Laukiniai gyvūnai, tarp jų lapės, atklysta į miestą ieškodami maisto atliekų. Ypač šiuo metu, kai artinasi šaltasis metų laikotarpis.

Miestas – kaip tik tokia vieta, kur jie gali lengviau rasti maisto.

Dažniausiai gyvūnai į miestą užsuka sutemus, kai gatvėse sumažėja judėjimas.

„Pastebėjus gyvūną, nieko nereikia daryti, gyvūnas paprastai nekelia pavojaus, netrukdo. Jeigu jis pats atklydo į miesto gatves, jis pats ir išeis“, – teigė Gyvosios gamtos apsaugos departamento Klaipėdos padalinio vadovas Vitalis Marozas.

Pastebėjus gyvūną, nieko nereikia daryti, gyvūnas paprastai nekelia pavojaus, netrukdo.

Dažnai žmonės bijo, kad gyvūnai gali juos užpulti ar užkrėsti baisiomis ligomis, bet aplinkosaugininkas aiškina, kad nėra ko bijoti.

„Pasiutligės atvejų Lietuvoje nebuvo fiksuojama jau nuo 2015-ųjų. Kiekvienais metais vykdoma vakcinacija oraliniu būdu – priešnuodžiai miškuose išmetami iš lėktuvų. Užkrėtimų atvejų gali būti pasienio ruožuose, bet tie pasiutę gyvūnai atklysta iš kitų valstybių, Lietuvoje pasiutligės atvejų nepasitaiko“, – užtikrino V. Marozas.

Gyvūnas gali užpulti tik tuo atveju, kai pajaučia grėsmę sau pačiam.

Aplinkosaugininkai gauna pranešimų ne tik apie pasiklydusius laukinius gyvūnus mieste, bet ir apie jų emocinę būseną.

„Žmonės praneša, kad gyvūnai atrodo vieniši, tarsi jiems reikėtų pagalbos. Pranešama apie „liūdnus kormoranus“ arba „tuščius jų žvilgsnius“, – tvirtino V. Marozas.

Laukiniai gyvūnai šiuo laikotarpiu užklysta ne tik į miesto gatves, jų gausu ir priemiesčių keliuose.

V. Marozas teigė, kad, pavyzdžiui, briedžiai yra itin migruojantys, jie ieško naujų buveinių, ir sustabdyti jų judėjimo yra neįmanoma.

„Sulaikyti gyvūnų tvoromis, užtvarais ilgam nepavyks ir tai jų migracijos nesustabdys. Todėl žmonėms tenka prisitaikyti. Visos Lietuvos tvoromis neaptversime. Ten, kur kelio ženklai perspėja apie laukinės gamtos gyvūnų grėsmę, patariama būti ypač atidiems“, – pabrėžė V. Marozas.

Vijo su sirenomis

Vaizdo įrašas uostamiesčio vairuotojų pamėgtoje socialinių tinklų paskyroje tądien pasirodė apie 17.30 val.

Jame užfiksuota, kaip briedis blaškosi centrinėje miesto dalyje. Gyvūnas bėgo į vieną pusę, išrisnojo į judrią gatvę, apsigręžė ir nubėgo palei šaligatvį link Vitės kvartalo, kuris yra netoli Poilsio parko, susijungusio su pajūrio mišku.

Apie miško žvėrį mieste žmonės pranešė ir gyvūnų globos draugijos darbuotojams, ir policijai.

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vitalis Marozas sekmadienį vakare į įvykio vietą nevyko, jis teigė nematęs ir vaizdo įrašo, todėl negalėjo pakomentuoti, kokio maždaug amžiaus galėtų būti miesto gatvėmis bėgiojęs briedis.

Tądien V. Marozas kalbėjo, kad geriausiai būtų briedžiui duoti ramybę, leisti jam nusiraminti, tada jis pats išbėgtų į sau pažįstamą aplinką.

Tuo metu policijos pareigūnai buvo šokiruoti, kad vaikyti briedį saugant jį nuo automobilių ir žmones nuo miško gyvūno nesiėmė niekas kitas.

Pareigūnai liūdnai juokavo – briedis niekam nerūpi, tik policijai, pareigūnai priversti jį „ganyti“. Policijos ekipažas pamažu stengėsi gyvūną nuvyti į Sportininkų gatvės rajoną, kuris ribojasi su parku ir mišku.

Vitalis Marozas / Asmeninio archyvo nuotr.

Rado nebegyvą

Ilgokai tūnojęs ramiame M. Šerniaus gatvelės kieme gyvūnas buvo išbaidytas ir vėl leidosi bėgti.

S. Daukanto gatvėje jis vėl buvo sustojęs, bet kažkuris gyventojas smarkiai trinktelėjo durimis ir taip išgąsdino gyvūną, kad jis šoko ir rėžėsi galva į Klaipėdos apylinkės teismo teritoriją juosiančią metalinę tvorą ir ją sulaužė.

Tada briedis pasileido link Sportininkų gatvės.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės spaudai Andromedos Grauslienės žiniomis, 20.38 val. policijos pareigūnų ekipažas buvo paprašytas padėti aplinkosaugininkams išvaryti gyvūną iš miesto.

Apie 21 val. Vitės kvartalo gyventojai girdėjo trumpus policijos automobilio signalus, briedis buvo varomas Sportininkų gatve.

Ryte negyvas briedis gulėjo ant pėsčiųjų tako prie Sportininkų gatvės 11 namo. Tai matė ne tik suaugusieji, bet ir į mokyklas ėję vaikai.

Gaišeną galiausiai išgabeno viešosios įstaigos „Būk mano draugas“ darbuotojai.

Galėjo lemti stresas

Vaizdo įrašą matę gamtosaugininkai spėja, kad šis gyvūnas galėjo būti apie 5 ar 6 metų. Į miestą jį atvijo prasidėjusi migracija, o dar labiau tikėtina – ruja.

