Ligonių kasų turima statistika atskleidžia gana niūrų karantino laikotarpio sveikatos paslaugų prieinamumo vaizdą. Tai lėmė ne tik koronaviruso plitimo mastai, bet ir gyventojų vengimas lankytis gydymo įstaigose, klaidingas įsitikinimas, kad medicinos pagalba šiuo metu sunkiai prieinama.

„Sveikatos paslaugos medicinos įstaigose nebuvo ir nėra sustabdytos. Dėl suprantamų priežasčių jų mastai buvo sumažėję, tačiau pastaruoju metu situacija keičiasi. Tad pacientai gali drąsiai skambinti į gydymo įstaigas, registruotis, konsultuotis“, – sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Pasak ministro, pagerinti pacientų patekimą pas gydytojus turėtų vis didesnį pagreitį įgaunanti Išankstinė pacientų registracijos sistema (IPR IS). Šiuo metu prie jos prisijungusios apie 200 asmens sveikatos priežiūros įstaigų.

Valstybinės ligonių kasos vadovo Gintaro Kacevičiaus teigimu, ligonių kasų duomenys rodo, kad spalio-gruodžio mėnesiais pacientų apsilankymas pas šeimos gydytojus buvo gana stabilus, tačiau keitėsi vizitų struktūra. „Tolygiai mažėjo kontaktinių ir atitinkamai didėjo nuotolinių apsilankymų dalis, kuri gruodžio mėnesį sudarė beveik 60 procentų“, – sako G. Kacevičius.

Pasak jo, tai kelia tam tikrą nerimą, nes, kaip pastebi patys medikai, skubios pagalbos ar į specialistus pavėluotai besikreipiantys pacientai būna sunkesnės būklės. Iš dalies tai galima būtų aiškinti tuo, kad karantino metu žmonės vengia kreiptis į savo šeimos gydytojus, taip pat sumažėjusiu kontaktinių apsilankymu skaičiumi.

„Sutikime, kad nuotolinės konsultacijos metu gydytojai ne visada gali išsamiai įvertinti pacientų būklę ir atlikti jiems reikalingų tyrimų. Dėl šios priežasties numatoma stebėti tam tikrus šeimos gydytojo darbo rodiklius, t. y. – pacientų apsilankymų skaičių 1000 prirašytų pirminės sveikatos priežiūros centre gyventojų bei kokią apsilankymų dalį sudaro būtent kontaktiniai – ne nuotoliniai apsilankymai“, – sako G. Kacevičius.

Ligonių kasos dar kartą atkreipia dėmesį, kad šiuo metu gydymo įstaigose teikiamos visos sveikatos paslaugos – tiek kontaktiniu, tiek ir nuotoliniu būdu. Sveikatos priežiūros specialistas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, priima sprendimą dėl paslaugų teikimo būdo, labiausiai atitinkančio paciento interesus.

Ligonių kasų duomenimis, 2020-ųjų gruodį buvo fiksuota 155 tūkst. apsilankymų pas šeimos gydytoją (iš jų 58, 5 proc. buvo nuotoliniai), lapkritį – 144 tūkst. (46,5 proc. nuotoliniai), spalį – 155 tūkst. (31,7 proc. nuotoliniai). Gruodį buvo suteikta 430 tūkst. gydytojų specialistų konsultacijų (3,2 proc. buvo nuotolinės), lapkritį – 516 tūkst. (2,1 proc. nuotolinių), spalį – 638 tūkst. (nuotolinių – 1,4 proc.).

Per minėtą laikotarpį mažėjo ir stacionarinių paslaugų, vis dėlto gruodį tas mažėjimas gerokai sulėtėjo, pastebi specialistai.

„Niekur nerandame informacijos apie nėščiųjų priežiūrą karantino sąlygomis. Sveikatos priežiūros centras, prie kurio esame prisirašę, priežiūrą sustabdė, jokios informacijos iš Sveikatos apsaugos ministerijos  neturi“, – guodėsi vaikelio besilaukianti Rasa.

Kauno miesto poliklinikos (KMP) vyriausioji komunikacijos specialistė Renata Puodžiukienė svarstė, kad galbūt kai kurios paslaugos nėščiosioms neteikiamos privačiose poliklinikose, tačiau KMP ir jos padaliniuose šios paslaugos teikiamos lygiai taip pat kaip iki šiol. „Nėščiųjų priežiūra tęsiama, nes tai yra būtinoji pagalba. Nėščiosios ir toliau konsultuojamos taip, kaip numatyta pagal nėštumo kalendorių“, – sakė R.Puodžiukienė.

Ji informavo, kad nevyksta tik paskaitos ir kiti šviečiamojo pobūdžio užsiėmimai, skirti besilaukiančioms moterims.

Kauno klinikos informuoja, kad šiokių tokių pasikeitimų vis dėlto yra. Valstybiniu lygiu paskelbus karantiną, Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje įsteigta pacientų konsultacijos telefonu „karštoji linija“. „Neatidėliotinais akušeriniais klausimais konsultuos nėščiųjų priimamojo akušerė ir vyr. budintis akušerijos poste – visą parą telefonu 8-37 326270. Neatidėliotinais ginekologiniais klausimais konsultuos Moterų konsultacijos akušerė ir dirbantis gydytojas akušeris ginekologas darbo valandomis 8 iki 18 val., penktadieniais 8 iki 13 val. 8-37 326215“, – skelbiama Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos feisbuko paskyroje.

Sveikatos priežiūros centras, prie kurio esame prisirašę, priežiūrą sustabdė, jokios informacijos iš Sveikatos apsaugos ministerijos  neturi.

