Kaip ir anksčiau, gyventojai palankiausiai vertina prezidentą Valdą Adamkų – 83 proc. apklaustųjų ir dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą – 79 proc.

Naujausios apklausos duomenimis, dar keturis politikus daugiau nei pusė šalies gyventojų vertina teigiamai: krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską palankiai reitinguoja 63 proc. apklausoje dalyvavusiųjų, prezidentę Dalią Grybauskaitę – 62 proc., Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkę Viliją Blinkevičiūtę – 59 proc., o eurokomisarą Virginijų Sinkevičių – 52 proc. apklaustų gyventojų.

Tarp 12 politikų bei visuomenės veikėjų, kuriuos gyventojai vertina labiau palankiai nei nepalankiai, taip pat patenka Andrius Tapinas (49 porc.), Saulius Skvernelis (49 proc.), Ignas Vėgėlė (43 proc.), Remigijus Žemaitaitis (43 proc.), Laurynas Kasčiūnas (42 porc.) ir Jonas Pinskus (40 proc.). Kitus šiame tyrime vertinamus politikus bei visuomenės veikėjus gyventojai įvertino labiau nepalankiai nei palankiai.

Nepalankiausiai praėjusių metų gruodžio mėnesį Lietuvos gyventojai įvertino šiuos penkis politikus. Gabrielių Landsbergį nepalankiai reitinguoja net 77 proc. apklaustųjų, Vytautą Landsbergį – 75 proc., Aušrinę Armonaitę – 74 proc.,  Ingridą Šimonytę – 72 proc. ir Petrą Gražulį – 64 proc.

Per paskutinį mėnesį (lyginant su 2023 m. lapkričio mėnesio apklausa) trimis procentiniais punktais pagerėjo prezidentės D. Grybauskaitės bei Seimo nario Algirdo Butkevičiaus vertinimas, o trimis procentiniais punktais per šį laikotarpį sumažėjo palankiai vertinančių Darbo partijos pirmininką Andrių Mazuronį.

Apklausa vyko 2023 m. gruodžio 15– 30 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1017 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 110 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimo kompanija „Baltijos tyrimai“ lapkričio 16–gruodžio 2 dienomis atliko apklausą, respondentų prašydama pasakyti, kuriais šalies visuomenės veikėjais jie pasitiki labiausiai. Tyrimo metu pavardes respondentai minėjo patys.

Iš viso lapkričio mėnesį respondentai paminėjo 111 visuomenės veikėjų. Prieš 3 mėnesius analogiškoje apkalusioje gyventojai nurodė 99 asmenis. Apie ketvirtadalį respondentų (26 proc.) neatsakė į šį klausimą arba tvirtino, kad nėra tokių visuomenės veikėjų, kurie būtų verti jų pasitikėjimo.

Per metus labiausiai sumažėjo pasitikėjimas prezidentu G. Nausėda

Kaip parodė pastarosios apklausos, baigiantis metams visuomenė ir toliau labiausiai pasitiki prezidentu Gitanu Nausėda. Tokią nuomonę šių metų lapkritį pareiškė 14,6 proc. respondentų. Tačiau lyginant šiuos duomenis su apklausomis, darytomis trimis mėnesiais anksčiau, pasitikinėjimas prezidentu yra 4 procentiniais punktais mažesnis – rugpjūčio mėnesį 18,6 proc. gyventojų teigė pasitikį šalies vadovu. Tuo tarpu žvelgiant besibaigiančių 2021-ųjų kontekste  visuomenės pasitikėjimo prezidentu pokyčiai dar didesni. Per 12 mėnesių pasitikėjimas G. Nausėda sumenko 9,2 procentinio punkto – 2020 m. lapkritį prezidentu pasitikėjo 23,8 proc. gyventojų.

Seimo frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis rikiuojasi antroje pasitikėjimo reitingo lentelės vietoje. Buvusiu premjeru pasitiki 9 proc. gyventojų. Priešingai nei prezidento atveju, pokyčiai šio politiko reitinge nedideli: prieš metus S. Skverneliu pasitikėjo 8,8 proc. respondentų, 2021 m. rugpjūtį tokių buvo 7,2 proc.

Trečias reitinge – kadenciją baigęs Valdas Adamkus. Pastarųjų „Baltijos tyrimų“ duomenimis, V. Adamkumi pasitiki 8,2 proc., trimis mėnesiais anksčiau pasitikėjimas siekė 7,9 proc., o prieš metus 5,4 proc.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Tarp didesnį pasitikėjimą turinčių asmenybių yra ir premjerė Ingrida Šimonytė. Prieš metus I. Šimonyte pasitikėjo 10,5 proc. respondentų, 2021 m. rugpjūtį pasitikėjimas siekė 8,1 proc., o šių metų lapkričio pabaigoje – 7,9 proc. 

Per metus labiausiai augo pasitikėjimas socialdemokratų pirmininke Vilija Blinkevičiūte. Pastarųjų apklausų duomenimis, LSDP pirmininkė reitinge dalinosi 5-6 vietas su kadenciją baigusia prezidente Dalia Grybauskaite. Prieš metus respondentai, paklausti, kuriais visuomenės veikėjais pasitiki labiausiai, vos 1,2 proc. paminėjo V. Blinkevičiūtės pavardę. Tuo tarpu šių metų vasaros pabaigoje ir lapkričio mėnesį tokių jau buvo 7,4 proc.

Lapkričio mėnesio apklausų duomenimis, prezidente D. Grybauskaite taip pat pasitiki 7,4 proc. gyventojų. Per metus šis rezultatas nė kiek nepasikeitė. Tiesa, per pastaruosius tris mėnesius pasitikėjimas dešimt metų šaliai vadovavusia politike sumenko beveik 3 procentiniais punktais (rugpjūtį pasitikėjo 10,3 proc. gyventojų).

Didžiausią pasitikėjimą turinčių visuomenės veikėjų sąraše ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Naujausių apklausų duomenimis, šia politike pasitiki 4,2 proc. gyventojų, šių metų vasaros pabaigoje tokių buvo 2,6 proc., o prieš metus 2,7 proc.

Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu pasitiki 3,3 proc. respondentų. Pasitikėjimas Kauno meru prieš metus siekė 3,3 proc., o šių metų vasaros pabaigoje 4 proc.

Dešimtuką užbaigia partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis (pasitiki 3,2 proc., prieš metus pasitikėjimas buvo 1,8 proc.) ir Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas (3,1 proc., prieš metus pasitikėjimas buvo 4,1 proc.).

P. Peleckio / BNS nuotr.

Už dešimtuko ribų – gausiausias frakcijas Seime turinčių partijų lyderiai. „Valstiečių“ pirmininku Ramūnu Karbauskiu pasitiki 2,9 proc. (prieš metus 2,9 proc.), konservatorių lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu 2,6 proc. (prieš metus 3,5 proc.).

2021-aisiais politikų reitingams įtaką darė visuomenės susipriešinimas

„Baltijos tyrimų“ direktorės Rasos Ališauskienės teigimu, vienas iš ryškesnių pastaraisiais metais įtaką šalies politikų reitingams dariusių veiksnių buvo visuomenės susipriešinimas dėl jautrių ir vertybinių klausimų. Jos manymu, tai yra ir viena iš priežasčių, kodėl per metus pasitikėjimas prezidentu sumenko kone dešimt procentinių punktų.

