Šios istorijos tęsinį LNK pakomentavo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

– Priminkite žmonėms, kas yra tas virtualus patrulis?

– Yra keli pareigūnai, kurie dirba virtualioje erdvėje. Jie prižiūri elektroninę erdvę, dažniausiai socialinius tinklus. Stebi, kad čia nebūtų daromos nusikalstamos veikos: ar nėra sukčiavimo atvejų, neapykantos kurstymo. Šių pareigūnų darbas – stebėti tokius žmonių įrašus, komentarus, o pastebėjus juos perspėti. Na, o užfiksavus nusikalstamą veiką, – perduoti policijos komisariatui, kur toliau ta medžiaga būtų nagrinėjama.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

– Šiuo atveju, panašu, taip ir buvo – virtualus patrulis įspėjo žmones, kurie rašė piktus, grasinančius komentarus, bet gavosi juokinga situacija. Puslapis, kuris turėtų prižiūrėti ir drausminti tuos niekadėjus, priešingai – jie užblokavo virtualų patrulį?

– Išties situacija kuriozinė. Gavome pranešimą, kad puslapis yra laikinai apribotas, nes neatitinka tam tikrų „Facebook“ puslapio reikalavimų. Mes automatiškai atrašėme, kad nesutinkame su tokiu pažeidimu ir puslapis vėl buvo atblokuotas. Po kelių valandų jis vėl veikė ir pareigūnai toliau tęsė savo darbą.

Matome, kad puslapis populiarėja. Vis daugiau žmonių apie jį sužino ir talkina.

 

– Ar jums neatrodo absurdiška tokia situacija?

– Na, gal ši istorija ir skamba keistokai, bet suprantame, kad visa tai daroma automatizuotu būdu. Manau, ne žmogus, o robotas visa tai valdo. Suveikus tam tikriems algoritmams ir įvyko toks laikinas nesusipratimas, kuris greitai buvo išspręstas.

– Virtualus patrulis jau veikia, turite kažkokių rezultatų?

– Rezultatai yra skelbiami jų pačių pačių puslapyje. Retkarčiais jie paskelbia, kokių rezultatų pasiekė. Matome, kad puslapis populiarėja. Vis daugiau žmonių apie jį sužino. Labai daug informacijos gavome iš pačių internautų. Džiaugiamės, kad žmonės įsitraukia, praneša apie galimus pažeidimus, nes keliems pareigūnams sukontroliuoti visą elektroninę erdvę ir net keletą socialinių tinklų yra pakankamai sudėtinga. Virtualus patrulis į tai reaguoja. Taigi kaip pats projektas, manome, tai pasiteisino.

Per patruliavimo laikotarpį virtualus patrulis gavo 2963 „Facebook“ pranešimus ir 417 pranešimų, siųstų el. paštu.

Pareigūnai pradėjo 40 administracinio nusižengimo teisenų, 28 ikiteisminius tyrimus, pravedė aštuonis prevencinius pokalbius. 64 internautai sulaukė viešų įspėjimų.

Dar 102 pranešimai perduoti aplinkybių patikslinimui. Tarp jų – įtariamas neapykantos kurstymas, smurto viešinimas, sukčiavimas, nelegali prekyba, pornografijos viešinimas, viešosios tvarkos internete pažeidimai.

„Dėkojame už pasitikėjimą ir gaunamą informaciją. Darbingų Naujųjų 2022-ųjų metų!“ – rašoma pranešime.

Jeigu į savo telefoną gavote tokią ar panašaus pobūdžio trumpąją žinutę: „Sveikiname, Jūsų numeris tapo laimingas. „SAMSUNG“ centras dovanoja 1000 eurų ir naująjį telefoną „SAMSUNG GALAXY S21“. Prašome skambinti nr. +3706XXXXXX“, neapsigaukite, nes tai – sukčiai.