Pranešama, kad Moterų konsultacijoje tyrimų atsakymai teikiami telefonu, skambinant į kabinetą, kuriame vyko konsultacija. Perinatalinė patikra ir būtinos ambulatorinės konsultacijos nėščiosioms vyksta įprastu režimu. Pabrėžiama, kad esant nėščiosios karščiavimui ar įtariamam ir nustatytam CORONA 19 atvejui nėščiosios konsultuojamos tik pagal SAM 900 įsakymo 53 punktą (Stacionarinės paslaugos tretinio  lygio paslaugas teikiančiose įstaigose teikiamos esant šiems nėštumo rizikos veiksniams: nepalanki nėščiosios būklė; nėštumo patologija; vaisiaus patologija; nėštumą komplikuojančios nėščiosios ligos, jei konsultavę gydytojai specialistai nurodė, kad būtinos tretinio lygio paslaugos – red.past.). Kitais atvejais šios nėščiosios nukreipiamos į Kauno klinikinę ligoninę.

Stacionarinės akušerinės ir gimdymo paslaugos Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje ir toliau teikiamos. Tuo metu Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre atšaukiamos visos konsultacijos. „Su iki šiol buvusiais registruotais pacientais po karantino susisieksime naujos registracijos datai suderinti“, – skelbiama feisbuko paskyroje.

Sveikatos apsaugos ministerija šiandien išplatino pranešimą dėl paslaugų teikimo nėščiosioms.

Pateikiame pranešimo tekstą:

„Visose šalies gydymo įstaigose atšaukus planines konsultacijas, operacijas ir kitas procedūras, paslaugos, užtikrinančios būsimos mamos ir vaisiaus sveikatą, turi būti suteiktos nedelsiant arba pagal planą net ir karantino laikotarpiu. Partneriai nei gimdymo, nei pogimdyminiu laikotarpiu nedalyvauja. Nėštumas nėra būklė, galinti laukti, todėl šiuo metu labai svarbu, kad šeimos gydytojai, akušerės, gydytojai akušeriai-ginekologai bendrautų. Pirmiausia – telefonu su nėščiosiomis, paaiškintų, nuramintų, paskirtų nuotoliniu būdu reikiamus tyrimus, ir, svarbiausia – nuolat vertintų riziką. Tais atvejais, kai nėštumo ir gimdymo rizikos neįmanoma įvertinti nuotoliniu būdu arba kai rizika yra padidėjusi – patikros ir tyrimai turi būti atliekami, nėščiosios, turinčios riziką, privalo būti tiriamos, o esant reikalui – nedelsiant gydomos.

Tokiu atveju gydymo įstaigos turėtų paskirti būsimai mamai vizito laiką tokiu periodiškumu, kad būtų galima atlikti kabineto, kuriame buvo suteiktos paslaugos pacientui, pilną dezinfekciją bei užtikrinti, kad personalas dėvėtų asmenines apsaugos priemones.

Pažymėtina, kad nėštumo metu organizme vyksta imunologiniai ir fiziologiniai pokyčiai, kurie gali padidinti nėščiųjų imlumą virusinėms kvėpavimo takų infekcijoms, tokioms kaip COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), todėl būtina nėščiosioms ir gimdyvėms skirti ypatingą dėmesį.

Ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu elektroniniai nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimai išduodami nuotoliniu būdu

Siekiant išvengti bet kokios virusinės infekcijos, nėščiosioms rekomenduojama itin atsakingai vykdyti koronaviruso COVID-19 prevencijos rekomendacijas karantino laikotarpiu: vengti socialinių kontaktų ar išlaikyti saugų atstumą nuo kitų asmenų, nepriiminėti svečių namuose, stiprinti imunitetą, laikytis tinkamo dienos režimo, sveikai maitintis, laikytis rankų higienos (plauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu, jei nėra galimybės nusiplauti rankų, – naudoti antiseptikus (dezinfekavimo priemones) ir kt.

Išsamios rekomendacijos nėščiosioms ir gimdyvėms bus paskelbtos artimiausiu metu.“

1975 metais gimęs vyras policijai pranešė, kad Staniūnų gatvėje po vizito pas gydytoją dingo koridoriuje paliktos striukės kišenėje buvę automobilio rakteliai.

Išėjęs į kiemą, vyras pasigedo automobilio „Ford Focus“, nuostolis – beveik 600 eurų.

Automobilis rastas toje pačioje gatvėje, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

Varo į neviltį

Klaipėdietė Aldona jau trečia savaitė iš rankų nepaleidžia telefono.

Moteris kasdien bergždžiai bando prisiskambinti į Respublikinės Klaipėdos ligoninės registratūrą, mat jai skubiai reikalinga traumatologo ortopedo konsultacija.

Po daugybės nesėkmingų bandymų prisiskambinti automatinės operatorės atsakymus klaipėdietė jau beria mintinai.

"Lankausi Respublikinės Klaipėdos ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje, esančioje Herkaus Manto gatvėje 49. Anksčiau, kai galėdavome skambinti tiesiai į filialą, problemų nekildavo. Įvedus bendrą registracijos telefoną jau tris savaites kasdien bandau prisiskambinti. Pažadinta net ir naktį galiu pakartoti operatorės atsakymus. "Norite registruotis – vienetas, norite atsisakyti registracijos – dvejetas, norite užsiregistruoti echoskopijai – trejetas." Skambučiai niekur nenukreipiami", – dėstė moteris.

Jau tris savaites kasdien bandau prisiskambinti.

Nuvykti užsiregistruoti į vietą vyresnio amžiaus klaipėdietei itin sudėtinga, mat ji turi specialiųjų poreikių, sunkiai vaikšto.

