-
Gyventojai kviečiami į virtualų Klaipėdos Užgavėnių turą
Paroda ir instaliacija
Vasario 2-ąją Klaipėdos etnokultūros centre atidaryta tautodailininko Stanislovo Meškausko Užgavėnių kaukių paroda. Paroda gyvai veiks iki vasario 28 d. Ją galima pamatyti Meno kiemo dirbtuvių vitrinoje (Daržų g. 10). Paroda pristatoma ir virtualiai: https://youtu.be/KOnOr25TIZA.
Etnokultūros centras iki vasario 16-osios kviečia apžiūrėti netikėtą instaliaciją „Užgavėnių ŪŽkampis“. Tai Užgavėnės, saugiai uždarytos už stiklinių pastato durų (Bažnyčių g. 4). „Užgavėnių ŪŽkampio“ aktualijas galima išvysti ir „Facebook‘‘ paskyroje @etnocentras.lt. Nuotaikingas instaliaciją pristatantis filmukas: https://youtu.be/WykRj6gAFF4.
Iki vasario 15-osios Etnokultūros centras rengia edukacinius užsiėmimus moksleiviams „Užgavėnių išdaigos“. Jie vyksta iš anksto suderintu laiku „Zoom“ platformoje. Užsiėmimai sulaukė netikėtai didelio vaikų dėmesio. Rengėjai atsiprašo, kad nebeturi vietų, naujų dalyvių registracija sustabdyta.
Į Šiupinio vakarą Šaulių namuose 1933-iaisiais kvietė Klaipėdos lietuvių moterų draugija. (Klaipėdos etnocentro archyvo nuotr.)
Filmo „Šiupinys“ premjera
Šį penktadienį 16 val. bus rodomas filmas „Šiupinys“ (rež. dr. Dalia Kiseliūnaitė).
Pusvalandžio trukmės filmas „Šiupinys“ iš ciklo „Ką mes bevalgėm? Klaipėdos krašto tradiciniai valgiai“ pasakoja apie unikalaus klaipėdietiško Užgavėnių šiupinio ruošimą. Recepto paslaptį atskleis Ieva Toleikytė-Biržienė, jai vadovaujant, patiekalą pagamins jos marti Ilona Stanevičiūtė ir filmo režisierė D.Kiseliūnaitė.
Jų darbą lydės autentiški pasakojimai apie tarpukariu rengtą Šiupinio šventę, karo ir pokario laikus Klaipėdoje, Šilutėje ir Svencelėje. Bus galima sužinoti įdomių detalių apie Ievos tėvo bankininko Martyno Toleikio veiklą, jo draugystę su žymiais šio krašto lietuvininkais, pavartyti Hugo Šojaus muziejaus istorijos puslapius.
Filme skambės kunigo Jono Liorančo skaitomos Kristijono Donelaičio eilės, Prūsijos lietuvių dainos ir muzika, akį džiugins gražūs Klaipėdos krašto vaizdai.
Filmo premjera bus rodoma Klaipėdos etnokultūros centro „Facebook“ paskyroje @etnocentras.lt. Prisijungimo nuoroda: https://cutt.ly/hkwxmCi.
Apie linksmąjį sezoną
Vasario 9 d. 16 val. vyks etnologės prof. dr. Linos Petrošienės nuotolinė paskaita „Linksmasis sezonas. Apie Užgavėnių karnavalus tarpukario spaudoje“.
Ar esate girdėję, kad tarpukario Kretingoje per mėsiedą pasilinksminimo vakarai vykdavo kas trečią dieną? Ar galite įsivaizduoti, kad Kauno restoranuose ir valgyklose per Užgavėnes būdavo „blynų spūstis“, kauniečiai iškepdavo iki vieno milijono blynų, o Klaipėdos paštininkų šiupinio šventėje, vykusioje garsiojoje „Fischerio veinstubėje“, paštininkės šoko tautinius šokius ir giedojo sutartines?
Šiais laikais Šiupinio vakarai rengiami Klaipėdos etnokultūros centre. (Etnocentro archyvo nuotr.)