Tačiau sociologė pažymi, kad tai neigiamai atsiliepė ne tik prezidento reitingams. Per metus buvo galima stebėti ir didėjantį nusivylimą valdančiaisiais politikais – ypač tais, kurie užėmė aiškią laikyseną įtampą kėlusiais klausimais, kaip Stambulo konvencija, partnerystės įstatymas, vaikų vakcinavimas, galimybių pasas ir t.t. Pavyzdžiui, nors pasitikėjimo reitingo rodikliai ties I. Šimonytės pavarde keitėsi nežymiai, R. Ališauskienės teigimu, kitos „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rodo, kad premjerę palaikančios gyventojų gretos retėjo. Sociologė priminė, kad prieš metus palankiai I. Šimonytę vertinančių buvo 20 procentinių punktų daugiau nei šių metų lapkritį. Taigi per pirmuosius vadovavimo Vyriausybei metus politikės palankus vertinimas sumažėjo nuo 48 proc. iki 28 proc.

R. Ališauskienė sutiko, kad pastaruosius metus visuomenę lydėjusi poliarizacija dėl vertybinių ar pandemijos valdymo klausimų buvo kur kas aštresnė nei kad buvo 2020-aisias.

„Anksčiau visuomenės grupių nuomonės skyrėsi, tačiau vertybiniai skirtumai buvo daugiau "po antklode", jie neišlįsdavo į paviršių. Kitaip tariant, anksčiau viskas buvo daugiau žmonių galvose, mažiau elgesyje ir saviraiškoje. Dabar viskas išryškėjo viešojoje erdvėje, matėme protestus ir maršus, o jei kalbėtume apie naujausius įvykius – įvyko net Seime apsistumdymai. Taigi nuomonių skirtumas išeina į elgesio lygį ir dėl to galbūt aiškiau matosi ir palaikymo skirtumai“, – teigė R. Ališauskienė.

Per šiuos metus kai kuriais klausimais Nausėda daugiau rodė savo poziciją. Ir ji ne visai visuomenei patiko.

„To anksčiau nesimatė. Juk pastaraisiais metais vyko ne tik šeimų maršas, bet ir diskusijos dėl Stambulo konvencijos, vaikų skiepijimo, galimybių paso. Visais šiais klausimais yra ekstremaliai priešingos nuomonės. Ir nėra taip, kad vieną nuomonę palaikytų tik visuomenės mažuma“, – sakė R. Ališauskienė.

Sekant sociologės aiškinimu, būtent šių įtampas kėlusių diskusijų kontekste mažėjo pasitikėjimas G. Nausėda, kuris nevengė reikšti savo nuostatų jautriais, visuomenėje ažiotažą kėlusiais klausimais.

„Per šiuos metus kai kuriais klausimais Nausėda daugiau rodė savo poziciją. Ir ji ne visai visuomenei patiko. Tačiau toks savo pozicijos rodymas atsiliepė visiems – valdantiesiems taip pat“, – konstatavo „Baltijos tyrimų“ direktorė. Pasak jos, dėl laikysenos minėtų klausimų atžvilgiu bent jau reitingų prasme nudegė ir valdančiosios daugumos lyderiai.

Tam tikra išimtis yra nebent socialdemokratų pirmininkė V. Blinkevičiūtė. R. Ališauskienės teigimu, ji kilusiomis priešpriešomis tarsi pasinaudojo auginant savo populiarumo reitingus.

„Šiame kontekste atsiranda Blinkevičiūtė, kuri savo aiškios pozicijos kaip ir nereiškia. Ir kadangi jos pareigos yra tarsi būti partijos vadove online iš Briuselio, tai tas jos pasirinktas komunikavimo būdas daliai visuomenės, kuri nenori konfrontacijos, patiko“, – apibendrino R. Ališauskienė.

Apklausa vyko 2021 m. lapkričio 16 – gruodžio 2 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1009 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų), apklausa vyko 114 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

Šis prašymas motyvuojamas vadinamosios Kauno pedofilijos bylos atveju. Pasak kreipimosi autorių „Kauno pedofilijos byla atskleidė gilią institucinę krizę Lietuvos teisėsaugos sistemoje“. Primenama, kad ši rezonansinė byla liko neištirta, o Seime prieš dešimtmetį atlikto parlamentinio tyrimo išvados bei pasiūlymai dėl teisėsaugos reformų lieka neįgyvendinti.

„Nepaisant labai kritiškų parlamentinio tyrimo išvadų ir pasiūlytų teisėsaugos reformų, jos taip ir nebuvo įgyvendintos. Negana to, nei su šia byla susijusių asmenų žmogžudysčių, dėl kurių Seimui teko įsikišti į bylos procesą, nei vėlesnių vadinamųjų nelaimingų atsitikimų teisėsaugos institucijos iki šiol taip pat neištyrė. Piliečiams nėra pateikta jokių paaiškinimų dėl daugelio šios bylos įvykių. Priešingai, teisėsaugos institucijos susitelkė į tikslą numarinti neištirtą bylą“, – rašoma kreipimesi.

Pasak kreipimosi autorių teisėsaugos sistema, užuot ištyrusi rezonansinę bylą, pasirinko „aklą institucinės reputacijos gynimo strategiją (...) bei persekiojimą, represijas prieš savo šalies piliečius, kurie nepritarė šitokiam „teisingumo įgyvendinimui“.

Kreipimesi primenama, kad Lietuvos teisėsaugos institucijų daugelis iškeltų kaltinimų žuvusio brolio dukros globėjai Neringai Venckienei subliuško po to, kai ji paprašė politinio prieglobsčio Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Pasak kreipimosi autorių, piliečių pasitikėjimą Lietuvos teisine sistema būtų galima atkurti tokioms byloms ištirti skirtos Ypatingojo prokuroro institucijos įsteigimu. Primenama, kad 2008-2012 m. kadencijos Seimo narių grupė parengė Ypatingojo prokuroro įstatymo ir atitinkamų prokuratūros sistemos pakeitimų projektus, tačiau tuo metu pritrūkus politinės valios jie taip ir liko neapsvarstyti.

„Nepriklausomas įgaliotasis prokuroras turėtų kompetenciją ištirti, kodėl neveikė institucijos, kur yra sistemos ydos, kas yra atsakingas už sužlugdytą tyrimą, neteisėtą veiklą ar nusikalstamą neveikimą, taip pat vėlesnes represijas ir persekiojimus. Jis patikrintų kriminalinės policijos vadinamąją liudininkų apsaugos programą, išsiaiškintų dėl jos patikimumo ir nustatytų, koks yra pedofilijos byloje nukentėjusia pripažintos mergaitės likimas“, – teigiama kreipimesi.