"Skambinu ryte, dieną, po pietų. Taip ir "beldžiu" kasdien beveik be perstojo. Elektroniniu būdu užsiregistruoti taip pat nepavyko. Jeigu įdiegta registracija telefonu, internetu, kodėl niekas netikrina, ar tai tikrai veikia?" – klausė klaipėdietė Aldona.

Dėl nuolat užimtų linijų pacientė teigė kasdien priversta kęsti skausmus būdama namuose.

Paaiškėjo, kad nuo šiol ir Respublikinės Klaipėdos ligoninės registratūros, ir tos pačios ligoninės Konsultacinės poliklinikos telefono numeris yra tas pats, nors anksčiau buvo skirtingi.

Nei paslaugos, nei pinigų

Su panašia problema susidūrė ir dar viena dienraščio "Klaipėda" skaitytoja.

"Prireikė gydytojo specialisto konsultacijos vienoje uostamiesčio poliklinikoje. Kur skambinau, visur ta pati malda iš atsakiklio, kitaip pavadinti negalėčiau. Operatorės balsas informuoja, kad visos registratorės užimtos, ir taip nesuskaičiuojama daugybė kartų kasdien. Negana to, kad piktybiškai gaišinamas žmonių laikas, tačiau dar ir siurbiami mūsų pinigai už laukimo minutes", – piktinosi klaipėdietė Agnė.

Anot moters, dėl tokios situacijos ne tik ploninamos pacientų piniginės, bet ir neigiamai veikiama žmonių sveikata.

Skubiai pas gydytojus patekti norintiems pacientams užkertamas kelias.

Registracijos talonai pas kai kuriuos gydytojus specialistus išgraibstomi vos per keletą valandų.

Ne visi vyresnio amžiaus pacientai geba naudotis internetu, sunkiai vaikšto, todėl registracija telefonu yra vienintelė išeitis patekti pas gydytojus.

Galiausiai pavykus prisiskambinti, registratorė moterį informavo, kad artimiausi vizitai pas gydytoją numatyti tik rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjį.

Per tiek laiko be vaistų galima ir kojas pakratyti.

"Per tiek laiko be vaistų galima ir kojas pakratyti", – širdo klaipėdietė.

Pašnekovės teigimu, esą tokios problemos vyrauja daugelyje uostamiesčio gydymo įstaigų.

Žada diegti naujovių

Žmonės turėtų lengviau atsikvėpti, mat, anot Respublikinės Klaipėdos ligoninės atstovų, šiomis dienomis pasitelkiamos visos pastangos problemai išspręsti.

Pasak Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Kundroto, netrukus registracija telefonu turėtų nebestrigti.

"Didžiulis srautas skambinančiųjų. Sistemą reformuojame, netrukus įdiegsime pokyčių, kurie palengvins registraciją. Planuojame įdarbinti daugiau operatorių, kurie atsakinės tik į skambučius. Šiuo metu registratorės atsiliepia į skambučius ir registruoja gyvoje eilėje laukiančius žmones. Artimiausiu metu situacija tikrai pagerės", – tikino M.Kundrotas.

Ne priežastis delsti

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos Spaudos tarnybos patarėjos Neringos Mikėnaitės, gydymo įstaigos privalo registruoti visus pacientus jų kreipimosi į įstaigą metu ir pasiūlyti anksčiausią paslaugos suteikimo datą.

Žmonės raginami registruotis ne tik telefonu ar atvykus į gydymo įstaigas, bet ir internetu.

"Apgailestaujame dėl patirtų jūsų minimos klaipėdietės nepatogumų, jai norint užsiregistruoti konsultacinėje poliklinikoje. Suprantame, prireikus pagalbos, ją norisi gauti kuo greičiau. Stringanti registracijos telefonu sistema negali būti priežastis delsti. Todėl primename, kad išankstinė pacientų registracija vyksta ne tik telefonu, sėkmingai užsiregistruoti taip pat galima elektroninėmis registracijos priemonėmis arba atvykus į gydymo įstaigos registratūrą. Visais atvejais, kai kyla nemalonių situacijų su gydymo įstaiga, arba kai pacientai mano, kad buvo netinkamai aptarnauti, ar jiems buvo suteiktos nekokybiškos paslaugos, pirmiausia reikėtų raštiškai kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Jeigu netenkina skundo nagrinėjimo rezultatai, galima kreiptis į gydymo įstaigos steigėją ir Akreditavimo tarnybą", – komentavo N.Mikėnaitė.

Pacientas pas šeimos gydytoją turėtų patekti per septynias dienas, o pas specialistą – per 30 dienų, jei nėra objektyvių priežasčių, dėl kurių gydymo įstaiga negali paslaugos suteikti laiku.

Registravimo terminai neturi būti ribojami.

Net jei yra ilga eilė, žmogus iškart turi teisę sužinoti, kada pateks pas jam reikiamą specialistą.

Pastebima, kad eilės pas gydytojus specialistus neretai susidaro ir dėl pačių pacientų elgesio.

Kartais žmonės nori registruotis būtent pas kurį nors konkretų specialistą arba tik pageidaujamoje įstaigoje.

Taip pat pacientai ne visada atvyksta nurodytu laiku ir apie tai nepraneša iš anksto.

Lietuvoje gydytojų netrūksta?

Lietuva tarp Europos Sąjungos šalių pirmauja pagal gydytojų parengimo skaičių, tad valdžios atstovai nelinkę sutikti, kad nusidriekusias laukiančiųjų eiles lemia gydytojų trūkumas.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu tūkstančiui gyventojų Lietuvoje tenka 4,5 gydytojo.

Europos Sąjungoje 1 tūkst. gyventojų vidutiniškai tenka tik 3,6 gydytojo.