Susisiekus nurodytu telefonu, šie paaiškina, kad norint gauti „prizą“, pirmiausia turite atlikti telefono sąskaitos papildymą, vėliau dar vieną ir t. t., iki kol suprantate, kad jokio prizo nebus.

Jeigu patikėjote sukčiais ir nukentėjote – apie tai praneškite policijai.

Jums internete paskelbus skelbimą apie parduodamą prekę (dažniausiai „Skelbiu.lt“), su jumis susisiekia sukčius ir pasiteirauja, ar dar turite prekę, kokia jos būklė, ar siunčiate į kitą miestą. Dažniausiai susisiekia žinutėmis per programėles „Viber“ ar „WhatsApp“. Žinučių turinys būna nerišlus, akivaizdžiai versta naudojantis vertėju, kartais rašo ir rusų kalba, susiskambinti nenori.

Sutarus dėl kainos, sukčius paaiškina, kad suorganizuos kurjerį, pats už jo paslaugas sumokės. Tada pasako, kad atliko pinigų pervedimą ir atsiunčia nuorodą, kurioje, pasak jo, užpildžius prašomus duomenis, į savo banko sąskaitą gausite pinigus už prekę. Nuorodos būna panašios į oficialių puslapių nuorodas (dažniausiai kuria panašias į „Skelbiu.lt“, „DPD“, „Omniva“, pakeičia vos kelis ženklus ar raides). Atidarius nuorodą prašoma suvesti jūsų banko mokėjimo kortelės duomenis (kortelės numerį, kortelės savininko vardą ir pavardę, CCV kodą) bei pinigų likutį joje.

Virtualaus patrulio feisbuko nuotr.

Galiausiai nuo Jūsų kortelės nuskaičiuojama visa ar dalis joje turimų pinigų.

Pirkėjams apmokėjimui už prekę galite pateikti tik savo banko sąskaitos numerį, jokiu būdu neteikite kortelės duomenų ir niekur jų neveskite. Jeigu prašoma tokių duomenų – tikėtina, kad tai sukčiai.

Galiausiai, jeigu patikėjote sukčiais ir nukentėjote – kuo greičiau užblokuokite kortelę ir apie sukčiavimą praneškite policijai.

„Na, ir kas gi ta viešoji tvarka. Prieš pradedant analizuoti, kas yra tas „Viešosios tvarkos pažeidimas internete“, reikia įsisąmoninti du dalykus: pirma, tai, kad viešoji erdvė, ar paprasčiau tariant – internetas, yra vieša vieta. Ir antra – už savo žodžius ir veiksmus visada tenka atsakyti. Yra toks teisinis terminas, kaip „Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas“, daugeliui dar žinomas „Smulkaus chuliganizmo“ pavadinimu. Tai necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalyje ir priklausomai nuo to, kiek sugebi prikrėsti kvailysčių, gali būti nubaustas nuo 30 iki 140 eurų bauda. Šiaip – labai „nešlovingas“ straipsnis. Kai žmogus negalvoja, ką daro, keikiasi internete, blevyzgoja, įžeidinėja ir žemina kitus, vėliau telieka tik gailėtis ir guostis savo sėbrams, kad buvo nubaustas ir turės sumokėti baudą“, – rašoma socialiniame tinkle.

Susigadinti reputaciją paprasta. Atgauti – neišpasakytai sudėtinga.

