipažino jauna moteris.

Per savaitę numečiau apie 7 kg svorio. Atsirado paranoja, kad bus dar blogiau, nes pastangos pasveikti neduoda jokių rezultatų.

Pratęsė saviizoliaciją

Prisimindama ligos eigą, pašnekovė pasakojo, kad deginimas nugaros srityje kartais atrodydavo nepakeliamas, be to, prasidėjo skausmai krūtinės plote. Pasibaigus saviizoliacijos terminui, jos savijauta jau buvo visai nepavydėtina. Toli gražu nesijautė pasveikusi: spengė ausyse, maudė galvą, darėsi silpna.

„Savijauta vis blogėjo. Atsirado ir nerimas, kurį sukėlė nežinia, nesusigaudymas, kas vyksta su organizmu“, – sakė Adelė.

Sunerimusi moteris kreipėsi į šeimos gydytoją. Manydama, kad pacientę vargina liekamieji COVID-19 reiškiniai, medikė pratęsė saviizoliaciją. Pasibaigus pratęstos saviizoliacijos terminui savijauta nepagerėjo, atvirkščiai – moteris jautėsi vis blogiau.

„Tada man jau kilo įtarimų, kad čia ne COVID-19, bet prasidėjo kažkas kita. Kreipiausi į kitą gydymo įstaigą, bet ir čia man pasakė, kad dėl visko kaltas COVID-19 ir reikia palaukti, kol liga praeis“, – apie nerimo dėl sveikatos kupinas dienas pasakojo pašnekovė.

Ėmė tinti gerklė

Jos būklė ir toliau nesitaisė: ėmė varginti dusulys. „Pagaliau vienos iš centrinių Lietuvos ligoninių Skubios pagalbos skyriuje atlikę tyrimus, gydytojai man pasakė, kad čia yra refliuksas. Beje, išsamaus tyrimo neatliko, nes jau buvo vėlus vakaras. Refliukas tai refliuksas“, – pasakojo Adelė.

Taigi, refliuksui gydyti skyrė vaistų. Jų pavartojus, iškilo kita bėda: Adelei pradėjo tinti gerklė, seilėse atsirado kraujo. Buvo akivaizdu, kad prasidėjo alergija, kurią, anot pašnekovės, sukėlė vaistai.

„Sveikata buvo labai prasta. Nebegalėjau ilgiau laukti – kreipiausi į privačią kliniką. Čia nustatė, kad mano blogos savijautos priežastis yra skrandžio negalavimai, kuriuos sukelia bakterija „helicobacter pylori“. Išrašė kitų vaistų, bet ir jie išprovokavo alergiją – ir vėl ėmė tinti gerklė. Šiuo metu gydytojai man net negali skirti vaistų, nes reikia ištirti, kokie medikamentai sukelia alerginių reakcijų. Žodžiu, gydymas labai komplikavosi“, – apgailestavo Adelė.

Neteko svorio

Dėl blogos savijautos ir alergijos moteris ilgą laiką beveik nieko nevalgė.

„Per savaitę numečiau apie 7 kg svorio. Atsirado paranoja, kad bus dar blogiau, nes pastangos pasveikti neduoda jokių rezultatų. Dabar laukiu, kada mane priims patyręs Kauno klinikų specialistas, ir tikiuosi, kad bus rastas būdas, kaip man padėti“, – vylėsi su netikėtomis koronaviruso pasekmėmis susidūrusi moteris.

Ji tvirtino visiškai pasitikinti gydytojais, tik apgailestavo, kad dėl didelių darbo krūvių jie kartais pristinga laiko pakankamai įsigilinti į pacientų negalavimų priežastis.

„Dabar labai riboju maistą, skrandžio skausmai apmažėjo, bet svaigsta ir skauda galva, spengia ausyse… Nelengvos dienos… Tikiuosi, kad gydytojai ras vaistų, kurie man padėtų nesukeldami alergijos, nes dėl alergijos negaliu gauti normalaus gydymo. Dabar sakau sau: bus kaip bus, viską padariau, ką galėjau“, – sakė nerimo dėl netikėtų sveikatos pokyčių neatsikratanti pašnekovė.

Pavojai virškinimo sistemai

Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos Hepatologijos sektoriaus vadovas profesorius Limas Kupčinskas atkreipė dėmesį į tai, kad COVID-19 ligos metu atsirandantys virškinimo sistemos pažeidimai ir negalavimai nėra labai retas reiškinys.

„Nors COVID-19 pirmiausia pažeidžia kvėpavimo takus ir plaučius, tačiau maždaug nuo penktadalio iki trečdalio ligonių susiduria su nors vienu virškinimo sistemos pažeidimo simptomu. Dažniausiai tai apetito dingimas, pykinimas, vėmimas“, – sakė profesorius.

Jis pabrėžė, kad tam tikra dalis koronavirusu sergančių ligonių skundžiasi didesniu ar mažesniu viduriavimu.

„Gali būti ir ne vienas virškinamojo trakto pažeidimas. Žinau atvejų, kai vyraujantis COVID-19 simptomas buvo viduriavimas. Jei virškinimo trakto sutrikimo požymiai lieka daugiau nei dvi paras, reikėtų pasitikrinti dėl COVID-19 – pasidaryti įprastinius testus“, – patarė L.Kupčinskas.

Raginimas: gastroenterologas profesorius L.Kupčinskas patarė: jei virškinimo trakto sutrikimo požymių lieka daugiau nei dvi paras, reikėtų pasitikrinti dėl kovido.

Pokovidinis sindromas

Profesorius atkreipė dėmesį į gana naują reiškinį – ilgalaikį pokovidinį sindromą.

„Būna, kad su koronavirusu žmogaus imuninė sistema susitvarkė, kaip ir nėra viruso, tačiau nedidelei daliai ligonių gali išlikti įvairių organų pažeidimų, kurie pajėgūs apimti pačias įvairiausias organizmo sistemas – ir plaučių, ir širdies, ir virškinimo, ir endokrininę, ir nervų sistemas, gali atsirasti ir psichosomatinių sutrikimų“, – perspėjo L.Kupčinskas.

Anot jo, virškinimo sistemos sutrikimai dažniau būna susiję su vadinamąja autonomine organizmo reguliacija – gali paūmėti simptomai ar atsirasti naujų, pavyzdžiui, galimas pilvo skausmas, spazminio pobūdžio arba periodinis viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, gali būti tam tikri skrandžio simptomai, kaip pilnumo jausmas, gali paūmėti refliukso liga.

Specialisto tvirtinimu, ilgalaikis pokovidinis sindromas būdingas tik keletui procentų koronavirusu persirgusių ligonių.

„Organizmas prisitaiko, tad laikui bėgant ir taikant gydymo priemones tų reiškinių turėtų nebelikti. Labai sunkių simptomų, susijusių su virškinimo trakto sistema, paprastai nebūna. Galbūt pačios sunkiausios pasekmės – kovido metu atsiradę žarnyno kraujagyslių pažeidimai. Pavyzdžiui, gali atsirasti žarnyno nepraeinamumo reiškinių, bet tai labai retas dalykas“, – pabrėžė L.Kupčinskas.