Tarp pasirašiusiųjų viešą kreipimąsi yra kunigas Robertas Grigas, antisovietinis disidentas, žmogaus teisių gynėjas, sesuo Felicija Nijolė Sadūnaitė, politinė kalinė, antisovietinė disidentė, Nacionalinės Laisvės premijos 2017 m. laureatė, žmogaus teisių gynėja, Antanas Terleckas, politinis kalinys, antisovietinis disidentas, Nacionalinės Laisvės premijos 2012 m. laureatas, žmogaus teisių gynėjas, Petras Plumpa, politinis kalinys, antisovietinis disidentas, žmogaus teisių gynėjas.

Lyginant su praėjusio mėnesio apklausa, G. Nausėdos palaikymas kilo 2,5 procentinio punkto. Šiuo metu pareigas einantis prezidentas lenkia kadenciją baigusią šalies vadovę Dalią Grybauskaitę, premjerą Saulių Skvernelį bei jam paramą rinkimų metu deklaravusį prezidentą Valdą Adamkų.

Naujienų agentūros ELTA užsakytojoje apklausoje rugsėjo 21-spalio 5 dienomis respondentų buvo klausiama, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais pasitikima labiausiai. 35,5 proc. apklaustųjų spontaniškai įvardino G. Nausėdą. Prieš mėnesį jo palankus vertinimas siekė 33 proc. Tuo tarpu kadenciją baigusios prezidentės D. Grybauskaitės pasitikėjimas visuomenėje sumažėjo nuo 12,9 proc. iki 10,6 proc., tačiau vis tiek išlieka aukštas – trečioje ir ketvirtoje vietose likusius visuomenės veikėjus šalies vadovė lenkia beveik dvigubai.

Viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos rezultatais, trečioje vietoje reitingų lentelėje rikiuojasi premjeras S. Skvernelis. Jo palaikymas per pastaruosius du mėnesius šiek tiek pakilo – nuo 8,2 iki 8,8 proc. Nedaug nuo jo atsilieka buvęs šalies vadovas V. Adamkus. Tai, kad juo pasitiki, deklaravo 6,7 proc. siekianti visuomenės dalis. Penktoje vietoje yra konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis (5 proc.). Jo pasitikėjimo reitingas per du mėnesius pakilo 1 procentiniu punktu (liepos mėnesį buvo 4,1).

Toliau rikiuojasi Seimo narė Ingrida Šimonytė (šiuo metu 4,2 proc., – liepos mėnesį palankus vertinimas siekė 5,7 proc.), Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (atitinkamai 3,4 proc., ir 4,7 proc.), Ramūnas Karbauskis (3,4 proc. ir 2,6 proc.), Rolandas Paksas (2,3 proc. ir 1,7 proc.), Vilija Blinkevičiūtė (2,2 proc. ir 1,7 proc.), Aušra Maldeikienė (2,2 proc. ir 2,3 proc.) ir 10 poziciją turintis žurnalistas Andrius Tapinas (2,2 proc. ir 1,9 proc.).

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus (VDU) Algio Krupavičiaus, G. Nausėdos šuolį nesunku paaiškinti. Jis asocijuojamas su šia aukštą pasitikėjimo laipsnį turinčia institucija bei neseniai laimėtais Prezidento rinkimais.

D. Grybauskaitės medaus mėnesis su visuomene tęsėsi beveik dvejus metus ir turėjo labai aukštą reitingą.

„Po kiekvienų rinkimų juos laimėjęs kandidatas įgyja vadinamąjį pasitikėjimo kreditą. Šis pasitikėjimo kreditas pirmiausia ir augina šiuos reitingus. Apskritai pasitikėjimo kreditas Lietuvos atveju prezidentams gali būti ganėtinai ilgas. D. Grybauskaitės medaus mėnesis su visuomene tęsėsi beveik dvejus metus ir turėjo labai aukštą reitingą, kuris susiformavo beveik iš karto po jos laimėtų rinkimų 2009 metais. G. Nausėdos atveju, galime tik prognozuoti, kad jo reitingai dar augs. Valstybių vadovams pasitikėjimo kreditas yra ypač didelis“, – Eltai teigė A. Krupavičius.

Profesorius taip pat sakė, kad G. Nausėda per šimtą dienų nepadarė esminių klaidų, kad jo reitingas pradėtų esmingai kristi.

„Ar yra akivaizdžių klaidų, kurios galėtų mažinti prezidento reitingą? Manau, kad jų iš esmės nėra. Priešingai, naujas politinis stilius, kurį galima apibūdinti kaip atvirą, aktyvų, diskutuojantį, komunikabilų ir turintį strategiją. Tai pirmiausia G. Nausėdą skiria nuo D. Grybauskaitės, kuri buvo uždara ir kategoriška (...)“, – sakė jis.

Politologo teigimu, normalu ir tai, kad D. Grybauskaitės reitingai krinta. Pasak jo, buvusi šalies vadovė kurį laiką neužėmė jokios pozicijos Lietuvos politikos arenoje.

„Viena iš priežasčių – ji nebėra valstybės vadovė. Antra priežastis – pastaraisiais mėnesiais ji nebuvo matoma viešojoje erdvėje. Jei buvęs prezidentas nematomas viešoje erdvėje, reitingas sumažėja. Bet vėliau turėtų sugrįžti į populiarių politikų ratą ir jos reitingas taps stabilus. Bet būtina viena sąlyga tam – jis turi būti visuomeniškai aktyvus“, – sakė A. Krupavičius.

Priešingai, naujas politinis stilius, kurį galima apibūdinti kaip atvirą, aktyvų, diskutuojantį, komunikabilų ir turintį strategiją. Tai pirmiausia G. Nausėdą skiria nuo D. Grybauskaitės, kuri buvo uždara ir kategoriška.

Kompanijos „Baltijos tyrimai“ sociologas Romas Mačiūnas taip pat teigia, kad D. Grybauskaitės reitingo kritimas normalus procesas. Ir, pasak jo, pasitikėjimo reitinge būti antroje vietoje – geras rezultatas.

„Po G. Nausėdos išrinkimo ji buvo beveik išnykusi iš viešojo gyvenimo, tik vasaros pabaigoje ji šiek tiek aktyviau įsitraukė į visuomenės gyvenimą ir pradėjo daugiau bendrauti su žiniasklaida. Bet pastebima vis tiek išliko, tai rodo pasitikėjimo vertinime antroji vieta. O kad reitingas daug skiriasi nuo G. Nausėdos, tai tas pats buvo jos pirmos kadencijos pradžioje. Jos vertinimai augo, o V. Adamkaus pamažėjo. Tai natūralūs procesai“, – Eltai sakė R. Mačiūnas.

Trečioje vietoje reitinge atsidūrusį S. Skvernelį ir jo reitingų kilimą profesorius A. Krupavičius vertina atsargiai. Anot profesoriaus, pasitikėjimo reitingo kilimą gali lemti po prezidento rinkimų S. Skvernelio vykdyta nuosaikesnė politika arba reitingo kilimą gali lemti visuomenės emocija sužinojus apie premjero ligą.

„Jo populiarumą palaiko keli veiksniai. Pirmiausia jis yra šiek tiek nuosaikesnis negu buvo rinkimų kampanijos metu. Nebėra toks kategoriškas ir nedaro akivaizdžių klaidų savo politiniais veiksmais. Taip pat atsiranda visuomenėje užuojautos elementas dėl jo ligos. Sakyčiau, premjero reitingas turėtų stabilizuotis ir neturėtų žymiai kristi“, – teigė VDU profesorius.