Pasak policijos virtualaus patrulio, neapgalvotais veiksmais ir komentarais lengva susigadinti reputaciją.  „Bet ne pinigai čia svarbiausia. Reputacija svarbiau. Prišnekėjus nesąmonių ir pridarius kvailysčių, „kietu bachūru“ tave laikys tik tokie patys nepraustaburniai. Solidūs žmonės tave laikys apgailėtinu, o Valstybės registre tavo statusas bus – „Viešosios tvarkos pažeidėjas“. Banalus chuliganėlis ir tiek. Tau to reikia? O juk kada nors gali atsiras galimybė kažkur solidžiau įsidarbinti, gal darbdaviui reikės nepriekaištingos reputacijos žmogaus, o čia staiga nesąmonės internete ima ir užbraukia karjeros galimybes. Gal kažkada kursi verslą, o verslo partneriai, pasidomėję tavo reputacija, ims ir nutars neturėti bendrų reikalų su ne visada prognozuojamu kompanionu. Gal norėsi tapti medžiotoju, notaru ar inkasatoriumi, o paaiškės, kad su reputacija problemos. Ir visa tai tik dėl kažkokio banalaus komentaro ar siužeto, kai tenorėjai tik pasirodyti. Susigadinti reputaciją paprasta. Atgauti – neišpasakytai sudėtinga. Ir pabaigai grįžkime ten, nuo ko ir pradėjome. Internetas yra vieša erdvė ir geriau susilaikyti nuo kvailysčių nei po to gailėtis. Ar ne taip? Na, o apie ką kalbama vaizdo įraše – manome, kad ir taip viskas aišku“, – apie dviejų asmenų pokalbį rašė virtualus policijos patrulis.

„Žinai, kad prieš dvi savaites gavau baudą. 15 eurų. Virtualus patrulis. Kad aš keikiuosi per live'us. Sakau: šunys jūs blemba“, – situaciją vaizdo įraše komentavo vienas vyras.

„Tu rimtai?“ – negalėjo patikėti kitas.

„Visai neseniai Jūsų klausėme, kaip Jūs manote, kiek turėtų kainuoti garsių prekių ženklų „Gucci“, „Prada“ ar „Louis Vuitton“ rankinė? O „Adidas“ marškinėliai? Ar „Nike“ avalynė? Atskleidėme viešą paslaptį, jog internete nesunkiai galima rasti minėtų prekių ženklų rankinių už 60 eurų, o marškinėlių už 10 eurų ar net pigiau“, – policijos atstovai rašė pranešime.

Pareigūnai pasidalijo ir nuotrauka, kurioje matomi konfiskuoti žinomų gamintojų batų ir drabužių klastotės: „Dar vakar nuotraukoje matomų daiktų su garsių prekių ženklų žymėjimais buvo siūloma įsigyti už itin žemą kainą, na o šiandien jos jau komisariato patalpose, „laukia“ išvykimo į ekspertizę“.

Virtualaus policijos teigimu, tai tik vienas iš daugelio atvejų, kada informacijos patikrinti nuvykę pareigūnai randa prekiautoją su šimtais drabužių ir avalynės klastočių.

Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

„Pagrindinė mūsų užduotis – nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų prevencija elektroninėje erdvėje. Mes reaguosime tik į akivaizdžius elektroninėje erdvėje daromus ar rengiamus daryti teisės pažeidimus. Pastebėjus galimą teisės pažeidimą asmenys bus įspėti, kad nutrauktų galimai neteisėtus veiksmus, o jų nenutraukus – surinkta informacija bus perduodama atitinkamam policijos padaliniui  tolimesniam tyrimui“, – tokiais žodžiais savo misiją socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje kovo 31-ąją įvardijo naujas policijos padalinys – virtualus patrulis.

Remiantis portalo žurnalistams pateiktais duomenimis, per šį laiką, nuo „patruliavimo“ elektroninėje erdvėje pradžios, policijos virtualiam patruliui pavyko išsiaiškinti ir perduoti tolimesniam nagrinėjimui tris galimus neapykantos kurstymo atvejus, penkis galimus sukčiavimo atvejus, du svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimo atvejus, vieną disponavimo pornografinio turinio dalykais atvejį bei du draudžiamų ginklų taikiklių ar jų priedėlių laikymo atvejus.