Pasak jo, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad neretai po kovido atsiradę simptomai būna lėtiniai, todėl juos gydant prireikia kantrybės ir pacientams, ir medikams.

Maždaug nuo penktadalio iki trečdalio ligonių susiduria su nors vienu virškinimo sistemos pažeidimo simptomu. Dažniausiai tai apetito dingimas, pykinimas ar vėmimas.

Gali pažeisti akis

Kalbėdami apie netikėtas COVID-19 grimasas, specialistai atkreipia dėmesį į galinčius atsirasti regos organų negalavimus. „Kauno dienai“ žinomas atvejis, kai kovidu persirgęs vyras susidūrė su regėjimo problemomis.

Tokio pobūdžio komplikacijos yra galimos, bet retos. Tai patvirtino Kauno klinikų Akių ligų klinikos Tinklainės ligų sektoriaus vadovė doc. Vilma Jūratė Balčiūnienė.

„Aptariant kovido ir akių sąsajas reikėtų atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Pandemijos pradžioje buvo nerimaujama, kad kovidu galima užsikrėsti būtent per akis. Iš tikrųjų, dar tiksliai ir nėra žinoma, kaip dažniausiai virusas patenka į akis, bet aišku, kad jį galima paskleisti ir per ašarų sekreciją. Akis yra tarsi atvira gleivinė: burna ir nosis uždengta kauke, o akys lieka atviros. Manoma, kad iš kvėpavimo takų lašeliai gali patekti į akį, virusas gali migruoti iš nosiaryklės į akis ir toliau plisti kraujo keliu. Visų niuansų mes nežinome“, – į gana miglotus viruso plitimo kelius atkreipė dėmesį V.J.Balčiūnienė.

Poveikis: pasak gydytojos oftalmologės doc. V.J.Balčiūnienės, COVID-19 gali ne pats sukelti kažkokių akių negalavimų, bet paaštrinti jau esančius. Laimio Steponavičiaus nuotr.

Pasak jos, kyla klausimas, kokių pakitimų, patekęs į akis, regos sistemoje gali sukelti virusas.

„Pandemijos pradžioje buvo pabrėžiama, kad COVID-19 gali pasireikšti tik kaip gleivinės uždegimas. Akių gleivinė taip pat yra. Ji paburksta, ima ašaroti – tokius simptomus sukelia kiekviena virusinė infekcija. Poveikis akims gali būti ir platesnis – gali prasidėti kitos uždegiminės ligos. Pavyzdžiui, priekinėje akies dalyje gali būti paveikta vadinamoji odena – baltasis akies dangalas“, – pabrėžė V.J.Balčiūnienė.

Išryškina paslėptą bėdą

Specialistė atkreipė dėmesį į tai, kad atliekant bandymus su gyvūnais nustatyta: virusas gali sukelti ir gilesnius akies uždegimus – tinklainės ir net regos nervo.

„Tokie atvejai yra aprašyti, bet jų pasitaiko labai retai. Nustatyta, kad viruso reiškiniai vienaip ar kitaip paveikia akis tik labai nedideliam skaičiui pacientų. Reti yra ir gilieji tinklainės uždegimai. Tokie uždegimai gali išryškinti jau anksčiau akyje esančią patologiją. Noriu pabrėžti – COVID-19 gali ne pats sukelti kažkokius akies negalavimus, bet tiesiog paaštrinti jau esančius. Tai situacija, kai liga jau slypėjo, bet dar nebuvo pasireiškusi ir išlenda tada, kai susilpnėja imunitetas“, – paaiškino specialistė.

Anot jos, kalbant apie galimus sutrikimus užpakaliniame akies segmente, arba vadinamajame akies dugne, gali pasireikšti mikrokraujotakos sutrikimų – gali atsirasti tinklainės venų trombozė arba net išsivystyti vadinamasis akies infarktas.

„Dalyvauju tarptautinių ekspertų grupių darbe. Pandemijos pradžioje su kolegomis dalijomės prielaidomis, kad plintant virusui akių kraujotakos srityje greitai pamatysime kažkokių pokyčių, tačiau jų nebuvo daug. Matyt, taip yra todėl, kad akis turi tiesiogiai su visu organizmu nesusijusią autonominę kraujotaką ir tai mūsų akis apsaugo“, – pabrėžė specialistė.

Reta komplikacija

Ji užsiminė apie diabetu sirgusią jauną ligonę, kuriai kovido infekcija sukėlė iš pradžių inkstų, o paskui regos negalavimų – paburko tinklainė, visiškai sunyko smulkiųjų kraujagyslių tinklas, tai yra akyje sutriko kraujo mikrocirkuliacija.

„Kolegoms tokie pokyčiai buvo labai netikėti. Jie kreipėsi į mane. Konsultavau tą merginą. Jos istorija – retenybė. Apskritai, panašių atvejų labai reta, jie pavieniai. Tai akcentuojama ir moksliniuose tyrimuose“, – patikino V.J.Balčiūnienė.

Šalutinį poveikį kraujo mikrocirkuliacijai galintis sukelti kovido poveikis gali būti ir nepataisomas – pasitaiko, kad užsikemša mikrokraujotakos sistema ir smulkiosios akies kraujagyslės nebeatsistato.

V.J.Balčiūnienė pabrėžė, kad ilgai besitęsianti pandeminė situacija daugeliui regos ligomis sergančių žmonių sukėlė nepatogumų, gerokai sutrikdžiusių akių ligų gydymo procesus medicinos įstaigose.

„Reikia nepamiršti, kad pandemijos pradžioje buvo sustabdytos visos planinės procedūros, nes akių ligos tikrai yra ne tos, dėl kurių žmogus gali prarasti gyvybę. Regą, žinoma, gali prarasti, bet gyvybę – tik labai retais atvejais. Nors buvo pristabdyta planinė veikla, tačiau Akių klinika visada veikė visu pajėgumu, buvo priimami žmonės dėl skubios pagalbos, daromos tos operacijos, kurių nukėlimas vėlesniam laikui ligoniui galėjo turėti skaudžių pasekmių. Konsultavomės su kolegomis užsienyje ir patys kūrėme tvarką, kuriuos ligonius galima skubiai priimti, kurie dar gali palaukti. Buvo labai nelengvas laikotarpis, bet medikai dirbo savęs negailėdami, buvo gilinamasi į kiekvieno ligonio situaciją ir ieškoma ligoniui optimaliausių sprendimų“, – pabrėžė specialistė.

Paveikia ir emocijas

Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų skyriaus infekcinių ligų gydytoja Inga Daugalienė akcentavo, kad pandemijos pradžioje buvo labai aišku, jog apie COVID-19 signalizuojantys simptomai yra skonio ir kvapo sutrikimai, dusulys. Dabar, anot šios specialistės, situacija pasikeitė.

Kai kuriems žmonėms po ligos arba sveikstant padidėja emocinis jautrumas ir sutrinka atmintis.

„Simptomų su skonio ir kvapo sutrikimais mažėja. Daugiau atsiranda ligonių, kuriems pasireiškia gastroenterologinių simptomų – vėmimas, pykinimas, viduriavimas. Yra buvę ir neurologinių komplikacijų, ir panašių į paralyžių požymių“, – sakė I.Daugalienė.