Nuo ko galėjo žūti jaunas briedis, galima tik pasvarstyti.

V. Marozas teigė, kad pabaidyti briedžiai dažnai staiga šoka ir galva rėžiasi į pastatus ar tvoras. Iki 500 kilogramų sveriantis žvėris yra labai stiprus, todėl smūgis būna galingas, nuo jo neretai gyvūnui lūžta kaklas.

Sekmadienį uostamiestyje galą gavęs gyvūnas buvo tik prasibrozdinęs, mirtinų sužalojimų ant jo nebuvo matyti.

Šią liūdną istoriją aptarinėjantys klaipėdiečiai spėliojo, kad gyvūnas galėjo nugaišti nuo patirto streso.

Pasirodo, briedžiai yra labai greiti, jie bėga iki 60 kilometrų per valandą. Kartą V. Marozas matė, kaip pabaidytas briedžiukas trenkėsi į tinklinę tvorą ir krito negyvas.

Gyvosios gamtos žinovas V. Marozas patikino, kad nuo streso dažniau gaišta stirnos, bet tokia baigtis gali ištikti ir briedį, juo labiau kad šiam jaunam gyvūnui sekmadienį kelias valandas teko išgyventi labai daug išgąsčio.

Tarnybos nesutarė

Klausinėjami, kaip ir ką reikėjo padaryti, kad miško galiūnas iš miesto išeitų saugus, skirtingų tarnybų darbuotojai svarstė skirtingai.

„Gal prieš 10 metų buvo atvejis, kai trys briedžiukai blaškėsi Minijos gatvėje. Tada norėdamas padaryti gerą darbą naktį bandžiau juos išvaryti iš miesto. Viskas baigėsi ne taip, kaip norėjome, nuo tada laikausi nuostatos, kad nereikia nieko daryti“, – sakė V. Marozas.

Žmonės paprastai viską geriausiai žino: ir kaip krepšinį žaisti, ir kaip namą pastatyti, ir kaip briedį iš miesto išvaryti.

Gamtosaugininkai bandė juos išvaryti iš miesto, bet visi trys naktį grįžo į tą pačią vietą, dieną ramiai pratūnojo, o kai atėjo kita naktis, jie išėjo patys.

Tada V. Marozas suprato, kad nereikia briedžių gainioti, junginėti sirenų. Ir dabar, kai briedžiai atklysta, jis laikosi nuostatos gyvūnams netrukdyti, jų netrikdyti.

Pasak gamtosaugininko, labiausiai pakenkia tie, kuriems labai įdomu kuo arčiau prieiti, gainioti, o sirenos ir švyturėliai gyvūną dar labiau gąsdina. Jis pasibaido, šoka bėgti.

„Briedis yra didelis gyvūnas, jo nesugausi. Prieš porą metų Malūno parke didžiulį besiblaškiusį briedį užmigdė iš Kauno atvažiavę specialistai. Jį nuvežėme į mišką ir paleidome. Šį kartą irgi bandėme derinti taip daryti, bet kažkodėl mums sunkiai sekėsi susikalbėti, gyvūnų globėjai atsisakė tai daryti. Užmigdymas yra veterinarų reikalas, tik jie apmokyti tai daryti ir turi tam tinkamų vaistų. Todėl tikėjomės, kad naktį jis išeis. Jam nebuvo lūžusi koja, nebuvo jis ir kitaip smarkiai sužeistas. Mieste medžioti draudžiama, sužeistą gyvūną galima tik užmigdyti, kitaip tariant, nutraukti jo kančias. Bet nepavyko susitarti, kad tai būtų padaryta. Galvojome, gal jį bent primigdys, kad išgabentume jį į mišką“, – detalių atskleidė V. Marozas.

Baigtis: užvakar ryte Sportininkų gatvėje prie 11-ojo namo žmonės rado briedį jau nebegyvą. / Dienraščio „Klaipėda“ skaitytojos nuotr.

Kas atitolo nuo realybės?

Viešosios įstaigos „Būk mano draugas“, laimėjusios konkursą padėti beglobiams ir laukiniams gyvūnams, vadovė Galina Kučinskienė vakar neslėpė įtūžio. Ji pasakojo, kad įmonės darbuotojai prašė žmones ir policininkus negąsdinti briedžio.

Pasak G. Kučinskienės būtent gamtosaugininkas aktyviai stengėsi varyti briedį. Šis asmuo gyvūnų prieglaudos darbuotojams neprisistatė.

„Mes galime tik pasiimti gaišeną. Mieste ar gyvenvietėje neturime teisės šaudyti migdomaisiais užtaisais. Net jei gyvūnas mirtinai sužalotas, mieste joks medžiotojas neturi teisės išsitraukti šautuvo. Už tai netektų licencijos ir gautų tūkstantinę baudą. Įstatymas yra netobulas, turi būti sukurta konkreti tvarka, kaip tokiais atvejais elgtis. Aplinkosaugininkai verčia mane keiktis, man atrodo, jie neturi smegenų. Jie visiškai atitolę nuo realybės. Maldavome palaukti tamsos, o jis paėmė ir pabaidė vargšą gyvūną. Viskas yra užfiksuota. Tokioje situacijoje jie nieko – nei pagelbėti, nei priimti racionalų sprendimą negeba“, – piktinosi G. Kučinskienė.

