Taip IŽA įvertino teismo sprendimą atmesti tarnyba piktnaudžiavusio buvusio policininko reikalavimą portalui „15min“ ištrinti informaciją apie jį. Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Pasak asociacijos, šis atvejis yra precedentas, jis užkirs kelią piktnaudžiauti teise būti pamirštam žiniasklaidos laisvės sąskaita. Be to, taip pirmą kartą Lietuvos teisinės sistemos istorijoje įtvirtinta žiniasklaidos skaitmeninių archyvų vientisumo apsauga.

„Redakcijos dažnai sulaukia prašymų iš nusikaltimus padariusių žmonių pašalinti duomenis apie juos išvis ne tik iš naujausio, bet ir archyvinio turinio, taip pat prašoma ir nuasmeninti žurnalistų paruoštą informaciją. Tad neabejotinai šis laimėjimas leis jaustis užtikrintai visos šalies žiniasklaidos bendruomenę ir to nedaryti. Juk tai visuomenės teisė žinoti, kuriai jau yra suformuota teismų praktika“, – sako IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė.

Asociacija taip pat pabrėžė, kad šiuo sprendimu Lietuvos teisinėje sistemoje buvo įtvirtintas svarbus principas, kad ne žiniasklaidos straipsniai menkina žmogaus teisę ir orumą, bet pats žmogus, darydamas nusikaltimą, o nusikalsdamas jis kartu praranda teisę į privatumą.

Buvęs pareigūnas „15min“ reikalavo nuasmeninti jo duomenis bei pašalinti nuotraukas iš visų straipsnių, kuriuose aprašomas piktnaudžiavimas tarnyba – orgijos su prostitute policijos komisariato patalpose ir dėl to vykę teismo procesai.

Vyras argumentavo, kad informacija apie jį „neproporcingai suvaržo jo teisę į privatų gyvenimą“.

LAT konstatavo, kad informacijos apie nusikaltimą ir nuteistojo atvaizdo viešinimas „atitinka visuomenės teisę žinoti apie nusikaltimą ir jį padariusį asmenį“. Teismo vertinimu, informacija apie nusikaltimą išlieka aktuali visuomenei ir gali kelti diskusijų net ir praėjus daugiau kaip 10 metų.

Vasario pabaigoje keturių Vilniaus bendrijų ir bendruomenių – Daugiabučių namų Gedimino pr. 46 ir 48 bendrijos, Reformatų skvero iniciatyvinės grupės, Daugiabučio namo savininkų bendrijos Šaltinių g. 7 ir Žvėryno bendruomenės – atstovai paskelbė viešą kreipimąsi dėl nekilnojamojo turto bendrovės "Eika". Anot jų, valdžios įstaigos sutartinai palaiko "Eiką" ir visiškai negina gyventojų interesų, o pačią įmonę gyventojai vadina agresyvia. Bendrame kreipimesi bendruomenės, atstovaujančios gyventojams, "Eiką" lygino su "MG Baltic" koncernu.

"Eikos" vadovai mano, kad tokia situacija balansuoja ant šmeižto ribos.

Vyginto Skaraičio / Fotobanko nuotr.

Problemos – visur

"Eikos" valdybos pirmininkas Robertas Dargis tikino, kad nėra matęs statybų, kurios visuomenei nekeltų klausimų.

"Visuose projektuose atsiranda problema su visuomene, nors visą laiką keliame klausimą Aplinkos ministerijai, kas yra tas viešasis interesas, nes dabar jis nėra apibrėžtas. Nes taip pasidaro, kad žmogaus interesas pasidaro visuomenės interesu ir tampa neaišku", – sakė jis.

R.Dargio teigimu, statybas reglamentuoja įstatymai ir, kuriant bei plėtojant projektus, jų be išimties laikomasi – visi "Eikos" projektai vykdomi pagal šiuo metu galiojančius teritorijų planavimo dokumentus bei perėję viešinimo etapus. Tačiau žmonėms sunku priimti pokyčius, dėl to ir kyla didieji konfliktai.