Specialistė pabrėžė, kad jos ir kolegų darbo praktikoje nepasitaikė diagnozių dėl regos komplikacijų, kurių priežastis būtų kovidas. Taip pat, anot pašnekovės, nepasitaikė nusiskundimų ir dėl klausos komplikacijų.

„Daugeliui COVID-19 persirgusių ligonių išlieka bendro silpnumo pojūtis. Kalbant apie netipinius simptomus, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad kai kuriems žmonėms po ligos arba sveikstant padidėja emocinis jautrumas ir sutrinka atmintis“ – apie neįprastas COVID-19 pasekmes pasakojo su įvairiais atvejais savo darbo praktikoje susidūrusi gydytoja.

Inga Daugalienė. KUL nuotr.

Nespėja išskirti fermentų

Paprastai per pietus ar vakarienę valgome vieną, du patiekalus. Per Kūčias mūsų laukia gausiai nukrautas stalas, kiekviena šeimininkė siūlo paragauti jos paruošto ypatingo patiekalo. Būtent ragauti, pasak gydytojos gastroenterologės Agnės Šiatkienės, turėtų būti raktinis Kūčių vakarienės žodis. Jos teigimu, po truputį ragaudami kiekvieno iš dvylikos patiekalų tikrai neliksime alkani, o štai jei mišrainės prisikrausime pilną lėkštę, jau po trečio patiekalo pasijusime apsunkę. Persivalgius atsiranda pilnumo jausmas, pilvo pūtimas, gali prasidėti viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, pykinimas, paūmėti refliuksas.

„Organizmas tiesiog nespėja išskirti tiek daug fermentų, kad suvirškintų tokį kiekį maisto, todėl atsiranda daug nemalonių su virškinimu susijusių pojūčių. Prieš šventes reikėtų pagalvoti ir apie dovaną sau. Saikas yra pati geriausia dovana savo organizmui ir sveikatai“, – sako gydytoja gastroenterologė Agnė Šiatkienė. Ji atkreipia dėmesį, kad nepersivalgyti ypač svarbu tiems, kurių jautresnis skrandis, žmonėms, sergantiems gastroezofaginiu refliuksu, anksčiau sirgusiems kasos uždegimu, mat gausios ir riebios vaišės gali paskatinti šių ligų paūmėjimą.

Prieš šventes reikėtų pagalvoti ir apie dovaną sau. Saikas yra pati geriausia dovana savo organizmui ir sveikatai.

Pradžioje – vaisiai, daržovės

Tradiciniai Kūčių valgiai yra gana sunkūs – sūri silkė, mišrainės su  padažais, grybai, riešutai, kisielius, mieliniai pyragėliai. Dabar ant Kūčių stalo dažnai galima rasti ir jūrų gėrybių, o mandarinai jau seniai yra tapę pagrindiniu žiemos švenčių vaisiumi.

Anot gydytojos, pirmiausia reikėtų valgyti vaisius ir daržoves, nes jie lengviausiai virškinami, kai yra vieni skrandyje. Po gausios vakarienės suvalgytas mandarinas skrandyje ima pūti ir rūgti, todėl atsiranda nemalonus pilvo pūtimo jausmas. Po vaisių ir daržovių geriausia valgyti baltyminius produktus – žuvį ir jūrų gėrybes. Po valandos ar kelių galima pasimėgauti ir desertu. Svarbiausia, gydytojos teigimu, – viską valgyti saikingai ir kiekvieną kąsnį gerai sukramtyti.

„Kramtymas – tai virškinimo proceso pradžia. Seilės apvirškina angliavandenius, todėl greičiau pasijuntame sotūs. Be to, gerai sukramtytas maistas palengvina visų virškinimo organų darbą. Kąsnį reikėtų kramtyti apie 20 kartų. Iš pradžių tai nėra paprasta užduotis, tačiau visko išmokstama“, – pastebi gydytoja.

Kai per dieną nevalgoma

Gydytoja atkreipė dėmesį ir į dar vieną lietuvių įprotį. Kūčių dieną tradiciškai valgome mažai arba nevalgome iki pat vakarienės.

„Taip elgtis tikrai nerekomenduočiau. Žmogus turi valgyti mažiausiai penkis kartus per dieną. Išsibalansavus alkio ir sotumo pojūčiui, į maistą pradedame žiūrėti kaip į grobį, stengiamės jo prisiryti ir natūraliai persivalgome. Be to, ilgai nevalgius kaupiasi skrandžio sultys, tulžies rūgštys, todėl po ilgesnio nei 6 valandų laikotarpio suvalgytas maistas nepakankamai apvirškinamas. Ilgai nevalgę dažniausiai suvartojame dvigubai daugiau maisto, todėl atsiranda nemalonus pilnumo jausmas, diskomfortas epigastriumo srityje, pilvo pūtimas“, – sako gydytoja gastroenterologė.

Tarp vaišių – pakilti

Kadangi šventinis vakaras tęsiasi ilgai, per vakarienę būtinai reikėtų pakilti nuo stalo ir pajudėti. Geriausia būtų pasivaikščioti lauke, pavyzdžiui, nueiti prie Kalėdų eglutės ar tiesiog pasivaikščioti.

„Daug prisivalgius kraujotaka susikoncentruoja skrandyje ir plonajame žarnyne, kur vyksta virškinimo procesas, žmogus aptingsta, tampa vangus, jam nesinori judėti. O judėti reikia. Bent jau atsistoti ir pasivaikščioti. Taip atsitrauksime nuo valgymo ir kartu padėsime skrandžiui susitvarkyti su Kalėdų vaišių iššūkiu“, – pataria gydytoja.

Riebus maistas, alkoholis

Šventės – šeimos, giminių susitikimo metas, kur, deja, retai apsieinama be alkoholio. Nors simbolinė taurė didelės žalos organizmui nepridarys, kartu su riebiu maistu gausiai vartojami stiprieji gėrimai gali turėti rimtų padarinių sveikatai.

„Klaidinga manyti, kad alkoholis pagerins virškinimą. Kaip tik atvirkščiai – dėl jo organizmas netenka skysčių, o jeigu dar valgysime riebų maistą, pavyzdžiui, lašišos kepsnį, ir kartu gersime stiprų alkoholį, gali išsivystyti ūmus kasos uždegimas – pankreatitas. Noriu atkreipti dėmesį, kad pankreatitas nėra užkietėjusių alkoholikų liga, gali užtekti ir vieno karto. Kartu valgomas riebus maistas ir vartojamas stiprus alkoholis – dažniausia pankreatito priežastis, bet šią ligą gali lemti ir akmenys tulžies pūslėje arba tulžies latakuose, įvairios genetinės ligos, taip pat vaistai“, – sako A.Šiatkienė.

Ūmus pankreatitas prasideda stipriu skausmu duobutės, kitaip vadinamo epigastriumo, šonkaulių srityje arba po kairiuoju šonkaulių lanku. Jam taip pat būdingas juosiantis skausmas, kuris plinta į nugarą. Prasideda pykinimas, vėmimas, žmogus gali karščiuoti, prakaituoti. Tokiu atveju būtina kuo skubiau kviesti greitąją pagalbą, nes namų sąlygomis pankreatito išgydyti neįmanoma, kartais to nepavyksta padaryti ir ligoninės reanimacijoje.