Ne pirmas kartas

„Blogiausia yra, kai skambina žmonės ir piktinasi, kad mes nieko nedarome. Jei jie žinotų, kad nieko nereikia daryti, nebūtų ir tokių baigčių kaip sekmadienį. Viskas ne taip paprasta, kaip gali iš pirmo žvilgsnio atrodyti. Komentarai socialiniuose tinkluose rodo, kad žmonės išklysta iš racionalaus mąstymo ribų. Kažkokio algoritmo sukurti neįmanoma, nes tada visuomenei atrodys, kad specialiosios tarnybos nieko nedaro. Žmonės paprastai viską geriausiai žino: ir kaip krepšinį žaisti, ir kaip namą pastatyti, ir kaip briedį iš miesto išvaryti“, – svarstė V. Marozas

Briedžių populiacija Lietuvoje pastaruoju metu yra padidėjusi, todėl padidintas ir jų medžioklės limitas. Briedžiai yra migruojantys gyvūnai, jie pajuda pavasarį ir rudenį.

Valstybinės miškų urėdijos Kretingos padalinio vadovas Tomas Zaleckis tikino – nors pastaruoju metu briedžių yra padaugėję, mieste galą gaunančių gyvūnų labai gaila. Šių miško karaliais vadinamų gyvūnų miškuose esą daugėja nežymiai.

Klaipėdoje pamatyti briedį – jokia naujiena. Kai kurių jų baigtis – liūdna. Vienas žuvo, kai peršoko viaduko Herkaus Manto gatvėje atitvarą ir susilaužė kojas, kiti keli žuvo judriuose keliuose prie uostamiesčio.

Lesina lyg paukštyne

Šilutės pl. 34–36 namų gyventojai jau ne kartą pastebėjo, kad iš trečio arba ketvirto aukšto skraido batono gabalai ir kitos maisto atliekos, kuriuos gaudo aplink skraidžiojantys kirai, varnos.

„Jau ne kartą teko kalbėtis su senole, kuri maitina paukščius, bet ji nesupranta, kad lesinti paukščius – draudžiama. Kirai, kurie pagal savo dydį jau primena vištas, ne tik teršia balkonų langus, bet ir skleidžia erzinantį triukšmą. Be to, baisu balkoną palikti pravirą, nes gali įskristi ir pagriebti kokį daiktą“, – skundėsi vienas Šilutės pl. 36 gyventojas.

Sprendimas: prie daugiabučių vis atskrendančių kirų maitinimas patinka toli gražu ne visiems. Su realia gamtosauga toks veiksmas tikrai niekaip nėra susijęs. Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Ką blogo darau?“

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai priminė, jog gyventojai, matydami, kad kirai yra lesinami daugiabučių namų kiemuose, gali apie tai pranešti šiam skyriui elektroniniu paštu.

Tačiau ne visi gyventojai nori skųsti savus kaimynus, ypač garbaus amžiaus moterį, kuri įsitikinusi, kad elgiasi nepiktybiškai ir paukščiams nori tik gero.

„Jos argumentai visada vienodi: „Ką tokio blogo aš darau?“ Tad ar yra vilčių, kad toks žmogus susiprotės?“ – klausė klaipėdietis.

Paukščiai turi susirasti maisto savo aplinkoje.

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas įspėjo, kad batono gabalai ir panašios maisto atliekos tikrai nėra natūralus maistas paukščiams.

„Paukščiai turi susirasti maisto savo aplinkoje. Jeigu konteineriai bus uždaryti, jeigu nebus atliekų, kuriomis galėtų misti, tada išsispręs triukšmo ir teršimo po balkonais klausimas. Čia, sakyčiau, elementaru. Paukščių pritraukimas prie nenatūralaus maisto sudaro nepatogumų, nėra gerai tiek gyventojams, tiek paukščiams“, – pažymėjo V. Marozas.

Pasak jo, jei moteriškė ir toliau maitins paukščius, jų populiacija didės, nes paukščiams nebeliks paskatų kur nors toliau skristi.

Vitalis Marozas. Vytauto Petriko nuotr.

Mėtyti maistą draudžiama

Ką daryti gyventojams, kurie suvokia, kad paukščiai daugiabutyje arba šalia jo gali pradėti sukti lizdus?

Pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą, draudžiama tyčia naikinti arba pažeisti laukinių paukščių lizdus ir kiaušinius.

Gyvūnų laikymo Klaipėdos savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašas numato, kad draudžiama šerti bepriežiūrius, bešeimininkius, laukinius gyvūnus viešosiose, bendrojo naudojimo vietose ar patalpose, daugiabučių gyvenamųjų namų balkonuose, tuo tikslu mėtyti maistą, jo likučius iš balkonų, pro langus ar panašiai.

„Vandens paukščius galima lesinti vandens telkinių pakraščiuose, šiems pasidengus ledu. Kitus laukinius paukščius, išskyrus balandžius, galima lesinti tik žiemą tinkamu lesalu, jei tam tikslui įrengiamos ir prižiūrimos lesyklėlės bei nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai“, – teigė minėto skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas.

Nustačius pažeidimą taikomos Administracinių nusižengimų kodekso 346 str. numatytos sankcijos – bauda nuo 30 iki 120 eurų.

Jeigu žmogus nori rūpintis, būti reikšmingas, gal jis norėtų savanoriauti gyvūnų globos organizacijoje?

Nori jaustis reikšmingi

Psichologas, psichoterapeutas Gediminas Navaitis teigė, kad paukščius nuolat maitinantys asmenys dažniausiai yra vienišiai, kuriems ši veikla – būdas pasijusti geru, reikšmingu.

„Žmogaus elgesys nepriklauso nuo vieno motyvo. Manyčiau, kad čia yra svarbus pagrindinis motyvas – pasijusti geru ir svarbiu, kad galiu kažkuo pasirūpinti, pamaitindamas paukščius. Dalis nuolatos juos maitinančiųjų yra vieniši, dažnai vyresnio amžiaus žmonės“, – pastebėjo psichologas.

Anot jo, užuot konfliktavus su kaimynu, reikėtų pasiūlyti kokią nors veiklą, susijusią su gyvūnų globa.

