„Visuotinis šaukimas prieštarauja logikai. Būtų daug naudingiau aukštosiose mokyklose turėti karines katedras, kuriose būtų ruošiami karo medikai, inžinieriai“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė R. Karbauskis.

„Tokiu būdu paruoštumėme puskarininkius, karininkus, kurių labai trūksta“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas antradienį priėmė Lietuvos gynybos stiprinimo planą, kuriuo siūloma įvesti visuotinį šaukimą, gynybai nuo 2025 metų papildomai skirti 0,5 proc. nuo BVP bei pasienyje su Rusija ir Baltarusija įrengti fortifikacijų juostą.

Konservatorių parengtame valstybės gynybos stiprinimo plane siūloma šalyje įvesti visuotinį šaukimą į privalomą karinę tarnybą. Siūloma šį sprendimą priimti 2024 metais ir palaipsniui pasiekti pilną apimtį iki 2030 metų.

„Manyčiau, kad mes visiškai aiškiai esame pasirinkę kryptį visuotiniam šaukimui. Ar suveiktų, jeigu šaukiamųjų riba nuo sausio 2025-ųjų sausio 1-osios būtų pakelta iki visuotinio šaukimo skaičiaus? Matyt, praktikoje suprantame, kad tai būtų laibai sudėtinga realizuoti“, – LRT radijui ketvirtadienį kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

„Aš sakyčiau, kad turime didinti pašaukiamų jaunuolių skaičių, tiesiog palaipsniui einant link visuotinio šaukimo, vertinant labai realias galimybes. Visada galima greičiau ir visada reikia stengtis greičiau daryti, bet kryptis yra labai aiški ir dedamos pastangos iš įvairių pusių, kad mes ją pasiektume“, – pabrėžė Seimo vadovė.

Ar suveiktų, jeigu šaukiamųjų riba nuo sausio 2025-ųjų sausio 1-osios būtų pakelta iki visuotinio šaukimo skaičiaus?

Ji taip pat ragino nepamiršti Lietuvos įsipareigojimų sąjungininkams ir partneriams. Todėl, V. Čmilytės-Nielsen teigimu, Lietuva turi stiprinti karinį pasirengimą ir parodyti, kad atlieka namų darbus.

„Turime įsipareigojimus savo partneriams ir sąjungininkams lygiai kaip ir jie turi įsipareigojimus mums. Labai svarbu, kad mes visais savo veiksmais rodytume, kad savo namų darbus darome ir esame labai rimtai pasiryžę save ginti ir būti kuo stipresni“, – pridūrė Seimo pirmininkė.

ELTA primena, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas antradienį priėmė Lietuvos gynybos stiprinimo planą, kuriuo siūloma įvesti visuotinį šaukimą į privalomą karinę tarnybą. Siūloma šį sprendimą priimti 2024 metais ir palaipsniui pasiekti pilną apimtį iki 2030 metų.

Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus yra sakęs, kad perėjimas prie visuotinio šaukimo modelio Lietuvai kainuotų maždaug 0,5 mlrd. eurų, o tam pasirengti prireiktų 5–6 metų.

Prezidentūra palaiko visuotinio šaukimo idėją – pasak prezidento vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Kęstučio Budrio, šalies vadovas Gitanas Nausėda būtų pasiryžęs kviesti politikes partijas diskutuoti šiuo klausimu.

Premjerė I. Šimonytė anksčiau yra teigusi, kad derantis dėl visuotinio šaukimo parlamentinės partijos turėtų rasti sprendimus ir dėl tvarių krašto apsaugos sektoriaus finansavimo šaltinių.

Politines diskusijas apie šalies nacionalinį saugumą įžiebė užsienio reikalų ministro ir konservatorių partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio pareiškimai ir raginimai kaip įmanoma greičiau persvarstyti šalies gynybos koncepciją, apsvarstyti visuotinio šaukimo idėją.

Kaip skelbia Prezidentūra, susitikime aptarta visuotinio šaukimo įgyvendinimo galima įtaka karinių pajėgumų parengčiai, su tuo susijusios įrangos ir ginkluotės įsigijimas bei infrastruktūrinis ir mokymo pasirengimas.