Paklaustas, kodėl V. Adamkus, nors ir mažai dalyvaudamas politikos formavimo procese, išlieka pirmajame reitingo penketuke, A. Krupavičius teigė, kad Lietuvoje trūksta lyderių, todėl visuomenė dairosi į praeitį.

Su konservatorių lyderiais tai akivaizdi problema, G. Landsbergio vertinimas praktiškai nesiskiria nuo jo senelio vertinimo. Jie žmonių akyse suprantami absoliučiai tapačiai.

„Jis yra aktyvus ir matomas. Po jo kadencijos praėjo dešimt metų, bet jį dalis visuomenės prisimena su nostalgija. Šį jo reitingą galėčiau pavadinti aktyvumo ir nostalgijos reitingu. Pats prezidentas kartkartėmis išsako savo nuomonę įvairiais klausimais. Taip pat jo prezidentavimo laikotarpis vertinamas labiau teigiamai nei neigiamai“, – sakė A. Krupavičius.

Profesoriui pritarė ir R. Mačiūnas. Sociologas priminė, kad pasitikėjimas V. Adamkumi visuomet buvo aukštas ir net Rolandas Paksas savo prezidentavimo laikotarpio pradžioje nesugebėjo aplenkti V. Adamkaus.

„Jis visuomet buvo pastebimas žiniasklaidoje ir visuomet išlikdavo stabiliai reitingo penketuke (...) Netgi tuomet, kai Rolandas Paksas laimėjo rinkimus, Valdo Adamkaus palankumo vertinimas visuomet buvo aukštesnis ir Paksas niekada jo nebuvo aplenkęs“, – sakė jis.

Tuo tarpu vienintelį į penketuką iš partijos lyderių patekusį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininką G. Landsbergį VDU profesorius A. Krupavičius vertina atsargiai. Anot jo, vieta reitinge dar nieko nereiškia, ypač tuomet, kai reitingas nesiekia dešimties procentų.

„Kaip partijos lyderio, tai labai menkas reitingas. (...) Kuomet partijos reitingas žemas, tai ir partijos lyderio analogiškai. Kitose šalyse, partijų lyderiai vertinami daug geriau nei Lietuvoje. Partijomis kitose šalyse pasitikima labiau nei Lietuvoje“, – teigė A. Krupavičius.

Jam antrino ir R. Mačiūnas. Sociologas apskritai žemą G. Landsbergio reitingą sieja su šalies partijų krizių laikotarpiu.

„Tai nėra normalu. Partijos lyderiai visuomet buvo tie, kuriais labiausiai pasitikima. Tai, kad partijos neturi dabar stiprių ir ryškių lyderių iš dalies rodo partijų krizę (...) Su konservatorių lyderiais tai akivaizdi problema, G. Landsbergio vertinimas praktiškai nesiskiria nuo jo senelio vertinimo. Jie žmonių akyse suprantami absoliučiai tapačiai“, – teigė sociologas.

Apklausa vyko 2019 m. rugsėjo 21 – spalio 5 dienomis. Tyrimo metu apklausti 1002 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų ir vyresni), apklausa vyko 118 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.

Lyginant su praėjusio mėnesio apklausa, palaikymas jam padidėjo 10 procentinių punktų. Šiuo metu G. Nausėda lenkia kadenciją baigusią šalies vadovę Dalią Grybauskaitę, premjerą Saulių Skvernelį bei jam paramą rinkimų metu deklaravusį prezidentą Valdą Adamkų.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausos, kurioje buvo klausiama, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jūs labiausiai pasitikite, duomenimis, 33,1 proc. apklaustųjų savarankiškai (paminėjo patys) įvardino G. Nausėdą (praėjusį mėnesį buvo 23 proc.), taip 20 proc. aplenkdamas D. Grybauskaitę. Jos pasitikėjimas visuomenėje sumažėjo nuo 17,1 proc. iki 12,9 proc., tačiau vis tiek aukštas – trečioje ir ketvirtoje vietose likusius visuomenės veikėjus šalies vadovė lenkia beveik dvigubai.

Trečioje vietoje yra premjeras S. Skvernelis, kuriam palaikymas per mėnesį šiek tiek pakilo 1,4 proc. – nuo 6,8 iki 8,2 proc. Nedaug nuo jo atsilieka buvęs prezidentas Valdas Adamkus, liepos 15-29 dienomis vykusios apklausos duomenimis, turintis 6,8 proc. visuomenės pasitikėjimo. Penktoje vietoje yra Seimo narė Ingrida Šimonytė. Jos pasitikėjimo reitingas ir toliau nuosekliai mažėja (buvo 9,3 proc., o dabar 5,7 proc.)

Toliau rikiuojasi šeštoje vietoje esantis Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (4,7 proc., buvo – 5,5 proc.), Gabrielius Landsbergis (4,1 proc., buvo – 3,4 proc.), Viktoras Pranckietis (4 proc., buvo – 2,5 proc.), Remigijus Žemaitaitis (2,9 proc.) ir 10 poziciją turintis Ramūnas Karbauskis (2,6 proc., buvo – 2,8 proc.).

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus (VDU) Algio Krupavičiaus, G. Nausėdos šuolį nesunku paaiškinti. Jis asocijuojamas su šia aukštą pasitikėjimo laipsnį turinčia institucija.

„Po kiekvienų rinkimų juos laimėjęs kandidatas įgyja vadinamąjį pasitikėjimo kreditą. Tai šis pasitikėjimo kreditas pirmiausia ir augina šiuos reitingus. Vertinama ne tiek, kas yra padaryta, bet kas galėtų būti padaryta ateityje. Ir labai retai atsitinka, kad laimėjęs kandidatas neturėtų pasitikėjimo kredito kurį laiką. Apskritai pasitikėjimo kreditas Lietuvos atveju prezidentams gali būti ganėtinai ilgas. D. Grybauskaitė beveik dvejus metus turėjo labai aukštą reitingą, kuris susiformavo beveik iš karto po jos laimėtų rinkimų 2009 metais. Tik vėliau buvo pradėta vertinti kritiškiau, jos pasitikėjimo kredito laikotarpis buvo rekordiškai ilgas“, – sakė jis.

Kadenciją baigusi prezidentė kol kas neturi jokio vaidmens Lietuvos politikoje, tai jos reitingas mažės kurį laiką, kol ji neapsibrėš savo ateities viešai. Ši tendencija logiška ir natūrali.

Politologo teigimu, normalu ir tai, kad  D. Grybauskaitės reitingai krinta. Pasak jo, buvusi šalies vadovė dar neužėmė jokios pozicijos Lietuvos politikos arenoje.

„Kadenciją baigusi prezidentė kol kas neturi jokio vaidmens Lietuvos politikoje, tai jos reitingas mažės kurį laiką, kol ji neapsibrėš savo ateities viešai. Ši tendencija logiška ir natūrali“, – sako VDU profesorius.

Trečioje vietoje reitinge atsidūrusį S. Skvernelį profesorius vertina atsargiai. Pasak jo, vieta reitinge dar nieko nereiškia, ypač tuomet, kai reitingas nesiekia dešimties procentų.

