„Aš neigiu savo kaltę, – antradienį teisme sakė V. Stefanovas. – Kaltinimui trūksta logikos ir nuoseklumo, man išvis neaišku, kokiu nusikaltimo padarymu mane kaltina ir kokie 91 mln. eurų, koks legalizavimas, jei nedisponavau, nenurodžiau, nepasirašinėjau dokumentų.“

„Tyrimas neįrodė, kad pasirašiau bent vieną kontraktą. Nėra parašų, nei komerciniuose pasiūlymuose, nei sutartyse, bet kaltinamas esu aš“, – teigė verslininkas.

Bylos duomenimis, V. Stefanovas Pusiaujo Gvinėjai neteisėtai pardavė karinę įrangą ir kitas prekes, veikdamas per užsienyje registruotas įmones, tarp jų – Panamoje. Viena tokių įmonių – užsienyje registruota bendrovė „Intracoastal Trading Service“, per kurią ir vykdo sandoriai su Pusiaujo Gvinėja.

Verslininkas antradienį teisme teigė, kad byla paremta vienos liudytojos Natalijos Safronovos parodymais. Ši moteris buvo paties V. Stefanovo patikėtinė, taip pat įmonių, tarp jų ir veikusių Klaipėdoje, įgaliotinė.

„Jos parodymus vertinu kaip bandymą išvengti galimos teisinės atsakomybės, suversti kaltę man reikaluose, kurių aš nedariau, nes teigia, kad iš manęs gaudavo nurodymus“, – sakė V. Stefanovas.

Antradienį Klaipėdos apygardos teisme duodamas parodymus V. Stefanovas bandė sudėlioti apie dviejų dešimčių senumo įvykius, pasakodamas apie įmones, kuriose veikė, bei asmenis, su kuriais palaikė ryšius. Jo verslo ryšiai driekėsi už Lietuvos ribų.

Su V. Stefanovu ir kitais asmenimis susijusiomis įmonėmis domisi ir Ispanijos teisėsauga.

Aš neigiu savo kaltę.

„Aš nemoku dirbti kompiuteriu“

Verslininkas Klaipėdos apygardos teismui pasakojo 1975-iais baigęs Nikolajevo laivų statybos institutą, visą gyvenimą dirbęs Klaipėdoje. Kariuomenėje netarnavęs, o visos karinės žinios susiformavo studijų institute metu.

„Kita detalė, kurią noriu pažymėti, kai man sakoma, kad gudrauju – aš nemoku dirbti kompiuteriu. Lentelių sudarymas, laiškų rašymas, internetinė bankininkystė – man tai tera incognita. Naudojuosi kompiuteriu tik perskaityti laiškus ir kažkokius dokumentus, tai gali patvirtinti bet kuris „Statega“ darbuotojas ir kas mane pažįsta, nemoku nei anglų, nei ispanų kalbų“, – kalbėjo kaltinamasis.

„Tai svarbi detalė, nes Pusiaujo Gvinėjoje dirbti nežinant ispanų kalbos neįmanoma, kaip iš esmės bet kurioj šaly“, – pridūrė jis.

Pasak V. Stefanovo, Lietuvos teisėsauga dar 2018 metais gavo iš Ispanijos tarnybų duomenis „apie tai, kuo šiandien mėgina mane apkaltinti“.

Antradienį teisme dažnai skambėjo Vladimiro Kokarevo, N. Safronovos pavardės. Verslininkas stebėjosi, kad įtarimų evoliucija vis keitėsi ir galiausiai į kaltinamųjų suolą Klaipėdoje sėdo tik jis, „kaip organizatorius, įkvėpėjas, vykdytojas operacijų dėl prekybos ginklais su Pusiaujo Gvinėja“.