„Linksmasis sezonas“, „balių epidemija“, „karnavalo pamišimai“ – taip tarpukario spauda apibūdino to meto miestiečių Užgavėnių karnavalus. Apie tai, kaip karikatūrose, komiksuose, eiliuotuose satyriniuose tekstuose buvo vaizduojamas Lietuvos miestiečių gyvenimas su „karnavalo ženklu“, papasakos etnologė prof. dr. L.Petrošienė.
Jos paskaita bus transliuojama Klaipėdos etnokultūros centro „Facebook“ paskyroje @etnocentras.lt. Prisijungimo nuoroda: https://cutt.ly/UkaK6Hh.
Kaukių gaminimo dirbtuvės
Vasario 10 d. 18 val. nuotoliniu būdu vyks edukacinis užsiėmimas „Kaukės iš odos“. Tautodailininkė, odinių aksesuarų kūrėja Jūratė Mierkienė mokys, kaip sukurti Užgavėnių kaukę iš seno odinio rūbo ar nusibodusios rankinės. Registracija vyksta iki vasario 8 d., užpildant anketą nuorodoje https://cutt.ly/IjFSDOx.
Vasario 12 d. 17 val. – edukacinis užsiėmimas „Kaukės iš audinio skiaučių“. Etninės kultūros entuziastė, tautinio kostiumo detalių kūrėja Ilona Tulabienė mokys sukurti raguoto Užgavėnių personažo kaukę, panaudojant audinio atraižas, siūlus, kailio gabalėlius. Registracija į šį užsiėmimą vyksta iki vasario 10 d., užpildant anketą nuorodoje https://cutt.ly/djFSYSR.
Mokami (2,90 Eur) edukaciniai Užgavėnių kaukių gaminimo užsiėmimai vyks „Zoom“ platformoje, priemonėmis reikės pasirūpinti patiems. Užsiėmimai skirti visiems, jau mokantiems naudotis adata ir žirklėmis.
Švęsti negalima atsisakyti
Vasario 11 d. 18 val. Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į etnologės dr. Kristinos Blockytės-Naujokės paskaitą „Lietuvininkų šiupinio vakaras: švęsti negalima atsisakyti“.
Kur dėtumėte skyrybos ženklą paskaitos pavadinime? Ne vienas greičiausiai atsakytų: švęsti negalima, atsisakyti – tai juk atgyvena! Koks dar riebus šiupinys, kai aplink visi ragina laikytis sveikos mitybos principų? Tačiau etnologė ragina neskubėti dėlioti ženklų ir atsisakyti senųjų tradicijų, verčiau paanalizuoti šios šventės ištakas... Juk Šiupinio vakaras – išskirtinis lietuvininkų Užgavėnių šventės elementas, kuriame vyravo dainos, šokiai, improvizacija bei šiupinio valgymas, o gautas pelnas būdavo skiriamas šalpai ir pan.
Apie „linksmąjį sezoną“ – Užgavėnių karnavalus tarpukario spaudoje pasakos etnologė L.Petrošienė. (Iliustracija iš laikraščio „Diena“, 1937 02 07)
Paskaitos metu etnologė dr. K.Blockytė-Naujokė kvies keliauti laiku ir išsiaiškinti, nuo ko prasidėjo šis mažlietuvių kultūros reiškinys, kaip šventės tradicijos puoselėjamos išeivijoje ir kodėl šiais laikais vis dar verta išsaugoti Šiupinio vakarą.
Paskaita bus tiesiogiai transliuojama „Facebook“ paskyroje @etnocentras.lt. Prisijungimo nuoroda: https://cutt.ly/kki9Tw1.
Nuotraukose – šventės prisiminimai
Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centras Užgavėnėms ruošia dar tris virtualias parodas ir ragina klaipėdiečius prisijungti, dalyvaujant akcijoje „Menu Morę“.