Nes taip pasidaro, kad žmogaus interesas pasidaro visuomenės interesu ir tampa neaišku.

"Bet tokia susiklostė praktika, kad žmogui sunku priimti pokyčius, kai pradedama kalbėti apie miestą, kur nusistovėjęs gyvenimo būdas, žmogui sunku keistis. "Live Square" jau įgyvendiname 22 metus. Pagrindinis mūsų santykis toje vietoje, kurį apibrėžia įstatymas, yra su gretimo namo bendrija. Mes tą klausimą išsprendę, bet kai pradėjome statyti, atsirado ir kitų namų interesantų. Bet tai pavienio žmogaus interesas, kurį jis bando ginti prisidengdamas viešuoju interesu, – teigė "Eikos" valdybos pirmininkas. – Ta problema pasidariusi visuomenės kovų lauku. Girdėjote ir apie projektą "Misionierių namai", lygiai taip pat mūsų kaimynai Jokūbo ligoninė pakliuvo į visuomenės interesų lauką, taip pat kolegos iš "Icor". Kur tik mieste įkeliame koją, visą laiką turime neapibrėžtą viešąjį interesą, dėl kurio ir vyksta ginčai."

Vilniuje, Reformatų skvere, bendrovė jau turėjo pradėti darbus. Bet Viešųjų pirkimų tarnybai iškėlus klausimų dėl projekto teisėtumo, "Eika" buvo įtraukta į biurokratinę mėsmalę. R.Dargis tikino, jog teisiškai iniciatyvinė grupė, ginanti Reformatų skverą ir ginčijanti projektą, neegzistuoja.

"Eikos" generalinis direktorius Domas Dargis pasakojo, jog įmonės Naujamiestyje plėtojamas projektas atgaivintų teritoriją, kuri jau 20 metų yra apleista. Žvėryne, Paribio gatvėje, esančios patalpos, kuriose vykdomas projektas, taip pat esą buvo paliktos likimo valiai.

D.Dargio teigimu, iki kiekvieno projekto įgyvendinimo pradžios, pačių statybų, būna nueinamas ilgas kelias: "Kai atrodo, kad esame susiderinę visus institucijų, viešuosius interesus, kai pradedame statyti, susiduriame su kaimynais. Įsivaizduokite tą stadiją, kai jau padaryta 90 proc. darbų, tada jau kažką keisti yra sudėtinga. Tam, kad taip neatsitiktų, reikia įgyvendinti kelis viešinimo etapus ir gauname pastabų iš kaimynų. Tuose etapuose kai ką keisti galima, ir mes keičiame, bet gavus statybos leidimą keisti sunku ir brangu."

Išplatintas viešas kreipimasis dėl "Eikos" veiklos, R.Dargio manymu, yra emocinis, skųsti pareiškėjų teismui nesiruošia, projektai bus vykdomi toliau, kaip suplanuota.

Interesas – visų

Vienas iš kreipimosi iniciatorių, Daugiabučių namų Gedimino pr. 46 ir 48 bendrijos valdybos narys Artūras Saladžius "Vilniaus dienai" teigė, jog pats faktas, kad "Eika" kažkaip reaguoja – geras dalykas. Tačiau teiginiai, kad prisidengdamas viešuoju interesu jis gina savo interesus – toli nuo tikrovės.

"Aš esu teisininkas, tad bendrija mane ir įgaliojo jai atstovauti teisiniais klausimais – jokių asmeniškumų čia nėra. Tačiau žinote, kai žmogus jaučiasi, kad bus nebaudžiamas, jis leidžia sau kalbėti ką nori, tai aš jau pripratęs prie visų tų jų kalbų ir veiksmų. Tie patys žmonės, kurie atstovavo "Eikai" dar pirmuose susitikimuose, visiškai užstatę mūsų namo langus, dabar skundžia mane institucijoms. Jų metodai tokie – bauginti žmones. Tačiau man jie juoką kelia", – sakė bendrijos atstovas.

