Po penktadienį įvykusio G. Nausėdos ir pirmosios ponios susitikimo su popiežiumi Prezidentūra skelbia, kad Lietuvos vadovas priminė bendrą Lietuvos ir Vatikano siekį pasmerkti pasaulio taikai grasinančią agresiją ir palaikyti nuo jos kenčiančias šalis – Ukrainą, Sakartvelą, Moldovą. Taip pat, tvirtina Prezidentūra, su popiežiumi kalbėta apie Rusijos veiksmus Baltijos šalyse ir regione, kurie nesutampa su pamatiniais saugumo ir gerovės tikslais pasaulyje.
Padėkojo už dėmesį Lietuvai
Prezidentas popiežiui Pranciškui taip pat papasakojo apie savo kadencijos metu keliamus tikslus, kurie siejasi su Šventojo Sosto misija.
„Mano šalies vykdoma socialinė politika yra ir bus orientuota į socialiai pažeidžiamas šeimas, šalies regionų gyventojus, senyvus žmones. Manau, kad aktyvi socialinė politika turi būti kiekvienos šalies pagrindinis tikslas. Turime dalintis ir kreipti didesnį dėmesį į kiekvieną šalia esantį žmogų, būti atidesni silpnesniam ir vargstančiam“, – popiežiui sakė prezidentas.
Per pirmąjį prezidento kadencijoje susitikimą su popiežiumi Pranciškumi šalies vadovas padėkojo Bažnyčios patriarchui už nuolatinį dėmesį Lietuvai ir maldą už mūsų šalį ir jos žmones. Lietuvos vadovas taip pat padėkojo už Šventojo Sosto parodytą neeilinį palaikymą Lietuvai patirtos sovietinės okupacijos metu ir išliekantį dėmesį mūsų tautai.
Turime dalintis ir kreipti didesnį dėmesį į kiekvieną šalia esantį žmogų, būti atidesni silpnesniam ir vargstančiam.
Kaip išskirtinės pagarbos Lietuvai ženklas, pabrėžiama Prezidentūros išplatintame pranešime, primintas kunigo, Kauno arkivyskupo emerito Sigito Tamkevičiaus paskyrimas kardinolu.
„Dar niekada Lietuva negalėjo didžiuotis turėdama du kardinolus vienu metu“, – sakė prezidentas.
Audiencijos pabaigoje šalies vadovas perdavė popiežiui Pranciškui Lietuvos žmonių linkėjimus ir maldas.
Po apsilankymo pas popiežių, teigiama Prezidentūros pranešime, prezidentas G. Nausėda susitiko su Šventojo Sosto valstybės sekretoriumi kardinolu Pietro Parolinu, su kuriuo aptarė dvišalius santykius ir užsienio politikos klausimus. Kalbėta apie saugumo situaciją pasaulyje, skiriant išskirtinį dėmesį hibridinėms grėsmėms ir kibernetiniam saugumui. Išsakytas susirūpinimas Rusijos demonstruojamu priešiškumu Lietuvai, atsisakant suteikti vizas lietuviams, siekiantiems aplankyti tremtinių kapus ir pagerbti mūsų šalies intelektualų, kovotojų už laisvę, tikinčiųjų ir dvasininkų atminimą. Skirta laiko pokalbiui apie situaciją Ukrainoje, migracijos politiką.
Prezidentas ir pirmoji ponia lankėsi Šv. Petro bazilikoje, Aušros Vartų Dievo Motinos ir Čenstakavos Dievo motinos koplyčiose padėjo gėlių prie Šventojo Petro, Šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II kapų.
Įteikė kandidatės į palaimintuosius maldaknygę
G. Nausėda be kitų dovanų Šventajam Tėvui įteikė tremtinės Adelės Dirsytės maldaknygę „Marija, gelbėk mus“, kaip mūsų tautos kančios ir tikėjimo liudijimą.
„Įteikiau Adelės Dirsytės (maldaknygę – ELTA), mūsų tremtinės, kentėjusios Sibire ir patyčias, ir kankinimus, tačiau labai tikinčios mokytojos, kuri rašė savo maldas ant medžio tošies, ant laikraščio skiaučių. Kuomet budeliai sužinojo, kad ji tai daro, iš jos buvo dar labiau tyčiojamasi, ji buvo dar labiau kankinama. Na ir tas maldynas, maldų knygelė, maldaknygė išėjo įvairiomis kalbomis, didžiuliais tiražais“, – po susitikimo žurnalistams sakė prezidentas G. Nausėda.