Pastebima, kad mūsų šalyje gydytojų skaičius nuo 2000-ųjų nuolat auga.

Kiekvienais metais Vilniaus universitete ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete parengiama apie 220 įvairių sričių gydytojų specialistų.

Į vientisąsias medicinos studijas per pastaruosius penkerius metus vidutiniškai priimama apie 500 mokyklų absolventų, į rezidentūros studijas siekiant įgyti gydytojo specialisto profesinę kvalifikaciją kiekvienais metais įstoja apie 380–400 universitetų absolventų.

"Tačiau pastebimas labai netolygus specialistų pasiskirstymas po šalies regionus – atokesniuose regionuose jų trūksta. Kitaip tariant, dauguma jaunųjų medikų nori likti dirbti didžiuosiuose miestuose ir tiesiog atsisako vykti į regionus, nors ten dažnai jiems siūlomos kur kas geresnės sąlygos nei Vilniuje ar Kaune", – teigė ministerijos atstovė N.Mikėnaitė.

Siekiant spręsti specialistų trūkumo regionuose problemą, būsimi rezidentai kviečiami pasinaudoti Europos Sąjungos finansuojama programa, kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją ir sudaryti sutartį su gydytoją įdarbinančia įstaiga po rezidentūros baigimo.

Projekte dalyvaujančių gydytojų rezidentų studijos apmokamos Europos Sąjungos (80 proc.) ir savivaldybių (20 proc.) lėšomis.

Už tai jaunasis gydytojas privalės gydymo įstaigose atidirbti nuo dvejų iki ketverių metų.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai ragina tėvus neatidėlioti vizito su vaikais pas šeimos gydytojus, nes rudenį galima tikėtis prie gydytojų kabinetų kasmet nusidriekiančių eilių.

„Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius pasitikrino vos per 220 tūkstančių darželinukų ir moksleivių, kai paprastai Lietuvoje profilaktiškai pasitikrina daugiau nei 440 tūkstančių vaikų per metus. Šių paslaugų galėtų būti suteikta ir daugiau, jei tėvai suskubtų pasirūpinti savo vaikų sveikatos patikra“, – sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė.

Kasmet profilaktiškai tikrintis sveikatą pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą privaloma visiems vaikams iki 18 metų. Už šią patikrą sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis sudariusiose gydymo įstaigose mokėti nereikia, nes vaikai yra draudžiami valstybės, o jiems suteiktos paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Pavyzdžiui, šiemet per pusmetį vaikų profilaktiniams sveikatos tikrinimams finansuoti buvo išleista beveik milijonas eurų iš PSDF biudžeto.

„Kaip ir kiekvienais metais ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų tėvai turi pasirūpinti vaiko sveikatos pažymėjimu ugdymo įstaigoms iki rugsėjo pradžios. Todėl tėvelius raginame suskubti ir nedelsiant pasirūpinti vaiko profilaktiniu sveikatos tikrinimu, nelaukiant naujų mokslo metų pradžios, kai gydymo įstaigose susidaro eilės. Rekomenduojama kreiptis į tą gydytoją, prie kurio vaikas yra prirašytas, nes jis geriausiai žino savo paciento sveikatos būklę“, – atkreipia dėmesį O. Burokienė.

Pasak jos, kasmet apsilankyti vaikui pas gydytoją reikia ne dėl formalumo, o tam, kad būtų išsamiai patikrinta jo sveikata. Šeimos gydytojas patikrinimo metu įvertina vaiko ūgį, svorį, kraujo spaudimą, regą, klausą, kraujotakos, kvėpavimo ir kitų organų bei jų sistemų funkcinę būklę. Radus pakitimų, pacientas yra siunčiamas pas gydytoją specialistą konsultacijai arba tyrimams.

Gydytojas odontologas profilaktinio tyrimo metu patikrina vaiko dantų ir žandikaulių būklę ir, prireikus, skiria gydymą. Kartu tai puiki proga PSDF lėšomis silantuoti vaikų nuo 6 iki 14 metų krūminius dantis ir taip apsaugoti juos nuo karieso.

VLK primena, kad nuo praėjusių metų birželio visi duomenys, susiję su vaiko sveikatos pažymėjimu, visose Lietuvos gydymo įstaigose turi būti tvarkomi elektroniniu būdu. Vadinasi, tiek profilaktinį vaiko sveikatos patikrinimą atliekantis šeimos gydytojas, tiek gydytojas odontologas duomenis apie vaiko sveikatos būklę turi įvesti į elektroninį vaiko sveikatos pažymėjimą. Jis galioja vienerius metus nuo išrašymo dienos.

Pernai profilaktiniams vaikų sveikatos tikrinimas apmokėti buvo išleista 3,4 mln. eurų PSDF biudžeto lėšų.

Kelios tokių – dar labiau pasitikėti savo šeimos gydytojais, vizitą planuoti iš anksčiau ir ateiti jam pasirengus.

Siekiama, kad šeimos gydytojai spręstų apie 80 proc. pacientų sveikatos problemų. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad šie gydytojai ne tik tiria, gydo, bet ir pataria, kaip sveikai maitintis, sportuoti, primena, kada reikia pasitikrinti dėl vėžio ir kitų ligų. Neaiškiais atvejais – siunčia pacientus specialisto konsultacijai ar į ligoninę. Tam, kad darbas šeimos kabinete vyktų sklandžiai – reikia ne vien šeimos gydytojo pastangų.