„Apie nusikalstamas veikas praneša tiek patys piliečiai per policijos virtualaus patrulio puslapį, tiek patys pareigūnai stebi elektroninę erdvę ir užfiksuoja galimus teisės pažeidimus. Gavęs pranešimą apie teisės pažeidimą arba pats užfiksavęs jį, virtualus patrulis pranešimą registruoja policijos sistemoje ir perduoda jį tirti atitinkamiems padaliniams. Taip pat imasi visų reikalingų priemonių, kad panašūs nusikaltimai nesikartotų. Pavyzdžiui, kreipiasi į „Facebook“ grupės administratorių, kad šis pašalintų skelbimą, kuriuo yra sukčiaujama“, – apie policijos virtualaus patrulio veikimo ypatumus pasakojo pareigūnai.

Paklausti, kokių galimai nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje vis dėlto pavyko  pastebėti daugiausiai, teigta, kad dominuoja įvairūs sukčiavimo būdai, tarkime, kai žmonės, pirkdami kokią nors prekę, iš anksto perveda pinigus, o vėliau nei prekės, nei pinigų negauna.

Pastarojo pobūdžio informacija su užfiksuotais susirašinėjimo vaizdais balandžio 21 dieną buvo pasidalyta ir Policijos virtualaus patrulio „Facebook“ paskyroje.

Policijos virtualaus patrulio feisbuko nuotr.

Čia matyti, kad prekę norinčiam pirkti žmogui kyla klausimų, kodėl pardavėjo, su kuriuo socialiniame tinkle jis susirašinėja, duomenys apie tapatybę skiriasi – banko sąskaita išduota kito žmogaus vardu. „Kodėl tavo vardas Mantas, o sąskaitos – kitas?“, – rašė pirkėjas. „Todėl, kad mano tikras vardas Jokūbas“, – atrašė jam pardavėjas, tikindamas, kad toks nesutapimas todėl, kad kažkas esą jo vardu feisbuke jau yra užsiregistravęs.

Pasidaliję šiuo ir dar vienu panašaus pobūdžio atveju Policijos virtualaus patrulio paskyroje, pareigūnai rašė: „„Nemokamas sūris tik pelėkautuose“ – tai senas, geras posakis, apie kurį vertėtų pagalvoti prieš susiviliojant pasiūlymu prekę įsigyti dvigubai ar trigubai pigiau. Deja, bet labai dažnai pasitaiko atvejų, kuomet dešimt ar 20 eurų pervedama daug negalvojant, o negavus prekės per daug neieškoma, nes suma nedidelė, nes sugaištas laikas ir nervai yra brangiau – tuo dažniausiai ir naudojasi smulkūs internetiniai sukčiautajai“.

Policijos virtualaus patrulio feisbuko nuotr.

Todėl patarė išlikti budriems, o ketinant įsigyti prekę internetu, atlikti minimalų pardavėjo „tyrimą“:

– atkreipti dėmesį ar banko sąskaitos savininko vardas ir pavardė sutampa su pardavėjo;

– kokią informaciją prašoma nurodyti pavedimo paskirtyje;

– perskaityti komentarus ir pažiūrėti, ar tarp jų nėra jau nuo pardavėjo nukentėjusių asmenų;

– visada į „Facebook“ ar „Google“ paiešką įsivesti pardavėjo vardą ir pavardę, nes informacijos apie aferistus galima rasti įvairiose grupėse.

„Ir svarbiausias patarimas – jeigu bent šiek tiek abejojate pardavėju – geriau nepirkite, kad ir koks patrauklus atrodytų pasiūlymas. Nukentėjus nuo sukčiautųjų – kuo greičiau apie tai praneškite policijai naudojantis elektroninių paslaugų portalu www.epolicija.lt“, – akcentuojama Policijos virtualaus patrulio paskyroje.

Kiek asmenų nubausta per beveik mėnesį virtualaus „patruliavimo“, pareigūnai pasakyti negalėjo, nes daugeliu atvejų tebevykdomi tyrimai.

„Jau balandžio 6 d. viešai pristatysime, kaip atrodys virtualus patrulis, paaiškinsime, ką ir kaip jis veiks elektroninėje erdvėje. Dar kartą pabrėžiame, kad jis niekaip neribos žodžio laisvės, o reaguos tik į akivaizdžius nusikaltimus ar pažeidimus.