Sibiro lageryje nukankinta vokiečių kalbos mokytoja ateitininkė A. Dirsytė, pasaulyje žinomos Sibiro kalinių maldaknygės „Marija, gelbėki mus“ autorė, gali tapti dar viena Lietuvos palaimintąja. 2000 m. yra pradėtas jos beatifikacijos (skelbimo palaimintąja) bylos procesas, tiriama jos šventumo ir kankinystės istorija.
A. Dirsytės Sibiro tremtyje parašyta maldaknygė „Marija, gelbėk mus“ buvo išversta į daugelį kalbų ir žinoma visame pasaulyje.
Prezidentas G. Nausėda Popiežiui Pranciškui taip pat įteikė lietuvių autorės Aurelijos Šimkutės skulptūrą „Šviesulių medis“ (bronza, granitas). Tai šiuolaikinės lietuvių menininkės, kuriančios jau laisvoje Lietuvoje, darbas, kuris simbolizuoja ant kankinių aukos, „kaip ant stiprių šaknų, vėl augančią mūsų valstybę, laisvą, modernią, kuriančią“.
Popiežius Pranciškus Lietuvos delegacijai įteikė atminimo medalį, kuriame užfiksuotas istorinis Šv. Petro aikštės statybų vaizdas, o Lietuvos prezidentui dovanojo ekumenizmo temai skirtą dokumentą, pasirašytą su Al Tayyibo didžiuoju imamu.
Aptarė Astravo AE ir Rusijos spaudimą Baltarusijai
G. Nausėda vizito Romoje metu aptarė Astravo atominės elektrinės saugumo problemas bei kylančią grėsmę, dėl Rusijos sieko slopinti Baltarusijos suverenitetą. Prezidento teigimu, Šventojo Sosto Valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas apie padėtį šiais klausimais yra gerai informuotas.
„Valstybės sekretorius yra puikiai informuotas apie padėtį regione, mes labai daug kalbėjome ir apie Rusiją ir dalį dėmesio skyrėme Baltarusijos klausimui. Kalbėjome ne tik apie atominę elektrinę (...), bet ir tikinčiųjų padėtį, žmogaus teisių padėtį, reformas Baltarusijoje, jos pastangas atsispirti Rusijos spaudimui ir išlaikyti tam tikrą dalį savo nepriklausomybės. Visa tai yra gerai žinoma Valstybės sekretoriui ir jo komandai“, – po susitikimo Vatikane sakė G. Nausėda.
„Pokalbis buvo labai produktyvus, mes vienas kitą labai gerai supratome“, – pridūrė Lietuvos vadovas.
Atitrūko nuo politinių kovų Lietuvoje
Po susitikimo su popiežiumi Pranciškumi G. Nausėda džiaugiasi atitrūkęs nuo politinių kovų Lietuvoje. Pasak Romoje viešinčio G. Nausėdos, laikas, praleistas su Pranciškumi, pralėkė labai greitai.
„Net nepajutau, kaip prabėgo laikas, labai šiltas pokalbis ir svarbiausia, kad to pokalbio metu jauti, kaip grįžta sielos ramybė, jauti, kad patekai į visai kitą atmosferą, kurioje kalbi apie labai svarbius dalykus, vietoj to, kad galvotum apie kažkokias mažas ir nereikšmingas politines kovas Lietuvoje“, – sakė žurnalistams G. Nausėda.
Net nepajutau, kaip prabėgo laikas, labai šiltas pokalbis ir svarbiausia, kad to pokalbio metu jauti, kaip grįžta sielos ramybė.
Prezidentas taip pat užsiminė, kad su popiežiumi aptarė ir socialinę padėtį Lietuvoje.
„Kalbėjome mes apie socialinės politikos situaciją Lietuvoje, apie tai, kaip vyksta diskusija tarp liberalios pakraipos ekonomistų ir socialinį krikščionišką mokymą išpažįstančių ekonomistų“, – teigė prezidentas. Pasak jo, šiuo metu pasaulis išgyvena savotišką virsmą dalinantis ekonomikos vaisiais.
„Šiandien pasaulyje išgyvename tam tikrą virsmą, kai imame žiūrėti komplikuočiau į ekonominės pažangos pasekmes mūsų visuomenei. Ilgus metus sakėme, kad kepkime pyragą, kad kada nors juo pasidalinsime. Bet pyragą kepame, tuoj pasensime, o pyragas vis dar kepamas ir dalintis taip ir nėra kada“, – kalbėjo G. Nausėda.
Lapkričio 8 dieną planuojami susitikimai su Italijos prezidentu Sergio Mattarella ir ministru pirmininku Giuseppe Conti.
