„Kontrabandos srautas yra. (...) Daugėja nustatytų kontrabandos atvejų, bet sulaikytų gaminių kiekiai yra mažėjantys“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį teigė viceministras.  

„Sulaikytų cigarečių vertė buvo daugiau nei 42 mln. eurų, tai skaičiai nemaži“, – pridūrė V. Dmitrijevas. 

Pasak jo, stebimas naujas fenomenas – kontrabanda gabenama dronais.

Tačiau viceministras pabrėžė, kad pasienio kontrolės punktų neketinama uždaryti. Jų veiklos nutraukimo priežastys galėtų būti kitos – įvairūs incidentai, neteisėtos migracijos srautai.

„Šiandien kritinio lygio nematome, dėl ko būtų galima reaguoti uždarant papildomai vieną ar kitą pasienio punktą  (...) Jeigu mes per parą fiksuotume 20–30 (kontrabandos gabenimo –  BNS) atvejų, tai pasienio punkto uždarymo klausimai būtų sprendžiami“, – teigė viceministras. 

V. Dmitrijevas pabrėžė, kad pradėjus naudoti naują rentgeno kontrolės sistemą geležinkelio krovinių patikros punkte Kenoje kontrabandos srautai nukrypo per Stasylų punktą ir jis nuo vasario buvo uždarytas. 

Ministrė Agnė Bilotaitė pranešime sako, kad Kenoje įrengus rentgeną ir uždarius Stasylų punktą stambioji kontrabanda geležinkeliais buvo iš esmės suvaldyta, tačiau pagrindinis iššūkis toliau išlieka smulkioji kontrabanda.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 95 proc. šiemet atgabentų rūkalų pateko iš Baltarusijos. Daugiau nei pusė kontrabandinių cigarečių pateko per pasienio punktus, o per žaliąją sieną (valstybės sieną, einančią sausuma ir vandeniu) – beveik 33 proc. Muitinė punktuose rentgenu patikrina 80–90 proc. transporto.

VRM taip pat pažymi, jog siekiant užkardyti sienos pažeidimus ir kontrabandą, 2024-2025 metais planuojama steigti beveik 400 papildomų pareigybių tarnyboje, o reaguojant į augantį kontrabandos gabenimą dronais ketinama įsigyti 70 dronų ir 57 antidronus. Šiuo metu turimi 42 dronai ir septyni antidronai. 

Vidaus reikalų ministerijos statutiniams pareigūnams – policininkams, pasieniečiams, ugniagesiams, Viešojo saugumo tarnybos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams – numatyta 11,8 mln. eurų. Tuo metu Kalėjimų ir Probacijos tarnyboms numatyta 9,4 mln. eurų, o muitininkams – 2,7 mln. eurų.

„Šis pokytis palies kiekvieną pareigūną. Yra apie 19 tūkst. pareigūnų, kurie iš esmės tą pokytį ir pajus“, – žurnalistams antradienį sakė vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.

Pokyčiais siekiama didinti minimalius pareiginių algų koeficientus pirminės ir vidurinės grandies pareigūnams, mažinti darbo užmokesčio netolygumus tarp statutinių įstaigų.

Siekiama pritraukti naujų pareigūnų

Statute taip pat nustatomas tik minimalus pareigybių grupių pareiginės algos koeficientas, o centrinių statutinių įstaigų vadovai patvirtins pareigūnų darbo apmokėjimo sistemas, pagal kurias pareigūnams bus mokamas darbo užmokestis.

Be kita ko, peržiūrėjus pareigybių suskirstymą į pareigybių grupes, projektu sumažinamas pareigybių grupių skaičius nuo 15 iki 10, taip, anot VRM, nustatant aiškesnę pareigybių sistemą.