„Vienas veiksnys, kuris veikia reitingus – užimamas postas. Vyriausybės vadovo postas ne tik matomumą didina, bet ir populiarumą skatina. Kitas dalykas, kokio dydžio tas jo reitingas, jei jis nesiekia dešimtadalio nuo apklaustųjų, tai vis tiek jis yra, švelniai tariant, ne itin reikšmingas. Matykime ir atotrūkį tarp prezidento ir ministro pirmininko, jis juk net kartais matuojamas. 8,2 proc. nėra daug. Trečia vieta reitinge gal ir garbinga, bet pats reitingo dydis yra labai mažas“, – teigė jis.

Paklaustas, kodėl A. Adamkus, nors ir mažai dalyvaudamas politikos formavimo procese, išlieka pirmajame reitingo penketuke, A. Krupavičius teigė, kad Lietuvoje trūksta lyderių, todėl visuomenė dairosi į praeitį.

„Kada buvę valstybės vadovai turi aukštą reitingą, tai priežastys yra kelios. Tai, kad jų paveldas yra vertinamas mažiau daugiau teigiamai. Tai labai svarbus atskaitos taškas. Kita priežastis – lyderių stoka. Nėra naujų lyderių, kuriais visuomenė pasitikėtų ir būtų populiarūs. Tai tuomet linkstama žvelgti dažniau į senus, buvusius vadovus“, – sakė A. Krupavičius.

Kita vertus, į antrąjį prezidento rinkimų turą patekusios ir jame pralaimėjusios I. Šimonytės smukusiais reitingais profesorius nesistebi.  A. Krupavičius teigia, kad rinkimų kampanijos metu jos reitingai buvo pervertinti, ir tik dabar jie grįžta į normalią būseną.

„I. Šimonytės reitingas buvo susijęs su rinkimų kampanija. Labai panašu, kad ji buvo pervertinta politikė ir dabar jos reitingas grįžta į normalaus reitingo vėžes. Ar jai kaip nors pavyks užimti svarbesnę reitingo vietą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje, matysime, nuo to taip pat priklausys jos reitingai ateityje“, – sako A. Krupavičius.

Apklausa vyko 2019 m. liepos 15- 29 dienomis. Tyrimo metu apklausti 1003 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų ir vyresni), apklausa vyko 111 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.

Šio politiko pasitikėjimo reitingo kilstelti nesugebėjo apklausos metu visuomenės dėmesio epicentre atsidūrusios derybos dėl naujos koalicijos ir deklaruoti valdančiųjų įsipareigojimai. Premjero pareigas tęsti nusprendusio Sauliaus Skvernelio palankaus vertinimo reitingas pastarąjį mėnesį kiek sumenko ir toliau lieka neigiamas. Šiuo metu Vyriausybės vadovą palankiai vertina 43 proc. šalies piliečių ir 46 proc. teigia, kad premjero atžvilgiu jų nuomonė yra nepalanki. 

Didžiausiu palankaus vertinimo reitingu gali pasigirti kadenciją baigiantis prezidentas Valdas Adamkus – jį palankiai vertina 83 proc. ir nepalankiai 9 proc. gyventojų. Lyginant su gegužės mėnesį atlikta apklausa, V. Adamkaus palankus vertinimas išaugo 4 procentais.

Po Jo Ekscelencijos iš karto rikiuojasi naujasis šalies vadovas Gitanas Nausėda. Į penktadienį priesaiką duosiantį išrinktąjį valstybės lyderį palankiai žvelgia 78 proc., o 13 proc. jį vertina skeptiškai.

Kadenciją baigianti prezidentė Dalia Grybauskaitė yra trečioje reitingo vietoje. Ją palankiai vertina 70 proc. ir nepalankiai – 24 proc.

Lyginant su gegužės mėnesį atlikta apklausa, birželio 14-28 dienomis surinkti gyventojų nuomonių duomenys rodo, kad pastarąjį mėnesį ūgtelėjo piliečių dalis, palankiai vertinanti Vilniaus merą Remigijų Šimašių (šiuo metu palankiai vertina 43 proc. ir nepalankiai 31 proc.) bei Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininką Gintautą Palucką (atitinkamai 39 proc. ir ž 37 proc.). Palankus vertinimas šių politikų atžvilgiu teigiamai keitėsi 5 procentiniais punktais.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ atlikta apklausa rodo, kad per pastarąjįmėnesį 3 procentiniais punktais teigiamai keitėsi ir buvusio europarlamentaro Rolando Pakso vertinimas. Šiuo metu priesaiką sulaužiusį prezidentą teigimai vertina 25 proc., o neigiamai 61 šalies gyventojų.

Ryškesnių palankaus vertinimo praradimų per pastarąjį mėnesį atlikta apklausa neužfiksavo. Vienintelio užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus palankaus vertinimo reitingas smuktelėjo kiek ryškiau. Lyginant su gegužės mėnesiu, L. Linkevičių palankiai vertinanti gyventojų dalis sumažėjo 4 procentais. Šiuo metu „socialdarbiečių“ deleguotą ministrą palankiai vertina 54 proc. ir nepalankiai 32 proc. šalies gyventojų.

Nepalankiausiai vertinamų politikų dešimtukas taip pat liko nepakitęs. Šio antireitingo lyderiu lieka valdančiųjų „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis. Po trejų nesėkmingai „valstiečiams“ susiklosčiusių rinkimų, nepalankiausiai vertinamu politikų sąrašo viršūnėje R. Karbauskis yra antrą mėnesį iš eilės. Derybų dėl naujos valdančiosios daugumos įkarštyje atliktos apklausos metu „valstiečių“ pirmininką nepalankiai vertino daugiau nei du trečdaliai šalies gyventojų (68 proc.). Palankiai apie šį politiką atsiliepiančių buvo 22 proc.

Po trejų nesėkmingai „valstiečiams“ susiklosčiusių rinkimų, nepalankiausiai vertinamu politikų sąrašo viršūnėje R. Karbauskis yra antrą mėnesį iš eilės.

Tuo tarpu visuomenės dėmesį prikausčiusioje R. Karbauskio ir Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio akistata, pastaram palankesnio visuomenės dėmesio nesukūrė. Nepasitenkinimą nepalankiausiai vertinamo politiko veiksmais reiškusio V. Pranckiečio reitingas, lyginant su gegužę atlikta apklausa, liko reikšmingai nepakitęs. Naujos koalicinės sutarties pasirašymo kontekste iš posto trauktis principingai atsisakiusį Seimo vadovą šiuo metu palankiai vertina 46 proc., o nepalankiai 35 proc. gyventojų (prieš mėnesį atitinkamai buvo 45 proc. ir 37 proc.).

Derybos dėl naujos koalicijos įvaizdžio visuomenėje atžvilgiu nebuvo itin sėkmingos ir premjerui S. Skverneliui. Kol kas premjerą visuomenė vertina labiau nepalankiai nei palankiai. Palankaus vertinimo reitinge S. Skvernlelis pastarąjį mėnesį smuktelėjo 2 pozicijomis žemyn – iš 13 į 15 vietą. Šiuo metu palankiai premjerą vertina 43 proc. piliečių, 46 proc. – vertina nepalankiai.

