-
Kodėl antras COVID-19 smūgis kitoks? 15
Virusas mutavo
Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – interviu su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro ir Medicinos fakulteto profesore imunologe dr. Aurelija Žvirbliene.
– Pe parą – 603 nauji COVID-19 atvejai! Kokie rekordai dar laukia?
– Čia dar nėra pikas, nebent būtų įvestos ir suveiktų griežtos ribojimo priemonės. Akivaizdu, kad jei leidžiama žmonėms visiškai laisvai judėti, būriuotis, kaip pas mus dabar, vien rekomendacijos laikytis atstumo, kai kuriose viešose uždarose patalpose dėvėti kaukes nestabdo viruso. Židinių daug, ir kur virusas labiau paplitęs, akivaizdu, kad reikia griežtesnių priemonių.
Aurelija Žvirblienė/Asmeninio archyvo nuotr.
– Kaip ir kitos Europos valstybės, Lietuva vėl imasi ribojimų: iki vidurnakčio trumpinamas barų ir restoranų darbo laikas, jie turės registruoti lankytojus, dviem savaitėms skelbiamas karantinas dvylikoje savivaldybių, o Raseinių rajone jis pratęstas, savivaldybės suskirstytos į raudonąsias, geltonąsias ir žaliąsias zonas, moksleiviai po savaitės atostogų dar bent vieną mokysis nuotoliniu būdu. Barų atstovai svarsto kreiptis į teismą. Bet iš tiesų židiniai – juk ne baruose.
– Verslas visada stengiasi išsilaikyti. Bet akivaizdu, kad virusas plinta tokiose vietose, kur žmonės atsipalaidavę, kur neišvengiamai didesnis žmonių kontaktas. Tad jei bent vienas bus užsikrėtęs, aplinkiniai taip pat užsikrečia.
– Visoje Europoje, ir ne tik, kasdien viršijami užsikrėtusiųjų rekordai. Kodėl dabar jų daugiau nei per pirmą bangą? Ar tikrai dabar virusas dar labiau limpa?
– Nuo pavasario virusas yra šiek tiek pakitęs. Dabar visame pasaulyje plinta kiek kitoks nei tas, kur buvo Kinijoje. Lietuvoje taip pat plinta šis naujas viruso variantas – tai parodė mūsų atliktas viruso genomo tyrimas. Nors labai ryškių mutacijų nedaug, bet yra mutacija, kuri sukelia pokyčių baltyme, per kurį virusas patenka į žmogaus ląsteles. Manoma, kad dėl to jis lengviau plinta, ir nuo jo užsikrėsti dar lengviau, nei buvo pavasarinio protrūkio metu.
Ligšiolinis vakcinos sukūrimo rekordas – penkeri metai, ir tai taip galima sakyti tik iš dalies, nes nuo Ebolos viruso naudojamas skiepas tebėra eksperimentinis.
– Gal bent jau jis mažiau pavojingas gyvybei? Dabar mirčių gal kiek mažiau, bet gal tiesiog nemaža dalis antros bangos pacientų dar nespėjo įsisirgti?
– Nėra tiesioginių įrodymų, kad nuo mutavusio viruso mirštamumas būtų sustiprėjęs ar susilpnėjęs. Dabar daugiau užsikrečia jaunesni žmonės, jiems dažniau būna lengvesnė ligos forma. Be to, kol išsivysto komplikacijos, užtrunka laiko, o užsikrėtusiųjų skaičiaus augimą matome dar tik apie mėnesį.
– Ar šis virusas mutuos kaip kad gripo – kiekvieną sezoną?
– Ne, šis virusas tikrai tiek nepakinta kaip gripo. Yra tik viena ryški mutacija, kuri pakeičia viruso pagrindinį baltymą, per kurį jis įlenda į žmogaus ląstelę. Kitos mutacijos viruso savybių smarkiai nekeičia.
– Ar tikrai per pirmąją bangą susirgę asmenys dabar gali vėl užsikrėsti ir serga dar sunkiau?
– Tokių atvejų yra, bet nedaug, o ypač sunkių – vienas kitas. Bet yra žinomas toks fenomenas: nors antikūnai yra, bet jie nepadaro viruso nekenksmingo, nes jis mutavo, net gali būti, kad palengvina virusui galimybę patekti į ląsteles. Bet tai labai reti atvejai.
