„Lietuva ir Sakartvelas geografiškai yra tolimos šalys, tačiau mus sieja tvirti ryšiai. Mes esame artimi vertybiniu požiūriu ir taip pat, deja, susiduriame su tokiais pačiais išoriniais iššūkiais ir grėsmėmis“, – Tibilisyje teigė G. Nausėda.

„Noriu pasidžiaugti, kad Sakartvelo prezidentė S. Zurabišvili tikrai pademonstravo dideles pastangas vienyti šalį, įgyvendinti reformas ir toliau žengti reformų ir euroatlantinės integracijos kryptimi“, – taip pat akcentavo jis.

G. Nausėda taip pat atkreipė dėmesį, kad penktadienį Tibilisyje buvo pasirašyta bendra deklaracija remianti Sakartvelo suverenitetą, teritorinį vientisumą bei šalies europinę ir euroatlantinę integraciją.

Lietuva ir Sakartvelas geografiškai yra tolimos šalys, tačiau mus sieja tvirti ryšiai. Mes esame artimi vertybiniu požiūriu ir taip pat, deja, susiduriame su tokiais pačiais išoriniais iššūkiais ir grėsmėmis.

Prezidentas taip pat pasidžiaugė, kad Sakartvelo valdančiajai partija ir opozicijai pavyko pasirašyti Europos Sąjungos remiamą susitarimą, kuriuo buvo užbaigta politinė krizė šalyje.

„Tikrai labai džiaugiuosi, kad siekdamos išspręsti vidinius nesutarimus, politinės partijos neseniai rado tam tikrą kompromisą, sutarimą. Noriu dar kartą asmeniškai padėkoti ir EVT vadovui Ch. Micheliui, kuris ėmėsi iniciatyvos ir tapo šio susitarimo tarpininku. Susitarimas yra pasiektas, dabar belieka jį įgyvendinti 100 proc., kad jį pasirašytų visos politinės partijos“, – sakė G. Nausėda, pažymėjęs, kad tai leis Sakartvelui susikoncentruoti siekiant ES ir NATO narystės.

G. Nausėdos teigimu, tai padės Sakartvelui užbaigti politinę krizę ir susikoncentruoti siekiant narystės ES bei NATO.

Lietuvos prezidentas akcentavo, kad susitikimo su Sakartvelo prezidente Salome Zurabišvili metu buvo aptarta ir kova su pandemija, atkreiptas dėmesys į Lietuvos palaikymą Europos Komisijos dedamoms pastangoms sukurti bendrą vakcinų dalijimosi sistemą su Rytų partnerėmis.

„Lietuva nuosekliai palaiko Sakartvelą euroatlantinės integracijos kelyje. Sakartvelas jau šiandien yra vienas aktyviausių NATO partnerių, esmingai prisidedantis prie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos operacijų. Šalis taip pat aktyviai siekia integracijos su Europos Sąjunga. Lietuva remia Sakartvelo eurointegracinius siekius, tačiau iš patirties žinome – tai kelias, kuris reikalauja reformų. Lietuva pasiryžusi padėti Sakartvelui, dalindamasi patirtimi teisės viršenybės, kovos su korupcija, teismų reformų srityse“, – sakė prezidentas G. Nausėda, kartu pasveikinęs Sakartvelą nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio proga.

„Žvelgdamas į Sakartvelą prisimenu Lietuvą, kuri savo laiku irgi energingai siekė narystės Europos Sąjungoje ir NATO. Mūsų kelias taip pat nebuvo lengvas, nors jis užtruko gerokai trumpiau, bet mes visada žinojome, koks mūsų strateginis tikslas ir dėl to mūsų visuomenėje niekada nekilo nė menkiausių abejonių“, – po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje sakė prezidentas.