„Kasa gamina fermentus, kurie padeda virškinti ir įsisavinti maistingąsias medžiagas. Paprastai fermentai aktyvuojasi tik tuomet, kai patenka į dvylikapirštę žarną, tačiau, suvalgius riebaus maisto ir užgėrus jį stipriu alkoholiu, šis procesas sutrinka. Fermentai aktyvuojasi jau kasoje ir pradeda negrįžtamai naikinti jos audinį. Tuomet sutrinka ir kita kasos funkcija – cukraus kiekio reguliavimas. Visa tai gali atsitikti labai staiga ligi tol sveikam žmogui“, – atkreipia dėmesį gydytoja gastroenterologė. Ji įspėja, kad pacientams, kurie sirgo ūmiu pankreatitu, liga gali pasikartoti, ypač jei jie nepakeis mitybos įpročių. Alkoholio derėtų atsisakyti visiškai, nes kitas ūmaus pankreatito priepuolis gali būti lemtingas.

Lėtinio pankreatito požymiai ne tokie ryškūs. Šia liga sergantis žmogus neturi apetito, jį pykina, gali varginti viduriavimas. Jei jis nesikreipia į gydytojus, dėl lėtinio pankreatito ilgainiui sunyksta didžioji kasos audinio dalis, organizme sutrinka cukraus kiekio reguliavimas, susergama diabetu. Anot gydytojos, Lietuvoje daug diabeto atvejų yra sukelti būtent lėtinio pankreatito, kurio būtų galima išvengti reguliuojant mitybą ir atsisakius alkoholio.

Kai sustreikuoja kepenys

Dar viena per šventes pasitaikanti pavojinga liga – ūmus kepenų nepakankamumas, kurį taip pat išprovokuoja alkoholis. „Prasidėjus ūmiam kepenų nepakankamumui, žmogaus oda pagelsta, padidėja pilvo apimtis, pradeda mausti po dešiniuoju šonkaulių lanku, padidėja spaudimas vartų venos baseine, gali prasidėti kraujavimas iš stemplės venų, sutrikti kraujo krešėjimas. Nedidelį alkoholio kiekį kepenys suskaido, tačiau, reguliariai vartojant didesnius jo kiekius, kepenys suriebėja, vystosi fibrozė – kepenyse suveši jungiamasis audinys. Paskutinė kepenų nepakankamumo stadija – cirozė, kai vystosi hepatinė encefalopatija – žmogus tampa nekontaktiškas, praranda protinius gebėjimus. Deja, tokia kepenų cirozės stadija yra negrįžtama. Jei žmogus gydosi ir pakeičia gyvenimo būdą, ligą galima tik pristabdyti“, – sako A.Šiatkienė. Vienintelė išeitis – persodinti kepenis.

Pusė litro maisto

Reikia nepamiršti vartoti skysčių. „Stiklinę vandens reikėtų išgerti likus valandai iki valgio. Užgerti maisto dideliu kiekiu vandens nereikėtų, nes taip praskiedžiame skrandžio sultis ir pasunkėja virškinimo procesas“, – pastebi gydytoja gastroenterologė. Geriausia vandenį gurkšnoti po truputį visą dieną. Jei maistas sprangus ar troškina, taip pat reikėtų gurkštelėti vandens.

Idealu, kai skrandyje yra ne daugiau kaip pusė litro susmulkinto maisto. Kad būtų paprasčiau įsivaizduoti, vieno valgymo metu skrandį reikėtų pripildyti tiek maisto, kiek telpa žmogaus kumštyje. Tiesa, per šventes į skrandžius patenka 1 l, o kartais net ir 3 l maisto. Tuomet sutrinka skrandžio motorika, jis suglemba, o dėl sutrikusios išskiriamų fermentų pusiausvyros sutrinka ir tolesnis maisto kelias žarnynu. Tokiu atveju vienintelė išeitis – nebevalgyti, o kitą dieną rinktis lengvesnį maistą.

Šeimininkės, ruošdamos šventinį stalą ir besirūpindamos svečių gerove, gali atitinkamai apskaičiuoti maisto poreikį. Žinoma, vis tiek šaldytuve liks rezervo, tačiau pradėkime nuo to, kad šių metų šventinis stalas būtų saikingai nukrautas skaniais valgiais, o smagus pasisėdėjimas nesibaigtų ligoninės priimamajame.

Priežastis gali slypėti gyvenimo būde

Pasak vaistininkės I. Sauserytės, virškinimo sutrikimai dažniausiai pasireiškia pilvo pūtimu, viduriavimu ar užkietėjusiais viduriais, diegliais, padažnėjusiu raugėjimu ar pasikeitusiu kūno svoriu. „Pastebėjome, kad dėl virškinimo sutrikimų į mus besikreipiančių pacientų labai padaugėjo vos prasidėjus karantinui. Tam įtakos turi atsiradusi judėjimo stoka, pasikeitę mitybos įpročiai ir, žinoma, padidėjęs patiriamo streso lygis“, – teigia I. Sauserytė.

Pastebėjusiems virškinimo sutrikimų simptomus specialistė pataria nesikliauti vien internete randama informacija, diagnozėmis ar nurodytais savigydos būdais, nes ne visi medicininių straipsnių šaltiniai yra patikimi.

„Jei simptomai trumpalaikiai, t.y. nesitęsia ilgiau nei dvi dienas, kreipkitės į vaistininkus. Jie visuomet parekomenduos ne tik vaistus, bet ir patars, kokios natūralios priemonės gali padėti sušvelninti patiriamą diskomfortą, nes, gydantis „liaudiškais“ būdais, kartais galite prisidaryti daugiau žalos nei naudos“, – akcentuoja „Camelia“ vaistininkė I. Sauserytė.

Nuo žolelių iki pilvo masažo

Atpažinusiems dispepsijos simptomus, tokius kaip viduriavimas ar užkietėję viduriai, vaistininkė pataria gerti daug mineralų turinčių skysčių (3-4 litrus) bei vengti kofeino. Jeigu susiduriama su padidėjusiu rūgštingumu, galima vartoti linų ar gysločių sėklų nuovirą, medetkų arbatą ar šaltalankių aliejų, kuris gydo skrandžio žaizdas.

„Jei pučia pilvą, pabandykite tiesiog jį švelniai pamasažuoti, kad pasišalintų susikaupusios dujos“, – teigia I. Sauserytė, tačiau dar kartą pabrėžia, kad ilgai besitęsiantys ar dažnai pasikartojantys virškinimo sutrikimai gali signalizuoti apie kur kas rimtesnes sveikatos problemas.

Svarbu stebėti sveikatos pokyčius

Kauno „Kardiolitos klinikų“ Gastroenterologijos centro gydytojas gastroenterologas Benas Sakalauskas teigia, kad beveik kas penktas žmogus jaučia vienokius ar kitokius dispepsijos simptomus, tačiau 75 proc. tokių pacientų priežastis tiksliai nėra žinoma – tuomet nustatoma funkcinės dispepsijos diagnozė.