– Ar ne tik amžius ir šalutinės ligos, bet ir lytis – svarbus veiksnys COVID-19 atveju?
– Amžius – labai ryškus veiksnys. Skirtumas tarp jaunų ir vyresnių asmenų grupių mirštamumo nuo COVID-19 skiriasi ne procentais, o keliasdešimt kartų, o lyginant kai kurias amžiaus grupes – net šimtus kartų.
Bet analizė rodo, kad vyrai serga sunkiau, komplikacijų rizika ir mirštamumas, palyginti su moterų, didesnis 1,5–2 kartus. Šiam fenomenui dar nėra vienareikšmio paaiškinimo. Tai gali būti susiję su hormonais, o su jais susijusi imuninė sistema. Galbūt moterų imunitetas geriau pajėgia sudoroti šį virusą.
– Ar pasitvirtino prielaida, kad COVID-19 mažiau serga Rytų Europos gyventojai, nes jie privalomai skiepyti nuo tuberkuliozės?
– Buvo hipotezė, kad skiepai nuo tuberkuliozės apsaugo nuo COVID-19. Kai kurios šalys bando tai išsiaiškinti, atlieka klinikinius tyrimus. Pavyzdžiui, Australijoje medicinos darbuotojams suleista skiepų nuo tuberkuliozės ir lapkritį turėtų būti rezultatas, ar jie turėjo mažiau šansų užsikrėsti.
Bet ta hipotezė paskui pritilo, nes, tikėtina, virusas tik vėlavo į Rytų Europos šalis. Pavyzdžiui, Rusija entuziastingai komentavo skiepų nuo tuberkuliozės įtaką, bet dabar to nebemini, nes Rusija – tarp labiausiai COVID-19 paveiktų šalių. Jei skiepas nuo tuberkuliozės apsaugotų, užsikrėtusiųjų skaičiai šioje šalyje nebūtų tokie liūdni.
– Ar galimybei užsikrėsti COVID-19 turi įtakos kraujo grupė, kaip kad buvo skelbta?
– Nemanau. Tuberkuliozės skiepų įtaka buvo analizuojama rimtuose mokslo straipsniuose, bet apie kraujo grupes neteko skaityti.
Kodėl skiriasi rodikliai
– Kodėl net tikrai gerą sveikatos apsaugos sistemą turinčiose šalyse taip skiriasi mirštamumo rodikliai?
– Kuo daugiau žinoma, kiek buvo užsikrėtusių žmonių, tuo tiksliau galima suskaičiuoti mirštamumo rodiklius. Jie skirtingose šalyse labai skiriasi, nes tai priklauso nuo to, kiek šalys atlieka testų. Jei labai daug, turi tikslesnį vaizdą, o jei testuoja tik tuos, kuriems pasireiškė simptomai, skaičiai kitokie. Pavyzdžiui, Švedijoje 100 tūkst. užsikrėtusiųjų tenka 6 tūkst. mirusiųjų. Procentas labai aukštas – 6. Bet šalyse, kuriose testuojama daug, mirštamumo rodiklis apie 2 proc. Vadinasi, nėra taip, kad labai skirtųsi virusas, pavyzdžiui, Švedijoje plistų labai virulentiškas jo variantas. Tai reiškia, kad ten testuojama mažiau ir todėl susidaro kitoks paveikslas.
– Ar vis dėlto galima lyginti, kuri strategija buvo efektyvesnė – griežtas karantinas ar švedų variantas? Arba kodėl dabar Ispanija vėl apimta COVID-19, o Italijoje situacija bent kol kas geresnė?
– Manau, šalių strategija daug ką lemia. Daugelis ekspertų mano, kad nereikėjo pavasarinio protrūkio metu aukoti žmonių ir galvoti, kad vėliau būsi apsaugotas nuo viruso plitimo. Masinio persirgimo strategija, kurios laikėsi Švedija, vis labiau kritikuojama. Kai kurios kitos šalys, kaip kad JAV ar Brazilija, iš pradžių į virusą visai nekreipė dėmesio, nepripažino jo grėsmės. Tada židiniai išplinta tiek, kad situacija tampa nevaldoma. Ir Ispanijoje, Šiaurės Italijoje iš pradžių nebuvo imtasi griežtų priemonių, motyvuojant, kad sustos verslas ir kitomis priežastimis, o ribojimai įvesti, kai virusas jau buvo labai išplitęs. Tos pamokos labai svarbios dabar.
