Kol Ukrainoje verda karas, Kremlius vykdo susidorojimą su opozicija ir jau nubaudė tūkstančius rusų, pasisakiusių prieš konfliktą. Kremlius uždraudė A. Navalno įkurtas organizacijas ir pasiuntė ilgametį kritiką į belangę.

Kaip pranešama, Maskvos teismas skyrė V. Milovui aštuonerių metų įkalinimo bausmę už „melagingos informacijos apie Rusijos kariuomenę skleidimą“.

Po A. Navalno organizacijų uždraudimo ir jų pripažinimo „ekstremistinėmis“ V. Milovas, kaip ir daugelis kitų opozicijos lyderio sąjungininkų, pasitraukė iš Rusijos.

V. Milovas socialiniuose tinkluose atmetė jam skirtą bausmę.

Kalinamo opozicionieriaus Aleksejaus Navalno bendražygis sakė, kad kai kurie Europos politikai „spjaudo“ ant rusų, laiko juos „šiukšlėmis“ ir „šunsnukiais“. Tai kenkia Vakaruose propaguojamoms demokratijos vertybėms ir pasitarnauja Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui, sakė V. Milovas trečiadienį A. Navalno „Telegram“ kanale paskelbtame vaizdo įraše.

V. Milovas, kuris pats gyvena emigracijoje užsienyje, sukritikavo ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kuris pareikalavo uždrausti rusams atvykti į Vakarų valstybes. Net jei šalis kovoja prieš V. Putino karą, niekas esą neturi teisės visus rusus tempti ant vieno kurpalio.

V. Milovas pabrėžė, kad A. Navalno komanda jau daug metų įspėja Vakarus dėl „Putino mafijos režimo“. V. Zelenskis esą dar karo pradžioje pats pareiškė, kad daug rusų yra prieš invaziją ir pripažino, kad protestuoti Rusijoje dėl gresiančių baudų nėra lengva. Tačiau dabar jis esą nori visus nubausti.

„Rusijos jaunimas neremia karo“, – kalbėjo V. Milovas. Jis pasisakė už tai, jog jauni rusai turėtų galimybę studijuoti Vakaruose, kad pasibaigus V. Putino valdymui būtų naudingi savo šaliai.

V. Milovas gyrė Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, kuris neremia Baltijos šalių reikalavimo neišduoti visų Rusijos piliečiams. O. Scholzas pareiškė, kad invazija į Ukrainą yra „Putino karas“, o ne rusų tautos.

„Kai Europos politikai sako, kad visi rusai yra vienodi, tai pokalbiai apie demokratines vertybes ir pasaulio tvarką neturi prasmės, – teigė opozicijos atstovas. – Strategiškai jie siunčia signalą daugybei provakarietiškų rusų, kad nėra jokių demokratinių vertybių ir kad tai etninis konfliktas“. Tai esą tinka V. Putinui. Rusijos prezidentas jau seniai kaltina Vakarus sąmokslu prieš visus rusus.

Šiuo metu ES pirmininkaujanti Čekija vizų klausimą keltina iškelti ES užsienio reikalų ministrų susitikime rugpjūčio pabaigoje. V. Milovas sakė, jog tikisi, kad pasiūlymas bus atmestas.

„Teismas nusprendė, kad išplatinti duomenys buvo įžeidžiami ir šmeižikiški. Teismas išieškojo iš Navalno ir Milovo po 30 tūkst. rublių. Be to, atsakovai įpareigoti per 10 dienų pašalinti duomenis, paskatinusius iškelti ieškinį. Jei ši medžiaga nebus pašalinta, kasdien iš jų bus išieškomos 1 tūkst. rublių baudos“, – pranešė J. Prigožino kompanijos „Concord“ spaudos tarnyba.

Ji taip pat teigė, kad „iškelti ieškiniai nėra susiję su atsakovų politinėmis pažiūromis ir kad jais tik siekiama priversti juos laikytis Rusijos įstatymų“.

Iš pradžių verslininkas, kuris gavo pravardę „Putino virėjas“, nes jo bendrovė tiekia maistą Kremliui, prašė teismo įpareigoti A. Navalną ir šio sąjungininką V. Milovą sumokėti po 5 mln. rublių (55,5 tūkst. eurų).

Kovo 5 dieną Maskvos Liublino rajono teismas jau skyrė A. Navalnui 0,5 mln. rublių (5,6 tūkst. eurų) baudą, iš dalies patenkindamas J. Prigožino ieškinį, ir įpareigojo paskelbti verslininko garbę įžeidžiančios informacijos paneigimą. Balandį Liublino rajono teismas skyrė 350 tūkst. rublių (3,9 tūkst. eurų) baudą V. Milovui.