„Nereikia ko nors minėti, reikia kažką pasiūlyti. Jeigu žmogus nori rūpintis, būti reikšmingas, gal jis norėtų savanoriauti gyvūnų globos organizacijoje? Galbūt galima būtų maistą surinkti, kad taip galėtų prisidėti prie rūpinimosi gyvūnais. Tokiu būdu, užuot darę kažką ne visai priimtino, darytų tai, kas priimtina ir gal net svarbu. Tokiu atveju, manyčiau, tokiam žmogui būtų gerai duoti kokį nors ženklelį, kad jis yra gyvūnų globėjas, ir įtraukti jį į tą veiklą. Veiklą galima įvairiai organizuoti. Nepamirškime, kad kalbame apie tuos, kurie tai daro ne atsitiktinai, o nuolatos, sistemingai. Vadinasi, jie nori veiklos. Tai kodėl jiems jos nepasiūlius?“ – svarstė G. Navaitis.

Vaikštinėjęs netoli Malūno tvenkinio ir išvydęs nuvirtusius medžius vyriškis ėmė svarstyti, kur reikėtų kreiptis, kad bebrai būtų išprašyti.

"Kieno turėtų būti rūpestis Malūno tvenkinio aplinkoje įsiveisusi bebrų šeimyna, sėkmingai verčianti medžius? Kuri tarnyba turėtų tuo pasirūpinti? Gaila, kad tvenkinys liks be medžių. Ateis pavasaris ar vasara ir teks žiūrėti į nugraužtus stiebus. Dabar medžiai virsta tiesiog į vandenį. Kas pasirūpins, kad tai nevyktų?" – klausė Antanas.

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas neslėpė, kad tokie gyventojų pasipiktinimai stebina.

Įdomu, ką tie bebrai tokio blogo daro?

"Pasakyčiau už bebrą, ką jie dabar galvoja – "kaip būtų gerai, jei čia tų žmonių nebūtų". Tokie skundai mane truputį glumina. Įdomu, ką tie bebrai tokio blogo daro? Jeigu jiems ten tinkama terpė gyventi, jie gali gyventi, bet jeigu kyla grėsmė žmonių sveikatai, saugumui, yra galimybė tų bebrų populiaciją truputį išretinti", – teigė pašnekovas.

Tik įvertinus, ar iš tiesų kam nors kyla grėsmė, patariama kreiptis į Klaipėdos valdininkus.

"Klaipėda priklauso miesto savivaldybei. Jeigu ji matytų, kad bebrai daro kažką blogo žmonių saugumui ar sveikatai, savivaldybė su motyvuotu prašymu, nuotraukomis galėtų kreiptis į mūsų departamentą, kad bebrai būtų iš ten pašalinti. Galbūt medžiotojams, kurie turi teisę medžioti, leistume juos sumedžioti spąstais. Tokia yra procedūra, kai plotas – nemedžiojamas. O šiaip savivaldybė yra miesto šeimininkas, kuris ir sprendžia tokius dalykus", – tikino V.Marozas.

Nustačius, kad jokio pavojaus nėra, patariama leisti gyvūnams tiesiog ramiai gyventi.

"Nieko bebrai nedaro – vieną kitą medį nugraužia, bet juk ir bebrams ką nors reikia daryti", – šmaikštavo V.Marozas.

Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadovas Aleksandras Siakki pats matė ir nufilmavo jauną briedį, ramiai pėdinantį apsnigta Melnragės gatve, kurią iš abiejų pusių juosia privačių namų tvoros.

A.Siakki pasakojo matęs tą patį briedį vaikštinėjantį pajūrio kopomis.

Neilgame vaizdo įraše matyti, kad gyvūnas dar nėra pasiekęs brandos, yra mažesnis nei suaugęs briedis, bet pakankamai didelis, kad galėtų pasirūpinti savimi.

Vairuotojai socialiniuose tinkluose dažną dieną įspėja vieni kitus atsargiai vairuoti, nes prie kelio stovi ir neryžtingai dairosi jaunas briedis. Kas žino, kada jam šaus į galvą perbėgti gatvę.

Mes, žmonės, esame tie, kurie trukdo miško žvėrims gyventi. Jie čia gyvena ilgiau nei žmonės, čia turi migracijos kelius.

Vieni komentuotojai grožisi, kiti norėtų gelbėti, veikiausiai per anksti be mamos likusį gyvūną.

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas tikino pirmą kartą iš žurnalistų išgirdęs apie Melnragės briedžiuką, bet primygtinai prašė jo negelbėti.

"Visiems panašiais atvejais sakau: "Nelįskite. Mes, žmonės, esame tie, kurie trukdo miško žvėrims gyventi. Jie čia gyvena ilgiau nei žmonės, čia turi migracijos kelius. Jis nueis, kur jam reikia, juk tai migruojantys gyvūnai. Jei briedis pasiklydo ir nuėjo į gyvenamųjų namų kvartalą, nereikia jo baidyti ir maitinti. Jokiu būdu. Tiesiog reikia nieko nedaryti. Iš tolo grožėkitės, žiūrėkite, kaip atrodo gyvūnas, ir tai viskas", – primygtinai patarė V.Marozas.

Gali būti, kad briedžiuko motina žuvo po automobilio ratais, o gal jos buvo kitas likimas. Gamtosaugininkas patikino, kad toks jau ūgtelėjęs žvėris išgyvens pats. Jam nereikia jokios pagalbos.

"Briedžiai yra medžiojamieji gyvūnai. Nežinome, koks bus jo likimas, bet nereikia jam trukdyti ir nėra ko skambinti pavojaus varpais. Jam nieko blogo neatsitiko, jis tiesiog netyčia priklydo. Blogiausia, kas jam gali atsitikti, – susidūrimas su automobiliu. Čia nieko nepadarysi. Jei jį užmigdysi ir nuveši kitur, jis vėl gali ateiti. Tai yra gyvūnijos pasaulis, į kurį nereikia kištis", – aiškino gamtosaugininkas.