Iš karto po R. Karbauskio nepalankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų sąraše rikiuojasi sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jį nepalankiai vertina 68 proc. gyventojų ir 23 proc. palankiai. Toliau – Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Jį nepalankiai vertina 62 proc. gyventojų ir 28 proc. palankiai.

Nepalankiausia vertinamų asmenybių sąraše taip pat R. Paksas (61 proc. nepalankiai ir 25 proc. palankiai), dabartinis konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis (atitinkamai 60 proc. ir 30 proc.), buvęs sostinės meras Artūras Zuokas (59 proc. ir 32 proc.), į valdančiąją daugumą įsijungusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis Valdemaras Tomaševskis (57 proc. ir 19 proc.), diskusijų dėl rotacijos Seimo pirmininko poste epicentre atsidūręs „socialdarbiečių“ pirmininkas Gediminas Kirkilas (57 proc. ir 24 proc.), Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas (55 proc. ir 30 proc.), iš „valstiečių“ frakcijos Seime tai pasitraukiantis, tai vėl sugrįžtantis Lietuvos Centro partijos lyderis Naglis Puteikis (53 proc. 27 proc.) ir ekspremjeras Algirdas Butkevičius (53 proc. ir 32 proc.).

Kitus viešojo dėmesio radare atsidūrusius veikėjus Lietuvos piliečiai buvo linkę vertinti labiau teigiamai.

Pastaruoju metu į palankiausiai vertinamų veikėjų penketuką įsiveržusį profesorių ir europarlamentarą Liudą Mažylį palankiai vertina 60 proc. ir nepalankiai 15 proc. gyventojų. Po jo rikiuojasi Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (atitinkamai 58 proc. ir 24 proc.), užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius (54 proc. ir 32 proc.), europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė (53 proc. ir 32 proc.), prezidento posto siekusi Seimo narė Ingrida Šimonytė (50 proc. ir 40 proc.), žurnalistas Edmundas Jakilaitis (49 proc. ir 31 proc.), susisiekimo ministras Rokas Masiulis (46 proc. ir 33 proc.), V. Pranckietis (46 proc ir 35 proc.), "tvarkiečių" pirmininkas Remigijus Žemaitaitis (43 proc. ir 31 proc.), buvęs ambasadorius, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Vygaudas Ušackas (43 proc. ir 32 proc.), R. Šimašius (43 proc. ir 31 proc.), eurokomisaro kadenciją baigiantis Vytenis Povilas Andriukaitis (42 proc. ir 38 proc.), žurnalistas Andrius Tapinas (40 proc. ir 36 proc.) bei socialdemokratų lyderis G. Paluckas (39 proc. 37 proc.).

Apklausa vyko 2019 m. birželio 14–28 dienomis. Tyrimo metu apklaustas 1021 Lietuvos gyventojas (nuo 18 metų ir vyresni), apklausa vyko 113 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.

Remiantis Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ gegužės 27-birželio 9 dienomis atliktos apklausos, kurioje buvo prašoma pasakyti savo nuomonę apie išvardintus visuomenės veikėjus, duomenimis, daugiau nei du trečdaliai (69 proc.) respondentų „valstiečių“ lyderį R. Karbauskį vertina nepalankiai, teigiamai į jį žiūri 22 proc. apklaustųjų.

Lyginant su balandžio mėnesio apklausa, R. Karbauskis palankaus vertinimo reitinge nukrito 9-iomis pozicijomis (iš 21-os) ir šiuo metu užima 30 vietą, lenkdamas tik Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininką, europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį (20 proc. palankiai ir 56 proc. nepalankiai). Tai yra nepalankiausias R. Karbauskio vertinimas nuo 2000 m.

Tai yra nepalankiausias R. Karbauskio vertinimas nuo 2000 m.

Tuo metu didžiausią šuolį į viršų padarė išrinktasis prezidentas G. Nausėda – lyginant su praėjusiu mėnesiu, palaikymas jam pakilo 16 procentų – nuo 63 proc. iki 79 proc., o nepalankus vertinimas sumažėjo dvigubai – nuo 28 proc. iki 14. Tiesa, išrinktasis prezidentas nėra palankiausiai vertinamas politikas – pirmoje vietoje išlieka buvęs šalies vadovas V. Adamkus su 79 proc. visuomenės palaikymo (13 proc. kadenciją baigusį prezidentą vertina nepalankiai). Aukštai vertinama ir kadenciją baigianti šalies vadovė D. Grybauskaitė. Visuomenėje ji turi 69 proc. respondentų palankumą, tuo tarpu 26 proc. į ją žiūri nepalankiai. Palankaus vertinimo reitinge ji užima trečią vietą.

Ketvirtas palankiausiai vertinamas asmuo šalyje yra su konservatorių sąrašu į Europos Parlamentą patekęs istorikas Liudas Mažylis (60 proc. palankiai ir 15 proc. nepalankiai), Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis (atitinkamai 59 proc. ir 25 proc.), šeštoje vietoje užsienio reikalų ministras, socialdemokratų darbo partijos Seimo frakcijos narys Linas Antanas Linkevičius (58 proc. ir 27 proc.). Pastarąjį palankiai vertinančių, lyginant su 2019 metų balandžio mėnesio apklausa, padaugėjo 7 proc.

Tuo tarpu 4 proc. pagerėjo europarlamentarų Aušros Maldeikienės (43 proc. palankiai ir 47 proc. nepalankiai) ir Valdemaro Tomaševskio (atitinkamai 20 proc. ir 56 proc.) vertinimas, o 3 proc. gyventojai palankiau įvertino europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę, žurnalistą Edmundą Jakilaitį (47 proc. ir 33 proc.) ir Liberalų sąjūdžio pirmininką, Seimo narį Eugenijų Gentvilą (31 proc. ir 47 proc.).

Per pastarąjį mėnesį 7 proc. jį palankiai vertinančių respondentų neteko Kauno meras V. Matijošaitis, 6 proc. punktais sumažėjo palaikymas prezidento posto siekusiam eurokomisarui Vyteniui Poviliui Andriukaičiui (41 proc. ir 39 proc.), 5 procentiniais punktais – Centro partijos pirmininką Naglį Puteikį (28 proc. ir 54 proc.), o 3 procentiniais punktais sumenko Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio (45 proc. ir 37 proc.) ir buvusio europarlamentaro Rolando Pakso (22 proc. ir 64 proc.) vertinimai.

Komentuodama G. Nausėdos šuolį į palankiausiai vertinamų asmenų trejetuką, „Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė teigia, kad tai neturėtų kelti nuostabos – esą Prezidento institucija suteikia didelį autoritetą visuomenės akyse.

„Geriausiai vertinami visuomenės veikėjai yra prezidentai – V. Adamkus, G. Nausėda, D. Grybauskaitė. Prezidentinė pozicija suteikia didelį kreditą“, ­­­­– sako ji.

Geriausiai vertinami visuomenės veikėjai yra prezidentai – V. Adamkus, G. Nausėda, D. Grybauskaitė.

Vilniaus tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė įžvelgia ir kitą priežastį, kodėl G. Nausėdos palankus vertinimas kilo taip sparčiai – esą dabar jam, nugalėtojui, paramą išreikšti nori visi.