Tikino veikęs kaip įgaliotas asmuo

Verslininkas teisme argumentavo minimoje kompanijoje „Intracoastal Trading Service“ veikęs tik kaip įgaliotas asmuo ir tvarkęs tik jam deleguotus darbus, susijusius su laivų remontu ir statyba. Anot V. Stefanovo, jis niekada nebuvo šios įmonės savininkas ar akcininkas. Pasak jo, Ispanijos teisėsauga narplioja aplinkybes dėl dokumentų klastojimo, kuriuos pasirašė V. Kokarevas nurodydamas, kad V. Stefanovas buvo vienas įmonės savininkų.

„Niekada nebuvau įsigijęs kompanijos akcijų, nes akcijų įsigijimas pagal Panamos įstatymus reikalauja, kad būtų fiziškai pasirašyta, būtų perduoti pinigai. (...) Kompaniją nupirko V. Kokarevas, o toliau seka visi kiti veiksmai. Negaudavau pelno iš šios kompanijos, nedalyvavau jokiuose susirinkimuose, neskyriau direktorių, niekaip neformavau ir nedalyvavau šio juridinio organo veikloje. Jei būčiau buvęs savininkas, privalėčiau tai daryti“, – kalbėjo V. Stefanovas.

Anot jo, kompanija priklausė V. Kokarevui, tačiau prokuratūra tuo nesidomėjo. Byloje atstovaujantys gynėjai stebėjosi, kad iki šiol nėra oficialiai užklausta Panamoje apie šios įmonės akcininkus.

Su minima Panamoje registruota kompanija ryšių turėjo Klaipėdoje registruota verslininko įmonė „Statega“. Ši, pasak klaipėdiečio, buvo susijusi su laivų statyba, remontu. Tokie veikla ji užsiėmė ir Pusiaujo Gvinėjoje. Darbus atliko žmonės iš Ukrainos, Kirgizijos, kitų šalių.

„Firmoje „Intercoastal“ veikiau tik pagal suteiktus įgaliojimus – vykdžiau techninę priežiūrą kai kurių objektų, kuriuos reikėjo patikrinti, žiūrėjau lėktuvo paruošimo momentu, kai buvo rengiamas kaip VIP variantas, patikrinau salono įrengimo kokybę, kad atitiktų aukštus reikalavimus. Buvau kviečiamas dėl krovinių parengimo išvykimui į Pusiaujo Gvinėją, žiūrėjau kaip paruošiami ir pakraunami lėktuvai“, – sakė jis. 

V. Stefanovo teigimu, sandoriai tarp Ukrainos ir Pusiaujo Gvinėjos vyko darbus kuruojant V. Kokarevui. Tai esą liudiją dokumentai, laiškai, siųsti šios šalies valdininkams, tiekimo terminų suderinimai.

„Todėl teigimas, kad tarpininkavau tiekiant prekes Pusiaujo Gvinėjai nekorektiškas ir išgalvotas. Nežinojau jokių smulkmenų apie „Intracoastal“ sandorius, nebuvau kompetentingas ir įgaliotas, todėl nedaviau ir negalėjau duoti nurodymų dėl to, kad būtų apmokėti sandoriai. Šiuos reikalus tvarkė ponas Kokarevas, tai buvo jo verslas“, – tikino klaipėdietis.

Pasak jo, pati Pusiaujo Gvinėja Ispanijos teisėsaugai patvirtino, kad visi sandoriai buvo teisėti ir neturi priekaištų Panamoje registruotai įmonei, licencijos buvo teisėtos. Lietuvoje, pasak V. Stefanovo, ši Panamoje registruota įmonė nevykdė realios veiklos, jis esą nebuvo įgaliotas to daryti.

V. Stefanovas posėdžio metu minėjo apie pasirašytas tarpusavio įmonių, tarp jų su „Statega“, sutartis dėl laivų statybos, kai kurios jų vėliau paties V. Kukarevo esą buvo atšauktos. Kadangi avansas jau buvo gautas, už jį esą įmonė galiausiai įsipareigojo remontuoti laivus, tad pajamos buvo teisėtos.