– Bet Kinijoje antros bangos nematyti. www.worldometers.info/coronavirus kasdien skelbiamais duomenimis, ten paros užsikrėtimų skaičius – vos po keliolika, o juk gyventojų šioje šalyje apie 1,4 mlrd.
– Šios šalies fenomenas man irgi paslaptis. Kinija labai užsidariusi sienas, neįsileidžia iš kitur žmonių, o tik pradėjus virusui kažkur plisti, iškart imasi griežto lokalaus karantino, uždaro miestus. Vis dėlto tokiose valstybėse kaip Kinija ar Rusija, kurios priskiriamos prie autoritarinių valstybių, sunku žinoti tikslų vaizdą.
– Bet ir 51,3 mln. gyventojų turinčioje Pietų Korėjoje vienos paros naujų atvejų skaičiai svyruoja apie 100.
– Tokios Azijos šalys kaip Pietų Korėja, Singapūras taikė griežtas priemones, turėjo labai aiškią strategiją, kaip riboti virusą, ir jos suveikė.
Vakcinos teks palaukti
– JAV prezidentas Donaldas Trumpas gyrėsi, kad jam nugalėti COVID-19 padėjo visai nauji eksperimentiniai vaistai. Ar moksliškai įrodyta, kad kuris nors vaistas efektyviai gydo nuo COVID-19?
– Klinikinis tyrimas su keliais tūkstančiais tiriamųjų parodė, kad deksametazonas padeda stadijoje, kai liga komplikuojasi, prasideda nekontroliuojamas uždegimas.
Bet JAV prezidentą gydė ir nepatikrintais eksperimentiniais vaistais – biofarmaciniais antikūnais. Tai daug žadantis terapijos būdas, nes antikūnai neutralizuoja virusą. Farmacinės kampanijos nuo pat pandemijos pradžios pradėjo kurti tokius antikūnus prieš koronavirusą, bet nė vienas jų dar nepraėjęs klinikinių tyrimų, o tai užtrunka. Tad kol tokie vaistai bus prieinami kiekvienam žmogui, gali praeiti geriausiu atveju pusė metų, metai ar dar daugiau.
Židinių daug, todėl kur virusas labiau paplitęs, akivaizdu, kad reikia griežtesnių priemonių.
– Kiek vakcinos kūrėjų komandų pasaulyje jau pasiekusios finalinę stadiją? JAV farmacijos milžinė "Pfizer" pranešė lapkričio pabaigoje ketinanti kreiptis dėl leidimo naudoti jos sukurtą vakciną nuo COVID-19.
– Arti 20 vakcinų komandų pasaulyje jau pažengusios klinikiniuose tyrimuose, kai kurios jau trečiojoje fazėje, kai vakcina išbandoma su dešimtimis tūkstančių tiriamųjų.
Vakcina nuo COVID-19 kuriama taikant skirtingus formatus. Pavyzdžiui, Kinijoje, Indijoje ir kitose šalyse ji kuriama ne tik moderniais, bet ir tradiciniais metodais – naudojant susilpnintą ar nukenksmintą virusą. Europoje ir JAV dažniau naudojami labai modernūs formatai – vakcinos DNR virusų ar RNR pagrindu. "Pfizer" naudoja lig šiol nenaudotą žmonėms vakcinos tipą – RNR vakciną, tad, manau, bus ypač kruopščiai tikrinamas jos saugumas ir efektyvumas.
Arti 20 vakcinų komandų pasaulyje jau pažengusios klinikiniuose tyrimuose, tačiau, imunologės prof. A.Žvirblienės prognozėmis, vakcina bus prieinama ne anksčiau kaip kito rudens sezoną, nes jos saugumo ir efektyvumo tyrimas užtrunka. (freepik.com nuotr.)