„Tik apie 25 proc. besiskundžiančių virškinimo sutrikimais turės organinę patologiją – priežastį, kurią galima nustatyti tyrimais. Tai gali būti skrandžio opa, gastroezofaginio refliukso liga, tulžies latakų ligos, kasos uždegimai, dažnas medikamentų nuo skausmo vartojimas, uždegiminės žarnyno ligos, žarnyno kraujotakos sutrikimai, cukraligė ir pan., o kitais atvejais tyrimais priežastinio veiksnio nustatyti nepavyksta“, – aiškina gydytojas.

Tačiau nors pakankamai dažnai priežastys, sukeliančios nevirškinimo ar pilnumo pojūtį, nėra žinomos, keliamos kelios šių nemalonių jutimų atsiradimo hipotezės. Dispepsija gali atsirasti dėl žarnyno mikrofloros pokyčių, sutrikus žarnyno motorikai ar jutimams. Tam įtakos dažnai gali turėti ir stresas ar pasikeitusi mityba.

„Prieš einant pas vaistininką ar gydytoją, kiekvienas pacientas turėtų struktūriškai įvertinti savo simptomus – kada jie atsirado ir kokiomis aplinkybėmis. Taip pat, jei esate jaunesni nei 60 metų ir pastebite bent vieną iš įspėjamųjų simptomų (nesilaikant dietos krenta svoris, kamuoja anemija, vėmimas ir pan.), būtina kreiptis į šeimos gydytoją“, – perspėja gydytojas B. Sakalauskas. Tačiau, jei virškinimo sutrikimus patiria vyresnis pacientas, tuomet nereikėtų laukti signalų ir į medikus kreiptis nedelsiant.

Tuo atveju, kai virškinimo sutrikimai neturi patologinės priežasties, savijautą gali pagerinti mankšta, mitybos įpročių peržiūrėjimas ir streso valdymas. Dispepsija gali būti nepavojinga, bet ji tikrai trukdo mėgautis gyvenimu ir atlikti kasdienius darbus.

„Rūpinkitės savo sveikata ir nenumokite ranka net į mažiausius savijautos pokyčius. Pateikus informaciją apie jaučiamus simptomus vaistininkams ar gydytojams, bus galima greičiau ir tiksliau nustatyti sutrikusios virškinimo priežastis ir vėl sugrąžinti jums gyvenimo kokybę bei puikią savijautą“, – ragina „Camelia“ vaistininkė I. Sauserytė.

Vis dėlto, tobulėjant medicinai, kai kurias ligas nustatyti tampa lengviau – Lietuvą pasiekia technologijos, leidžiančios diagnozuoti iki šiol netirtas virškinimo sutrikimų priežastis ir ligas. "Vienas tokių sutrikimų –  plonųjų žarnų bakterijų išvešėjimo sindromas", – sako gydytojas gastroenterologas Gediminas Šemeklis.

– Su kokiomis problemomis susiduria gydytojai, kai tenka nustatyti diagnozę žmonėms, kenčiantiems nuo virškinimo sutrikimų?

– Deja, tiesa, kad daugybė pacientų blaškosi nuo vieno gastroenterologo prie kito, vis ieškodami atsakymo dėl virškinimo problemų ir stebuklingos piliulės, kuri išspręstų jų problemas.

Labai dažnai žmogui atliekami visi tyrimai – laboratoriniai, pilvo echoskopija, gastroskopija, kolonoskopija – ir net po keletą kartų, tačiau priežasties nerandama. Galiausiai įrašomos diagnozės: funkcinis žarnyno sutrikimas, funkcinė dispepsija, dirgliosios žarnos sindromas, nepatikslintas vidurių užkietėjimas ir t.t. Tai diagnozės, kurių priežastys medicininėje literatūroje aiškiai nenurodomos ir dažnai neaišku, kas sukelia minėtus sutrikimus.

Tačiau pastaraisiais metais atliekama vis daugiau žarnyno mikrobiotos (mikroorganizmų visumos) tyrimų, leidžiančių praskleisti užuolaidą į nepažintas mūsų virškinimo sistemos platybes. Vienas naujesnių moksliškai patvirtintų atradimų yra SIBO (Small Intestinal Bacterial Overgrowth) – plonųjų žarnų bakterijų išvešėjimo sindromas. Šio sutrikimo diagnostikai sukurta speciali aparatūra, leidžianti tiksliai įvardinti diagnozę nemažai daliai funkcinių virškinimo sutrikimų. Dabar šis tyrimas prieinamas ir Lietuvoje, tiesa, kol kas tik Kaune.

– Vienas iš klaisikinių funkcinių žarnyno sutrikimų yra dirgliosios žarnos sindromas (DŽS). Kodėl šio sindromo gydymas nemažai daliai pacientų yra neveiksmingas ar veiksmingas tik iš dalies?

– DŽS – labai dažna diagnozė, tačiau dauguma pacientų, kuriems diagnozuotas šis sutrikimas, nesulaukia teigiamų gydymo rezultatų. Taip yra todėl, kad skiriamas gydymas yra nukreiptas ne į priežasties, kuri dažniausiai lieka neaiški, šalinimą, o į simptomų malšinimą. Atlikti tyrimai rodo, kad net iki 50 proc. žmonių, sergančių dirgliosios žarnos sindromu, turi SIBO.

Ką tai reiškia? Ogi tai, kad rasta dalies žmonių tikroji negalavimų priežastis ir kad atsiveria naujos galimybės suteikti jiems realią pagalbą.

– Vis daugiau mokslinių atradimų rodo, kad žmogaus mikrobiota – neatrastas pasaulis, galintis duoti revoliucingų atsakymų diagnozuojant įvairius sutrikimus, ir ne tik virškinimo. Naujausios studijos rodo net ir depresijos sąsajas su žarnyno flora.

– Mokslininkai apskaičiavo, kad apie 5–6 kg žmogaus kūno masės sudaro mikroorganizmai, atliekantys aibes skirtingų funkcijų – pradedant virškinimu, baigiant žmogaus imunitetu. Įspūdinga, tiesa? Pasak Kauno klinikų gastroenterologijos klinikos vadovo profesoriaus Juozo Kupčinsko žarnyno mikrobiota – atskiras žmogaus organas, kuris vis dar išlieka nemenka mįslė. Neabejoju, kad netrukus mikrobiotos moksliniai tyrimai taps realia pagalba diagnozuojant ir gydant įvairius sutrikimus, kaip šiuo atveju SIBO sindromą.

– Paaiškinkite plačiau, kas tas paslaptingasis SIBO sindromas.

– Kiekvienoje virškinimo trakto dalyje vyrauja tam tikra mikroorganizmų vadinamoji flora ir fauna, atliekanti gamtos paskirtą vaidmenį. Tačiau kartais dėl įvairiausių veiksnių atsitinka taip, kad vienos bakterijos persikrausto į kitas, joms nepriklausančias erdves. Taip yra ir su SIBO.

 

Dauguma pacientų, kuriems diagnozuotas šis sutrikimas, nesulaukia teigiamų gydymo rezultatų. Taip yra todėl, kad skiriamas gydymas yra nukreiptas ne į priežasties, kuri dažniausiai lieka neaiški, šalinimą, o į simptomų malšinimą.

