Susitikime su Sakartvelo parlamento pirmininku prezidentas pabrėžė, kad sėkmingos euroatlantinės integracijos sąlyga yra reformų, pirmiausia rinkimų ir teisės sistemų, įgyvendinimas.

„Teisinga ir nepriklausoma teisės sistema, kaip ir demokratinė ir skaidri rinkimų sistema yra būtinos bet kuriai narystės Europos Sąjungoje siekiančioje valstybėje. Sveikinu Sakartvelo politines jėgas pasiekus balandžio 19 d. susitarimą ir taip užbaigus politinę krizę bei užtikrinus stabilumą šalyje“, – sakė prezidentas.

Valstybės vadovas pabrėžė, kad dabar ypač svarbu, kad visos politinės partijos žmonių interesus iškeltų aukščiau partinių ir kartu įgyvendintų susitarimo nuostatas, o parlamentui šiame procese tenka pagrindinis vaidmuo.

Atsakingo valdymo reformos, kova su dezinformacija, aplinkosaugos sprendimai – pirmiausia, depozito sistema ir energijos panaudojimo efektyvumo didinimas – yra sritys, kuriose galime ir norime dalintis savo gerąja patirtimi.

Pokalbyje su Sakartvelo ministru pirmininku prezidentas teigė, kad Lietuva yra pasirengusi tęsti bei plėsti bendradarbiavimą tam, kad pasidalintume savo sėkmės istorijomis eurointegracijos kelyje. „Atsakingo valdymo reformos, kova su dezinformacija, aplinkosaugos sprendimai – pirmiausia, depozito sistema ir energijos panaudojimo efektyvumo didinimas – yra sritys, kuriose galime ir norime dalintis savo gerąja patirtimi“, – sakė prezidentas.

Lietuvos institucijos Sakartvele yra laimėjusios 10 „dvynių“ projektų ir padeda šaliai stiprinti kibernetinį saugumą, valstybės tarnybą, konkurencijos agentūrą, vartotojų teises, elektroninių ryšių reguliavimą, miškų valdymą, energetikos ir vandens tiekimo kainų reguliavimą, ekstremalių situacijų valdymą, kraujo saugumo reglamentavimą, metrologiją ir standartizaciją.

Sakartvelas yra svarbiausias Lietuvos ekonomikos partneris Pietų Kaukaze. Nepaisant smūgio, kurį sudavė koronaviruso pandemija Sakartvelo ekonomikai, Lietuvos eksportas į šalį 2020 m. augo beveik 8 proc. Prezidento ir Sakartvelo ministro pirmininko susitikimo metu aptartos galimybės plėsti ekonominius ryšius.

„Pandemija trumpam buvo sustabdžiusi pasaulį, tačiau šiandien tie nutrūkę ryšiai vėl atsikuria – atnaujintas reguliarus skrydis iš Lietuvos į Sakartvelą yra to į normalų gyvenimą grįžtančio pasaulio simbolis ir, kartu, galimybė plėtoti turizmą“, – sakė prezidentas.

2019 m. Sakartvele lankėsi daugiau nei 22 tūkst. Lietuvos piliečių, o skrydžiai iš Vilniaus į Kutaisį buvo atnaujinti balandžio mėnesį.

Dvi dienas vyksiančio vizito tikslas – pareikšti paramą Sakartvelo euroatlantinės integracijos siekiams, reformų įgyvendinimui ir demokratijos įtvirtinimui, pranešė Prezidentūra.

Anot pranešimo, vizito metu prezidentas susitiks su Sakartvelo prezidente Salome Zurabišvili, šalies ministru pirmininku Irakliu Garibašviliu ir parlamento pirmininku Kakhaberu Kuchava, lankysis prie Rusijos okupuotų teritorijų Pietų Osetijoje.

Programoje taip pat numatyti susitikimai su vietos lietuvių bendruomene, Sakartvelo nevyriausybinių organizacijų atstovais.

Šalies vadovas bei pirmoji ponia turėtų susitikti ir su Sakartvelo ortodoksų bažnyčios patriarchu Ilja II.

Dianai Nausėdienei numatyta atskira vizito programa. Ji dalyvaus monumento Antanui Vilkutaičiui-Keturakiui atidengimo ceremonijoje, lankysis Sakartvelo technikos universiteto Lietuvių kalbos, kultūros ir švietimo centre, rašytojos Birutės Jonuškaitės knygos „Ūsuota Levuko istorija“ pristatyme.