„Tokį patį užsidegimą siekti pokyčių ir siekti europinės ateities aš matau ir kartvelų tautoje, todėl šiandien su prezidente pasirašėme bendrą deklaraciją, ne tik remiančią Gruzijos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, bet ir jos europinę ir euroatlatinę integraciją“, – pažymėjo G. Nausėda.

Šalies vadovas pabrėžė, kad ES Rytų partnerystė yra vienas svarbiausių Lietuvos užsienio politikos prioritetų, ir pakvietė Sakartvelo prezidentę kartu ruoštis ambicingam Rytų partnerystės viršūnių susitikimui 2021 m. pabaigoje. G. Nausėda teigė palankiai vertinantis sprendimą sukurti trijų asocijuotųjų Rytų partnerystės šalių – Sakartvelo, Ukrainos ir Moldovos – glaudesnio bendradarbiavimo formatą. Jis, kaip pažymima Prezidentūros pranešime, akcentavo, kaip svarbu paspartinti ES ir Sakartvelo asociacijos susitarimo įgyvendinimą, kuris yra esminis siekiant glaudesnių santykių ir spartesnės europinės integracijos.

Lietuvos prezidentas pažymėjo Sakartvelo vadovės konstruktyvų įsitraukimą sprendžiant šį pavasarį kilusią politinę krizę. Šalies vadovas paragino visas Sakartvelo politines jėgas įgyvendinti ES tarpininkaujant pasiektą tarppartinį susitarimą, taip pat akcentavo, kad reformos – pirmiausia rinkimų ir teisingumo sistemų – yra būtinos įtvirtinant demokratiją ir politinį šalies stabilumą.

Lietuva niekada nepripažins dalies Sakartvelo – Abchazijos ir Pietų Osetijos regionų – okupacijos. Nuolat kelsime šį klausimą tarptautinėse organizacijose.

„Demokratinės reformos yra vienintelis kelias, vedantis į Europos Sąjungą. Kartu labai svarbu suprasti, kad jos pirmiausia reikalingos ne tik tam, kad taptum Europos Sąjungos nariu, bet, svarbiausia, tam, kad sustiprintum savo valstybę, jos pilietinę visuomenę, demokratinius ir teisės viršenybės principus“, – sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas išsakė Lietuvos paramą Sakartvelo suverenumui ir teritoriniam vientisumui. „Lietuva niekada nepripažins dalies Sakartvelo – Abchazijos ir Pietų Osetijos regionų – okupacijos. Nuolat kelsime šį klausimą tarptautinėse organizacijose“, – teigė prezidentas.

Susitikimo metu, kaip skelbiama Prezidentūros pranešime, Lietuvos ir Sakartvelo prezidentai pasirašė Bendrą deklaraciją Sakartvelo suverenitetui, teritoriniam vientisumui, europinei ir transatlantinei integracijai remti.

Po asmeninio prezidentų pokalbio vykusiame oficialių delegacijų susitikime taip pat aptarta ir kova su koronaviruso pandemija bei dvišaliai Lietuvos ir Sakartvelo santykiai, ypač ekonomikos skatinimo, technologijų plėtros, gamybos, aplinkosaugos, sveikatos ir kibernetinio saugumo srityse. Prezidentas informavo apie Lietuvos Vyriausybės sprendimą skirti Sakartvelui 15 tūkst. vakcinų nuo koronaviruso dozių.

„Palaikome Europos Komisijos pastangas sukuti bendrą ES vakcinų dalijimosi sistemą su ES Rytų partnerėmis ir Lietuva šį klausimą visada kelia mūsų bendruose forumuose. Mūsų Vyriausybė taip pat aktyviai ieško būdų, kaip paremti mums draugišką šalį Sakartvelą kovojant su pandemija. Visai neseniai buvo nuspręsta skirti 15 tūkst. dozių vakcinos. Vakcinos tiekimui pagerėjus visai tikėtina, kad šis skaičius bus koreguojamas į didėjimo pusę ateityje“, – sakė G. Nausėda.