Svarbu žinoti, ko atėjai

Šeimos gydytojas V. Maldaikis sako, kad darbo sėkmė labai priklauso nuo komandinio darbo, funkcijų pasiskirstymo. Tad svarbu, kaip savo darbą atliks kartu su šeimos gydytoju dirbanti slaugytoja, kitas gydymo įstaigos personalas. „Darbas komandoje turi būti grindžiamas gera darbo strategija – tai yra neatskiriama sėkmingos veiklos sudedamoji dalis“, – teigia Panevėžyje dirbantis šeimos gydytojas.

Taigi, kad darbas vyktų sklandžiai, neturi strigti nė viena grandis. Net pacientas turi ruoštis vizitui. „Labai svarbu, kad pacientas, planuodamas vizitą pas gydytoją, būtų apmąstęs esamus sveikatos sutrikimus ir kokios pagalbos tikisi iš gydytojo“, – sako šeimos gydytojas V. Maldaikis.

Pasak jo, taip pacientai padėtų šeimos gydytojams, kurių krūviai dideli. „Konsultacijos metu reikia ne tik išsiaiškinti paciento apsilankymo priežastį bei atlikti kitas tiesiogines gydytojo profesines funkcijas, bet ir viską tiksliai dokumentuoti. Tad šeimos gydytojui dažniausiai nelieka laiko laukti paciento, geriausiu atveju – susipažįstama su jo ambulatorinės kortelės įrašais“, – pabrėžia šeimos gydytojas.

Gydytojui – darbas, pacientui – norai

Vaikų ir suaugusiųjų profilaktiniai tyrimai ir prevencija, skiepijimas, vaistų išrašymas tiek lėtinėmis ligomis sergantiesiems, tiek ūmiai susirgusiems – šeimos gydytojo kasdienybė.

Pacientams svarbu žinoti, kaip dažnai gali būti atliekami profilaktiniai tyrimai ir kokie jie priklauso pagal amžiaus grupes.

Pasak V. Maldaikio, konsultacijos metu išklausomi ne tik pacientų nusiskundimai, bet ir jų pamąstymai, prašymai.

Pacientą būtina informuoti apie šalutinį išrašomų vaistų poveikį bei pasiteirauti jo, ar aktuali vaisto kaina juos įsigyjant, bei išaiškinti vaisto kokybės ir kainos santykį.

„Išrašant vaistus pacientui svarbu paaiškinti apie išrašomų vaistų reikalingumą, kaip, kada ir kiek laiko juos vartoti, kokių rezultatų tikėtis. Be to, gydytojui svarbu išsiaiškinti, kokius dar medikamentus pacientas vartoja ir atkreipti dėmesį į jų suderinamumą. Pacientą būtina informuoti apie šalutinį išrašomų vaistų poveikį bei pasiteirauti jo, ar aktuali vaisto kaina juos įsigyjant, bei išaiškinti vaisto kokybės ir kainos santykį“, – pabrėžė šeimos gydytojas.

Dėl nepagrįstų pacientų reikalavimų, išrašyti vieną ar kitą vaistą, šeimos gydytojo V. Maldaikio nuomonė yra griežta: „Juk nepagrįstai išrašyti vaistai, ypač antibiotikai, raminamieji ar kiti, gali padaryti pacientui žalą. Neigiamą poveikį daliai pacientų daro medikamentų reklama – ji paskatina vartoti vaistus, nors jie visiškai jam nebūtini“.

Išsklaidė abejones

Prieš skiepijantis svarbu visada apsilankyti pas šeimos gydytoją. VLK primena, kad vaikai Lietuvoje skiepijami pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, suaugusieji – atsižvelgiant į tai, ar žmogus patenka į rizikos grupę, kokį darbą jis dirba, kokią traumą jis patyrė ir pan.

„Gydytojas su pacientu turi aptarti, kokie skiepai jam tikslingi pagal amžių, esamus susirgimus, galimą epideminę situaciją ir rizikos grupes. Vaikai skiepijimo metu turi būti sveiki“, – dėmesį atkreipia V. Maldaikis.

Netylant diskusijoms dėl profilaktinių skiepų naudos ir pavojaus, pasak pašnekovo, jo aptarnaujamoje apylinkėje skiepijamųjų skaičius nei mažėja, nei didėja.

„Įvairios diskusijos ir dezinformacija apie skiepus daliai pacientų sukelia abejonių skiepų tikslingumu, baiminamasi, kad jie gali padaryti daugiau žalos, nei naudos. Šios baimės nėra pagrįstos“, – teigia V. Maldaikis. Pasak jo, skiepytis svarbu visų pirma tam, kad žmogus būtų apsaugotas nuo gyvybei pavojingų užkrečiamų ligų – infekcijų ir jų plitimo. Būtent skiepų pagalba yra valdomi šių ligų protrūkiai. Paskiepijus galimos nesunkios vietinės reakcijos: paraudimas, patinimas, skausmas, kartais pakyla temperatūra.

Laukia nebent atostogaujančiųjų

Iki kitų metų pradžios beliko vos pusantro mėnesio. Per tą laiką poliklinikos turi pasirengti dirbti taip, kad pas savo šeimos gydytoją bet kuris pacientas patektų ne vėliau kaip per savaitę. Priešingu atveju poliklinika negaus apmokėjimo.

Šis perspėjimas kai kur jau duoda gerų rezultatų gydytojų pacientams.

"Norėdama patekti pas savo šeimos gydytoją, turėdavau laukti dvi tris savaites, o dabar tinklalapyje sergu.lt matau, yra net keli talonėliai lygiai po savaitės", – kaunietė Viktorija Kuraitienė stebisi, kad taip nutiko, orams atvėsus, kai padidėjo sergamumas peršalimo ligomis ir dėl to pirmiausia einame pas šeimos gydytoją.

