Pasak Prezidentūros pranešimo, šalies vadovas balandžio 19 d. nuotoliniu būdu susitiko su V. Tvarionu ir aptarė jo visuomeninę veiklą, susijusią su Lietuvos istorinės atminties išsaugojimu Kazachstane, jo ryšius su Lietuva.

V. Tvarionas yra Lietuvos garbės konsulas Kazachstane, Kazachstano lietuvių bendruomenės „Lituanica“ pirmininkas. Jis ilgą laiką buvo nuolatinis ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyvių globėjas ir daug prisidėjo, kad lietuvių tremties vietas Kazachstane žymėtų nauji paminklai ir memorialai.

2003 m. gimtuose V. Tvariono namuose Karagandoje buvo įsteigtas lietuvių bendruomenės centras. Jame buriasi Kazachstane gyvenantys tautiečiai, švenčiamos Lietuvos valstybinės šventės, apgyvendinami „Misijos Sibiras“ dalyviai.

Ilgametė V. Tvariono veikla telkiant lietuvių bendruomenę Kazachstane, politinių kalinių ir tremtinių paveldo bei istorinės atminties puoselėjimas – tai neįkainojami darbai, stiprinantys Lietuvos valstybingumą.

V. Tvarionas taip pat aktyviai prisidėjo prie įgyvendinamos Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų grįžimo į Lietuvą programos. Jo pastangomis daugelio lietuvių bendruomenės narių vaikai šiandien mokosi lietuvių kalbos ir tradicijų Vilniaus lietuvių namuose.

„Ilgametė V. Tvariono veikla telkiant lietuvių bendruomenę Kazachstane, politinių kalinių ir tremtinių paveldo bei istorinės atminties puoselėjimas – tai neįkainojami darbai, stiprinantys Lietuvos valstybingumą. Visi galime jais didžiuotis“, – sakė prezidentas.

V. Tvarionas už savo veiklą yra gavęs daugelį Lietuvos valstybės institucijų padėkų ir atminimo ženklų. Jo nuopelnus Lietuvos valstybei įvertino ir rekomendacijas pateikė Užsienio reikalų ministerija, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, šalies ambasados Kazachstane, Kirgizijoje, Tadžikistane ambasadorius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Visuomeninio susivienijimo „Lituanica“ nariai, labdaros paramos fondas „Jauniems“. Pasak jų, V. Tvariono veikla ypač reikšmingai prisideda prie lietuvių, kaip tautinės mažumos Kazachstane, tapatybės stiprinimo, politinių kalinių ir tremtinių paveldo puoselėjimo ir istorinės atminties saugojimo.

Pilietybės įstatymas numato, kad kitų valstybių piliečiams, netekusiems Lietuvos Respublikos pilietybės ir turintiems ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta išsaugant turimą kitos šalies pilietybę.