Pernai J. Prigožinas pateikė kelis ieškinius A. Navalnui ir jo sąjungininkams dėl jų pareiškimų internete. Bendrai verslininkas reikalavo 77 mln. rublių (855 tūkst. eurų).

Teismai taip pat yra patenkinę analogiškus ieškinius A. Navalno įkurto Kovos su korupcija fondo (FBK) teisininkei Liubov Sobol.

V. Milovas interviu BNS sakė, kad Rusijoje pateikiama mažai informacijos apie incidentą, kai iš Rusijos į Europą nutiestame naftotiekyje „Družba“ užteršta 5 mln. tonų naftos.

„Pirmiausia niekas nieko nesupranta, kas įvyko. Yra oficiali „Transneft“ ir Rusijos teisėsaugos versija, neva ta nedidelė kompanija Samaroje, kuriai jis vadovavo, užteršė 5 mln. tonų naftos naftotiekyje „Družba“, bet mechanizmas, kaip tai įvyko, neaiškinamas“, – BNS penktadienį sakė V. Milovas.

„Yra tik trumpi šykštūs pranešimai, kad jie norėjo paslėpti naftos grobstymą ir užterštą naftą įpumpavo į sistemą“, – pridūrė jis.

Pasak jo, įmonė „Samaratransneft terminal“, kuriai vadovavo R. Ružečko, yra mažas  surinkimo centras, arba kolektorius, priimantis naftą iš nedidelių telkinių ir po to perduodantis į naftotiekį.

„Nesuprantama, kaip tai įmanoma techniškai, kur esmė tos operacijos, iš kur atsirado ta užteršta nafta, kiek jos buvo. Nes jie užteršė labai didelį kiekį naftos - 5 mln. tonų, o tokia nedidelė kompanija negalėjo to padaryti“, – aiškino Rusijos ekspertas.

Jo teigimu, net Rusijos naftos kompanijos „Rosneft“ atstovai abejoja versija, apie kurią  dviem eilutėm pranešė Rusijos naftotiekių operatorė „Transneft“ ir Rusijos teisėsauga.

„Jie neaiškina technologijos šio reikalo, nes tai neatrodo realu. Čia mažai kas realiai tiki šia versija. Greičiausiai tuos žmones padarė atpirkimo ožiais. Kažkas už to stovi. Tai turbūt pirmas kartas mano karjeroje, kai nesuprantu, kas ten įvyko“, – BNS kalbėjo V. Milovas.

Jis teigė galintis daryti prielaidą, kad galbūt R. Ružečko įmonė galėjo įpumpuoti kelias dešimtis tūkstančių tonų užterštos naftos, nes norint užterši 5 mln. tonų naftos, turėjo būti labai didelė chloridų koncentracija.

Rusijos energetikos ekspertui atrodo keista, kad R. Ružečko Lietuvoje paprašė politinio prieglobsčio.

„Nesuprantu, nes jis niekada neužsiėmė jokia politine veikla ir nėra persekiojamas už tą veiklą“, – teigė jis.

V. Milovas teigė neabejojantis, kad „Transneft“ ir „Rosneft“ turi visą informaciją, kas būtent ten įvyko naftotiekyje, tačiau ją slepia, ir tai kelia daug klausimų.

„Jos patyrė didelių nuostolių, dešimtis milijonų dolerių, ir tokioje situacijoje jos neturi taip elgtis. Jos turėtų pateikti smulkią ataskaitą, kas dėl to kaltas ir pareikalauti kompensacijos. Iš čia gimsta įvairios versijos, pavyzdžiui, kad tai neva sabotažas prieš Baltarusiją“, – kalbėjo Rusijos ekspertas.

Lietuvos teisėsauga šią savaitę pagal Interpolo orderį sulaikė R. Ružečko. Vilniaus apylinkės teismas ketvirtadienį leido jį suimti trims mėnesiams. Anot teismo atstovės, įtariamasis Lietuvoje paprašė politinio prieglobsčio.

Rusijos naftotiekis „Družba“ buvo sustabdytas balandžio 19-ąją, jame nustačius didelę koncentraciją dichloretano – toksiškos, stiprų korozijos poveikį turinčios medžiagos.

Reaguojant į tai nutrauktas užterštos naftos tiekimas mažiausiai į šešias Europos šalis.

Apie politinio prieglobsčio prašymą penktadienį pirmoji pranešė „Reuters“ naujienų agentūra.