„Šiuo sudėtingu laikotarpiu gyvybiškai svarbu didinti šalies gynybinius pajėgumus. Visuotinis šaukimas taps svarbiu žingsniu pirmyn. Jis sustiprins visuomenės parengimą krašto gynybai, užtikrins platų karo prievolininkų apmokymą ir rezervo karių integravimą į Nacionalinės pėstininkų divizijos pajėgumą“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.

Pasak prezidento, svarbu užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendintas jungtinis rezervo karių, pradinės privalomosios ir profesinės karo tarnybos karių parengimas ir kariuomenės organizacinės struktūrų užpildymas.

Šalies vadovo teigimu, visi Lietuvos kariuomenės vienetai turi būti pasirengę maksimaliai greitai ir efektyviai priimti parengto aktyvaus rezervo karius, o karo prievolininkų rezervo sistema – tinkamai aprūpinta ir pajėgi veikti bendrų kariuomenės pajėgumų visumoje.

G. Nausėda pakartojo, kad būtina užtikrinti pilną Lietuvos kariuomenės pėstininkų divizijos operacinį pajėgumą jau 2030 metais.

Prezidentas Radviliškio rajone lankosi po antradienį vykusios Valstybės gynimo tarybos (VGT), kurios metu sutarta maždaug 2 tūkst. padidinti didžiausią galimą šaukiamų jaunuolių skaičių per metus. Už gynybą atsakingi pareigūnai tai vadina judėjimu link visuotinio šaukimo.

Šiuo metu per metus pakviečiama tarnauti apie 3,8 tūkst. šauktinių. Kaip po VGT posėdžio kalbėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, šaukiamųjų skaičius didės palaipsniui, nuo 2025 metų šauktinių skaičius turėtų siekti apie 5 tūkstančius.

VGT taip pat sutarta Lietuvoje kuriamai divizijai įsigyti vokiškų tankų „Leopard 2“.

Pasak konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio, šis planas atspindi konservatorių poziciją dėl šalies gynybos stiprinimo prioritetų.

„Tai tiesiog yra partijos pozicija prieš prasidedančias diskusijas dėl tolesnių žingsnių, reikalingų valstybės ginamumui stiprinti. Daugiausiai dėmesio skyrėme visuotiniam šaukimui, jog galima būtų prie to klausimo artėti. Kolegos pristatė įvairius būdus, kurie taip pat, ko gero, bus pristatyt pirmadienį vysiančiame susitikime, kur premjerė kviečia partijų vadovus“, – žurnalistams po TS-LKD prezidiumo posėdžio teigė G. Landsbergis.

„Tai yra pradinė pozicija, nuo kurios atsispyrus eini į pokalbį ir ieškai bendrų traškų. Tai čia, sakyčiau, kad tai stipriai išplėstinis (...) partijos mandatas“, – pabrėžė jis.

Konservatorių lyderis akcentuoja, kad visų pirma su partijų lyderiais reikia sutarti dėl Rusijos grėsmės Lietuvai vertinimo.

Daugiausiai dėmesio skyrėme visuotiniam šaukimui.

„Pirma reikia sutarti dėl grėsmės, ar Rusija yra auganti grėsmė Lietuvai, ar ne. Ir į šį klausimą turi atsakyti politiniai lyderiai. Jeigu yra manančių, kad nėra auganti grėsmė, tai tada diskusija yra labai sudėtinga“, – sakė politikas.

Visgi, pasak G. Landsbergio, jeigu yra bendras sutarimas, kad Rusija yra auganti grėsmė Lietuvai, reikia kalbėti apie atsaką į ją.

„Visas regionas kalba apie tai, kad valstybės turi 2–3 metus pasiruošti netgi potencialiam NATO išbandymui iš Rusijos pusės“, – akcentavo jis.

Nors plane akcentuojama, kad finansavimas gynybai turi būti didinamas iš tvarių šaltinių, visgi apie kokius konkrečius finansavimo modelis kalbama, partijos pirmininkas nedetalizavo.

„Tai turi būti nuoseklus, aiškiai numatytas šaltinis, kuris padėtų tuos tikslus pasiekti, apie kuriuos mes kalbame. Aptarėme šiek tiek bendrai skaičius, apie kokias sumas mes kalbame, dokumente taip pat atsispindės tos apytikslės sumos, kurios yra numatytos. O finansavimo modelius, manau, kad premjerė pristatys jau konkrečiau“, – sakė jis.