Paprastai kalbant, SIBO yra bakterijų, kurios yra normali storosios žarnyno flora, perteklius plonajame žarnyne. Atrodo, kas čia tokio. Tačiau taip atsitikus, sukeliama tikra pūga viduriuose.

Dujos virškinimo trakte išsiskiria maisto virškinimo proceso metu, ir tai yra normalu. Kiekvieną dieną žmogus vidutiniškai sugeneruoja nuo 0,6 iki 1,8 l dujų, tačiau žmonių, turinčių SIBO sindromą, organizmas pagamina jų kur kas daugiau.

Storosios žarnos bakterijų perteklius plonajame žarnyne paskatina labai greitą angliavandenių skaidymą, dėl to gausiai išsiskiria metano, vandenilio, vandenilio sulfido ir kitos dujos. Atsiranda daugybė virškinimo trakto negalavimų, galinčių imituoti daugelį gastroenterologinių ligų. Ši liga – tarsi chameleonas.

SIBO sindromas atrastas ir tyrinėjamas jau daugiau kaip dešimtmetį. Tačiau tik 2017 m. amerikiečiai susintetino esamą mokslinę informaciją ir išleido SIBO konsensusą, o 2019 m. britų virškinimo trakto fiziologų asociacija išleido standartizuotą SIBO tyrimo protokolą, siekiant suvienodinti šio tyrimo metodiką ir tyrimų interpretavimą. Sukurta nauja aparatūra, leidžianti tiksliau diagnozuoti šį sutrikimą.

– Amerikiečių neurologas Robertas Sopolsky, nagrinėdamas streso ir ligų sąsajas, šmaikščiame knygos pavadinime "Kodėl zebrai neserga opalige?" užkoduoja atsakymą apie streso ir sveikatos ryšį. Ar SIBO sindromas taip pat streso padarinys?

– Pastaraisiais metais medicina atrado nepaprastai sudėtingą smegenų ir virškinimo sistemos ryšį. Stresas laikomas pagrindiniu įvairių virškinimo problemų, įskaitant dirgliosios žarnos sindromą, virškinimo sutrikimus ar rėmenį, kaltininku.

SIBO sąsajų su stresu medicininė literatūra nepateikia. Tačiau tikrai nebūtinas profesoriaus diplomas, kad suprastume, jog stresas tiesiogiai veikia virškinimo sistemą. Kiekvienas esame pajutę asmeniškai savo kūnu, kaip į didelį stresą reaguoja virškinimo sistema.

Maža to, mes nuolat skubame, nusispjauname į sveikos mitybos principus – valgome ne laiku, valgome greitai ir dar greitą maistą užkandinėse, vartojame daug pridėtinio cukraus ir mažai vandens. Žodžiu, Pasaulio sveikatos organizacijos mitybos piramidę sugriauname kasdien. Užuot neuždegę namų, gesiname gaisrus omeprozoliais ir neabejotinai paskatiname SIBO atsiradimą.

– Kokiais negalavimais besiskundžiantys žmonės galėtų įtarti turintys SIBO sindromą?

– Pirmiausia tie, kurie turi virškinimo problemų ir neaptinka jokios aiškios fizinės priežasties. Kalbant medicinine prasme, tie, kuriems diagnozuoti funkciniai virškinimo trakto sutrikimai. Tokiais atvejais visos virškinimo sistemos dalys atrodo sveikos, tačiau jos vis tiek neveikia taip, kaip turėtų.

Klasikinis funkcinio GI (gastrointestinal) virškinimo trakto sutrikimo pavyzdys yra dirgliosios žarnos sindromas, labai dažna ir nerimą kelianti liga, kuriai būdinga užsitęsę skausmingi spazmai, pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas ar viduriavimas, besikaitaliojantis su užkietėjimu.

SIBO sindromą turinčius pacientus mėnesiais ar net metais lydi besitęsiantys, kartais pagerėjantys, kartais pablogėjantys simptomai – pilvo pūtimas, spazmai, skausmas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, dujų kaupimasis, blogas žarnyno dujų kvapas, blogas burnos kvapas, bendras silpnumas, sutrikusi atmintis, prasta nuotaika.

– Kokie veiksniai skatina SIBO atsiradimą?

– Nustatyta, kad SIBO rizika didesnė sergant lėtiniu kasos uždegimu, kepenų ciroze, žarnų uždegimų ligomis (opiniu kolitu, Krono liga), diabetu, po žarnyno operacijų, bariatrinių (svorio kontrolės, kitaip skrandžio mažinimo) operacijų ar net ilgą laiką vartojant rūgštingumą mažinančius vaistus (omeprazolį ir kitus šios grupės vaistus), persirgus žarnyno infekcijomis ar po antibiotikų vartojimo. Tačiau SIBO nustatomas ir šių rizikos faktorių neturintiems asmenims, todėl kol kas nėra iki galo aiškios šio sindromo atsiradimo šaknys.

– Kokie galimi padariniai negydant SIBO sindromo?

– Be kankinančių simptomų, užsitęsus SIBO, ryškėja žarnyno dirglumas, sutrinka įvairių medžiagų įsisavinimas. Gali atsirasti riebaluose tirpių vitaminų A, D ir K stoka, gerokai sumažėja plonosios žarnos gleivinės gebėjimas rezorbuoti amino rūgštis, netenkama baltymų, vitamino B12, gali išryškėti mažakraujystė, bendras organizmo silpnumas, dažnai žmonės skundžiasi prasta nuotaika, sąmonės pritemimu, sunkesniais atvejais dėl visiškai išsibalansavusio virškinimo galimas svorio kritimas.

– Ar yra galimybė gydyti SIBO?

– Laimė, kad SIBO nėra dar vienas funkcinio žarnyno sutrikimo variantas, kai neįmanoma suteikti pagalbos. Nustačius šį sindromą, skiriama mažai angliavandenių turinti dieta ir specialus žarnyne nesirezorbuojantis antibiotikas "Rifaximin", kurio nauda įrodyta moksliniais tyrimais. Ne visada pavyksta pasiekti norimų rezultatų akimirksniu, kartais tenka gydymą kartoti, tačiau džiugu, kad gydymas šiuo atveju nukreiptas ne tik į simptomų malšinimą, tačiau ir į priežasties šalinimą.

Tarp Krono ligos simptomų – karščiavimas, pilvo skausmai, viduriavimas (kartais ir su krauju), nuovargis, svorio kritimas. Ši liga stipriai kenkia gyvenimo kokybei, sukelia dideles kančias, dėl jos gali prasidėti ir kitos ligos, tokios kaip mažakraujystė, artritas, įvairūs bėrimai. Mokslas iki šiol nežino, kas sukelia Krono ligą. Tyrimai nurodo kelis veiksnius – imuninės sistemos išsibalansavimą (tačiau tai nėra autoimuninė liga), žarnyno mikrofloros sutrikimus, blogus įpročius ir prastą mitybą. Pastarąjį veiksnį pakeisti yra labai lengva.