Kauno miesto poliklinikos, sujungusios visas penkias mieste buvusias didžiąsias pirminės grandies gydymo įstaigas, direktorius Paulius Kibiša tvirtina, kad visą spalio mėnesį vizito pas šeimos gydytoją jų pacientams nereikėjo laukti ilgiau nei savaitę.

"Nebent šeimos gydytojas atostogavo, o žmogus nenorėjo eiti pas jį pavaduojantį specialistą – tada teko laukti iki dviejų savaičių", – patikslina daugiausiai pacientų turinčios miesto poliklinikos vadovas P.Kibiša.

Ne be išlygų

Nuo ateinančių metų sausio 1 d. gydymo įstaigos turės prisijungti prie išankstinės pacientų registracijos informacinės sistemos (IPR IS).

"Joje bus galimybė matyti, per kiek laiko nuo registracijos pacientas pateko pas šeimos gydytoją ir atsižvelgdama į šiuos duomenis Valstybinė ligonių kasa gydymo įstaigoms apmokės suteiktas paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų", – naujovę patikslina Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Kamilė Katkutė.

Tą pačią dieną patekti pas šeimos gydytoją galima ūmios ligos atveju, kai ligonis karščiuoja, jaučia nemenką skausmą.

Ir priduria, kad medikų darbas yra gydyti pacientus bei jais rūpintis, o registravimo tvarką įstaigoje užtikrina gydymo įstaigos vadovas.

Laikytis maksimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo terminų, per kuriuos pacientas turi patekti pas savo šeimos gydytoją, įpareigoja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas.

"Norime atkreipti dėmesį, kad nustatytas priėmimo terminas negalios, kai pacientas pageidaus registruotis iš anksto, pavyzdžiui, po trijų savaičių, taip pat negalioja pakartotiniams apsilankymams ir ilgalaikės stebėsenos atvejais, kurie yra planuojami, atsižvelgiant į paciento būklę, indikacijas, paskirtą gydymosi laikotarpį ir panašiai", – priduria K.Katkutė.

Kai laukti pavojinga

Tačiau ūmiai susirgus – sukarščiavus ar užklupus kitiems negalavimams, net ir savaitę laukti būtų rizikinga, o gal net pražūtinga. Ar medikai nepradės piktnaudžiauti įpareigojimu laikytis septynių dienų termino?

Valstybinės ligonių kasos specialistai tvirtina, kad tą pačią dieną patekti pas šeimos gydytoją galima ūmios ligos atveju, kai ligonis karščiuoja, jaučia nemažą skausmą. Taip pat nereikia laukti eilėse, jei per parą, esant ramybės būsenoje, atsiranda dusulys, galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas ir vėmimas, sutrinka koordinacija, pasireiškia staiga progresuojantis tinimas. Tai žinant, belieka skubėti į savo polikliniką ir tikėtis būti priimtam be eilės.

"Be abejo, eilėje laukti nereikės, jei žmogus patyrė įvairios kilmės traumų ar susižeidė. Visais šiais atvejais pacientas pas šeimos gydytoją turi patekti per 24 val., skaičiuojant nuo jo kreipimosi į gydymo įstaigą momento", – sako Valstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja Žydrūnė Baigienė.

Pataria nepiktnaudžiauti

Svarbu žinoti, kad visiems ligoniams, net ir neapsidraudusiems Privalomuoju sveikatos draudimu, neatidėliotinai teikiama ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokama būtinoji medicinos pagalba.

Atvykus į ligoninės priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrių, sveikatos priežiūros specialistas turi įvertinti ligonio būklę ir priskirti jį vienai iš keturių skubiosios medicinos pagalbos kategorijų.

"Pirma kategorija – nedelsiant – yra tuomet, kai tuo pat metu vertinama paciento būklė ir atliekami gydymo veiksmai. Antra kategorija – tai labai skubi medicinos pagalba, kuri turi būti pradėta teikti ne vėliau kaip per 10 min. nuo ligonio atvykimo į gydymo įstaigą. Esant trečiai – skubiai kategorijai – per 30 min. O ketvirtajai skubiosios pagalbos kategorijai priskirtam pacientui pagalba turi būti pradėta teikti ne vėliau kaip per valandą nuo atvykimo", – paaiškino Ž.Baigienė.

Specialistė pabrėžia, kad ligoninių priėmimo skyriuose pirmiausia pagalba teikiama tiems ligoniams, kuriems ji reikalinga skubiausiai. Vykti į šį skyrių ar kviestis greitąją pagalbą reikia tais atvejais, kai kyla reali grėsmė gyvybei: stipriai susižeidus, praradus sąmonę, esant tokiai būklei, dėl kurios gali sutrikti gyvybiškai svarbių organizmo funkcijų veikla.

"O visais kitais atvejais pirmiausia reikėtų kreiptis į savo šeimos arba budintį gydytoją", – pataria Valstybinės ligonių kasos atstovė Ž.Baigienė.

Privalo rūpintis tėvai

Kai vakare staiga sukarščiavusios penkiametės močiutė atvežė vaikaitę į Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyrių, sužinojo, kad sergančiais vaikais turi rūpintis tėvai, o ne seneliai. Pastarųjų į gydymo įstaigą atvežtiems mažiesiems ligoniams medikai turi teisę pagalbos neteikti.

"Neatidėliotina, skubi pagalba teikiama, kad ir kas sergantį vaiką atvežtų. Kas kita – nuolatinė sveikatos priežiūra, profilaktiniai patikrinimai, skiepai", – neteisingai išgirstą žinią interpretavusią močiutę pataiso Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Vaikų ligų klinikos ir Vaikų skubios pagalbos skyriaus vadovas profesorius Rimantas Kėvalas.

Valstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja Žydrūnė Baigienė sako neretai gaunanti klausimų, ar gali vaikas vienas eiti pas gydytoją, jei ne, kas turi teisę lydėti nepilnametį į gydymo įstaigą, pasirašyti už jį, kad neprieštaraujama diagnostikos ir gydymo procedūroms.

"Vaiko vieno pas gydytojus leisti negalima, kad ir kokio amžiaus jis būtų. Tiek fizine, tiek psichine savo vaikų sveikata bei raida visada turi rūpintis tėvai, įtėviai ar globėjai. Jų pareiga nuo pat gimimo vaiką prirašyti pasirinktoje sutartį su teritorine ligonių kasa turinčioje poliklinikoje, pas pasirinktą šeimos ar vaikų ligų gydytoją", – aiškina Ž.Baigienė.

Tėvams ir globėjams žinotina, kad vaikams iki 16 metų sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jų įstatyminių atstovų sutikimu. Jo neturint, gydytojas negali atlikti net ir kasmetinio privalomo vaiko sveikatos profilaktinio patikrinimo. Tačiau, pabrėžia Valstybinės ligonių kasos specialistė, kai vaikui būtina skubi medikų pagalba, ji turi būti teikiama ir nesant tokių atstovų.

Būtina įteisinti

Problemų kyla, jei į užsienį ilgesniam laikui išvyksta abu tėvai, o vaikai paliekami prižiūrėti artimiems giminaičiams. Net ir sveikiems vaikams mažiausiai kartą per metus reikia apsilankyti pas medikus dėl sveikatos pažymos, skiepų ir panašiai.

"Teisiškai neįforminus laikinosios globos (rūpybos) niekas, išskyrus tėvus, negali atstovauti vaikams gydymo įstaigoje. O turint atstovavimo teisę patvirtinantį dokumentą, sunegalavus vaikui, su juo kreipiantis į gydymo įstaigą rūpesčių nekiltų", – pataria Valstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus specialistė Ž.Baigienė.

Pasak jos, tėvų pareiga, prieš išvykstant ilgesniam laikui gyventi ir dirbti į kitą valstybę – sutvarkyti savo vaiko atstovavimo ir priežiūros klausimus. Sulaukę 16 m. jaunuoliai jau gali pasirinkti atstovą pagal pavedimą.

"Šis atstovavimas įforminamas notarine tvarka arba pacientas apie savo pasirinktą atstovą pasirašytinai gali nurodyti savo medicinos dokumentuose",– aiškina Ž.Baigienė.

Vaiko vieno pas gydytojus leisti negalima, kad ir kokio amžiaus jis būtų.

Sprendžia tik savivaldybė?

Tačiau LSMU Vaikų ligų klinikos vadovas profesorius R.Kėvalas pritaria Mykolo Romerio universiteto Bioteisės katedros docentei mokslų daktarei Indrei Špokienei, kuri teigia, kad notaro patvirtintas įgaliojimas rūpintis vaiko sveikata nėra tas pats, kaip įgalioti asmenį disponuoti materialiu turtu ar sąskaita banke.

"Vaikas nėra civilinės apyvartos objektas, todėl negalima įgalioti kito asmens būti pagal įstatymą vaiko atstovu sveikatos priežiūros įstaigoje. Toks teisės suteikimas yra teisiškai ydingas", – I.Špokienės nuomone, notarai neturėtų tvirtinti tokių įgaliojimų, kuriais nepilnamečių vaikų tėvai savo pareigas paveda tretiesiems asmenims.

Profesorius R.Kėvalas pritaria, kad sveikatos priežiūros įstaigos neturėtų tokių įgaliojimų vertinti kaip tinkamo dokumento, patvirtinančio atstovavimą nepilnamečiui. Išeitis, kai tėvai laikinai negali rūpintis savo vaikais – kreiptis į savivaldybę, kad būtų skiriama vaiko laikinoji globa tėvų prašymu ir pagal įstatymą paskirtas atstovas, galintis priimti atsakingus sprendimus.

"Vienintelis teisinis kelias, kai tėvai palieka vaikus – kreiptis į savivaldybę, Vaiko teisių apsaugos tarnybą, kad būtų skirta vaiko laikinoji globa, rūpyba. Ji gali būti suteikta seneliams, kitiems giminaičiams ar net kaimynams", – aiškina profesorius R.Kėvalas, pabrėždamas, kad svarbiausia – pasitikėjimas asmeniu, kuris bus atsakingas už vaiko sveikatą.

Kas tas asmuo, tėvai gali rekomenduoti, Vaiko teisių apsaugos tarnyba – įvertinti.

Kai pavojaus nėra

"Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme reglamentuota, kad vaikams iki 16 m. sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jų atstovų sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, kai pacientui gresia pavojus gyvybei ir reikalinga neatidėliotina, skubi pagalba. Tuomet gydytojas pats priima sprendimus", – papildo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Rimantas Zagrebajevas.

Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarką ir mastą labai griežtai reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro įsakymas.

"Kiekvieną šios pagalbos veiksmą reikia pagrįsti ligonių kasoms, kad už jį būtų sumokėta. Kol kas būtinoji pagalba finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, nors turėtų būti kitaip – iš valstybės fondo", – pastebi profesorius R.Kėvalas.

Skubios pagalbos skyriuje turi būti teikiamos medicinos paslaugos tiems ligoniams, kurių gyvybei gresia pavojus arba kuriems nesuteikus tokios pagalbos laiku iškyla sunkių komplikacijų grėsmė.