Tiesa, verslininkas negalėjo atsakyti į kai kuriuos klausimus, kas įmonėje „Statega“ būtent buvo atsakingas vystant tam tikrus projektus užsienyje. V. Stefanovas teigė nepamenantis dešimties metų senumo įvykių, tačiau pasidomėsiantis ir į klausimus atsakysiantis kitame posėdyje.

Kaltinamas neteisėtu importu ir eksportu

V. Stefanovas kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, taip pat, kad be leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Kaltinimai pareikšti ir jo įmonei „Statega“.

Kaip nurodoma byloje, V. Stefanovas galimai siekdamas nuslėpti lėšas, jas nusikalstamai panaudojo ūkinėje veikloje neteisėtai pirkdamas ir perparduodamas karinę ir dvejopos paskirties įrangą.

V. Stefanovas, kaip nurodoma bylos dokumentuose, iš Ukrainos įmonių įsigijo įvairios karinės įrangos – bombonešių, aviacinių bombų, sraigtasparnį, naikintuvų, įrangos naikintuvų aptarnavimui, mokomąsias, kovines raketas, katerius ir kitą karinę techniką.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad tarp 2007 ir 2013 metų, būdamas atsakingas už Klaipėdoje registruotos įmonės „Statega“ ūkinę ir komercinę veiklą, disponuodamas lėšomis ir siekdamas jas nuslėpti, jis tyčia legalizavo apie 91 mln. eurų.

Kaip pagarsinta teisme, vyras neteisėtai prekiavo įranga – tokių prekių importui, eksportui ir tarpininkavimui būtina licencija, išduodama tuometinės Ūkio (dabar – Ekonomikos ir inovacijų) ministerijos.

Kaltinamajam atstovaujanti advokatė Raminta Astrauskienė praėjusiame posėdyje žurnalistams teigė, kad prokuratūros kaltinimai šioje byloje iš esmės keitėsi, o ji teisme sieks įrodyti, kad V. Stefanovas nenusikalto, nes prekybiniai ryšiai oficialiai vyko tarp Ukrainos ir Pusiaujo Gvinėjos. Laikomasi pozicijos, kad įmonė, per kurią vykdytas pardavimas, Lietuvoje neveikė.

V. Stefanovas kaltinamas, jog siekdamas nuslėpti lėšas, jas nusikalstamai panaudojo ūkinėje veikloje neteisėtai pirkdamas ir perparduodamas karinę ir dvejopos paskirties įrangą. Klaipėdietis veikė per užsienyje registruotas įmones, tarp jų, Panamoje.

V. Stefanovas, kaip nurodoma dokumentuose, iš Ukrainos įmonių įsigijo įvairios karinės įrangos – bombonešių, aviacinių bombų, sraigtasparnį, naikintuvų, įrangos naikintuvų aptarnavimui, mokomąsias, kovines raketas, katerius ir kitą karinę techniką.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad tarp 2007 ir 2013 metų, būdamas atsakingas už Klaipėdoje registruotos įmonės „Statega“ ūkinę ir komercinę veiklą, disponuodamas lėšomis ir siekdamas jas nuslėpti jis tyčia legalizavo apie 91 mln. eurų.

Kaip pagarsinta teisme, vyras neteisėtai prekiavo įranga – tokių prekių importui, eksportui ir tarpininkavimui būtina licencija, išduodama Ūkio ministerijos.

Paklaustas, ar supranta, kuo yra kaltinamas V. Stefanovas teigia supratęs, tačiau kaltu neprisipažįstantis. Vyras nurodė veikęs per Panamoje registruotą įmonę, kuri veikė Ukrainos ir Pusiaujo Gvinėjos teritorijoje.

Parodymus V. Stefanovas ketina duoti kitame posėdyje.

„Kaltinimai rimti, man atrodo, niekuo neparemti“, – teigė jis.