Dokumente numatytos ir priemonės pareigūnams pritraukti į tarnybą: nustatoma galimybė statutinių profesinio mokymo įstaigų kursantams mokėti specialiąsias stipendijas. Aukštųjų mokyklų studentams, kurie studijuoja pagal vidaus tarnybos sistemai reikalingų specialybių studijų programas, siūloma numatyti galimybę mokėti tikslines skatinamąsias stipendijas, jeigu jie sudaro stojimo į vidaus tarnybą sutartis.

Dar viena priemonė – siekiant pritraukti pareigūnus į tam tikras vietoves, kuriose yra pareigūnų trūkumas, nustatoma galimybė mokėti vienkartines skatinamąsias išmokas naujai priimamiems pareigūnams, jeigu jie įsipareigoja tam tikrą laiką dirbti tose vietovėse.

Tos priemonės ir pokyčiai reikalingi, kad į sistemą ateitų nauji žmonės, mes juos turime motyvuoti, sudominti.

 

„Tos priemonės ir pokyčiai reikalingi, kad į sistemą ateitų nauji žmonės, mes juos turime motyvuoti, sudominti. (...) Dar viena iš problemų – apie 35 proc. pareigūnų turi 22 ištarnautus metus. Tai reiškia, kad po trejų metų jie galės pretenduoti išeiti į pensiją. Tai yra irgi tam tikra rizika“, – sakė viceministras.

Pradeda protestus

Savo ruožtu Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) antradienį pranešė pradedanti protesto akcijas prieš šias VRM ruošiamas pataisas.

Profsąjungų teigimu, siūlomi pakeitimai, kuriais pareigūnams taikomos garantijos sulyginamos su valstybės tarnautojų, pablogins jų padėtį ir „griauna pareigūnų bendruomenės pasitikėjimą Vyriausybe kaip darbdaviu“.

Federacija taip pat nurodo, kad priedo už laipsnį panaikinimas, priedo už stažą mažinimas nuo 30 proc. iki 20 proc. pareiginės algos dydžio, perkėlimo į kitas pareigas tarnybinio būtinumo atvejais, butpinigių ir kelionės išlaidų kompensavimo sąlygų bloginimas „visiškai demotyvuoja ne vienerius metus kantriai tarnybą tęsiančius bei neįkainojama patirtį turinčius pareigūnus“.

Savo ruožtu V. Dmitrijevas atkreipia dėmesį, kad tie pareigūnai, kurie turi didesnį nei 20 proc. priedą už stažą, jį išlaikys.

„Mes girdime, kas yra kalbama viešojoje erdvėje. (...) Siūlome priedą už stažą numatyti iki 20 procentų. Bet tai nereiškia, kad tie, kurie šiai dienai turi 25 proc., jiems kažkas mažėja. Jiems toks priedas už stažą ir bus mokamas“, – kalbėjo viceministras.

Jis taip pat pabrėžė, kad priedą už laipsnį siūloma inkorporuoti į minimalų pareiginės algos koeficientą – dėl to padidės pareigūnams mokamas priedas už tarnybos stažą, kuris skaičiuojamas nuo pareiginės algos.

Šias VRM parengtas pataisas trečiadienį svarstys Vyriausybė, jos vėliau keliaus į Seimą.

Plačiau ape tai papasakojo vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.

– Kaip jūs aiškinate tuos siūlomus pokyčius?

– Tai yra antras valstybės tarnybos pertvarkos etapas. Antras etapas privalo įvykti vien dėl to, kad keičiasi baziniai dydžiai, kurie reikalingi apskaičiuojant valstybės tarnautojų algas. Keičiasi apskaičiavimo bazė. Mes manome, kad būtina spręsti pareigūnų pritraukimo ir motyvavimo problemas. Manau, surasime bendrą sutarimą. Tik noriu patikinti, kad žemiausia ir vidurinė pareigūnų grandis tikrai pajus šį pokytį.

Žemiausia ir vidurinė pareigūnų grandis tikrai pajus šį pokytį.

– Ar neiškyla grėsmė, kad ilgamečiai sistemos darbuotojai pasitrauks, greičiau išeis į pensiją?