„Aš manau, kad čia yra laimėtojo efektas. Galima prisiminti, kad ir po 2016 metų Seimo rinkimų „valstiečių“ reitingai buvo be galo išaugę. Po rinkimų darėme apklausą, kurioje žmonių, sakančių, kad balsavo (už „valstiečius“ – ELTA) buvo daugiau nei, kad iš tikrųjų už tą partiją balsavo. Panašiai yra ir su G. Nausėda – visi nori būti su laimėtoju“, – sako politologė.

Kartu ji pažymi, kad įtakos aukštiems reitingams turi ir G. Nausėdos laikysena.

„Jo laikysena yra gera tuo, kad jis stengiasi nieko neatstumti, nieko nenuteikti prieš save... Tai visiems tinka. Gitanas Nausėda nuo pat pradžių laikėsi tokios pozicijos. (...) Tai teigiamai veikia“, – mano A. Ramonaitė.

Jos nuomone, „valstiečių“ lyderio R. Karbauskio retorika taip pat padarė įtakos tam, kad visuomenė jį ėmė vertinti dar prasčiau. Esą nelaimėti rinkimai ir politiko blaškymasis stipriai paveikė R. Karbauskio autoritetą.

„Manau, pagrindiniai veiksniai yra nesėkmingi rinkimų rezultatai ir blaškymasis, kuris rodo, kad nebuvo aiškios strategijos. Ir ypač atrodė juokingai tas bandymas aiškinti, kad rinkimai pralaimėti, tada, kad laimėti, o paskui, kad atsitraukia ir užleidžia vietą kitiems. Žmonės mato, vertina, kad politikas nebeišlaiko autoriteto“, – mano TSPMI dėstytoja.

Sociologė R. Ališauskienė taip pat įžvelgia R. Karbauskio laikysenos įtaką reitingams. Tiesa, įdomu tai, kad už premjerą Saulių Skvernelį prezidento rinkimuose agitavęs politikas šiam visuomenės akyse, pasak „Baltijos tyrimų“ vadovės, neigiamos žalos beveik nepadarė. Lyginant su praėjusia paklausa, kurioje premjeras buvo 11-oje pozicijoje (47 proc. palankiai ir 45 proc. nepalankiai), šioje apklausoje jis nukrito dviem pozicijom – į 13-ą (atitinkamai 44 proc. ir 48 proc.). Tuo metu R. Karbauskio šuolis žemyn buvo per 9 pozicijas.

Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ apklausa vyko 2019 m. gegužės 27 – birželio 9 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 117 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.

Balandžio mėnesio tyrimo duomenimis, jį palankiai vertino 61 proc. apklaustųjų (nepalankiai 14 proc.) ir šiuo metu L. Mažylis palankaus vertinimo reitinge užima penktąją vietą. Kovo mėnesio apklausoje jį palankiai vertino 55 proc. respondentų.

Keitėsi palankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų trejetukas. 4 procentais ūgtelėjus Kauno mero Visvaldo Matijošaičio palankiam vertinimui, laikinosios sostinės vadovas, išstūmęs kandidatą į prezidentus Gitaną Nausėdą (palankiai vertina 63 proc. ir 28 nepalankiai), atsidūrė trečioje reitingo vietoje. Šiuo metu V. Matijošaitį palankiai vertina 66 proc. ir 17 proc. nepalankiai. Kovo mėnesį jo vertinimas siekė atitinkamai 62 proc. ir 22 proc.

Palankaus vertinimo lyderiais ir toliau išlieka kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus 80 proc. vertina palankiai ir 11 proc. nepalankiai. Kadenciją baigianti prezidentė Dalia Grybauskaitė yra antroje vietoje - ją palankiai vertina 70 proc. ir 23 proc. nepalankiai.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ balandžio 12-26 dienomis atliktos apklausos duomenimis, per pastarąjį mėnesį 4 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių kandidatę į prezidentus Ingridą Šimonytę (palankiai vertina 48 proc. ir nepalankiai 42 proc.), taip pat filosofą Arvydą Juozaitį (atitinkamai 33 proc. ir 36 proc.) bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininką Gabrielių Landsbergį (palankiai vertina 30 proc., o nepalankiai 60 proc.).

3 proc. pablogėjo žurnalistų Edmundo Jakilaičio (palankiai vertina 44 proc. ir nepalankiai 37 proc.) bei Andriaus Tapino (atitinkamai 41 proc. ir 35 proc.) vertinimas. 3 procentiniais punktais taip pat sumažėjo Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus (palankiai vertina 40 proc. ir nepalankiai 44 proc.), Centro partijos pirmininko Naglio Puteikio (palankiai vertina 33 proc. ir 49 proc. nepalankiai), LR liberalų sąjūdžio pirmininko Eugenijaus Gentvilo (atitinkamai 28 proc. ir 52 proc.) bei Atkuriamojo Seimo pirmininko profesoriaus Vytauto Landsbergio (27 proc. ir 62 proc.) vertinimas.

Tuo tarpu lyginant su ankstesnio mėnesio duomenimis, teigiamai keitėsi ne tik V. Matijošaičio bei L. Mažylio teigiamas vertinimas. 4 procentiniais punktais pagerėjo premjero Sauliaus Skvernelio (palankiai vertina 47 proc. ir nepalankiai 45 proc.), susisiekimo ministro Roko Masiulio (atitinkamai 43 proc. ir 34 proc.), ir Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho (30 proc. ir 53 proc.) vertinimas, o 3 procentiniais punktais gyventojai palankiau įvertino eurokomisarą Vytenį Povilą Andriukaitį (palankiai vertina 47 proc. ir nepalankiai 34 proc.)

„Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad, be V. Adamkaus, D. Grybauskaitės, V. Matijošaičio, G. Nausėdos ir L. Mažylio, yra 11 politikos bei visuomenės veikėjų, kurių atžvilgiu gyventojų nuomonė yra labiau palanki nei nepalanki. Tai europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė (palankiai vertina 51 proc. ir nepalankiai 32 proc.), užsienio reikalų ministras Linas Antanas Linkevičius (atitinkamai 51 proc. ir 34 proc.), Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis (48 proc. ir 34 proc.), I. Šimonytė, V. P. Andriukaitis, S. Skvernelis, E.Jakilaitis, ambasadorius Vygaudas Ušackas (43 proc. ir 30 proc.), R. Masiulis, tvarkiečių lyderis Remigijus Žemaitaitis (41 proc. ir 33 proc.), bei A. Tapinas.

Nepalankiausiai 2019 m. balandžio mėnesį Lietuvos gyventojai įvertino šiuos 10 politikų: sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą (67 proc. įvertino nepalankiai ir 24 proc. palankiai), Vytautą Landsbergį (atitinkamai 62 proc. ir 27 proc.), konservatorių lyderį G. Landsbergį, europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį (59 proc. ir 16 proc.), buvusį Vilniaus merą Artūrą Zuoką (59 proc. ir 23 proc.), europarlamentarą Rolandą Paksą (59 proc. ir 25 proc.), „valstiečių“ lyderį Ramūną Karbauskį (55 proc. ir 34 proc.), V. Uspaskichą, ekspremjerą Algirdą Butkevičių (53 proc. ir 34 proc.) ir E. Gentvilą.

