Lietuva viena pirmųjų valstybių imasi kriptovaliutų kontrolės. FNTT su Finansų ministerija pateikė valdžios institucijoms, politikams pastebėjimų apie virtualiųjų pinigų sistemos riziką ir pasiūlymus, kaip ją reglamentuoti. Nuo 2009-ųjų, kurie yra bitkoinų ir kitų virtualiųjų valiutų pradžia, vienintelėse Jungtinėse Valstijose ši sritis reguliuojama, kaip ir prekyba akcijomis. ES jokių taisyklių dar neturi, jos tik kuriamos.
Kriptovaliutos – be taisyklių
Pasak FNTT direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Petrausko, Lietuvai ėmus kurti priežiūros, kontrolės mechanizmą, paaiškėjo, kad net Europolas neturi jokių rekomendacijų. Tik dabar pamažu jos atsiranda. Ši sritis itin svarbi visam pasauliui, nes, ekspertų vertinimu, virtualiųjų valiutų naudojimo srityje terorizmo finansavimo grėsmė yra 2,9 balo iš 4. Be to, čia yra kuo puikiausios galimybės nusikalstamu būdu plauti pinigus.
Pagrindinė kriptovaliutų sektoriaus spraga – naudotojų anonimiškumas, čia nėra tapatybės reikalavimų. Kiekvienam sistemos dalyviui suteikiamas keliolikos simbolių (skaičių, raidžių ir kt. ženklų) kodas, o kas už jo slepiasi, neįmanoma atskleisti. Sandoriai atliekami jo dalyviams net nesusitinkant fiziškai, galutinis naudos gavėjas gali būti bet kurioje pasaulio šalyje, įskaitant ir tas valstybes, kurioms taikomi apribojimai dėl terorizmo rėmimo. Kriptovaliutos neturi ją išleidusios centrinės įstaigos, todėl teisėsauga net neturi į ką kreiptis atliekant tyrimus šioje srityje, neįmanoma sustabdyti akivaizdžiai neskaidrių operacijų.
Anot FNTT pareigūnų, Lietuvos kriptovaliutų rinkoje atliktų didelių operacijų bendra apyvarta nuo 2017 m. sausio 1-osios siekė maždaug 660 mln. eurų, jas atliko 542 fiziniai ir juridiniai asmenys. Daugiausia klientų – 446 – operacijoms rinkosi bendrovę "Mister tango" (už 380,4 mln. eurų), įmonę "Pervesk" – 31 asmuo (bet operacijų vertė siekė 254,8 mln. eurų).
Beje, skaičiuoti tik tie klientai, kurių operacijų vertė buvo didesnė kaip 80 tūkst. eurų. Kokio dydžio apyvarta mažesnėmis sumomis, galima tik spėlioti.
Lietuvai teko 66 proc. operacijas kriptovaliutomis atlikusių klientų, Europai – 29 proc., Azijai – 13 proc. Pagal bendrą operacijų apyvartą Lietuvai teko 71 proc., Europai – 20 proc., Azijai – 7,8 proc.
Jeigu tos taisyklės apsunkina kažkam verslą, mes manome, kad gal tas verslas galbūt nelabai švarus. Gal mums tokio ir nereikia?
Nešvaraus nereikia
Šiuo požiūriu Lietuva pasaulyje skelbiasi esanti viena iš fintech lyderių. Tačiau pareigūnai, atsakingi už finansinį skaidrumą, perspėja, kad šiai sistemai stipriai susvyravus Lietuva būtų minima labai neigiamame kontekste.
"Pasigirsta nerimo, ar neišvarysime verslo iš Lietuvos, – sako FNTT direktoriaus pavaduotojas M.Petrauskas. – Mes sukuriame bent šiokias tokias žaidimo taisykles. Ir jeigu tos taisyklės apsunkina kažkam verslą, mes manome, kad gal tas verslas galbūt nelabai švarus. Gal mums tokio ir nereikia? Sumos didelės, pinigų praeina daug, bet Lietuvoje jie nelieka."
FNTT pareigūnai neabejoja, kad taisyklės privalo būti. Siūloma reglamentuoti virtualiųjų valiutų, virtualiųjų valiutų keityklų operatorių, depozitinių piniginių operatorių ir virtualiosios valiutos pradinio platinimo (ICO) veikla užsiimančių juridinių asmenų veiklą. O šiuose procesuose dalyvaujantys asmenys būtų identifikuojami, ir kad jos turėtų pareikalavus atsakingoms institucijoms teikti informaciją bei saugoti ją tam tikrą laikotarpį.