– Negaliu pasakyti priežasties, kodėl ilgai dirbantis žemiausios grandies pareigūnas būtų motyvuotas trauktis. Mes siūlome paketą ir aiškiname, kad pati apskaičiavimo bazė bus didesnė. Nuo šios bazės skaičiuosis ir viršvalandžiai, ir darbas poilsio ir švenčių dienomis. Galutinė darbo užmokesčio išraiška tikrai bus didesnė. Be to, priedas už stažą apsiskaičiuos irgi nuo didesnės bazės. Pareigūnui, turinčiam 30 m. stažą, atlyginimas didės dviem aspektais: per bazės didinimą ir per priedą už stažą.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Dabar pareigūnams yra siūlomos įvairios išmokos, tarp kurių yra ir butpinigiai. Kodėl reikėjo čia didesnės kontrolės? Ar gavote kažkokių signalų, kad lėšos yra naudojamas neskaidriai?

– Yra visokių atvejų, aišku, jie vienetiniai. Dėl tam tikrų atvejų kreiptasi ir į teisėsaugą. Nežinau galutinio rezultato. Bet to piktnaudžiavimo tikrai yra. Tai mes pasiūlėme pokytį, kad reikia ne tik dydžius reglamentuoti, bet ir nustatyti sąlygas. Jei pareigūnas nesilaiko tų sąlygų, tai jis ir negauna tų kompensacijų. Įgyvendinimo tvarka yra procedūra ir atitinkama kontrolė. Mūsų nuomone, to reikia šiame etape.

Toliau apie pokyčius papasakojo pareigūnų profsąjungos atstovas Miroslavas Gerasimovičius.

– Kaip jūs vertinate ministerijos siūlomus pokyčius?

– Vertiname neigiamai. Šis projektas buvo derintas ministerijos darbo grupėje. Kai jis grįžo po Vyriausybės filtrų, jis visiškai netinkamas pareigūnų bendruomenei.

Minusai gerokai persveria pliusus.

– Ar buvo derinami kažkokie susitikimai?

– Kitą savaitę profesinių sąjungų centrų vadovai kviečiami į Vidaus reikalų ministeriją pristatyti tą statuto projektą. Kilo abejonių ir tam tikrų neramumų. Projektas jau yra registruotas. Tai su juo susipažinti galima ir viešai. Klausimas kyla dėl mūsų siūlymų ir pastabų. Kol kas nebuvo į tai atsižvelgta.

– Kaip jūs aiškinate tuos siūlymus, kad pririšti pareigūno atlyginimą reikėtų prie vidutinio darbo užmokesčio. Motyvacija pareigūnams turbūt irgi dingtų, nes nebebūtų vertinami pagal laipsnius, dėl ko stengdavosi kasmet.

– Labai nemažai yra neigiamų pokyčių. Minusai gerokai persveria pliusus. Tai, kad pareigūno atlyginimas bus skaičiuojamas nuo vidutinio atlyginimo, nelabai ką keičia. Atlyginimas bus maždaug tas pats. O tai, kad priedas už laipsnius dingsta, kelia didžiulį nerimą. Dabar panašu, kad Vyriausybė nori visus sudėlioti pagal vieną kurpalį.

– Kokie gali būti padariniai tokios reformos?

– Vidaus reikalų ministerija turi skaičius, kiek pareigūnų gali išeiti į pensiją. Daugiausiai tokių pareigūnų yra Policijos departamente. Tie neigiami pokyčiai yra paskata pareigūnams išeiti į pensiją ir ieškoti kito darbo.

„Pasikeitus situacijai, gali būti grįžtama prie fizinio buvimo pasienyje“, – BNS antradienį sakė viceministras.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad dabartinė situacija pasienyje yra stabili, įrengtos fizinio saugumo priemonės: tvora su pjaunančios vielos segmentu, diegiamos stebėjimo sistemos, todėl nuolat budinčių karių poreikio nebelieka.