Skirtingos rankos

Skubioji medicinos pagalba skirstoma į keturias kategorijas. Pirmoji – kai būklė pati ūmiausia, sutrikus kvėpavimui, gausiai kraujuojant, išsivysčius šokui, ištikus traukulių priepuoliui, sutrikus sąmonei, kai visiškai nereaguojama į balsą ir skausmą ir panašiai.

Skubioji medicinos pagalba turi būti pradėta teikti ne vėliau kaip per 10 min. nuo atvykimo į gydymo įstaigą, kai ligonį kankina labai stiprus, 9–10 balų skausmas, nesustabdytas gausus kraujavimas, kūno temperatūra labai aukšta, vaiko – iki šešių mėnesių – 38,5 laipsnio, vyresnio – 40 laipsnių, arba mažesnė nei 35, ūmiai atsiradęs hemoraginis bėrimas ir dar daugybė kitų indikacijų.

Trečios kategorijos ligoniams skubi pagalba turi būti pradėta teikti ne vėliau kaip per 30 min., ketvirtos – ne vėliau kaip per valandą nuo atvykimo į gydymo įstaigą.

"Mūsų pasiūlymu, į ketvirtos kategorijos skubios pagalbos teikimo mastą įtraukta vaikų būklė – daugiau kaip 38 laipsnių karščiavimas, nemąžtantis ilgiau kaip parą, vartojant karščiavimą mažinančius vaistus", – profesorius R.Kėvalas primena, kad vaikams iki 12 m. aspirino duoti negalima.

Nepateisina nekantrumo

Ar temperatūrai nekrentant laukdami parą laiko neprisišauksime komplikacijų? Vaikų ligų gydytojas R.Kėvalas sako, kad 95–98 vaikai iš šimto karščiuoja dėl virusinių infekcijų, bet likusieji gali karščiuoti ir dėl meningokoko, pneumokoko.

"Tai labai grėsmingos bakterijos. Karščiavimas yra ligos simptomas, bet norint ją nustatyti svarbu ir kiti požymiai: vangumas, mieguistumas, bėrimas, vėmimas. Tik įvertinus bendrą būklę, kuri kiekvieno ligonio yra skirtinga, priimamas sprendimas, galima laukti ar ne", – aiškina profesorius R.Kėvalas.

Jis nepriekaištauja, tik konstatuoja, kad apie 70–80 proc. Skubios pagalbos skyriaus pacientų nepatenka nė į vieną skubiosios medicinos pagalbos masto kategoriją, vadinasi, gali sulaukti šeimos gydytojo pagalbos. Dėl to šiems pacientams Skubios pagalbos skyriuje neretai tenka palaukti, kol pagalba bus suteikta sunkesniems ligoniams.

Tačiau tikroji jų būklė paaiškėja tik po apžiūros? Profesorius R.Kėvalas tai patvirtina ir priduria, kad dėl to Skubios pagalbos skyriuje konsultuojami absoliučiai visi atvykusieji, kurių tėvai nerimavo ir negalėjo kreiptis į savo šeimos gydytoją, tik nepateisina nekantrumo ir pretenzijų, kad tenka ilgai laukti.

Atrodo, kas gi čia tokio, juk vaikus nuo gimimo iki 18 metų privalomuoju sveikatos draudimu draudžia valstybė, jiems už paslaugas mokėti nereikia, nes už jas sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Vis dėlto – vieno vaiko pas gydytojus leisti negalima.

„Tiek fizine, tiek psichine savo vaikų sveikata bei raida visada turi rūpintis tėvai (įtėviai) ar globėjai. Jų pareiga nuo pat gimimo vaiką prirašyti pasirinktoje sutartį su teritorine ligonių kasa turinčioje poliklinikoje, pas pasirinktą šeimos ar vaikų ligų gydytoją. Vaikams kasmet turi būti atliekami profilaktiniai sveikatos patikrinimai“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja Žydrūnė Baigienė.

Pasak jos, tėvams ir globėjams reikia žinoti, kad vaikams iki 16 metų sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jų įstatyminių atstovų sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas. „Paciento atstovais pagal įstatymą gali būti: vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas, rūpintojas. Nesant šių atstovų raštiško sutikimo, gydytojas negalės atlikti patikrinimo. Tiesa, kaip jau ir minėjau, kai vaikui būtina skubi medikų pagalba, ji turi būti teikiama ir nesant tokių atstovų“, – teigia Ž. Baigienė.

Problemų kyla, jei į užsienį ilgesniam laikui išvyksta abu tėvai, o vaikai paliekami artimųjų giminaičių priežiūrai. „Teisiškai neįforminus laikinosios globos (rūpybos) šie žmonės negali atstovauti vaikams gydymo įstaigoje. Tuo tarpu turint atstovavimo teisę patvirtinantį dokumentą, sunegalavus vaikui, su juo kreipiantis į gydymo įstaigą rūpesčių nekiltų“, – sako Ž. Baigienė.

Pasak jos, tėvelių pareiga prieš išvykstant ilgesniam laikui gyventi ir dirbti į kitą valstybę, sutvarkyti savo vaiko atstovavimo ir priežiūros klausimus.

Tuo tarpu sulaukę 16 metų jaunuoliai jau gali pasirinkti atstovą pagal pavedimą. „Šis atstovavimas įforminamas notarine tvarka arba pacientas apie savo pasirinktą atstovą pasirašytinai gali nurodyti savo medicinos dokumentuose“, – teigia Ž. Baigienė.

Tad sunegalavus vaikui, į gydymo įstaigą tėveliams, o jei tėvų nėra – globėjams, reikėtų keliauti kartu su vaiku. Kreipiantis reikia turėti vaiko ir savo (tėvų ar globėjų) asmens dokumentą, globėjams – būtinas atstovavimo teisę patvirtinantis dokumentas.