Kelių policininkai pataria tiesiog mažinti greitį tamsiuoju paros metu važiuojant pro miškus, kuriuose gausu laukinių gyvūnų.

Dviem medžiotojams atsakomybės išvengti nepavyks – teks atlyginti daugiau nei 3 tūkst. eurų gamtai padarytą žalą ir kiekvienam sumokėti baudą iki 1 800 eurų.

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, gavę informacijos, kad dar 2020 m. lapkričio mėnesį vykusios medžioklės metu sumedžioti šernai gali būti neįrašyti į medžioklės lapą, nedelsdami patikrino šią informaciją. Aplinkosaugininkai nustatė, kad Šilalės rajone per medžioklę su varovais sumedžioti trys šernai nebuvo įrašyti į medžioklės lapą.

Medžiotojai tarpusavyje susitarė šių šernų neįrašyti į medžioklės lapą, kad nereikėtų atlikti afrikinių kiaulių maro tyrimo.

Abiem medžiotojams surašyti administracinių nusižengimų protokolai ir gresia baudos nuo 800 iki 1800 eurų. Taip pat paimti šautuvai, kuriais buvo sumedžioti šernai, ir automobilis „Hyunday Galloper“, kuriuo buvo gabenami neteisėtai sumedžioti gyvūnai. Pažeidėjams teks atlyginti 3 139,83 eurų žalą laukinei gyvūnijai.

„Po šio įvykio geriausia pacituoti Medžioklės taisykles: „Jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus, išskyrus duomenis apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus, šernų amžių ir lytį, nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, šie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai.“ Taigi neverta gudrauti dėl laimikio, nes galite susigadinti reputaciją, prarasti teisę medžioti, šautuvą ir net automobilį“, – teigia Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas.

Taršos neįtaria

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas tikino, jog pranešimą apie kritusias žuvis gavo pirmadienį.

"Pranešta, kad ties Kairių gatve, Kuršių marių pakrantėje, yra kritusių žuvų. Važiavau pats apžiūrėti situaciją tiek pirmadienio vakarą, tiek antradienio rytą. Per naktį nepadaugėjo žuvų, panašu, jog kai kurios ten kritusios dar prieš savaitę" – aiškino V.Marozas.

Kol kas įtarimų, jog žuvys gaišta dėl kažkokios taršos išmetimų į vandenį, nėra.

Specialistai įtaria, jog žuvų kritimą paskatino suvešėję melsvadumbliai.

"Kol kas įtarimų, jog žuvys gaišta dėl kažkokios taršos išmetimų į vandenį, nėra. Nors vandens tyrimus prašysiu atlikti. Nepanašu, jog priežastis – teršalai. Nors žmonėms dabar tai labai aktualu ir skaudu. Kiekvieną pavasarį pasitaiko melsvadumblių suvešėjimų. Vienais metais pasitaiko gausesni žuvų kritimai, kitais metais – mažesni", – aiškino V.Marozas.

Aplinkosaugininkai pastebėjo, jog daugiau kritusių žuvų pastebėta žemyniniame marių krante.

"Vyravo vakarų vėjai. Vaizdas nėra geras. Kadangi vėjai sunešę žuvis į vieną kranto pusę, žmonėms kyla nemalonus įspūdis", – pastebėjo V.Marozas.

Vitalis Marozas. Vytauto Petriko nuotr.

Masiškai krenta karšiai

Jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė kėlė dar vieną versiją, kodėl krenta žuvys.

"Kiek mačiau, šiemet kritusių žuvų tikrai yra daug. Tačiau tarp jų daugiausiai yra karšių. Tai yra dviejų metų amžiaus karšiai. Bet jie tokie išsekę ir liesi, kad panašu, jog vis tik žuvys sunkiai išgyveno žiemą, nors jos ir nebuvo. Kritę karšiai, panašu, nesimaitino kelis mėnesius. Sunku nuspėti, kokios priežastys tai lėmė. Arba jie buvo prisirinkę ligų, arba jiems nepavyko išgyventi žiemą, nors ji buvo šilta. Gali būti, jog žuvys rudenį nespėjo įmisti", – pastebėjimais dalijosi R.Dailidė.

Muziejaus biologas kritusių žuvį tikino radęs net ir jūros pakrantėje.

"Srovės jas išneša pro uosto vartus į jūrą. Vadinasi, kritusių žuvų bus ir paplūdimiuose. Tai nėra kuo nors ypatinga situacija, pavasarinių kritimų pasitaiko, tačiau po įmonės "Grigeo" skandalo aš atidžiai stebiu situaciją ir man labai įdomu, kas bus šiemet", – kalbėjo R.Dailidė.

Badas – dėl šilumos

Gamtininkas aiškino, jog melsvadumblių suvešėjimui nebūtinai reikia šilto vandens.

"Jiems reikia saulės ir maisto medžiagų. O saulės šiomis savaitėmis buvo. Tačiau pats vanduo dar yra labai šaltas, žuvys nesimaitina. Tai reiškia, kad jos yra nusilpusios. Tačiau situacija labai paradoksali – ką tik stebėjome tiek pamaryje, tiek nerijoje didžiulius uodų trūklių spiečius. Atrodytų, žuvims tai galėjo būti puota, visos marios buvo pilnos uodų trūklių lervų, bet žuvys nesimaitino, nes buvo šalta. Marios neįšilusios", – sava įžvalga dalijosi R.Dailidė.

Jis prisiminė, jog prieš keletą metų krantus buvo nukloję ešerių kūnai.

"Tada tai reiškė, jog ešeriai išneršė ir buvo nusilpę. Šiemet nematyti jų tarp kritusių žuvų, spėju, kad bus visai sėkmingai išneršę", – mano R.Dailidė.