Amerikiečių mokslininkė Hana Kahleova surado įdomų atvejį, leidžiantį įsitikinti, ar augaliniais produktais paremta dieta gali sumažinti Krono ligos simptomus. Krono ligos pašalinimo dieta (Crohn's Disease Elimination Diet arba CDED), kaip teigiama ankstesniuose tyrimuose, gali padėti išspręsti 62-71 procentų atvejų. Ši dieta yra kupina skaidulų, joje nėra jokių mėsos ir pieno produktų. Kahleova su bendradarbiais patyrinėjo vieno Krono liga sergančio vyro istoriją.

Šis pacientas Krono ligos diagnozę išgirdo būdamas 25-erių. Jis kentėjo stiprius pilvo skausmus, opas, pykinimą ir nuolatinį nuovargį. Gydytojai jam skyrė infliksimabo terapiją – vaistai buvo leidžiami kas 8 savaites ištisus metus. Nors simptomai nebebuvo tokie stiprūs, gydytojai negalėjo patvirtinti ligos remisijos.

Antraisiais gydymo metais pacientas dėl religinių priežasčių nusprendė 40 dienų nevalgyti jokio gyvūninės kilmės maisto. Prieš tai jis valgė viską, ką valgo įprasti amerikiečiai – mėsainius, pieno produktus, šiek tiek vaisių ir daržovių. Tačiau perėjęs prie naujos dietos jis pastebėjo netikėtą pokytį – staiga visiškai atsitraukė visi Krono ligos simptomai.

Pastebėjęs teigiamus pokyčius vyras iš karto nusprendė atsisakyti gyvūninės kilmės maisto visam laikui. Tiesa, naujos dietos laikytis pavyksta ne visada – kartą per savaitę vyras suvalgo šiek tiek mėsos ar sūrio, tačiau tada iš karto pajunta pykinimą ar pilvo skausmą. Jaunuolis taip pat pradėjo sportuoti. Po šešių mėnesių pacientas pasirodė gydytojams ir šie neaptiko jokių Krono ligos simptomų – žarnynas buvo visiškai išgijęs.

Krono liga vis dar yra nepagydoma – jei šis žmogus vėl imtų valgyti mėsą, greičiausiai simptomai sugrįžtų. Tačiau naujoji dieta ir sportas tikrai padeda. Mokslininkai mano, kad augalinės kilmės maistas skatina žarnyno mikrofloros klestėjimą. Prireiks dar kelių tyrimų, kol mechanizmas bus galutinai suprastas, tačiau sergantiems Krono liga jau galima rekomenduoti pasidomėti Krono ligos pašalinimo dieta.

O sutrikus virškinimui, gali varginti ne tik pilvo pūtimas, žarnyno spazmai, vidurių užkietėjimas ar pan., bet ir svaigti galva, stigti energijos, padidėti cholesterolis, pasireikšti kiti nemalonūs simptomai.

Reikia pagerinti virškinimą

Fitoterapeutas, farmacininkas Virgilijus Skirkevičius pabrėžia, kad nevirškinimas sukelia daugelį ligų, nes nesuvirškintam maistui organizme rūgstant ir pūvant, atsiranda įvairių medžiagų, kurios kaupiasi ir sukelia uždegimus, pažeidžia kaulų, nervų, širdies sistemas.

Rūgimo ar puvimo procesai išprovokuoja problemas ne tik virškinamajame trakte, bet ir tokius, atrodytų su žarnynu nesusijusius, simptomus kaip, pavyzdžiui, galvos svaigimas, energijos stoka, nuovargis, irzlumas, sąnarių skausmai, padidėjęs cholesterolis, atminties sutrikimai ir daugelį kitų. Tad, norint išvengti įvairių varginančių negalavimų, pirmiausia, reikėtų pagerinti virškinimą.

„Svarbu valgyti lėtai ir ramiai, gerai sukramtyti maistą. Mityba turėtų būti subalansuota. Be to, didelę įtaką turi neigiamų emocijų (pykčio, pavydo, pagiežos) suvaldymas, nes, panašiai kaip ir nesuvirškintas maistas, jos nuodija žmogų ir apsunkina virškinamojo trakto darbą. Taip pat reikėtų stengtis vengti stresų“, – sako V.Skirkevičius.

Saugiausi – augalų deriniai

Subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir lėtesnis gyvenimo tempas – itin svarbu ligų profilaktikai, tačiau ne visada to pakanka. Papildoma efektyvi pagalba, pasak V. Skirkevičiaus, yra augalai.

Kaip veiksmingą žolinį augalą nuo pilvo pūtimo ir skausmų, nemigos, fitoterapeutas išskiria mėtas, žarnyno spazmus, nerimą, kraujo spaudimą mažina valerijonas, o uždegiminius procesus slopina karčiojo kiečio žolė. Tačiau specialistas pabrėžia, kad kelis kartus išgėrus vaistažolių arbatos jokio efekto nebus, o ilgai dideliais kiekiais vartojant vieną augalą gali pasireikšti šalutinis poveikis.

„Saugiausi ir veiksmingiausi yra tūkstančius metų vartojami, moksliniais tyrimais pagrįsti augalų deriniai. Kelių vaistažolių derinys ne tik geriau veikia, bet ir pasižymi stipresniu poveikiu, pagerina viena kitos pasisavinimą, kartu padeda nuo kelių negalavimų“, – pastebi farmacininkas, gaminantis vaistus.

Tokia sinergija, pasak V.Skirkevičiaus, išsiskiria valerijonų, karčiųjų kiečių, pipirmėčių ir šunvyšnių lapų derinys, kuris padeda, kai pučia pilvą, pykina, vargina žarnyno spazmai, esant sunkumui skrandyje. Šios vaistažolės gerindamos virškinimą, ramina ir nervų sistemą, padeda širdies, kepenų, tulžies, kitų organų veiklai.

Greitoji augalų pagalba

Vaistažolės, padedančios gerinti virškinimą, vaistinėse parduodamos įvairiomis formomis – galima rasti arbatų, maisto papildų, vandeninių tirpalų ir kitų. Tačiau norintiems sulaukti efektyvaus gydančio vaistažolių poveikio farmacininkas pataria rinktis etanolio pagrindu pagamintus preparatus – tinktūras. Dėl etanolio vaistinės medžiagos kur kas greičiau patenka į kraujotaką ir yra geriau įsisavinamos organizmo. Tokios tinktūros ypač naudingos, atsiradus ūmiems pilvo diegliams, nevirškinimo ar sunkumo skrandyje jausmui. Nors jų teigiamas poveikis ir saugumas yra pagrįstas moksliniais tyrimais, vis dėlto, kaip ir kiekvieną vaistinį preparatą, svarbu vartoti atsakingai.

Nors augaliniai preparatai stimuliuoja organų darbą, skatindami aktyvesnę jų veiklą, V.Skirkevičius primena, kad norint išvengti tiek virškinimo sistemos negalavimų, tiek kitų ligų būtina keisti mitybos įpročius, daugiau judėti, vengti įtampos ir stresų.

Sveikatos specialistų teigimu, sodo vaistinėlės asortimentas turėtų būti dar ir gana platus, nes, kaip rodo praktika, dirbant sode ar iškylaujant gamtoje gali kilti labai įvairių negalavimų ir traumų.