Kaltinamajam atstovaujanti advokatė Raminta Astrauskienė žurnalistams antradienį teigė, kad prokuratūros kaltinimai šioje byloje iš esmės keitėsi, o ji teisme sieks įrodyti, kad V. Stefanovas nenusikalto, nes prekybiniai ryšiai oficialiai vyko tarp Ukrainos ir Pusiaujo Gvinėjos. Laikomasi pozicijos, kad įmonė, per kurią vykdytas pardavimas, Lietuvoje neveikė.

„Veikla dėl taip vadinamos neteisėtos ginklų prekybos vyko visiškai licencijuota pagal tarpvalstybinius susitarimus tarp Ukrainos ir Pusiaujo Gvinėjos, licencijos išduotos iš dviejų pusių, Lietuva su šita veikla neturi apskritai jokio ryšio“, – teigė gynėja.

Advokatės teigimu, prokuratūra renkasi „pritempinėti tą ir vadinti neteisėta veikla“, bus siekiama įrodyti, kad taip nebuvo.

Jos teigimu, apie tuomečius, maždaug 2005 metais tarp šalių vykusius susitarimus, skelbė abiejų šalių, tiek Ukrainos, tiek Pusiaujo Gvinėjos spauda. Pastaroji šalis įrangą įsigijo iždo lėšomis.

Pirminiuose įtarimuose, anot jos, figūravo ir asmenys iš Ispanijos, tačiau jų nebeliko, liko tik V. Stefanovas.

V. Stefanovas kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, taip pat, kad be leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Kaltinimai pareikšti ir jo įmonei „Statega“.

Anot tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“, tai viena didžiausių pinigų plovimo bylų Lietuvos istorijoje, ją ištirti teisėsaugai prireikė septynerių metų.

Vyras taip pat kaltinamas neteisėtu tarpininkavimu dėl karinės įrangos perdavimo.

Iš viso šiame tyrime apribota nuosavybės teisė į kaltinamojo ir juridinio asmens turtą, kurio vertė siekia daugiau nei 9,3 mln. eurų.

„Posėdis atidėtas, nes kaltinamajam suteikta laiko susipažinti su kaltinamuoju aktu rusų kalba“, – pranešė teismas.

Kitas posėdis šioje byloje numatytas gruodžio 12 dieną.

V. Stefanovas kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, taip pat, kad be leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Kaltinimai pareikšti ir jo įmonei „Statega“.

Anot tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“, tai viena didžiausių pinigų plovimo bylų Lietuvos istorijoje, ją ištirti teisėsaugai prireikė septynerių metų.

Kaip pirmadienį pranešė prokuratūra, klaipėdietis, būdamas Panamoje registruotos ir veiklą uostamiestyje vykdžiusios įmonės įgaliotu asmeniu, o vėliau – ir vieninteliu akcininku, tarpininkavo parduodant karinę įrangą ir dvejopo naudojimo prekes Pusiaujo Gvinėjai neturėdamas tam leidimo.

Remiantis tyrimo duomenimis, verslininkas šias, kaip įtariama, nusikalstamu būdu gautas pinigines lėšas siekė įteisinti.

Įtariama, kad vykdydamas įvairias finansines operacijas, per 2008-2012 metus jis galėjo legalizuoti daugiau nei 91 mln. eurų.

Tyrimo metu taip pat gauta duomenų, kad dalis iš minėtos užsienio įmonės galimai nusikalstamu būdu gautų pinigų galėjo būti panaudoti kaltinamojo vadovaujamos bendrovės ūkinėje komercinėje veikloje. Manoma, kad pasinaudojus kaltinamojo Klaipėdoje registruota įmone per nepilnus dvejus metus legalizuota beveik 17 mln. eurų.

Klaipėdos apygardos prokuratūros teismui perduotoje baudžiamojoje byloje kaltinimai dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo pareikšti klaipėdiečiui ir jo valdytai bendrovei „Statega“. Vyras taip pat kaltinamas neteisėtu tarpininkavimu dėl karinės įrangos perdavimo.

Iš viso šiame tyrime apribota nuosavybės teisė į kaltinamojo ir juridinio asmens turtą, kurio vertė siekia daugiau nei 9,3 mln. eurų.