2011 metais jūros pakrantėje buvo rastos tonos kritusių brėtlingių.

"Lašiša 2019" – migruojančių neršti ir neršiančių lašišų bei šlakių apsaugai skirta akcija šiemet vyksta dviem etapais. Pirmasis etapas "Migracija" – nuo rugpjūčio 3 d. iki rugsėjo 31 d. Antrasis etapas "Nerštas" prasidėjo spalio 1 d. ir truks iki gruodžio 1 d.

Per šią akciją aplinkosaugininkai bendradarbiauja su policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir kitomis tarnybomis, neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais bei visuomeninėmis organizacijomis.

Iš viso per pirmąjį akcijos etapą nustatyti 95 mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimai, iš jų 14 – šiurkščių.

Taip pat nustatyti trys verslinės žvejybos pažeidimai ir daugiau kaip 90 kitų aplinkos apsaugos pažeidimų.

Taip pat nustatyti trys verslinės žvejybos pažeidimai ir daugiau kaip 90 kitų aplinkos apsaugos pažeidimų.

Daugiausia pažeidimų (net 133) išaiškinta Klaipėdos regione. Aplinkosaugininkai iš pažeidėjų čia paėmė tris valtis, 17 mėgėjų žvejybos įrankių ir 63 ne mėgėjų žvejybos įrankius.

"Šiurkštus pažeidimas yra brakonieriavimas, kai žvejojama ne mėgėjiškos žūklės įrankiais, o statomais tinklais. Tokie buvo trys atvejai. Tačiau lašišų tinkluose neradome, tik vieną lydeką. Net jei nėra sugautų žuvų, bauda skiriama bet kokiu atveju, tik neskaičiuojama žala gamtai. Tarp tų pričiuptų pažeidėjų vienas buvo nuolatinis "klientas", kiti dar buvo neįkliuvę. Mūsų reikalas – juos sulaikyti, jų reikalas – nuo mūsų pabėgti. Ta abipusė kova šiuo metu ir vyksta", – kalbėjo Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas.

Visiems pažeidėjams už neleistinu metu sugautą lašišą gresia baudos nuo 120 iki 300 eurų ir pažeidimo įrankių konfiskavimas.

Taip pat už kiekvieną sugautą lašišą ar šlakį skaičiuojama 580 eurų žala žuvų ištekliams.

Per piką – į Liepų gatvę

"Mūsų nuveikimas jų labui buvo nieko neveikimas, – paaiškino V.Marozas, paklaustas, kaip trečiadienį gelbėjo briedę su dviem briedžiukais.

Laukinio žvėries patelė su mažyliais nuo ankstaus ryto kelias valandas blaškėsi vienoje judriausių uostamiesčio magistralių – Liepų gatvėje, kol buvo uždaryta įmonės teritorijoje.

Ne mažiau problemų kilo vėlų vakarą pliaupiant lietui žvėris išprašant iš tvora aptvertos įmonės valdų.

Daugybė klaipėdiečių prieš 8 val. ryto skubėjo skambinti pagalbos telefonu 112, norėdami pranešti, kad važiuojamąja gatvės dalimi ties įmonės "Gilė" klientų aptarnavimo centru geležinkelio link eina briedė su jaunikliais.

Skambinę žmonės tikino, kad gyvūnai kelia pavojų. Liepų gatvėje pakeliui į miestą buvo susidariusi automobilių kamšatis.

Dar daugiau žmonių stabdė automobilius ir telefonais fotografavo gyvūnus.

Briedžiai perėjo gatvę per pėsčiųjų perėją, tada šoko į įmonės "Viremida" nugriautų statinių plotą, ten blaškėsi, vėliau perėjo gatvę atgal.

Esama duomenų, kad briedė peršoko įmonės "Intrac" teritoriją juosiančią tvorą, vienas briedžiukas pasekė jai iš paskos, kitas liko anapus.

Briedė išėjo iš įmonės kiemo, o po poros valandų grįžo ir bandė rasti tą vietą, per kurią buvo įšokusi, bet tvora jau buvo sutaisyta.

Prieš pat 11 val. policijai pranešta, kad briedžių šeimyna uždaryta bendrovės kieme.

Pagelbėti gyvūnams bandė ir policininkai. Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus viršininko Virginijaus Zubausko duomenimis, pareigūnai čia užgaišo porą valandų.

Išgąsdino sirenos ir švyturėliai

V.Marozas susitarė su policininkais, kad pareigūnai vakare, sutemus, kuriam laikui uždarys eismą Liepų gatvės dalyje.

Kaip ir prognozavo gamtosaugininkas, sutemus briedė priartėjo prie įmonės vartų, atrodė, kad, vos juos atvėrus, žvėris išeis iš teritorijos ir patrauks savais keliais.

Bet tuo metu, o tai buvo prieš 21 val., į Liepų gatvę su švyturėliais ir sirenomis atskubėjo policininkai.

Išsigandusi tokių iliuminacijų ir negirdėtų garsų briedė su savo atžalomis patraukė už įmonės pastato. Čia ji ieškojo išėjimo iš aptvaro.

Akliname kiemo užkampyje gyvūnas vis stengdavosi apginti mažylius. Prisiartinti prie jo nebuvo įmanoma.

Žmonės mėgino briedę pabaidyti keldami triukšmą už tvoros, bet patelė neleido prisiartinti ir kanopomis spardė žemę, kėlė grėsmę.

Nesuprato, kas vyksta

Policininkai tuo metu ėmėsi veiksmų – automobiliams neleido išvažiuoti iš miesto ir įvažiuoti į Klaipėdą.

Patrulių rinktinės ir Kelių policijos ekipažai užtvėrė nemažą gatvės dalį prie įvažos į įmonę "Klaipėdos mediena" (Liepų g. 68 A) iki "Betono centro" (Liepų g. 85).