Tai pirmasis oficialus G. Nausėdos vizitas į Sakartvelą. Su šios šalies prezidente šalies vadovas buvo susitikęs 2019 metais jai lankantis Lietuvoje.

Vizito metu G. Nausėda lankysis Rusijos okupuotose teritorijose Pietų Osetijoje, susitiks su Sakartvelo Prezidente Salome Zurabišvili, šalies ministru pirmininku Irakliu Garibašviliu ir parlamento pirmininku Kakhaberu Kuchava. Programoje taip pat numatyti susitikimai su vietos lietuvių bendruomene, Sakartvelo nevyriausybinių organizacijų atstovais.

Šalies vadovas su sutuoktine turėtų susitikti ir su Sakartvelo ortodoksų bažnyčios patriarchu Ilja II.

Poniai D. Nausėdienei numatyta atskira vizito programa. Ji dalyvaus monumento Antanui Vilkutaičiui-Keturakiui atidengimo ceremonijoje, lankysis Sakartvelo technikos universiteto Lietuvių kalbos, kultūros ir švietimo centre, rašytojos Birutės Jonuškaitės knygos „Ūsuota Levuko istorija“ pristatyme.

Tai pirmasis oficialus prezidento G. Nausėdos vizitas į Sakartvelą. Su šios šalies prezidente šalies vadovas buvo susitikęs 2019 m., kai ši lankėsi Lietuvoje.

Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad tikimasi šį „Lietuvai nedėkingą epizodą“ užglaistyti, o pats G. Nausėda neatmeta savo vizito į Sakartvelą galimybės. Tačiau, pažymi A. Skaisgirytė, nenorima to daryti „ant karštųjų“.

„Jo misija buvo lyg ir tarpininkavimo, tačiau išėjo taip, kad jis gana aiškiai užėmė paramos vienai politinei jėgai poziciją. Žinoma, tai nepadėjo tarpininkavimo misijai. Be to, valdančioji Sakartvelo partija labai jautriai suragavo į tokį kišimąsi į tai, ką Sakartvelas laiko savo vidaus reikalu. Tai tikrai nepadėjo išspręsti problemos“, – LRT radijui teigė A. Skaisgirytė, pažymėdama, kad pačią Ž. Pavilionio sukurtą situaciją laiko nedėkinga Lietuvai.

„Manome, kad pavyks šią labai nedėkingą Lietuvai epizodą kažkaip – nenoriu sakyti užglaistyti – bet taip yra“, – sakė prezidento patarėja.

Manome, kad pavyks šią labai nedėkingą Lietuvai epizodą kažkaip – nenoriu sakyti užglaistyti – bet taip yra.

Užsienio reikalų komiteto pirmininkas kritikos susilaukė, kai viešėdamas Sakartvele ir dalyvaudamas opozicinėms jėgomis surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad Sakartvelo opozicijos lyderio Nikanoro Melijos suėmimas galėtų sukelti tarptautinį atsaką ir galimas sankcijas. Tai sukėlė Sakartvelo paskirtojo premjero Iraklio Garibašvilio pasipiktinimą. Jis  Ž. Pavilionio teiginius pavadino nepriimtinais ir įžeidžiamais.

A. Skaisgirytės teigimu, prezidentas mano, kad tai, ar Ž. Pavilionis turėtų toliau vadovauti Seimo užsienio reikalų komitetui turėtų įvertinti parlamentas.

„Pono Pavilionio misiją svarstė Seimo valdyba, prezidentas mano, kad Seimo valdyba ir turi įvertinti jo galimybes“, – pažymėjo patarėja.

Prezidento vizito į Sakartvelą nerengs „ant karštųjų“  

Trečiadienį Ž. Pavilionis teigė manąs, kad prezidentas G. Nausėda turėtų vykti į Sakartvelą ir prisidėti stabilizuojant politinę padėtį Pietų Kaukazo valstybėje.

A. Skaisgirytė LRT radijui tikino, kad tokios idėjos G. Nausėda niekada neatmetė. Tiesiog, akcentavo ji, prezidentas į situaciją žvelgia strategiškai ir vykti į Sakartvelą „ant karštųjų“ neskuba.