„Sutarėme su Krašto apsaugos ministerija ir pasirinkome tokį lankstesnį būdą“, – sakė jis.

Seimas praėjusią savaitę pratęsė nepaprastąją padėtį, tačiau iki šiol pasieniečiams fiziškai talkinusius karius nuspręsta pasitelkti tik esant reikalui – skiriant greitojo reagavimo grupes, kurios nustatytoje parengtyje budi nuolatinės dislokacijos vietose ir yra pasirengusios operatyviai reaguoti į iškilusius incidentus.

Pasikeitus situacijai, gali būti grįžtama prie fizinio buvimo pasienyje.

Pasak viceministro, galimas grėsmes toliau vertina Jungtinis situacijų centras, kuris ir teiks tolesnius patarimus dėl kylančių grėsmių suvaldymo.

Lietuvos Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai pasieniečiams patruliavimuose talkino daugiau nei metus – nuo praėjusių metų vasarą kilusios migrantų krizės.

Vis dėlto situacijai stabilizavusis, kariuomenės vadovybė kurį laiką bandė įtikinti politikus, kad jų pagalba nebėra būtina, o dirbdami pasienyje kariai atitraukiami nuo pagrindinių užduočių vykdymo.

Dėl migrantų antplūdžio lapkritį pasienyje su Baltarusija buvo įvesta nepaprastoji padėtis. Ji truko iki sausio vidurio.

Rusijai vasario pabaigoje pradėjus karą Ukrainoje, nepaprastosios padėties režimas įvestas visoje šalyje, tačiau vėliau taip pat paliktas tik pasienyje su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi bei pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne Lietuvos pasienio ruožo teritorijoje.

Nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista daugiau kaip 19,2 tūkstančio. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą.

Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva jų antplūdį vadina Baltarusijos režimo hibridine ataka.

„Kol kas apie tai nesame kalbėję, bet šiandien turime susitikimą su Užsienio reikalų ministerija ir manau, šios diskusijos metu mes išdiskutuosime, ar tai atitinka bent vieną iš kriterijų, kas yra dabar numatyta“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė Vitalijus Dmitrijevas.

„Jeigu ne, grįšime prie to klausimo ir bandysime peržiūrėti Vyriausybės nutarimą“, – pridūrė jis.

Vis dėlto viceministras pridūrė, kad tai iš esmės pasienio procedūra nepasikeistų, o kiekvienas žmogus būtų vertinamas individualiai.

Nuo praėjusio pirmadienio į Baltijos valstybes ir Lenkiją įleidžiami tik Vyriausybės patvirtintus kriterijus atitinkantys asmenys: Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.

Taip pat Rusijos piliečiai toliau gali per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.

Draudimas įleisti Rusijos piliečius numatytas Seimo priimtame nutarime dėl nepaprastosios padėties paskelbimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jis galios mažiausiai iki gruodžio 16 dienos imtinai.

Regiono šalys atvykimo ribojimų rusams ėmėsi Maskvai tęsiant invaziją Ukrainoje.

„Likę plius-minus apie 2,5 tūkst. žmonių, savarankiškai norinčių grįžti ir šiuo metu yra, virš 50 žmonių, kai kurių prieglobsčio procedūros dar nėra baigtos, arba apskųsta, arba grąžinta, teismuose yra apie 700 žmonių, tai man Valstybės sienos apsaugos tarnyba signalizuoja, kad reikės dirbti su maždaug 2,1–2,2 tūkst. žmonių“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė v. Dmitrijevas.

Jis pažymėjo, kad daugeliui migrantų liepą–rugpjūtį sueina 12 mėnesių judėjimo ribojimo termino pabaiga ir Vidaus reikalų ministerija siūlys ribojimo nebetęsti, nors kiekvienu atveju bus sprendžiama individualiai.

Mūsų filosofija  – suteikti žmonėms šiek tiek daugiau teisių, galbūt leisti ir įsidarbinti, ir manau, kad tam tikra dalis integracinių dalykų, darželiai, mokyklos nuo rugsėjo pirmos vaikams jau bus.