Krašto apsaugos stiprinimo planą sudaro 10 žingsnių.

Visuotinio šaukimo įvedimas

Konservatorių parengtame valstybės gynybos stiprinimo plane siūloma šalyje įvesti visuotinį šaukimą į privalomą karinę tarnybą. Siūloma šį sprendimą priimti 2024 metais ir palaipsniui pasiekti pilną apimtį iki 2030 metų.

Plane teigiama, kad 2024 m. planuojama pakviesti 3845 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos prievolininkus.

„Nustatyta, kad iki visuotinio šaukimo visiško įgyvendinimo vien tik pradinės investicijos į infrastruktūrą, ginkluotės, karinės įrangos ir technikos įsigijimą turėtų siekti ne mažiau kaip 440 mln. eur, jei būtų šaukiami tik vaikinai, ir apie 1,5 mlrd. eur, jei būtų šaukiami vaikinai ir merginos“, – akcentuojama konservatorių parengtame plane.

Taip pat pažymima, kad visuotiniam karo prievolės modeliui išlaikyti kasmet reikėtų skirti atitinkamai apie 80 mln. eur, jei kviečiami būtų tik vaikinai, arba apie 220 mln. eur, jei šaukiamos būtų ir merginos.

Krašto gynybos finansavimui siūloma numatyti tvarius biudžeto pajamų šaltinius

Konservatoriai taip pat siūlo identifikuoti papildomo finansavimo gynybai esminius poreikius, užtikrinančius pilna apimtimi veikiančios pasunkintos divizijos ir jos pajėgumų sukūrimą iki 2030 m.,  sąjungininkų brigados priėmimą, būtiną kariuomenės pajėgumų modernizavimą ir plėtrą, visuotinio šaukimo įgyvendinimą bei Lietuvos karinės paramos Ukrainai šiandieninį lygį bent iki 2026 metų.

„Jei siekiame, kad 2025 m. finansavimas gynybai (proc. nuo BVP) nemažėtų lyginant su 2024 m., sprendimus dėl papildomų pajamų priemonių turėtume priimti artimiausiu metu – dar 2024 m. I pusm. (išlaikant nuostatą dėl 6 mėn. įsigaliojimo termino mokestiniams pakeitimams)“, – rašoma prezidiumo patvirtintame dokumente.

Plane akcentuojama, kad gynybos finansavimas turi būti užtikrinamas iš tvarių finansavimo šaltinių papildomai numatant ne mažesnį kaip 0,5 proc. BVP nuo 2025 metų, kai baigsis Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo galiojimas.

Taip pat išskirtas siūlymas inicijuoti Gynybos socialinį kontraktą dėl būtinų poreikių gynybai bei dėl tvaraus tolesnio gynybos biudžeto augimo.

Fortifikacijų juosta pasienyje su Rusija ir Baltarusija

Plane taip pat įtrauktas siūlymas pasienyje su Baltarusija ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi įrengti kontrmobilumo priemonių visumą, kurios taptų integralia šalies gynybos koncepcijos dalimi. Akcentuojama, kad tokių priemonių įrengimą koordinuojant su Latvija ir Estija, būtų sukurta bendra Baltijos gynybos linija.

„Veiksminga ir gerai suplanuota kontrmobilumo priemonių ir ugnies galios integracija gali padėti šalies ir sąjungininkų pajėgoms pasiekti pergalę. Sukurtos fizinės kliūtys gali padidinti ginkluotųjų pajėgų ugnies galios efektyvumą reaguojant į priešo veržimąsi ir atitinkamai galimybes laimėti kovą“, – pabrėžiama dokumente.

Plane taip pat siūloma atnaujinti Lietuvos gynybai svarbiausius strateginius dokumentus, kuriems reikalingas platus politinis sutarimas, intensyvinti darbą su rezervu, modernizuoti ginkluotę ir didinti gynybinius pajėgumus. Tarp pasiūlymų įrašytas ir gynybos pramonės plėtros siekis, teritorinės gynybos vienetų stiprinimas, Baltijos jūros valstybių ir regioninių formatų gynybinių pajėgumų bei atsako į hibridines atakas koordinavimo stiprinimas.