Lietuviškas vardas
Teisėsaugininkai svarsto, kodėl virtualiųjų valiutų veikla užsiimantys verslininkai tam įmones registruoja Lietuvoje, nors tokio reikalavimo nėra. Gal tai suteikia daugiau pasitikėjimo šiuo verslu užsiimančiomis bendrovėmis mažiesiems šio verslo investuotojams? Jos nuo 2017 m. sausio 1-osios iki 2018 m. vidurio, skirtingų šaltinių duomenimis, surinko 340–420 mln. eurų. Tai sudaro apie 3–4 proc. visų pasaulyje per pradinį virtualiųjų valiutų žetonų platinimą pritrauktų lėšų.
FNTT pareigūnai konstatuoja, kad daugėja virtualiųjų valiutų pirkusių asmenų skundų, kad jų pirkinys tapo praktiškai bevertis, beliko vos 10–20 proc. investuotos sumos.
Teisėsaugininkai sako, kad esant tokiai situacijai lėšų netekęs asmuo net nebūtų pripažįstamas nukentėjusiuoju. Pradinio virtualiųjų valiutų žetonų platinimo, kuriuo siekiama pritraukti investicijų naujam produktui arba paslaugai kurti, įmonei vystyti ar jos veiklai plėsti – ICO, projektams rašoma vadinamoji baltoji knyga, ten apibrėžiama, kam gali būti išleistos surinktos lėšos. Pareigūnų teigimu, tai gali būti ir išlaidos, tiesiogiai nesusijusios pačiu projektu, leidžiančios organizatoriams investuotojų pinigus išleisti ir prabangiems automobiliams, jachtoms ar viloms.
Pareigūnai perspėja
Beje, FNTT pareigūnams tokia nereglamentuota veikla ir visuomenėje sužibančios naujos žvaigždės primena jau pasaulio (ir Lietuvos) pergyventus vadinamųjų finansinių piramidžių laikotarpius.
"Buvo "Sekundės" banko laikai (1991–1994 m.), kai indėlininkams buvo žadamos keliasdešimties procentų palūkanos, – sako finansinių nusikaltimų tyrėjai. – Žmonėms nekilo klausimų, iš kur tie pinigai atsiras. Visi įtikėjo, kad pasidedi indėlį, nieko nedirbi, o gyveni iš procentų. Bet juk taip nebūna. Gal vienas kitas ir uždirbo, bet dauguma neteko visko: butų, namų ir t.t."
Po Kaune įkurto "Sekundės" banko dėl identiškų priežasčių ištiko bankrotai dar visą virtinę bankų: "Ateities" (Panevėžys), "Litimpeks" (Vilnius), "Nidos" (Vilnius), "Balticbank" (Vilnius), "Aurabankas" (Vilnius), Lietuvos akcinį inovacinį (Kaunas), Vakarų (Klaipėda), "Ekspres" (Vilnius), "Tauro" (Vilnius), Komercijos ir kredito (Vilnius). Valstybė netektis kompensavo tik Lietuvos akcinio inovacinio banko klientams.
"Tai buvo finansinės piramidės, – sako pareigūnai. – Laimi sumanytojai, o žemiausios grandys tik praranda."
Kriptovaliutų propaguotojai skelbia nepatvirtintus tyrimų duomenis, kad Lietuvoje kriptovaliutų žinomumas neįtikėtinai didelis – net 81,9 proc. O trys ketvirtadaliai apklaustųjų norėtų įsigyti virtualiųjų valiutų. Investicijų patikimumas argumentuojamas tuo, kad popieriniai pinigai yra kontroliuojami vyriausybių ar centrinio banko, šie nusprendžia, kada spausdinti daugiau ir niekuo nepagrįstų, o, pavyzdžiui, bitkoinai – ne. Virtualios valiutos išgavimas esantis toks procesas, kurio metu naudojamos specialios programos matematinėms užduotims išspręsti, už tai suteikiamas tik tam tikras kiekis virtualiųjų pinigų. Kaip pavyzdys pateikiamas faktas, kad daugiausia iš jų uždirba tie, kurie spėja į šią veiklą pasinerti pirmiau nei kiti. Tai, ko gero, vienintelis patikrintas faktas.
Kiek įmanoma uždirbti? Po praėjusių metų pabaigoje bitkoinų rinkoje fiksuoto ažiotažo, kai šios virtualiosios valiutos kursas pasiekė 19 511 JAV dolerių (maždaug 17,4 tūkst. eurų), bitkoinas šių metų pradžioje gerokai atpigo. Spalio 10 d. viešai skelbiama, kad 1 bitkoinas vertas 6 575 JAV dolerių (5 742 eurų).