„Algoritmas sudėliotas toks, kad bet kokiu atveju kiekvieno asmens situacija individuali, jei mes norėsim tą asmenį toliau laikyti be teisės judėti, tai jau būtų sulaikymas pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, tai pagrindų tam yra, bet reikia įvertinti konkrečiai pagal šeimos situaciją, kiekvieną asmenį“, – kalbėjo viceministras.

Pasak jo, ar tęsti izoliavimą ir apriboti migranto judėjimo laisvę, ar suteikti galimybę išeiti iš centro, apsigyventi savarankiškai ir t. t., „teismai spręs individualiai“.

„Mūsų filosofija  – suteikti žmonėms šiek tiek daugiau teisių, galbūt leisti ir įsidarbinti, ir manau, kad tam tikra dalis integracinių dalykų, darželiai, mokyklos nuo rugsėjo pirmos vaikams jau bus“, – sakė V. Dmitrijevas.

Vidaus reikalų ministerija prognozuoja, kad nutrūkus judėjimo apribojimui Lietuvoje nebeliks didžiosios dalies neteisėtų migrantų.

Ministrė Agnė Bilotaitė anksčiau sakė, kad nebetęsti judėjimo ribojimo migrantams nuspręsta, nes Lietuva negali jų laikyti uždarytų nuolatos.

Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

Kai kurie atvykusieji savo noru grąžinti į kilmės šalis, dalis jų pabėgo.

Vidaus reikalų ministerija (VRM), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) sako pastaruoju metu sulaukiantys daug gyventojų skambučių, ką reikėtų daryti kilus karinei ar kitai grėsmei. 

„Gyventojams kyla nemažai klausimų, tie klausimai, matyt, yra logiški ir pagrįsti, karą Ukrainoje visi stebime, žmonės bando rasti atsakymus ir Lietuvoje, kaip pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje. Bet noriu pasakyti, kad tokios grėsmės Lietuvoje nėra, todėl mūsų prašymas – išlikti ramiems, valstybės institucijos savo funkcijas atlieka“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.

Anot jo, Lietuvoje galioja dar liepą paskelbta ekstremali situacija dėl išaugusios migracijos iš Baltarusijos, o dėl įvykių Ukrainoje paskelbta ir nepaprastoji padėtis, bet šios padėties įvedimas pirmiausia susijęs su pasienio ir kai kurių objektų apsauga, institucijos šiuo metu yra budresnės, pasirengusios koordinuoti veiksmus.

„Klausimų sulaukiame iš gyventojų įvairių, vienas jų – dėl slėptuvių. Mes jas vadiname kolektyvinės apsaugos statiniais (...). Gyventojai turi pasitikėti valstybės institucijomis, pasikliauti mūsų kompetencijomis, veiksmais, atsakingų institucijų pareigūnų veiksmais“, – ragino jis.

PAGD direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas sako suprantantis, kad emocijų dėl karo Ukrainoje kyla, tačiau taip pat ragino gyventojus nepanikuoti ir „nesivadovauti perdėtomis emocijomis“, pabrėždamas, kad jokios pagrįstos informacijos apie grėsmę Lietuvoje nėra.

„Puikiai suprantame, kad visuomenė stebi įvykius Ukrainoje, jiems kyla emocijos. Mes, siekiant gyventojams patarti, padėti, siūlome, gink. Dieve, jei atsitiks toks atvejis (...), naudotis priedangos priemonėmis“ , – teigė M. Kanapickas.

Pasak jo, priedanga gali būti bet kuri įprasta patalpa.

„Kalbu apie požeminius garažų masyvus, požeminius parkingus, apie požemines perėjas, atskirais atvejais – netgi ir melioracijos griovius“, – tvirtino PAGD atstovas.