Keli pavyzdžiai, kad būtų aiškiau:

– interneto platybėse siūloma rinktis prie Seimo ir eiti daužyti langų;

– skelbimų portaluose siūloma įsigyti narkotinių medžiagų;

– internete pardavinėjami vairuotojų pažymėjimai;

Dar kartą pabrėžiame, kad jis niekaip neribos žodžio laisvės, o reaguos tik į akivaizdžius nusikaltimus ar pažeidimus.

– įvairiose socialinių tinklų grupėse siūloma prisiimti atsakomybę už kitų asmenų padarytus Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus“, – vardijo policijos pareigūnai.

„Tai tik keli pavyzdžiai, kur galėtų įsikišti virtualus patrulis. O įstatymai galioja ir elektroninėje erdvėje“, – įspėjo pareigūnai.

Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, socialiniuose tinkluose vykstantys prieš visuomenę ir nacionalinį saugumą nukreipti veiksmai turėtų būti kontroliuojami prevenciškai – virtualaus pareigūno.

„Prieš startuojant tokiam naujam instrumentui, turi būti paruošti žmonės, sugebantys atskirti, kas yra nuomonė, ir kas yra teisės aktų pažeidimas. Kai yra prieštaraujama viešajai rimčiai, neapykantos kurstymas arba skleidžiama dezinformacija. Aš suprantu, kad tą reikia labai aiškiai sudėlioti, turi būti labai aiškūs kriterijai ir gebėjimai tai atlikti“, – antradienį LRT radijui sakė vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.

Ministrės nuomone, teisės aktų pažeidimai socialiniuose tinkluose ar kažkokioje kitoje erdvėje yra toks pat nusikaltimas, kaip ir viešojoje erdvėje.  „Mes negalime toleruoti ir palikti tokios erdvės lyg tai būtų laukiniai Vakarai, kur galima daryti ką nori ir kaip nori. Manau, kad toks instrumentas, kuris, tarkime, Estijoje veikia penkerius metus ir veikia sėkmingai, pirmiausia turėtų atlikti prevencinę funkciją, t. y. įspėti asmenis, kurie reiškia ne savo nuomonę ar ne savo poziciją,“ – tvirtino A. Bilotaitė.

„Prieš startuojant tokiam naujam instrumentui, turi būti paruošti žmonės, sugebantys atskirti, kas yra nuomonė, ir kas yra teisės aktų pažeidimas. Kai yra prieštaraujama viešajai rimčiai, neapykantos kurstymas arba skleidžiama dezinformacija. Aš suprantu, kad tą reikia labai aiškiai sudėlioti, turi būti labai aiškūs kriterijai ir gebėjimai tai atlikti“, – antradienį LRT radijui sakė vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.

Mes negalime toleruoti ir palikti tokios erdvės lyg tai būtų laukiniai Vakarai, kur galima daryti ką nori ir kaip nori.

Elektroninę erdvę artimiausiu metu turėtų pradėti stebėti virtualusis policijos pareigūnas, kuris įspės neapykantą socialiniuose tinkluose kurstančius autorius. Tačiau neapykantos kurstymas internetinėje erdvėje vis dar kelia daug diskusijų dėl asmenų, kurie bando apsimesti pareigūnais.

Ministrės nuomone, teisės aktų pažeidimai socialiniuose tinkluose ar kažkokioje kitoje erdvėje yra toks pat nusikaltimas, kaip ir viešojoje erdvėje.  

„Mes negalime toleruoti ir palikti tokios erdvės lyg tai būtų laukiniai Vakarai, kur galima daryti ką nori ir kaip nori. Manau, kad toks instrumentas, kuris, tarkime, Estijoje veikia penkerius metus ir veikia sėkmingai, pirmiausia turėtų atlikti prevencinę funkciją, t.y. įspėti asmenis, kurie reiškia ne savo nuomonę ar ne savo poziciją,“ – tvirtino A. Bilotaitė.