Farmacininkė Elvyra Ramaškienė pastebi, kad vasarą dėl traumų net trečdaliu daugiau nei įprastai žmonių kreipiasi į vaistinę ieškodami pirmosios pagalbos, o apie 50 proc. visų klientų išsakomų traumų sudaro įvairių kūno vietų nubrozdinimai ir patempimai, rašoma pranešime spaudai.

„Dažniausiai nukenčia keliai, pėdos ir kulkšnys, taip pat nugara ir pečių sritis. Dažni ir sąnarių, sausgyslių bei raumenų patempimai, išnirimai, pjautinės žaizdos, nudegimai, vabzdžių įkandimai, apsinuodijimai, pritrintos pūslės ant rankų ir kojų“, – vardija farmacijos specialistė.

Būtiniausios priemonės

Vaistininkė sako, kad sodyboje ar iškylaujant gamtoje svarbiausia turėti tvarsliavos ir antiseptiko žaizdoms dezinfekuoti. Tinkamiausias antiseptinis tirpalas – vandenilio peroksidas. Pasirūpinti reikėtų ir įvairių dydžių lipniais tvarsčiai, sterilia marle ir lipniu karpomu pleistru.

Nepamirškite ir tepalų žaizdoms bei nudegimams gydyti. Taip pat vaistų nuo skausmo ir karščiavimo.

„Nepamirškite ir tepalų žaizdoms bei nudegimams gydyti. Taip pat vaistų nuo skausmo ir karščiavimo. Dirbant saulėje būtini ir apsauginiai kremai nuo saulės bei kremai po saulės vonių. Jie padės išvengti stiprių nudegimų“, – pataria E. Ramaškienė.

Jeigu apsinuodijote maistu, vaistinėlėje turėkite aktyvintosios anglies tablečių ir vaistų nuo viduriavimo. Pasak E. Ramaškienės, paprastai apsinuodijimai maistu praeina per parą, tačiau jei sutriko kvėpavimas, jaučiate raumenų silpnumą, smarkiai viduriuojate, pakilo kūno temperatūra, jei apsinuodijo vaikas arba nėščioji – būtina nedelsiant kreiptis į gydytojus. 

Apsauga nuo vabzdžių

„Eurovaistinės“ atstovės teigimu, vasarą poilsį ar darbą sode neretai apkartina ir įkyrūs vabzdžiai: kandantys ar geliantys uodai, mašalai, bitės ir širšės. Anot jos, labiausiai saugotis reikėtų vapsvų, širšių ir bičių įgėlimų.

„Širšių ar bičių įgėlimai gali būti mirtini ir ne tik alergiškiems žmonėms, todėl sodo vaistinėlėje turėtų būti adrenalino ampulė, švirkštas, geriamų ir tepamų vaistų nuo alergijos. Po įgėlimo, įkandimo vietą reikia atvėsinti, patepti tepalais ar geliais, kurie mažina niežėjimą, patinimą bei paraudimą“, – aiškina E. Ramaškienė.

Pasak jos, sode nesame apsaugoti ir nuo erkių, todėl rekomenduojama naudoti įvairius purškalus natūralių eterinių aliejų pagrindu arba sudėtyje turinčių repelento DEET, kurio koncentracija turi siekti 30-40 procentų.

Medikai ir vaistininkai artėjančioms Joninėms jau ruošiasi. Anot jų, šiuo laikotarpiu į medicinos klinikas ir vaistines užplūsta daugiau žmonių nei įprastai. Švenčių metu specialistai ragina laikytis paprastos taisyklės – saiko mėgaujantis savaitgaliu ir prie stalo.

Specialistai dažnesnius sveikatos sutrikimus po ilgųjų šventinių vasaros savaitgalių pastebi kiekvienais metais, rašoma pranešime spaudai. Anot jų, iš anksto galima numatyti, dėl kokių priežasčių į medicinos klinikas ar vaistines kreipsis žmonės.

„Tendencija nesikeičia: po švenčių vaistines užplūsta besiskundžiantys apsinuodijimu alkoholiu ar maistu, virškinimo sutrikimais: viduriavimu, pilvo pūtimu. Tiesa, į vaistines ateina ir tie, kurie patyrė traumas būdami neblaivūs ar perkaito saulėje“, – sako vaistininkė-vedėja Rasa Proscevičienė.

Tendencija nesikeičia: po švenčių vaistines užplūsta besiskundžiantys apsinuodijimu alkoholiu ar maistu, virškinimo sutrikimais: viduriavimu, pilvo pūtimu.

Anot šeimos gydytojos Malgožatos Puzelevič, šie nusiskundimai vargina ne tik per Jonines, bet ir visos vasaros metu. Bei priduria, kad vasarotojus dažnai vargina ir gerklės problemos.

„Atėjus ilgiesiems savaitgaliams žmonės nori ištrūkti į gamtą, sėda į automobilius ir patraukia į kelionę. Esant karštam periodui, dėl staigių temperatūrų pokyčių, kondicionierių naudojimo automobiliuose dažnai pasikartoja tonzilitas, sloga, ryklės uždegimas“, –  konstatuoja gydytoja.

Anot medikų ir vaistininkų, vieną dažniausių vasaros negalavimų  –  virškinimo sistemos negalavimus  – žmonės sprendžia vaistais, tačiau neretai juos maišo su alkoholiniais gėrimais.

„Virškinimo sistemai pagerinti skirti vaistai negali būti vartojami su alkoholio turinčiais gėrimais, nes tai gali sumažinti skrandžio toleranciją minėtiems vaistams. Patariama išgėrus alkoholio vaistų nevartoti bent jau pora valandų. Vaistus reikėtų užgerti vandeniu, kitu atveju jų vartojimas nebus efektyvus. Be to, jeigu skausmą bandoma numalšinti kelių rūšių vaistais, svarbu patikrinti jų suderinamumą. Tai nemokamai galite padaryti kiekvienoje „Gintarinėje vaistinėje“, – primena R. Proscevičienė.

Medikai ir vaistininkai atkreipia dėmesį, kad alkoholio vartojimas itin pavojingas atšilus orui.

„Alkoholis visada neigiamai veikia organizmą, tačiau esant karštam orui jo poveikis sustiprėja. Atsiranda papildoma apkrova širdies raumeniui, kraujagyslėms, kepenų, kasos audiniui, nukenčia smegenų ląstelės, padidėja rizika galvos smegenų kraujotakos sutrikimų atsiradimui“, – sako gydytoja M. Puzelevič.

Tuo tarpu, vaistininkė priduria, kad vasarą širdžiai ir taip tenka didesnis krūvis: išsiskiriant prakaitui, organizme kartais ima trūkti magnio ir kalio, kurie yra būtini palaikyti normalią širdies veiklą, todėl alkoholinių gėrimų derėtų atsisakyti arba juos vartoti itin saikingai.

„Net ir maži alkoholio kiekiai nuodija mūsų organizmą: kenkia širdžiai, kepenims, centrinei nervų sistemai. Tai ypatingai aktualu vyresniems žmonėms, juk geriant alkoholio turinčius gėrimus netenkama daug skysčių, gali atsirasti kraujotakos sutrikimų ir dar blogiau – atsiranda insulto ar infarkto grėsmė“, – perspėja R. Proscevičienė.