Pareigūnai atkreipia dėmesį, kad visa informaciją gyventojams kilus pavojui būtų pateikiama specialiais įspėjamaisiais pranešimais į mobiliuosius telefonus, per LRT radiją bei televiziją, veiktų perspėjimo sirenos. Tam tikrais atvejais, jei kiltų grėsmė likti savo gyvenamosiose vietose, gyventojai surastų prieglobstį vadinamuosiuose kolektyvinės apsaugos statiniuose. Jų Lietuvoje yra apie du tūkstančius.

„Kolektyvinės apsaugos statiniai – mes juos suprantame kaip masinio susibūrimo žmonių vietos, kurios naudojamos įprastame gyvenime kaip koncertų, parodų arenos, sporto salės, mokyklos, darželiai ir panašiai“, – kalbėjo M. Kanapickas.

„Jos skirtos gyventojams sulaukti pagalbos, palikus savo įprastą gyvenamąją aplinką, laikinai sulaukti pagalbos tenkinant savo būtinuosius poreikius, sulaukti higienos paketo, būti pamaitintam sočiai, aprengtam ir panašiai“, – kalbėjo jis.

Rusijos kariuomenė praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasipiktinimą visame pasaulyje. Rusijos pajėgos apsupo didžiuosius šalies miestus, skelbiama apie užimtą šalies pietuose esantį Chersoną, tačiau ukrainiečių pajėgos toliau intensyviai priešinasi puolimui.

Vakarų valstybės į invaziją atsakė griežtomis sankcijomis Rusijai ir visokeriopa, įskaitant karinę, paramą Ukrainai.

Šiaulių rajono mokyklų bendrabučiuose galėtų apsigyventi per 70 naujakurių – nuo karo bėgančių ukrainiečių.

„Apie 110 žmonių galėtų būti apgyvendinti rajono verslininkų patalpose, kur teikiamos apgyvendinimo patalpos. Taip pat esame numatę ir kitų variantų“, – sakė Šiaulių rajono savivaldybės vicemeras Česlovas Greičius.

Trumpalaikiam pabėgėlių apgyvendinimui būtų galima naudoti ir buvusio oro uosto teritoriją Šiaulių rajone.

„Esame pasitikrinę inventorių, lovų kiekį, čiužinių kiekį, patalynės kiekį, indų“, – vardijo Č. Greičius.

Vidaus reikalų ministerijos prašymu, kiek pabėgėlių iš Ukrainos galėtų priimti, apsiskaičiavo ir kitos savivaldybės. Pasvalio rajono meras sakė, jog šiandien vietos atrastų 40 pabėgėlių. Galėtų pasiūlyti patogias, šildomas patalpas su jau įrengtomis lovomis Žemės ūkio mokyklos bendrabutyje – šios lovos COVID-19 pandemijos pradžioje buvo naudojamos gyventojų izoliacijai.

Mūsų žmonės yra sąmoningi. Net neabejoju, jie atsilieptų į prašymą priimti į savo namus.

Meras tikino jokių problemų nematantis, mat artimai su Ukrainos bendruomene Pasvalys bendrauja iki šiol.

„Ir šiandien Pasvalyje yra nemažai ukrainiečių. Turime visą grupę anglų kalbos mokytojų, turime, kurie dirba vairuotojais, virėjais“, – teigė Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

O Joniškio meras – dar solidaresnis. Tikino, kad jeigu reikėtų, gyventojai ukrainiečius priimtų ir į savo namus.

„Mūsų žmonės yra sąmoningi. Net neabejoju, jie atsilieptų į prašymą priimti į savo namus. Tiesiog reikia kalbėtis su bendruomene“, – tvirtino Joniškio meras Vitalijus Gailius.

Svarstoma, jog ukrainiečius būtų galima įkurdinti ir viešbučiuose arba kaimo turizmo sodybose, tačiau tam jau reikėtų verslo paramos. Savivaldybių asociacijos prezidentas sakė, jog daugelis savivaldybių apgyvendinimą galėtų suteikti tik laikinai – įvairiose negyvenamosiose patalpose, kaip neveikiantys darželiai ar kultūros centrai.