Akcijai tereikia atsiųsti savo užfiksuotą uostamiesčio Užgavėnių šventės akimirką, kurioje būtų matoma Morė – Klaipėdos miesto Užgavėnių šventėje dalyvavusi ir joje sudegusi pamėklė. Nuotraukas, nurodant savo vardą, pavardę ir šventės metus, parodos rengėjai prašo siųsti iki vasario 8-osios e. paštu: akcija.menumore@gmail.com. O vasario 13 d. 10 val. numatytas virtualios Užgavėnių nuotraukų galerijos „Menu Morę“ pristatymas „Facebook“ paskyroje @etnocentras.lt.
Be to, vasario 14 d. 10 val. Klaipėdos etnokultūros centro „Facebook“ paskyroje @etnocentras.lt bus atidaryta pačių šventės organizatorių fotoparoda „Klaipėdos Užgavėnių epizodai“ iš serijos „Archyvai pasakoja“, o vasario 15 d. 10 val. ten pat ją pratęs fotoparoda „Liepsnojančios Klaipėdos Morės“.
-
„Neakivaizdinis Vilnius“ kviečia jungtis prie virtualaus gimtadienio
Daugiau nei trisdešimt pasiūlytų maršrutų paskatino pasidomėti ne tik žinomais objektais, bet ir ne ką mažiau įspūdinga miesto rajonų istorija, pažvelgti į Vilnių per meno, muzikos, literatūros prizmę. Įvairius Lietuvos miestus pasiekė penki „Neakivaizdinio Vilniaus“ žurnalo numeriai, pilni pasakojimų apie mažiau girdėtas Vilniaus vietas, renginius ir asmenybes, o sausį iniciatyvos komanda savo rankose jau laikė ir Sėkmingiausio metų turizmo projekto Lietuvoje apdovanojimą. Šiandien „Neakivaizdinis Vilnius“ mini pirmąjį savo gimtadienį ir, nors negali kviesti keliauti po Vilnių, siūlo prisijungti prie virtualių gimtadienio veiklų.
„Šis projektas – tarsi įdomusis miesto turizmo istorijų metraštis. Vos per metus „Neakivaizdiniam Vilniui“ pavyko papasakoti labai daug įvairių istorijų ir nustebinti ne tik miesto svečius, bet ir pačius vilniečius. Iniciatyvos reikšmę patvirtina ir tai, kad net dabar, kai turizmo srityje štilis, „Neakivaizdinis Vilnius“ nepritrūksta pasakojimų ir naujienų apie virtualias veikas, kurių pagalba sostinę pažinti galima neišeinant iš namų“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Siūlo pasitikrinti žinias
Kiekvienoms studijoms priklauso žinių patikrinimas, todėl pasibaigus pirmiesiems alternatyvaus Vilniaus studijų metams, „Neakivaizdinis Vilniaus“ kviečia laikyti egzaminą. Jame – penkiolika klausimų apie sostinės vietas, objektus ir istoriją bei galimybė gauti vardinį, išlaikytą egzaminą žymintį diplomą.
Virtuali ekskursija
„Neakivaizdinio Vilniaus“ šventinių ekskursijų planai nukelti vėlesniam laikui, tačiau keliauti siūloma virtualiai. Balandžio 18 d. (šeštadienį) 12 val. bus galima dalyvauti virtualioje ekskursijoje po Aukštutinę ir Žemutinę Vilniaus pilis, kuri tiesiogiai bus transliuojama „Neakivaizdinio Vilniaus“ „Facebook“ paskyroje. Nuo pat pradžių šios platformos kūrėjai stengėsi atskleisti mažiau žinomas puses miesto, kurį dažnai laikome puikiai pažįstamu. Tokia ir ši ekskursija – įdomi kelionė po pažįstamas vietas ir jas supančios netikėtos istorijos bei mažiau girdėti faktai.