Vairuotojai nesuprato, kas vyksta, manė, kad policininkai vykdo reidą.

Tik privažiavę prie pat skersai gatvės stovinčio policijos automobilio ir išvydę aktyviai mojuojančius pareigūnus suko atgal. Bandymai klausti, kaip išvažiuoti iš miesto, neturėjo prasmės.

Žvarbaus vėjo šuorai, lietaus pliūpsniai ir intensyvus eismas policininkams neleido ilgai aiškinti apie situaciją.

Panašiai sutrikę buvo ir į Klaipėdą bandę įvažiuoti vairuotojai. Apie valandą pravažiuoti leista tik autobusams.

Kiaurai peršlapę pareigūnai į policijos komisariatą grįžo 21.30 val.

Tada gyvūnai dar tebebuvo įmonės "Intrac" teritorijoje.

Išvažiuodami policininkai paprašė "Nuaro" darbuotojų pranešti jiems apie briedžių išvarymo operacijos baigtį.

Tada vargu ar kas numanė, kad viskas užsitęs dar kelias valandas.

Namo grįžo po vidurnakčio

Įmonės "Intrac" serviso vadovas Nerijus Narmontas pasakojo briedžius bandęs išvaryti drauge su trimis "Nuaro" vaikinais.

Vaikus ginanti patelė galėjo pasielgti neprognozuojamai.

"Prie briedžio prieiti nebuvo įmanoma. Patelė pradėjo mus gąsdinti. Teko laukti, kol išeis iš užkaborio. Galiausiai nutipeno ant žolynėlio, prie ekskavatorių ir pradėjo ruoštis nakčiai, atsigulė. Įjungiau traktorių, maniau, pavyks ją pavaryti išėjimo link, bet gyvūnai ir vėl pasislėpė už pastato. Žmogui ten eiti būtų pavojinga, nes vaikus ginanti patelė galėjo pasielgti neprognozuojamai. Bandėme belsti į tvorą pagaliais, bet žvėris gąsdino mus, kad nelįstume prie vaikų. Taip gyvūnai ten tūnojo gal valandą. Kai viskas aprimo, visi trys briedžiai išėjo į poligoną, aš traktoriumi uždariau tą įėjimą", – vėlyvo vakaro nuotykius prisiminė N.Narmontas.

Briedė dar apie valandą sukinėjosi įmonės teritorijoje netoli vartų, bet į laisvę neskubėjo.

Galiausiai ji išpėdino per vartus. Briedžiukai paskui mamą neskubėjo. Pamačiusi, kad mažieji nesiskubina, motina grįžo.

N.Narmontas dar kartą įjungė traktorių, teko gyvūnus truputį pagąsdinti ir tik tada visi trys išėjo. Laikrodis jau rodė po vidurnakčio.

"Nuaro" vaizdo įrašas:

Visi trys žvėrys nuėjo palei "Klaipėdos medienos" teritoriją Garažų gatvės ir Autobusų parko link, tai yra į miesto centro pusę.

Tik tada "Intrac" darbuotojas galėjo užrakinti vartus ir įjungti signalizaciją.

"Pasijautėme spektaklio dalimi. Dieną galėjome imti bilietus už lankymą. Bet tai tik juokai. Negaliu pasakyti, kad dėl briedžių buvo sutrikdytas įmonės darbas, bet šiokių tokių nepatogumų buvo. Iš Lenkijos mums turėjo atvežti naują techniką, vilkiką krauti buvo nejauku, nesaugu, gyvūnas gina savo vaikus. Penktą valandą baigėme darbą, bet man diena baigėsi gerokai po vidurnakčio. Nedarau iš to problemos, tai buvo pirmas kartas, tikiuosi, paskutinis. Svarbu, kad briedė ir jos vaikai liko gyvi", – trečiadienio įvykius prisiminė N.Narmontas.

Gyvūnus matė ir naktį

Kur gyvūnai patraukė toliau, galima tik spėlioti.

Faktas, kad praėjus bene valandai po šių įvykių klaipėdiečiai vėl skambino bendruoju pagalbos telefonu ir prašė "Nuaro" telefono.

Buvo jau gūdi naktis, kai gyvūnų prieglaudos darbuotojams prisiskambinę žmonės teigė mieste matantys tris briedžius. Žmonėms pasakyta, kad apie šią šeimyną yra žinoma, kad nieko nereikia daryti, gyvūnams netrukdyti ir leisti jiems ramiai eiti savo keliu.

Belieka viltis, kad dar metus savo dvynukus globosianti briedė saugiai pasiekė mišką.

Apie tai vakar neturėjo žinių ne tik policija ar gyvūnų prieglaudos "Nuaras" darbuotojai, bet ir pagrindinis miesto gamtosaugininkas V.Marozas.

N.Narmontas su V.Marozu tą dieną bendravo tik telefonu. Gamtosaugininkas patarė palaikyti gyvūnus uždarytus įmonės kieme iki tamsos, o tada plačiai atverti vartus, tikintis, kad jie išeis patys.

N.Narmontas pradžioje nebuvo nusiteikęs iki sutemų laukti, kol miško gyvūnai teiksis išeiti.

"Galėjau nusispjauti, užrakinti kiemą ir kitą dieną išleisti briedžius į miesto chaosą. Vėliau geranoriškai susitarėme. Keista tik tai, kad visi plušome, tik gamtosaugininkai nepasivargino atvažiuoti", – stebėjosi įmonės atstovas.

Egzaminavo medžiotojus

V.Marozo telefonas kaito nuo skambučių nuo pat trečiadienio ryto. Tačiau tądien iki darbo dienos galo jis buvo labai užimtas – vadovavo medžiotojų egzaminų komisijai.