Kitų politikų ir visuomenės veikėjų vertinimai nepakito ar pokyčiai minimalūs.

Vienintelio konservatoriaus Žygimanto Pavilionio visuomenė apklausų metu pakankamai neįvertino.

Pastarosios apklausos taip pat rodo, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė ir toliau išlaiko didžiausią visuomenės pasitikėjimą.

Trys iš dešimties (28,7 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų nurodė, kad labiausiai pasitiki prezidente Dalia Grybauskaite.

Pagal visuomenės pasitikėjimą arčiausiai prezidentės esančio premjero reitingas yra daugiau nei tris kartus mažesnis nei D. Grybauskaitės.

Su prezidente konfliktuoti nevengiančio Vyriausybės vadovo Sauliaus Skvernelio visuomenės pasitikėjimas pastarąjį mėnesį šiek tiek sumenko. Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ kovo 28-balandžio 8 dienomis atliktos apklausos duomenimis, Premjeru pasitiki 8,7 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų.

Pirmajame visuomenės veikėjų dešimtuke, kuriais Lietuvos piliečiai pasitiki labiausiai, yra keturi potencialiais kandidatais dalyvauti 2019 m. prezidento rinkimuose laikomi asmenys.

Didžiausią visuomenės pasitikėjimą tarp jų turi kol kas apie savo ketinimus Vyriausybės vadovo postą išmainyti į prezidento kėdę nutylintis premjeras S. Skvernelis.

Po jo rikiuojasi taip pat apie savo sprendimą dalyvauti būsimuose prezidento rinkimuose dar nepranešęs ekonomistas Gitanas Nausėda (juo pasitiki 6,3 proc.).

Šeštoje ir aštuntoje vietose išsidėstę galimu kandidatu vis dar laikomas Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (5,5 proc.) bei apie savo ketinimą dalyvauti viešai paskelbusi Aušra Maldeikienė (3,2 proc.).

Tarp 10 labiausiai patikimų visuomenės veikėjų taip pat pateko prezidentas Valdas Adamkus (6,5 proc.), konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis (5,8proc.), „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis (3,9 proc.), žurnalistas Andrius Tapinas (3,1 proc.) ir Europos Parlamento narys Rolandas Paksas (3,1 proc.).

14-16 pozicijose išsidėsčiusios kitos potencialių kandidatų būsimų Prezidento rinkimuose pavardės: apie savo dalyvavimą rinkimuose pirmasis pranešęs Seimo narys Naglis Puteikis (juo pasitiki 2,4 proc.), potencialia kandidate laikoma Seimo narė Ingrida Šimonytė (ja pasitiki 2,2 proc.) ir buvęs diplomatas Vygaudas Ušackas (juo pasitiki 2,2 proc.). Pastarasis politikas yra viešai pareiškęs, kad sieks tapti konservatorių kandidatu 2019 m. prezidento rinkimuose.

Paskutiniai didžiausią pasitikėjimą turinčių visuomenės veikėjų trisdešimtuke rikiuojasi potencialiu kandidatu laikomas eurokomisaras Vytenis Andriukaitis (0,8 proc.) ir jau savo Prezidento rinkimų programą pristatęs Valentinas Mazuronis (juo pasitiki 0,5 proc.).

„Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rodo, kad šiuo metu Lietuvos piliečiai išskiria 87 visuomenės veikėjus, kuriais labiausiai pasitiki. Prieš mėnesį darytoje analogiškoje apklausoje buvo nurodytos 73 visuomenės veikėjų pavardės. Pavardes respondentai minėjo patys.

Tuo tarpu ketvirtadalis (24 proc.) apklaustųjų atsakė, kad nėra visuomenės veikėjų, kuriais pasitikėtų ar apskritai neatsakė į šį klausimą.

Apklausa vyko 2018 m. kovo 28-balandžio 8 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 112 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.

Pasak kreipimosi autorių, sumažinus parlamentarų skaičių nuo 141 iki 101 piliečiai būtų dar prasčiau atstovaujami.

„Sumažėjus vietų parlamente, tolesnes Konstitucijos pataisas arba kontroversiškus įstatymus bus galima priimti mažesniu balsų skaičiumi, tad piliečiai bus dar prasčiau atstovaujami“, – rašoma kreipimesi.

Visuomenės veikėjai perspėjo, kad Lietuvos Konstitucijos keitimas pagal politines užgaidas kelia grėsmę Lietuvos valstybingumui, o tai ypač pavojinga dabartinėje geopolitinėje situacijoje.

„Dažnas Konstitucijos kaitaliojimas reiškia pačios valstybės nuvertėjimą ir nuvertinimą. Taip gali būti destabilizuota Lietuvos teisinė ir politinė sistema, kuri užtikrina mūsų pilietinių teisių ir laisvių apsaugą. Bet koks pamatinių konstitucinės sąrangos elementų reformavimas turi būti sistemingas, labai gerai apgalvotas, išdiskutuotas ir deramai argumentuotas išankstinėje diskusijoje“, – sakoma kreipimesi.

Jį pasirašė pirmasis šalies vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis, istorikai Egidijus Aleksandravičius bei Alfredas Bumblauskas, filosofai Vytautas Ališauskas ir Alvydas Jokubaitis, poetas Kornelijus Platelis, teisininkai Vytautas Nekrošius ir Vytautas Sinkevičius, ekonomistai Teodoras Medaiskis ir Gitanas Nausėda, žinomi publicistai ir žurnalistai.

„Kitų šalių praktika sako aiškiai, kad gali būti seimai ir mažesni. O dėl nuomonių, kiekvienas turi teisę į nuomonę, kiekvienas turi supratimą. Tai yra svarstymo objektas. Tai yra konstitucinis įstatymas, reikia labai daug surinkti balsų norint pakeisti. (...) Esame pateikę įstatymo projektą, kur bus siūloma sumažinti Seimo narių iki 101, o galutiniam rezultatui reikalingas Seimo konsolidavimas“, – vertindamas šį kreipimąsi ketvirtadienį žurnalistams sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

„Aš tikiu, kad mažesnis Seimas galėtų atlikti dabartinio Seimo dydžio funkcijas. O kokio didumo jis turėtų būti – galbūt 101, gal 121, bet nebūtinai 141“, – pridūrė Seimo vadovas.

Mažinti Seimo narių skaičių siūlo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, argumentuodama sumažėjusiu šalies gyventojų skaičiumi. 1992 metais, kai buvo priimta Konstitucija, Lietuvoje gyveno 3 mln. 700 tūkst. žmonių. Šiuo metu Lietuva turi 2 mln. 850 tūkst. gyventojų.

Kritikai sako, kad šalies gyventojų skaičiaus mažėjimas neturėtų būti lemiamas argumentas, nes parlamentarai atstovauja ir piliečiams užsienyje.

Dėl Konstitucijos pataisų priėmimo Seime balsuojama du kartus, tarp balsavimų padarant ne mažiau kaip trijų mėnesių pertrauką. Pataisoms priimti reikia 94 balsų.