Scanpix nuotr.

„Juos galėtum pritaikyti laikinam apgyvendinimui iš bėdos – nupirktum lovų, įrengtum dušą, vonią, pastatytum indaplovę, skalbimo mašiną, įkurtum virtuvę. Kuriam laikui tai galėtų veikti, bet tai tikrai nebūtų tai, kas skirta ilgalaikiam apgyvendinimui“, – kalbėjo Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Vidaus reikalų viceministras skaičiuoja, jog šiuo metu Lietuva galėtų priimti 8 tūkst. pabėgėlių. Jų srautus į savivaldybes pagal gyventojų skaičių išskirstytų ministerija. Jei pastarosios apgyvendinti pabėgėlių neturi kur, raginamos prisidėti kitais būdais.

Mes esame skruzdėlės, tik virš 2 mln. O ukrainiečių – virš 50 mln. Mums patiems greitai reikės pagalbos.

„Savivaldybėms buvo užduoti ir kiti klausimai, susiję ir su maitinimu, ir su socialinėmis paslaugomis, komunalinėmis paslaugomis. Kai kurios savivaldybės dar atskirai pateikė duomenis apie galimybę suteikti transportą“, – šnekėjo vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.

„Mes orientuojamės į tai, kaip suteikti žmonėms gerovę – visų pirma, stogas virš galvos, maitinimas ir tam tikra priežiūra. Kalbant apie tai, ar tos visos sąlygos tinka ilgalaikiam asmenų apgyvendinimui, matyt, reikėtų galvoti ir apie tai, kaip tie žmonės pasiskirstys per konkrečias savivaldybes. Priklauso, ar žmonės yra darbingo amžiaus, ar jie turės galimybę įsidarbinti, ar tai nebus tik kažkokios ilgalaikės išmokos. Orientuojamės į tai, kad galėtų būti tam tikri etapai, kurie mums reikalingi. Visų pirma, priimti žmones, juos suregistruoti. Žinoma, tam registravimui irgi reikės tam tikro laiko – mes orientuojamės į tam tikrus centrus, kur galėsime skubiai juos priimti“, – aiškino V. Dmitrijevas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

V. Dmitrijevas atskleidė, kokie pastatai šiuo metu numatyti ukrainiečiams priimti.

„Kalbant apie objektus, ką pasiūlė savivaldybės, yra gana įvairiai: bendrabučio tipo pastatai, buvusios mokyklos, esamos mokyklos, sporto salės. Kai kurie objektai tikrai, klausimas, ar tiks ilgalaikiam gyvenimui, bet prieglobstį iki paskirstymo mes suteikti tikrai galėsime ir užtikrinsime“, – tikino jis.

Esą yra ir tokių savivaldybių, kurios pasiūlė žmones priimti tikrai patogiai – kad būtų ne tik čiužiniai, bet ir lovos.

„Nenorėčiau konkrečiai įvardyti, nes ta diskusija dar nėra baigta, bet kai kurių savivaldybių atsakymai yra tokie: patogiai turime tiek vietų, o esant reikalui, turime dar papildomai. Dabar vyksta dialogas, mes visų pirma naudosime tas vietas, kurios tikrai yra tinkamiausios, o tada, reaguojant į žmonių srautą, naudosime ir kitas vietas. Bet reikia žinoti, kiek žmonių ateis“, – šnekėjo vidaus reikalų viceministras.

Jis paaiškino, kaip keistųsi planas, jei pabėgėlių skaičius viršytų 8 tūkst.

„Yra klausimas dėl darbdavių įsitraukimo, ką galima pasiūlyti iš verslo pusės žmonės, kurie turi tam tikras galimybes. Dar vienas iš klausimų, dėl kurio šiek tiek užsiminėme, yra ir viešbučių panaudojimo klausimas, bet apie tai irgi dar kalbėsime“, – tikino V. Dmitrijevas.