Kiti Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, pasak V.Marozo, turėjo suplanuotas laisvas dienas arba ilsėjosi po reidų.

Gyvūnų instinktus ir įpročius gerai žinantis gamtosaugininkas spėjo, kad briedžių šeimyna nespėjo išeiti iš miško.

Mat būtent dabar vyksta rudeninė briedžių migracija, jie ieško saugios vietos žiemoti.

Trys milijonai lietuvių yra ne tik krepšinio, bet ir briedžių migracijos bei gelbėjimo ekspertai.

"Trys milijonai lietuvių yra ne tik krepšinio, bet ir briedžių migracijos bei gelbėjimo ekspertai. Man keisti komentarai, kad žvėris reikėjo migdyti ar pasielgti kažkaip kitaip. Iš tikrųjų nereikėjo visiškai nieko daryti, – tikino V.Marozas. – Mano darbas buvo konsultuoti. Skambino televizijos, policija, "Nuaras", atrodė, kad atsitiko pasaulio pabaiga. Aš nemačiau visiškai jokios tragedijos. Briedžiai kaip ateina, taip ir išeina, jiems tiesiog nereikia trukdyti. Tokios situacijos kartojasi kasmet, bet scenarijaus, veiksmų plano sukurti negalima. Mieste važiuojama automobiliais tik 50 kilometrų per valandą greičiu, tad yra visos galimybės saugiai sustoti. Tai mes trukdome briedžių migracijai, o ne briedžiai trukdo mums. Laukinių gyvūnų migracijos keliai susiformavo per šimtus metų."

Gamtosaugininkas reiškė padėką įmonės "Intrac" darbuotojams. Esą būtent todėl, kad jie uždarė gyvūnus įmonės kieme, jų neteko gainioti po gatves, stabdyti mašinų.

V.Marozas patikino, kad šis įvykis tapo pamoka, kaip koordinuoti veiksmus. Jis pripažino, jog didžiausia klaida, kad pats nebuvo įvykio vietoje.

Medžiotojų egzaminas baigėsi darbo dienos pabaigoje, tačiau po to gamtosaugininkas nesuskubo į pagalbą. Jis konsultavo telefonu ir labai džiaugėsi, kad viskas puikiai pavyko.

"Jei ne egzaminas, visą dieną būčiau buvęs vietoje, aiškinęs, kad nieko nedarytų, vyčiau nuo vartų, būčiau gelbėjęs briedžius, ne žmones", – pabrėžė V.Marozas.

Prieš kelerius metus Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vadovas su talkininkais bandė išvaryti iš miesto tris jaunus briedžius ir jiems tai buvo bepasiseką, bet prieš žvėris išdygo triukšminga kompanija, juos išbaidė, ir gyvūnai išsiskaidė po kiemus. Taip operacija patyrė fiasko.

Papildyta

Pasak gyvūnų globos draugijos „Nuaras“ administratorės Gintarės Liutkuvienės, ši briedė su savo mažyliais tampa žmonių galvos skausmo priežastimi ne pirmą kartą. Bene kovo mėnesį žmonės priglaudė, kai tada atrodė, be mamos likusius du briedžiukus. Vienu metu gimę jaunikliai – retas atvejis briedžiams. Žmonės apie rastus gyvūnus pranešė „Nuarui“, netrukus gyvūnų prieglaudos darbuotojai juos paėmė.

Briedžiukai buvo dar visai maži ir nebijojo žmonių. Pamaitinę juos gyvūnų saugotojai nusprendė grąžinti į natūralią gamtą, tikintis, kad atsiras jų mama.

"Nuaro" vaizdo įrašas:

Mažyliai nugabenti į mišką prie Vasaros estrados. Jie ten gulėjo visą dieną iki vakaro.

„Mes atvažiuodavome kas kelias valandas patikrinti, bet iki pat vakaro vis rasdavome juos gulinčius, briedė nesirodė. Kitą rytą pamatėme labai keistą vaizdą – briedžiukų nebebuvo, o ta vieta, kur juos palikome buvo ištrypta ir ištrinta iki plikos žemės. Nutrinti buvo ir aplinkiniai medžiai. Supratome, kad briedė rado savo jauniklius ir ilgai vargo, kol panaikino žmonių kvapą. Žvėrys gali nepriimti ar net nudobti kitaip kvepiančių mažylių. Tai yra instinktai“, – pasakojo G.Liutkuvienė.

Specialistai beveik įsitikinę, kad pavasarį žmonių priglausti briedžių jaunikliai yra tie patys, kurie trečiadienį su motina vaikštinėjo Liepų gatve ir sukėlė žmonėms daug rūpesčių.

Šeštadienį rytiniame Klaipėdos pakraštyje, ties viena įmone žmonės upės paviršiuje pastebėjo teršalų dėmę ir suskubo šia žinia pasidalinti socialiniame tinklalapyje.

Klaipėdos gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas tikino tokios informacijos šeštadienį nesulaukęs. Mat jau yra įprasta apie panašius dalykus pranešti bendruoju pagalbos telefonu, o centro darbuotojai praneša žinia apie gamtos taršą visą parą budintiems gamtosaugininkams.

Kovo 18 dieną budėjo būtent V.Marozas, tačiau jo per visą dieną žinia apie taršą upėje nepasiekė.

Gamtosaugininkas spėliojo, ar negalėjo nešvarumai į Dangę patekti prapliupus pirmam smarkesniam lietui. Tada nuo gatvių vanduo per vamzdžius nuteka į upę. Gali būti, kad po žiemos pirmasis stipresnis lietus nuplovė ir dalį automobilių paliekamų teršalų.

V.Marozas nesiėmė spręsti, ar ir šį kartą atsitiko būtent taip. Sekmadienį šviesiu metu jis ketino apžiūrėti nurodytą vietą ir ieškoti taršos šaltinio.