„Virtualios ekskursijos metu pasivaikščiosime po teritoriją, nuo kurios prasidėjo ir augo Vilnius. Aplankysime ir pakalbėsime apie Gedimino pilį, Katedrą, Valdovų rūmus ir kitus teritorijoje esančius, ar buvusius statinius. Išnaudosime virtualumo privalumus – galėsime palyginti, kaip viskas atrodo dabar ir kaip atrodė anksčiau. Galėsime nusikelti į XX a. pradžią ir užeiti į Gedimino pilyje atidarytą kavinę. Tada persikelti į XX a. vidurį ir praeiti tuneliu kiaurai Gedimino kalną“, – apie ekskursiją pasakoja ją vesiantis gidas Andrius Pavelko, kuriam tiesioginės transliacijos metu bus galima užduoti klausimus.
Kviečia prisidėti prie bendruomenės nuotraukų albumo
„Neakivaizdinis Vilnius“ kviečia metų veiklą pamatuoti įspūdžiais ir pačių miesto tyrinėtojų užfiksuotais kadrais. Gimtadienio proga, iniciatyvos „Facebook“ paskyroje visa sostinės tyrinėtojų bendruomenė bus kviečiama kartu sukurti „Neakivaizdinio Vilniaus“ metų albumą – dalintis įvairiapusį Vilnių atspindinčiomis nuotraukomis, kurias užfiksavo „Neakivaizdinio Vilniaus“ ekskursijų ar savarankiškų pasivaikščiojimų metu, pridėti geriausius įspūdžius ir tai, ką įdomiausio šiemet sužinojo apie sostinę bei laimėti specialių gimtadienio dovanų.
-
MO muziejus pristato virtualų turą po parodą „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“
Lankomiausia paroda – visiems
„Esame atviras muziejus ir norime sudaryti galimybę visiems semtis įkvėpimo, sužinoti kažką naujo ir įdomaus net ir tada, kai jie negali atvykti į MO. Taigi specialiai šiuo laikotarpiu, kai dauguma mūsų laiką leidžiame namuose, pristatome virtualų turą po parodą, kuri nepaliko nei vieno abejingo. Ši paroda žadina įvairius jausmus, todėl kviečiame prisiminti, apmąstyti ir įsikvėpti lankant parodą virtualiai iš savo namų“, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė.
Virtualų turą galima rasti MO muziejaus svetainėje čia. Jame – proga ne tik pasivaikščioti po visą MO muziejaus parodą, bet ir susipažinti su kūrinių bei eksponatų istorijomis ar aprašymais. Ture pateikiami ir dauguma parodoje eksponuotų video kūrinių, o mėgstantiems muziką – specialūs Lietuvos miestus pristatantys garso takeliai.
Siūlomi net du parodos e. gidai
Papildomas būdas pažinti parodą – ją pristatantis e. gidas. Paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ turi net du išskirtinius e. gidus. Išsamų gidą po parodą (jį galima rasti čia) įrašė 90-aisiais itin populiarūs Algis Ramanauskas-Greitai ir Ramunė Kurienė.
O norintiems asmeninių istorijų – pasakojimai iš pirmų lūpų, įgarsinti pačių žmonių. Šį gidą galima rasti čia. Tai žmonių pasakojamos istorijos apie verslą, pankus, reiverius, parduotuves, keliones, lauktuves, televiziją, horoskopus ir ateivius.
Kaip gauti MO muziejaus naujienas?
Norintys gauti MO muziejaus naujienlaiškį su specialia rubrika #menasnaMO, kviečiami prenumeruoti muziejaus naujienas čia. Tokiu būdu nereikės specialiai ieškoti naujausios informacijos, ji jus pasieks elektroniniu paštu.
Šiuo metu, kol šalyje paskelbtas karantinas, MO muziejus naujienlaiškius siunčia du kartus per savaitę: įkvepiančiai savaitės pradžiai (pirmadieniais) ir turiningam artėjančiam savaitgaliui (ketvirtadieniais).
#menasnaMO naujienlaiškyje galima rasti įdomiausius MO kolekcijos kūrėjus pristatančias „paMOkas“, 90-ųjų parodos video dokumentacijas, parodos „Mekas mirksi geriau“ kūrinius su pristatymais ar kitą turinį apie meną ir kultūrą.