Konservatoriai akcentuoja ir poreikį stiprinti medicinos sektoriaus pasiruošimą veikti karo metu, pabrėžia civilinės saugos stiprinimo svarbą, poreikį didinti Lietuvos piliečių valią ir gebėjimus ginti savo šalį.

Tyrimas parodė, kad tam pritaria vienas iš keturių apklaustų suaugusių Lietuvos gyventojų – 6 proc. visiškai tam pritaria, 19 proc. – greičiau pritaria. Septyni iš dešimties šalies gyventojų tokiam siūlymui nepritaria – 32 proc. visiškai nepritaria ir 38 proc. greičiau nepritaria. 5 proc. respondentų neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.

Visuotiniam vyrų ir moterų kariniam šaukimui labiau pritaria vyrai (29 proc.) nei moterys (23 proc.), respondentai su didžiausiomis, per 1800 eurų, šeimos pajamomis per mėnesį (27 proc.), taip pat vadovai (47 proc.).

Tokiam siūlymui labiau nepritaria mažesnių miestų gyventojai (74 proc.), respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu (82 proc.), bedarbiai ir namų šeimininkės (78 proc.) bei besimokantis jaunimas (78 proc.), ne lietuvių tautybės respondentai (80 proc.).

Kaip parodė apklausa, kiek labiau ir vyrų, ir moterų kariniam šaukimui pritartų vyresni nei 50 metų vyrai (33 proc. iš jų tam pritartų ir 63 proc. nepritartų), o vyresnės nei 50 metų moterys atvirkščiai – tokiam siūlymui nepritaria labiau nei jaunesnės kaip 50 metų moterys (74 proc. nepritaria, o pritaria tik 19 proc.).

LRT užsakymu „Baltijos tyrimai“ atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausa atlikta 2023 metų gruodžio 15–30 dienomis, jos metu apklausta 1017 pilnamečių Lietuvos gyventojų. Rezultatų paklaida neviršija 3,1 proc.

Gyventojų teirautasi, ar jie pritaria tam, kad Lietuvoje turi būti kuo greičiau įvestas visuotinis karinis šaukimas tiek vyrams, tiek moterims. Tiesa, šiuo metu politinėje darbotvarkėje klausimo dėl visuotinio ir merginų šaukimo nėra.

Visgi partijos pirmininkas Saulius Skvernelis pažymi, kad jo vedama politinė jėga siūlo alternatyvas šiems krašto apsaugos klausimams spręsti.

„Didesnė dalis nepritarė visuotiniam, horizontaliajam mokesčiui, bet palaiko kitas galimas finansavimo alternatyvas. (...) Manome, kad pirmiau turi būti surenkami jau esami mokesčiai ir tik po to turėtume kalbėti apie kitų mokesčių, susijusių su žalingų įpročių vartojimu, didinimą ar apie galimybę suteikti gyventojams šalies gynybai skirti dalį gyventojų pajamų mokesčio“, – Eltai teigė S. Skvernelis.

„Dėl visuotinio šaukimo – pasisakome nuosekliai už tą modelį, kuris dabar yra – profesionalios kariuomenės stiprinimas, didinant šauktinių skaičių. Bet apskritai manome, kad šiuo metu prioritetas yra ne visuotinis šaukimas, o Vokietijos brigados atsiradimas ir nacionalinės divizijos kūrimas“, – partijos poziciją komentavo S. Skvernelis.

Tokią politinės jėgos tarybos poziciją S. Skvernelis ketina atstovauti ir jau kitą savaitę vyksiančiame Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės organizuojamame partijų, verslo, profsąjungų ir nevyriausybinių organizacijų susitikime dėl gynybos finansavimo.

Kol kas dėl to, ar susitikime skirtingas vizijas turinčioms partijos pavyks rasti sutarimą šiuo metu Lietuvai itin svarbiais krašto apsaugos klausimais, S. Skvernelis spėlioti neskuba.

„Viskas priklausys nuo to, kokios diskusijos bus tenai“, – sakė partijos lyderis.

Sausio pradžioje premjerė Ingrida Šimonytė pakvietė politinių partijų vadovus, verslo subjektus ir profsąjungas ieškoti sprendimų dėl tvaraus Lietuvos gynybos finansavimo. Visgi šį politikės siūlymą opozicinės partijos garsiai vadina rinkiminiu triuku. Nepaisant kai kurių politikų kritikos šiam formatui, atsisakiusių dalyvauti I. Šimonytės rengiamame susitikime kol kas nėra.