„Prezidentas niekada neatmetė tarpininkavimo misijos. Iš tikrųjų galvojama apie galimą jo vizitą į Sakartvelą. Nenorime to daryti „ant karštųjų“, kadangi prezidentas mato strategiškiau, kaip būtinybę Sakartvelą išlaikyti eurointegraciniame kelyje. Sakartvelo santykis su didžiąja kaimyne (Rusija – ELTA) – tos problemos yra tikrosios, kurias reikia padėti Sakartvelui spręsti“, – sakė A. Skaisgirytė.

Prezidentas niekada neatmetė tarpininkavimo misijos. Iš tikrųjų galvojama apie galimą jo vizitą į Sakartvelą. Nenorime to daryti „ant karštųjų“.

Po URK pirmininko diplomatinio vizito į Sakartvelą, kurį jau anksčiau Prezidentūra buvo įvardinusi kaip nesėkmingą, Ž. Pavilionis trečiadienį aiškinosi Seimo valdybai. Jis po posėdžio žurnalistams sakė manąs, kad Prezidentūros kritiškas jo vizito rezultatų įvertinimas, ko gero, yra informacinės atakos padarinys.

„Labai gaila, kad mūsų institucijos, ir aukščiausio lygio, tampa informacinių atakų aukomis“, – teigė Ž. Pavilionis ir vėliau pažymėjo manąs, kad G. Nausėda turėtų rodyti lyderystę ir vykti į Sakartvelą spręsti ten kilusios politinės krizės.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pareiškė, kad Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio vizitas į Sakartvelą padarė žalą Lietuvos, kaip tarpininkės, įvaizdžiui.

„Kiekvienas medijavimas turi duoti naudą, o ne žalą. Šiandien dėl pono Žygimanto Pavilionio vizito aš, deja, esu priverstas konstatuoti, kad buvo padaryta žala ir kad galimai buvo padaryta žala mūsų, kaip mediatorių, įvaizdžiui Sakartvele“, – po Estijos ir Lietuvos prezidentų susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje sakė prezidentas G. Nausėda.

„Jei Europos demokratinei bendruomenei kyla klausimų dėl tų procesų, kurie vyksta Sakartvele, tai, matyt, kad pagrindo abejonėms yra. Bet akivaizdu, kad net turint labai tvirtą asmeninę poziciją nuvykus į Sakartvelą reikėjo būti ypatingai diplomatiškam“, – LRT radijui teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Nors Seimo pirmininkė patikino neabejojanti Ž. Pavilionio geromis intencijomis, tačiau akcentavo, kad politikos pasisakymuose diplomatiškumo galėjo būti daugiau.

„Bet kuris neatsargus pareiškimas gali ir bus panaudotas mums nedraugiškų jėgų, tų, kurios galbūt nori ir supykdyti, ir galbūt kažkokį pleištą įkalti tarp mūsų dviejų valstybių“, – pridūrė ji.

Bet kuris neatsargus pareiškimas gali ir bus panaudotas mums nedraugiškų jėgų, tų, kurios galbūt nori ir supykdyti.

ELTA primena, kad Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas kritikos susilaukė, kai viešėdamas Sakartvele ir dalyvaudamas opozicinėms jėgomis surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad Sakartvelo opozicijos lyderio Nikanoro Melijos suėmimas galėtų sukelti tarptautinį atsaką ir galimas sankcijas.

Sakartvelo opozicijos lyderis Nikas Melia buvo sulaikytas antradienį. Saugumo pajėgos antradienį per politiko sulaikymą prie jo partijos būstinės panaudojo ašarines dujas. Po Sakartvelo opozicijos lyderio suėmimo į antivyriausybinius protestus susirinko tūkstančiai demonstrantų. Šimtai riaušių policijos pareigūnų panaudojo ašarines dujas prieš opozicijos rėmėjus, susirinkusius prie N. Melia'os partijos „Vieningasis nacionalinis judėjimas“ būstinės. Per tą patį reidą buvo suimta ir dalis opozicijos lyderio rėmėjų.

Politinė krizė Sakartvele prasidėjo po spalį vykusių parlamento rinkimų, kuriuos aptemdė įtarimai dėl sukčiavimo.