Lietuvos 10-ojo dešimtmečio savą interpretaciją ir prisiminimus į vieną parodą „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ sujungė plati ir įvairi kuratorių komanda, kurioje yra Vaidas Jauniškis, Rimantas Kmita, Mantas Pelakauskas, Miglė Survilaitė, Aurimas Švedas, Tomas Vaiseta, Renata Valčik. Parodos architektai – Renata Valčik, ir Joris Šykovas, dizaineris – Liudas Parulskis.
-
I. Zasimauskaitė surengė virtualų turą po „Eurovizijos“ užkulisius
Lietuvos atstovė konkurse virtualiai aprodė erdvę, kurioje delegacijos leidžia ištisas dienas. Nufilmavusi savo pasiruošimo kambarėlį ji drąsiai užėjo į kaimynų airių pasiruošimo zoną ir trumpai paplepėjo su pačiu atlikėju Ryanu O`Shaugnessey. Taip pat I. Zasimauskaitė nuvedė žiūrovus į fojė, kur per didžiulį ekraną delegacijų nariai stebi repeticijų bei konkursinius koncertus.
Dar viena I. Zasimauskaitės aplankyta vieta – grimo kambariai. Čia ji ne tik parodė savo kosmetikos staliuką, bet ir apžiūrėjo šalia sėdinčios Izraelio dainininkės Nettos Barzilai pasiruošimo erdvę. Paskutinė stotelė – laipteliai, kuriais visi atlikėjai leidžiasi į didžiąją sceną. Kokios procedūros vyksta prieš pat pasirodant žiūrovams, I. Zasimauskaitė pasakoja vaizdo reportaže.
-
Klaipėda 360: gražiausios miesto erdvės ir akimirkos virtualiai
„Klaipėda 360°“ įdomus ir tikriems klaipėdiečiams – malonumas atrasti dar nematytas savo miesto erdves, pasivaikščioti po miesto renginius ir gal net pažinti save.
„Klaipėda 360°“ puslapio lankytojai ras miesto simboliais tapusias erdves, įdomesnius įvairių maršrutų pasiūlymus bei gausią renginių galeriją. Kuriant šį puslapį bei jame esančius virtualius turus, surinktas Klaipėdos kultūros įvykių, švenčių, renginių, įsimintinų ir reikšmingų vietų archyvas, leidžiantis apsilankyti konkrečiuose vietose bei renginiuose.
Šiame puslapyje taip pat sukurti įvairių maršrutų virtualūs turai po Neringa ir Palangą.
Tinklapyje esantys virtualūs turai yra ir bus periodiškai atnaujinami, papildomi. Rekomenduojame atnaujinti jūsų naudojamas naršykles, kad virtualūs turai būtų matomi teisingai ir kokybiškai.
Šis projektas yra vienas iš Klaipėda – Lietuvos kultūros sostinė 2017 projektų. Projektą rengia Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius. Projekto vadovas Darius Vaičekauskas.
-
Po Kauną galima pasižvalgyti ir virtualiai 2
Kauno architektūros paveldas jį apžiūrėti norintiems turistams jau prieinamas ir kompiuterio ekrane – Kauno turizmo informacijos centras parengė virtualų turą po svarbiausius architektūros paveldo objektus, pranešė Kauno miesto savivaldybė.
Virtualiai apžiūrėti galima 21 pastatą, tarp kurių – Kauno pilis, "Žalgirio" arena, Rotušė, Perkūno namas, taip pat bažnyčios ir vienuolynai. Virtualaus turo metu lankytojas gali užeiti į pastatų vidų, apsidairyti skirtingose patalpose, paskaityti informaciją lietuvių bei anglų kalbomis.
Anot Kauno turizmo ir informacijos centro pranešimo, projekto įgyvendinimas nebuvo paprastas – sėkmingam darbui įtakos turėjo oro sąlygos, leidimai patekti į kai kuriuos objektus. Planuojama šį projektą plėtoti, įtraukiant į virtualų turą daugiau objektų bei pateikiant informaciją daugiau kalbų, adaptuoti įvairesniems prietaisams.