Gruodį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pranešė artimiausiu metu kviesiantis parlamentines partijas aptarti visuotinio šaukimo idėją. Pasak ministro, pastaruoju metu viešojoje erdvėje vykstančios diskusijos leidžia tikėtis, kad artėjama link konsensuso šiuo klausimu. Visgi, ne visos politinės partijos laiko tai prioritetu ir žada remti iniciatyvą.

Prezidentūra palaiko visuotinio šaukimo idėją – pasak prezidento vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Kęstučio Budrio, šalies vadovas Gitanas Nausėda būtų pasiryžęs kviesti politikes partijas diskutuoti šiuo klausimu.

Premjerė I. Šimonytė anksčiau yra teigusi, kad derantis dėl visuotinio šaukimo parlamentinės partijos turėtų rasti sprendimus ir dėl tvarių krašto apsaugos sektoriaus finansavimo šaltinių.

„Partijos pirmininkas paprašė išreikšti savo nuomonę dviem klausimais. Reikšmingesnė dauguma nepritarė dviem klausimams – išreikštas nepritarimas visuotiniam šaukimui ir visuotiniam gynybos mokesčiui“, – šeštadienį po partijos tarybos posėdžio BNS sakė rinkimų štabo vadovas Lukas Savickas.

„Tai yra aiški rekomendacija bendruomenės pirmininkui, kuria bus galima vadovautis toliau kalbant ir formuojant partijos poziciją“, – pridūrė jis.

Seimas rudens sesijos pabaigoje pernai po pateikimo pritarė šauktinių reformai, kuri leistų pašaukti daugiau jaunuolių. Šaukimo reforma buvo derinama bene metus, tačiau valdantieji konservatoriai tikisi su partijomis sutarti ir dėl visuotinio šaukimo.

Apie jį imta kalbėti Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai nepavykus surengti greito sėkmingo kontrpuolimo ir ekspertams perspėjant, kad atkurianti pajėgumus Maskva ateityje gali didinti spaudimą NATO.

Tuo metu gynybos mokesčio idėją į viešąją erdvę grąžino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Prezidentūrai anksčiau sukritikavus 2024 metų gynybos biudžetą, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją.

Konservatoriai pažadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais. Politikai svarsto, kad krašto apsaugos finansavimui auginti galėtų būti didinami, pavyzdžiui, PVM ar pelno mokesčio tarifai.

Šių metų biudžete gynybai skirtos lėšos turėtų sudaryti 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto. Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.

Demokratų posėdyje taip pat diskutuota apie partijos bendruomenės iškeltus kandidatus Seimo rinkimų vienmandatėse apygardose. 46 vienmandatėse apygardose buvo iškelta po vieną kandidatą, trijose – po du kandidatus, o dar trijose skyriai iškėlė partijos pirmininką Saulių Skvernelį.

Vasario 12 dieną partijos valdyba patvirtins kandidatų į Europos Parlamentą ir Seimo vienmandates apygardas sąrašus.

„Tai politinis sprendimas – ne man nuspręsti“, – Eltai teigė J. Gronski, paklaustas, ar Lietuvai būtinas visuotinis šaukimas.

„Manau, pagrindinis klausimas, vertinant Lietuvos kovinę galią – ar kariuomenė pritraukia užtektinai savanorių, kad sustiprintų savo struktūras? Tai yra esmė. (...) Jeigu ne – tuomet reikėtų svarstyti dėl visuotinio šaukimo“, – aiškino jis.

Visgi, atsargos generolas pabrėžė – itin svarbu skirti deramą dėmesį ir atsparios bei pilietiškos visuomenės ugdymui. Anot J. Gronski, kiekvienas gyventojas turėtų jausti pareigą vienu ar kitu formatu prisidėti prie krašto apsaugos.

„Kita vertus, Lietuva yra valstybė su kiek mažiau nei 3 mln. gyventojų – manyčiau, kad kiekvienas pilietis turi mylėti savo šalį tiek, kad bent jau norėtų jungtis prie rezervo elementų ar įgyti kokį nors karinį parengimą. Tam, kad galėtų apginti savo šalį“, – dėstė jis.

Vokietijos brigada neturėtų leisti atsipalaiduoti dėl šalies karinio pasirengimo

Diskusijas dėl visuotinio šaukimo į dėmesio centrą grąžino užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, prakalbęs apie būtinybę Lietuvai persvarstyti savo šalies nacionalinio saugumo koncepciją ir stiprinti gynybinius pajėgumus.

JAV atsargos generolas su tuo sutinka – nepaisant to, kad Lietuva priklauso NATO, jo manymu, privalu gerinti šalies pasirengimą atremti grėsmes.

Kiekviena šalis turi būti atsakinga už savo krašto apsaugą ir taškas.

„Kiekviena šalis turi būti atsakinga už savo krašto apsaugą ir taškas“, – pabrėžė J. Gronski.

„NATO yra galingiausias aljansas pasaulyje ir 5-asis straipsnis egzistuoja, Jungtinės Valstijos vis dar yra NATO. Todėl, ačiū Dievui, Lietuva taip pat yra NATO narė, nes ji turi visą Aljansą savo užnugaryje. Svarbūs abu aspektai – manau, Lietuva turi nuolat fokusuotis į pasirengimą apginti savo šalį. Tuo pačiu metu – daryti viską, kad gerintų sąveiką su kitomis NATO narėmis“, – akcentavo atsargos generolas.

Tokios laikysenos neturėtų keisti ir Berlyno sprendimas perkelti į Lietuvą brigados dydžio karinį vienetą, pažymi karininkas.

„Vokietijos brigada – didelius pliusas, tačiau Lietuva turi būti atsakinga už savo apsaugą“, – pakartojo jis.

„Tai neturėtų leisti nė vienam politikui Lietuvoje galvoti, kad nereikėtų skirti esminio dėmesio savų pajėgumų auginimui“, – apibendrino J. Gronski.

ELTA primena, kad gruodį užsienio reikalų ministras G. Landsbergis pranešė artimiausiu metu kviesiantis parlamentines partijas aptarti visuotinio šaukimo idėją. Pasak ministro, pastaruoju metu viešojoje erdvėje vykstančios diskusijos leidžia tikėtis, kad artėjama link konsensuso šiuo klausimu.

Prezidentūra remia visuotinio šaukimo idėją – pasak prezidento vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Kęstučio Budrio, šalies vadovas Gitanas Nausėda būtų pasiryžęs kviesti politikes partijas diskutuoti šiuo klausimu.

Partijos Politikos komiteto parengtame plane – siūlymai įtvirtinti privalomo visuotinio šaukimo į karo tarnybą modelį, nacionalinės gynybos pramonės stiprinimas, kariuomenės modernizavimas, aktyvesnis kariuomenės rezervo rengimas, spartesnis divizijos kūrimas, infrastruktūros vokiečių brigadai priimti užtikrinimas, svarbiausių su gynyba susijusių įstatymų peržiūrėjimas.

TS-LKD vicepirmininkas Jonas Survila po posėdžio žurnalistams sakė, kad planas kol kas nepatvirtintas, nors dėl esminių krypčių sutariama.

Anot jo, partijai patvirtinus savo siūlymus, jų paketas bus pateiktas kitoms politinėms jėgoms, išklausyti jų pasiūlymai ir sutarta dėl įgyvendinimo.

„Kad tai nebūtų vienos partijos, laikinos daugumos sprendimas, ypač dėl tų sprendimų, kurie reikalauja ir papildomų finansų ir tam, kad pasiektų savo efektą, reikia, kad jie būtų tęsiami ir įgyvendinami“, – sakė J. Survila.

TS-LKD Politikos komiteto pirmininko Mindaugo Lingės teigimu, nusistačius prioritetus ir tikslus, paaiškės ir finansavimo poreikis.

Anot jo, kol kas nesvarstoma, kaip gynybos finansavimas ateinančiais metais galėtų augti.

„Konkretus skaičius neskambėjo net šio prezidiumo metu. Viskas priklausytų nuo to, ar politinės partijos, matydamos grėsmes, sutars dėl tų prioritetų, kuriems reikalingi tie finansiniai poreikiai – šaukimas, pramonė, įsigijimai, divizijos kūrimas, partnerių pasitikimas su visa infrastruktūra .Be abejonės, tos sumos gali skirtis“, – sakė politikas.

Peržiūrėti krašto gynybos prioritetus TS-LKD ėmėsi po partijos lyderiui, užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui viešai pareiškus, kad Ukrainai suteiktos paramos gali neužtekti laimėti prieš Rusiją ir ši per kelerius metus gali atkurti savo pajėgas naujam puolimui prieš NATO šalis. Jis teigė, kad negalima pasiduoti apatijai galvojant, jog Lietuvą apgins penktasis NATO straipsnis, ir ragino daryti strateginius pokyčius savo gynyboje.

„Vertiname esamą situaciją, suprantu, kad visuotinis šaukimas galėtų būti viena atgrasymo žinučių Rusijai. Visuotinį šaukimą turi tik keturios NATO šalys. Dabar mums to reikia – pirmiausia reikia įsiklausyti į žmones, ar žmonės palaiko, ar supranta, kokia situacija, kad turi ateiti ir būti daugiau jaunuolių paruošti krašto gynybai. Reikia realiai kalbėt ir priimti rimtus sprendimus“, – Žinių radijui penktadienį sakė V. Blinkevičiūtė.

Lietuvos Vyriausybei trečiadienį pritarė Krašto apsaugos ministerijos siūlomiems šaukimo į kariuomenę pokyčiams, jie sudaro teisines prielaidas įgyvendinti visuotinę vyrų karo prievolę. Tam dar turės pritarti Seimas.

„Socdemai tikrai apsispręs štai ką įvertinę – esamą infrastruktūrą, ar turime kareivinių pakankamai, turime kur apgyvendinti tuos žmones, kur pašauksim, pakanka personalo, seržantų, puskarininkių, kurie apmokys?“, – teigė ji.

Partijos pirmininkė kėlė klausimą, kodėl ši reforma rengiama taip ilgai, nors krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas dar metų pradžioje minėjo apie jos inicijavimą.

„Ką galima rengti visus metus, karas vyksta, priešas už durų. Nesuprantu, kaip galima metus laiko rengti reformą šauktinių, ją dabar atnešti, dabar ateis į Seimą. Partijos pirmininkas pasako, kad čia praeitis, reikėjo 2022 metais daryti šauktinių reformą“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.

Pasak jos, parengtoje reformoje, „yra gerų dalykų“, tačiau atlikti karo tarnybą ateina mažai jaunuolių, per didelis skaičius pripažįstami netinkamais.

„Klausimas, ar tikrai užtenka 3-6 mėnesių tam, kad jaunas žmogus atlikdamas karinę tarnybą tokį trumpą laiką, įgaus reikiamų įgūdžių ginti tėvynę, galbūt – į klausimus turi atsakyti kariniai specialistai“, – sakė partijos pirmininkė.

Diskusijos dėl gynybos stiprinimo tarp politikų įsisiūbuoja Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai šiemet nepavykus surengti greito sėkmingo kontrpuolimo ir ekspertams perspėjant, kad atkurianti pajėgumus Maskva ateityje gali didinti spaudimą NATO.

Krašto apsaugos ministro A. Anušausko teigimu, jeigu šauktinių skaičius per metus siektų iki 5 tūkst., užtektų esamų kariuomenės resursų juos parengti, todėl tai nereikalautų didelio papildomo finansavimo. Tačiau didinant karių skaičių ir įgyvendinant visuotinį šaukimą, reikėtų kurti naujus karinius vienetus.

A. Anušausko duomenimis, norint į karo tarnybą per metus pašaukti iki 7 tūkst. jaunuolių, reikia sukurti keturis papildomus batalionus. Tam infrastruktūrai, ginkluotei, įrangai per penkerius metus reikėtų skirti apie 500 mln. eurų.

Visiškas visuotinio šaukimo įgyvendinimas, pasak Krašto apsaugos ministerijos, užtruktų ne mažiau kaip šešerius metus.

Dabar devynių mėnesių karo tarnybai kasmet pašaukiama apie 3,8 tūkst. jaunuolių.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį teigė, kad artimiausiu metu žada surengti partijų lyderių pasitarimą dėl visuotinio šaukimo į privalomąją karo tarnybą įvedimo.