Apgailėtina, kad viskas yra šitaip supuvę, kad nusileidžiama viską valdantiems pinigams ir niokojama Vilniaus urbanistika.

Jo teigimu, visi anksčiau gyventojų rengti raštai neprivertė suvokti, kad tai yra viešasis interesas – viskas būdavo atmetama, į nieką nebūdavo reaguojama nei prokuratūros, nei kitų institucijų. Tad tai, kad susivienijo jau keturios bendrijos, rodo, kad tai iš tiesų yra viešasis interesas.

Vilnietis teigė pastaruoju metu sulaukiantis gausybės skambučių iš pavienių asmenų, iš kitų bendrijų, kurie yra taip pat nukentėję nuo statytojų, dešimtis metų teisiasi ir, beje, yra net laimėję bylų ir prieš Architektų rūmus, ir prieš "Eiką". Tai reiškia, kad yra precedentai, bylos, kuriomis galima bus remtis ateityje ginant viešąjį interesą.

"Mes siekiame įrodyti, kad tokiais atvejais, kai yra vykdomi tokie milžiniški projektai, tai jau natūraliai yra viešasis interesas ir institucijos turi tai atsakingai prižiūrėti, o ne gyventojai, kaip vargdieniai, ištiesę rankas, nežinodami visų tų sistemos ypatumų. O "skylių", pro kurias statytojai landžioja, kurias jie žino ir prie kurių jie yra prisitaikę – gausu. Skaudžiausia, kad visi viską žino, visi linkčioja galvas, o vystytojai daro, ką jie nori. Tai yra pasityčiojimas vidury baltos dienos. Tad šis mūsų kreipimasis yra tam, kad vis dėlto būtų pripažinta, kad tai yra viešasis interesas, ir būtų svarstomi tokie dalykai ne šiaip sau, o institucijoms prižiūrint, ar tikrai yra nepažeidžiami bendrijų, gretimų namų gyventojų interesai", – sakė A.Saladžius.

Vilnius niokojamas

"Vilniaus dienai" pasidomėjus, ar kas nors iš adresatų, kuriems buvo išsiųstas gyventojų kreipimasis, į jį sureagavo, A.Saladžius teigė, jog gautas tik atsakymas iš prezidentūros, kuriame padėkota už pilietinę iniciatyvą ir informuota, kad raštas persiųstas tirti Specialiųjų tyrimų tarnybai.

"Kad ir kokia būtų reakcija – tai tik pradžia. Aš turiu tokią labai blogą savybę – niekada nesustoju, turiu viską privesti iki galo. Negaliu sustoti, nes tai liečia labai daugelio žmonių interesą. Kitaip kam apskritai reikalinga tiesa? Kam žmonės kovojo, kad būtų nepriklausoma Lietuva, kurioje viskas būtų teisinga ir gražu?" – sakė pašnekovas.

Vyras teigė ne visada būnantis Lietuvoje, nes yra Amerikos pilietis. Bet yra ir Lietuvos pilietis, vilnietis, gimęs ir užaugęs Vilniuje, todėl jam svarbu, kas vyksta šiame mieste. Skaudžiausia, anot jo, kad urbanistika Vilniuje yra naikinama. Kadaise kiekvienas kampelis, kuris nebuvo užstatytas, buvo apgalvotas, prasmingas. O dabar tuos kampelius pasisavina verslininkai ir užkiša neišraiškingais, neskoningais griozdais, kuriuos reikėtų kelti pavyzdžiu, kaip negalima statyti.

"Apgailėtina, kad viskas yra šitaip supuvę, kad nusileidžiama viską valdantiems pinigams ir niokojama Vilniaus urbanistika, pažeidžiant įstatymus pažeidžiami visuomenės interesai. Aš negaliu, nenoriu ir nežadu su tuo susitaikyti", – teigė A.Saladžius.