– Kodėl taip ilgai užtrunka vakcinos kūrimas?
– Sukurti vakciną – viena sudėtingiausių ir brangiausių užduočių medicinoje. Jos poveikį sunkiau įvertinti nei vaistų. Vaistus galima pradėti kurti nuo bioinformatikos – pavyzdžiui, sumodeliuojant cheminę molekulę ir tikrinant, ar ji blokuos kokį fermentą, paskui atliekant eksperimentus laboratorijoje ir tiriant poveikį ląstelėms. Vakcinos atveju laboratorijoje to padaryti neįmanoma. Vienintelis būdas patikrinti vakcinos veiksmingumą – suleisti ją žmogui ir matuoti imuninio atsako rodiklius, o tai užima laiko. Vaistas gydo kažkokią ligą, tad testuojant galima įvertinti, ar ligonio būklė gerėja. Vakcinos atveju paskiepijamas sveikas žmogus, jis, žinoma, neužkrečiamas virusu siekiant patikrinti, ar skiepas nuo jo apsaugos. Tad galima tik stebėti, kiek laiko trunka apsauginis atsakas. Paskubinti šių procesų neįmanoma – reikia bent kelių mėnesių, kol pradeda matytis dinamika. Paprastai stebima dar ilgiau – metus ar dvejus. Juk nebūtų naudos iš vakcinos, kuri apsaugo tik kokius tris mėnesius.
Kaip bet kokių kitų vaistinių preparatų, yra keturios vakcinos klinikinių tyrimų su žmonėmis fazės, pradedant nuo keliasdešimties savanorių pirmoje iki keliasdešimt tūkstančių trečioje. Paskutinės fazės arba poregistraciniai vakcinos tyrimai gali apimti ir analizuoti iki šimtų tūkstančių tiriamųjų.
Ligšiolinis vakcinos sukūrimo rekordas – penkeri metai, ir tai taip galima sakyti tik iš dalies, nes nuo Ebolos viruso naudojamas skiepas tebėra eksperimentinis. Vakcinos sukūrimas įprastai trunka dešimt metų ar dar ilgiau. O kalbant apie masinę vakcinaciją, reikia būti realistais: tam turi būti prigaminta milijardai vakcinos dozių.
– Buvo skelbta, kad Jungtinėje Karalystėje siekiant paskubinti vakcinos kūrimą savanoriai bus specialiai užkrečiami COVID-19, kad būtų matyti vakcinos efektas. Kas girdėti apie šį beprecedentį atvejį?
– Skaičiau apie tokius ketinimus, bet, manau, tam nebeliko būtinybės, nes vakcinos ir taip jau išbandomos tose šalyse, kur virusas intensyviai plinta. Tokioje aplinkoje užsikrėsti galima natūraliai, ir vakcinos efektyvumas bus tiriamas pagal tai, kiek užsikrėtė placebo grupėje, o kiek vakcina paskiepytoje grupėje.
– Tai kada galima tikėtis pirmų vakcinos nuo COVID-19 ampulių?
– Kai farmacinė kampanija paskelbia, kad kreipsis dėl leidimo naudoti vakciną, tai reiškia jos ketinimus kreiptis, kad ji būtų registruojama oficialiose institucijose: Europoje – Europos vaistų agentūroje (EMA), JAV – vaistų ir maisto agentūroje (FDA). Prieš užregistruodamos jos išanalizuoja visus duomenis, trečiosios klinikinių tyrimų fazės tyrimų rezultatus. O tai užima laiko.
Vakcina turi būti išbandyta su dešimtimis tūkstančių žmonių, o jie turi būti įvairių amžiaus grupių, sergantys įvairiomis ligomis. Ji negali sukelti šalutinių reiškinių, turi būti visapusiškai patikrintas jos saugumas ir efektyvumas.
Todėl nesitikiu, kad vakcina bus prieinama anksčiau nei kito rudens sezoną, nors ir tai būtų beprecedentis rekordas vakcinologijos istorijoje. Bet labai norėčiau būti neteisi. Jei vakcina mus pasiektų anksčiau ir kažkam pralaimėčiau lažybas, tik apsidžiaugčiau.