Gyventojai pritaria, kad padėti karo pabėgėliams reikia, tačiau abejoja, ar Lietuva tikrai pajėgs tai padaryti.

„Mes esame skruzdėlės, tik virš 2 mln. O ukrainiečių – virš 50 mln. Mums patiems greitai reikės pagalbos“, – svarstė vienas gyventojas.

Kiek lėšų ketinama skirti pagalbai pabėgėliams, ministerija neįvardija, tačiau ketina ruoštis ir tam scenarijui, jei pabėgėlių skaičius dabar numatytąjį viršytų net kelis kartus.

„Šiai dienai yra apie 20 kilometrų. Bet, vėlgi, reikia turėti mintyje, kad tai yra 20 kilometrų šešiomis eilėmis, ir patiesti ją yra lėtesnis procesas, nei įsivaizduojama. Planuojame procesą tęsti tol, kol įmonė, su kuria yra sudaryta sutartis dėl fizinio barjero statymo, perims visą procesą iš mūsų žinios. Sinchronizuosime darbus taip, kad mūsų pusėje darbai nesustotų, – LRT radijui antradienį sakė V. Dmitrijevas.

Jis priminė, kad toliau planuojama fizinė tvora pasienyje su Baltarusija bus ne žemesnė, nei trys metrai, dalis jos bus ir po žeme, saugantis nuo patekimo pasikasant per apačią. Pradžioje barjeras bus tiesiamas pavojingiausiuose ruožuose, apimančiuose maždaug 100 kilometrų.

Laikysimės apgręžimo politikos, tada tiesime koncertiną, kuri, iš tikrųjų, netgi stipriai pristabdo procesą. Šalia koncertinos bus tvora trijų arba beveik keturių metrų, priklausomai nuo reljefo. 

Anot jo, iki kol bus baigtas barjeras, migrantus pasienyje toliau apgręžinės pareigūnai.

„Laikysimės apgręžimo politikos, tada tiesime koncertiną, kuri, iš tikrųjų, netgi stipriai pristabdo procesą. Šalia koncertinos bus tvora trijų arba beveik keturių metrų, priklausomai nuo reljefo. Manau, bus efektyvus sprendimas“, – teigė jis.

Fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija nuspręsta statyti Lietuvai pastaraisiais mėnesiais susiduriant su išaugusia nelegalia migracija. Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija jau pateko per 4,1 tūkst. migrantų.

Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis.

Taip pat priimtas sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis, tai gerokai sumažino plūstančiųjų srautus.

„Šalčininkų mero kvietimu jie nuvažiavo į Rūdninkus pabendrauti su vietos bendruomene ir, tiesą pasakius, šiuo metu bent jau mes vertiname, kad pokalbis vyksta konstruktyviai“, – BNS informavo vidaus reikalų ministrės atstovė spaudai Lina Laurinaitytė-Grigienė.

„Jis dar tęsiasi, nes buvo patalpoje su vietos valdžios atstovais, o dabar jie išėjo į lauką su visa susirinkusia Rūdninkų miestelio bendruomene pakalbėt. Pokalbis vyksta ramiai, konstruktyviai. Žmonės turi klausimų, viceministras ir policijos generalinio komisaro pavaduotojas atsako į klausimus“, – pridūrė ji.

Šalia Viešojo saugumo tarnybos poligono pirmadienį organizuota akcija, kurios metu protestuotojai bandė trukdyti tarnyboms patekti į teritoriją, kurioje ketinama apgyvendinti apie 1,5 tūkst. migrantų,

Akcijos dalyvius viešojo saugumo pareigūnai nuo blokuojamo kelio atstūmė jėga, vėliau teisėsaugos pareigūnai paaiškino, jog tokių veiksmų imtasi siekiant užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams.

Vilniaus apskrities policija dėl riaušių organizavimo prie Rūdninkų poligono yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą.