Susirinkimui pirmininkavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjas Ramūnas Gadliauskas teigė, kad teisėjų bendruomenė pirmą kartą išbandė mišrų būdą išreikšti savo valią, derinti nuotoliniai ir fiziniai procesai.

Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo į Tarybą išrinkti teisėjai Artūras Ridikas, Sigita Rudėnaitė ir Dalia Vasarienė, iš Lietuvos apeliacinio teismo – Alanas Piesliakas, Egidija Tamošiūnienė, iš LVAT – R. Gadliauskas.

Apygardų teismams Taryboje atstovaus Marius Bartninkas, Loreta Braždienė ir Gražvydas Poškus, apygardų administraciniams – Jolanta Malijauskienė, apylinkių – Irena Vapsvienė, Kristina Serdiukienė, Diana Butrimienė ir Laimonas Noreika.

„Apibūdinant naujosios sudėties Teisėjų tarybą – ji iš tikrųjų yra atsinaujinusi, nes iš praeitos kadencijos renkamų narių perrinkti į naują tarybą tik keturi asmenys, vadinasi, trys ketvirtadaliai tarybos yra nauji“, – per spaudos konferenciją sakė R. Gadliauskas.

Jis taip pat pažymėjo, kad šiemet į Tarybą teisėjai išrinko aštuonias moteris ir šešis vyrus. Ankstesnėje kadencijoje moterų buvo tik keturios, o vyrų – 16.

„Galbūt tai į gerą, galbūt bus daugiau jautrumo, atjautos ir Teisėjų tarybos darbe“, – sakė Visuotiniam susirinkimui pirmininkavęs teisėjas.

Galbūt tai į gerą, galbūt bus daugiau jautrumo, atjautos ir Teisėjų tarybos darbe.

Pagal pareigas į Tarybą pateko Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius. Tarybos nariu taip pat privalo būti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, tačiau, kadangi atranka į šią poziciją dar nepasibaigusi, pirmininko vietą Taryboje užims laikinai šias pareigas einanti LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė.

Dabartinės Teisėjų tarybos pirmininkas A. Valantinas sakė, kad naujoji taryba į pirmąjį posėdį turėtų rinktis artimiausiu metu, ko gero, per dvi savaites. Tuomet bus išrinkta Tarybos vadovybė, ji turės sutarti dėl tolesnio darbo krypties ir vizijos.

„Manau, kad pagrindines temas ar pagrindinius iššūkius mums formuoja ar formuluoja pats gyvenimas (...) Neabejoju, kad išrinkus naują Teisėjų tarybos vadovybę, tai ir bus pirmas klausimas susėsti už stalo ir nusibrėžti tas linijas ir tas gaires pasižymėti, nuo kurių ir reikės pradėti naujajai Tarybai darbus“, – teigė A. Valantinas.

Tiek jis, tiek R. Gadliauskas pažymėjo, kad šiuo metu dar per anksti kalbėti apie tai, kas galėtų kandidatuoti į Tarybos pirmininko poziciją.

Kalbėdamas apie kadenciją baigiančios Tarybos darbą A. Valantinas pabrėžė, kad šie metai buvo pilni iššūkių, teismų sistemoje yra „ne viena ir ne dvi“ problemos, tačiau darbai tikrai buvo daromi.

„Aš galiu drąsiai pasakyti, kad darbas buvo daromas, rezultatų yra, ne viskas pavykę, bet manau, kad tie darbai, kurie liko nepadaryti ar tie rezultatai, kurie liko nepasiekti šios Tarybos, tikrai sulauks ir atgarsio, ir postūmio į priekį kitų kolegų“, – sakė jis.

Tarybos pirmininkas taip pat pažymėjo, kad dalis teisėjams svarbių klausimų liko neišspręsti, nes Tarybai teko spręsti nemažai teisėjų atleidimo klausimų.

„Tie darbai, kurie reikšmingi visai teismų bendruomenei, jie tarsi likdavo antram plane, reikėdavo greitai spręsti tuos klausimus, kuriuos reikia spręsti, aš kalbu apie personalinius dalykus, jų buvo tikrai nemažai“, – teigė A. Valantinas.

R. Gadliauskas sakė manantis, kad naujajai Tarybai teks perimti iniciatyvą dėl Baudžiamojo proceso įstatymo pataisų, kurios turėtų užtikrinti sklandų bylų nagrinėjimą pandemijos metu.

„Matyt, Teisėjų tarybai teks belstis į įstatymų leidėjo langus, duris ar dar kažkur, kad šie pakeitimai pagaliau būtų priimti ir, kad leistų nagrinėti teismams baudžiamąsias bylas ir pandemijos sąlygomis“, – sakė jis.

Taip pat Taryba turėtų užtikrinti jau kelerius metus kuriamos „Liteko-2“ informacinės bylų sistemos sukūrimą bei naujas bylų skirstymo taisykles, kurios parengtos atsižvelgus į Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos rekomendacijas.

„Manau, tai bus naujosios Tarybos taip pat vienas iš darbo barų – patvirtinti tokias naujas, pavyzdines bylų skirstymo taisykles“, – teigė R. Gadliauskas.

Kalbėdamas apie žemą visuomenės pasitikėjimą teismais, A. Valantinas tvirtino, kad reputacija gali būti sugadinta per labai trumpą laiką, o jai susigrąžinti laiko reikia gerokai daugiau, ir apgailestavo, kad teisėjų korupcijos byla iki šiol nepasiekė teismo.

„Tik sąžiningas, kruopštus nuolatinis darbas kiekvienoj konkrečioj byloj, matyt, kad tą reputaciją ir padės susigrąžinti. Kiek tai užtruks, laikas parodys, bet aš manau, kad tas laikas, kada mes vėl turėsime tą reputaciją, kurią teismas ir turi turėti – ne už kalnų“, – sakė A. Valantinas.

R. Gadliauskas pridūrė, kad netrukus planuojama pradėti Teisėjų tarybos posėdžius transliuoti visuomenei, ir sakė manantis, kad tokie žingsniai turėtų didinti teismų sistemos atvirumą, padėti susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą.

Dėl koronaviruso situacijos Visuotinis teisėjų susirinkimas pirmą kartą vyko keletą dienų – antradienį iškelti kandidatai į naujosios sudėties Teisėjų tarybą, trečiadienį vyko kandidatų pristatymas teisėjų bendruomenei, o ketvirtadienį visos Lietuvos teisėjai balsavo už būsimos kadencijos narius.

Ketvirtadienį Teisėjų tarybos rinkimai pirmą kartą vyko dešimtyje apygardų visoje Lietuvoje – Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Panevėžyje, Šiauliuose, Mažeikiuose ir Utenoje bei trijuose teismuose Vilniuje. Rinkimus stebėjo atitinkamų teismų atstovai atsakingi už korupcijos prevenciją ir visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ atstovai.

Pernai liepą Seimui priėmus Teismų įstatymo pataisas, tarybos narių skaičius sumažintas nuo 23 iki 17.

„Jubiliejinis 30-asis visuotinis advokatų susirinkimas pirmą kartą organizuojamas neįprastai. Registracija, balsavimas vyksta naudojantis elektroninėmis ryšio priemonėmis, o advokatai renginyje galės dalyvauti dvejopai – nuotoliniu būdu, stebėdami renginį tiesioginėje transliacijoje, arba atvykdami į renginio vietą – „Compensa“ koncertų salėje“, – BNS sakė Lietuvos advokatūros atstovė ryšiams su visuomene Ieva Paliliūnienė.

Susirinkimo darbotvarkėje – praėjusių metų veiklos ataskaitų tvirtinimas, įstatų keitimas.

Visuotinis advokatų susirinkimas yra aukščiausia Lietuvos advokatūros savivaldos institucija.

Tai kasmetinis renginys, kuriame advokatai aptaria savo srities aktualijas, pateikiamos veiklos ataskaitos.

Lietuvos advokatūros duomenimis, sausio 1-ąją šalyje buvo 2248 praktikuojantys advokatai.

Šiuos duomenis Visuotiniame teisėjų susirinkime, skirtame teismų šimtmečiui paminėti, pateikė Teisėjų tarybos pirmininkas Rimvydas Norkus.

Jis teigė, kad mažiau už teismų sistemos išlaikymą mokėjo Bulgarijos gyventojai, tačiau kitos Europos šalys teismams skyrė daugiau lėšų.

Pasak R. Norkaus, teisėjų atlyginimai nėra konkurencingi, palyginti su teisėsaugos pareigūnų atlyginimais.

Susirinkimo dalyvių pasveikinti atvykęs premjeras Saulius Skvernelis tvirtino, kad darbo sąlygos ir algos Lietuvos teismuose jų darbuotojų nemotyvuoja, kai kuriuose teismuose – itin dažna sekretorių kaita.

Vilniaus miesto apylinkės teisme, kur dirba 108 teisėjai, nuolat trūksta 20 proc. teismų sekretorių.

„Konkursai labai dažnai neįvyksta dėl nedidelio darbo užmokesčio. Reikalavimai sekretorėms dideli – reikia turėti aukštąjį išsilavinimą. Manau, kad sekretorės turėtų gauti algą tokią, kad oriai išlaikytų šeimą ir vaikus, o ne ieškotų kitų papildomų darbų. Ar 600 eurų motyvuoja žmogų su aukštuoju išsilavinimu? Manau, ne“, – sakė Teisėjų tarybos pirmininkas R. Norkus.

Šiuo metu svarstomas apylinkių teismo teisėjų algų pakėlimas, didesnių algų turėtų sulaukti ir kiti teismų darbuotojai.

Lietuvos gyventojų pasitikėjimas teismais pastaruoju metu yra stipriai išaugęs.

Teisėjus sveikinę valstybės vadovai sakė, kad jie yra pavyzdys, kaip galima įveikti iššūkius, sėkmingai įvykdyti reformas. Jie ragino teisėjus būti drąsiems priimant sprendimus, niekam neleisti daryti įtakos, nors jei bandoma pridengti valstybės vardu ar jos interesais.

Renginyje dalyvauja daugiau nei 500 teisėjų iš visos Lietuvos.

Visuotiniame teisėjų susirinkime pristatomas Teisėjų tarybos strategijos įgyvendinimas, pasiekti rezultatai, teismų veiklos pokyčiai, vyks diskusijos teismų sistemai aktualiais klausimais.

Numatomi kviestinių istorijos mokslininkų pranešimai apie teismų vaidmenį šalies valstybingumui, bus pristatytas specialiai Lietuvos teismų šimtmečio proga parengtas leidinys „Lietuvos teismų istorija ir dabartis“. Iškilmingos ceremonijos metu bus apdovanoti labiausiai teismų sistemai nusipelnę asmenys.

Pastarąjį kartą visuotinis teisėjų susirinkimas vyko 2016 metų lapkritį.

Lietuvoje dirba per 700 teisėjų, jie per metus išnagrinėja beveik 250 tūkst. bylų

Pernai iš baudžiamųjų bylų didžiausią kiekį sudarė bylos dėl smurto artimoje aplinkoje, vairavimo išgėrus ir nusikaltimai, susiję su turtu.

Civilinių bylų srautas šiek tiek sumažėjo.

„Daug gyvenime sudėtingų atvejų, be teismo neišspręsi“, - sakė Teisėjų tarybos pirmininkas Rimvydas Norkus.

Už 42 metų teisininko kandidatūrą balsavo 967 advokatai. Balsavime dalyvavo daugiau nei 1,3 tūkst. advokatų.

„Aš stengsiuosi pateisinti jūsų pasitikėjimą“, – sakė jis po balsavimo rezultatų paskelbimo.

I. Vėgėlė teigė, kad yra galimybės sukurti ilgalaikę strategiją, spręsti ar tinkamai atstovaujama regionuose dirbančių advokatų interesams.

„Mūsų bendruomenė buvo stipriai suskaldyta, dabar taikingiau vieni į kitus žiūrime, prašau jūsų pasitikėjimo dar ketveriems metams, kviečiu balsuoti už tą, kuris galėtų vienyti“, – prieš balsavimą kalbėjo I. Vėgėlė.

Kaip ir jo varžovė Liudvika Meškauskaitė, jis kalbėjo ir apie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos problemas.

„Dėsiu pastangas, kad tarnybos vadovybė keistųsi arba pradėtų kalbėti“, – sakė I. Vėgėlė.

Advokato tarybos vadovo posto siekė ir 61 metų advokatė, tarybos narė L. Meškauskaitė.

„Atrakinčiau advokatūrą advokatams, jie visada rastų vadovą ir kitus, neleiskime viską sutelkti vieno žmogaus rankose. Aš nenorėčiau viską turėti savo kumštyje, turėčiau pavaduotojus“, – kviesdama kolegas balsuoti už jos kandidatūrą sakė V. Meškauskaitė.

Už ją balsavo 119 advokatų.

„Labai didelė problema yra Valstybės garantuojama teisinė pagalba. Aš esu reformų šalininkė, šalininkė Estijoje įvykdytos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos reformos“, – BNS sakė L. Meškauskaitė.

Estijoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos panaikintos ir visas koordinavimas perduotas advokatūrai. L. Meškauskaitė mano, kad ši reforma panaikino biurokratiją ir pagerino teisinių paslaugų kokybę.

Advokatė norėtų atnaujinti 2013 metais Seime pristatytą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos strategiją ir ją įgyvendinti.

38 metus advokataujanti teisininkė mato daug biurokratinių kliūčių advokatams, įstatymų reikalavimai neatitinka šių dienų informacinių technologijų pasiekimų.

„Advokatūros įstatyme daug biurokratinių kliūčių advokatams – dabar galioja griežti darbo vietos reikalavimai – kiekvienas advokatas turi turėti ofisą, priimamąjį. Bet šiais laikais yra advokatų, kurie dirba online, su klientu bendrauja vaiberiu, mes turime žiūrėti lanksčiau – XXI amžius“, – BNS sakė L. Meškauskaitė.

„Aš už skaidrumą ne tik ant popieriaus, mano galva, advokatūroje konfidencialu yra asmens duomenys ir kas susiję su klientas, o kiek kainavo, kiek išleista, turi būti vieša“, – pridūrė kandidatė.

Į šį postą taip pat pretendavo 68 metų advokatas Leonas Virginijus Papirtis. Už jo kandidatūrą balsavo 191 advokatas.

Jis anksčiau dvi kadencijas ėjo Advokatų tarybos pirmininko pareigas. Per susirinkimą buvo pasigirdę nuomonių, kad L.V. Papirtis negali kandidatuoti, nes Advokatų tarybos pirmininku buvo išrinktas 2008-aisiais ir 2011-aisiais. Advokatūros įstatuose nurodoma, kad tarybos pirmininku negali būti renkamas advokatas jau buvęs šiose pareigose du kartus.

„Aš turiu teisę balotiruotis, o jūs priimsite sprendimą“, – kolegoms sakė L. V. Papirtis.

393 Visuotinio susirinkimo dalyviai pritarė, kad L. V. Papirtis gali kandidatuoti, 222 pasisakė prieš.

L. V. Papirtis tvirtino matantis nemažai keistinų dalykų.

„Advokatūra yra savotiškai konservatyvi bendruomenė, čia ne partija, ne profsąjungos. Pirmas dalykas, ką aš matau – mūsų bendruomenė jau nemaža – su advokato padėjėjais apie 3 tūkst. asmenų, šiame kontekste norėtųsi, kad mūsų bendruomenė struktūriškai būtų kitokia. Reikia ieškoti naujų darbo formų, kitokių atsakomybės formų“, – kalbėjo L. V. Papirtis.

23 metus advokato praktika besiverčiantis teisininkas sakė, kad advokatūros vadovas turi turėti bendraminčių komandą.

Šiuo metu į praktikuojančių advokatų sąrašą įrašyta 2130 advokatų. 74 advokatai tenka 100 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Taip pat yra 868 advokatų padėjėjai, kurie turi teisę dalyvauti tam tikros kategorijos bylose, rengti ieškinius, įvairius skundus.

„Yra optimalus skaičius ir atitinka regioną, drastiškas mažinimas galėtų atvesti į kitas problemas, turėtų labai neigiamų pasekmių“, – spaudos konferencijoje penktadienį prieš Visuotinį advokatų susirinkimą kalbėjo I.Vėgėlė.

Advokatų skaičius kasmet auga maždaug 3-5 procentais. Advokatų Lietuvoje daugėja nuo 1999 metų, jų ypač padaugėjo po 2004 metų, kai į advokatų gretas galėjo įsilieti kvalifikacinio egzamino nelaikę teisininkai. Šiuo metu tik ketvirtadalis pretendentų į advokatus išlaiko egzaminą.

Norvegijoje 100 tūkstančių gyventojų tenka 138 advokatai, Danijoje – maždaug 107. Lietuva pagal advokatų skaičių užima trečiąją vietą Baltijos šalyse ir Šiaurės šalių regione.

Tačiau I.Vėgėlė pripažino, kad Vilniuje dirba daugiausia advokatų, sostinėje yra labai didelė advokatų koncentracija.

„Greitu laiku sostinėje situacija gali tapti pakankamai įtempta, atsiras advokatų, kuriems reikės ieškoti darbo“, – sakė I.Vėgėlė. Šiuo metu Vilniuje praktikuoja 1 tūkst. 288 advokatai – beveik pusė visų advokatūros narių.

Šiuo metu Vilniuje 100 tūkstančių gyventojų tenka 242 advokatai – tai gerokai viršija regiono šalių, tokių kaip Norvegija ir Danija, pirmaujančių pagal advokatų skaičių, tenkantį 100 tūkstančių visos šalies gyventojų, vidurkį.

Tuo metu šalies regionuose situacija kitokia  – čia advokatų trūksta. Kėdainiuose dirba 9 advokatai, Šilutėje - 10, Utenoje – 11.

62 proc. Lietuvos advokatų sudaro vyrai, 42 proc. – moterys.

Vyriausiam Lietuvos advokatui yra 95 metai. Pasak I.Vėgėlės, jis bylose nedalyvauja, advokatūros nariu yra dėl savo ilgamečių nuopelnų.

Penktadienį Vilniuje, parodų ir kongresų centre „Litexpo“, vyksta visuotinis advokatų susirinkimas. Tai kasmetinis advokatų renginys, kuriame jie aptaria savo srities aktualijas, advokatūros savivalda pateikia savo veiklos ataskaitas.

Penktadienį planuojama pristatyti naują Advokatų etikos kodeksą.

„Turiu didelę viltį, kad patvirtinsim naująjį etikos kodeksą“, – sako Advokatūros vadovas.

Advokatų etikos kodekse įtvirtintas lojalumas klientui – advokatas visų pirma turi būti lojalus klientui. Net jeigu vykstant baudžiamajai bylai klientas pasako, kad kaltas, padarė nusikaltimą, advokatas neturi to sakyti teismui – jis gali pasakyti kokios prisipažinimo pasekmės, jis gal ieškoti kliento padėtį lengvinančių aplinkybių.

„Įsipareigojimas teisingumui yra antroje vietoje“, – sako I.Vėgėlė.

Be to, pirmą kartą buvo surengta pasižadėjimo ceremonija, per kurią pernai advokatais tapę teisininkai savo bendruomenės ir advokatūros savivaldos akivaizdoje pasižadėjo ginti klientų teises, puoselėti profesinę etiką ir garbę.

Pernai Advokatūra išnagrinėjo 294 skundus, iškėlė 36 drausmines bylas. Advokatų garbės teismo posėdžiai yra uždari, motyvuojant pareiškėjų ir kitų šalių asmens duomenų paviešinimo rizika.

Neseniai keturi advokatai laimėjo bylą prieš Lietuvos Advokatūrą – Vilniaus apygardos teismas panaikino prieš pusantrų metų šios institucijos priimtą sprendimą dėl dokumentų ir informacijos teikimo advokatūros nariams.

Teismas paskelbė, jog nėra jokio teisinio pagrindo riboti asociacijos narių teisę susipažinti su dokumentais demokratinėje visuomenėje.

Teisme ginčytas Advokatūros sprendimas buvo priimtas 2014 metų rugpjūčio 21 dieną. Kaip paaiškėjo teisme, šiuo sprendimu ir aprašu buvo ribojamos teisė gauti dokumentus, daryti jų kopijas.