Jis, remdamasis britų transliuotojo BBC padalinio Rusijoje medžiaga, teigia, kad V. Stefanovas yra vienas specialiai įkurto fondo „Voskresenije“ rėmėjų, finansuojančių Kristaus prisikėlimo soboro Pamaskvėje statybas. Pasak 15min.lt, fondo padėkos už paramą sulaukė vienintelė ne Rusijos bendrovė, t. y. „Marine Repair and Supply pte“ – dvi Singapūre ir Honkonge registruotos įmonės šiuo pavadinimu priklauso V. Stefanovui ir jo sūnui. Tiksli aukos suma nėra žinoma, pats verslininkas paramos cerkvei nekomentuoja.

Pasak 15min.lt, projektą taip pat remia Rusijos karo pramonės įmonės, tarp jų – lėktuvų gamintojai „Tupolev“, „Suchoi“ bei MIG, sraigtasparnių gamintojas „Rosvertol“, taip pat šalies prezidentas Vladimiras Putinas, žadantis apmokėti pagrindinę cerkvės ikoną.

Skelbiama, kad soboras taps pagrindiniais Rusijos ginkluotųjų pajėgų maldos namais. Rusijos žiniasklaida įvardija, kad idėjos autorius – Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu.

Tarp gynėjų – garsenybės

Į teisiamųjų suolą šioje byloje sėdo visoje šalyje žinomos bankroto administravimo paslaugas teikiančios įmonės "Valeksa" uostamiesčio filialo direktorius 44 metų Darius Daubaras.

Kartu teisiamas ir advokatų kontoros "Karsten, Kraujalis ir Partneriai" advokatas Tomas Puzinas.

Beje, šį advokatą gina garsus advokatas, buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Arvydas Pocius.

Trečiąjį teisiamąjį – įmonės "RR Management" direktorių Andrejų Rybakobą taip pat teisme gina ypatingas gynėjas – rezonansines bylas tyręs buvęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Mindaugas Dūda.

Trijų vyrų kompanijai pateikti rimti įtarimai.

Teisėsaugininkų teigimu, jie įvardijami subūrę organizuotą grupę, esą susitarę padaryti sunkų nusikaltimą – savo ir kitų naudai reikalavo ir susitarė priimti didelės vertės kyšį.

Kiekvienas jų turėjo atskirą vaidmenį, nors teisiamieji kaltės nepripažįsta, o vienas jų viešai spaudoje yra teigęs, kad pats tapo intrigų auka.

Pretenzijos – 9 mln. eurų

Kaip buvo rengiamasi kyšio išreikalavimui, nupasakojo du liudytojai, vakar kalbėję šioje byloje.

Į posėdį buvo iškviestas buvęs įmonės "Statega" direktorius Jurijus Bulanovas ir šios įmonės akcininkas Vladimiras Stefanovas.

Verslininkai neslėpė, kad jie turėjo užmačių tapti verslo centro "Neapolis" akcininkais.

"Mes padengėme statybines šios įmonės skolas, mokėjome pradelstus mokėjimus bankui, nes įmonė buvo paėmusi kreditą. Faktiškai mes nupirkome jų skolas, bet vienas verslo centrą valdžiusios įmonės akcininkų nesutiko perduoti akcijų, nors neginčijo, kad mes turime turtinių teisių", – situaciją pasakojo tuo metu įmonei "Statega" vadovavęs J.Bulanovas.

Įmonės akcininkas V.Stefanovas patikslino, kad jo įmonė turėjo apie 31 mln. litų (beveik 9 mln. eurų) turtinių pretenzijų.

"Tiesa, 4 mln. litų kreditorinį reikalavimą teismas patvirtino, bet visa kita suma taip ir kybojo ore. Mes kreipėmės į teismą, ir įmonei, valdžiusiai "Neapolį", buvo iškelta bankroto byla. Tačiau visa apimtimi mūsų kreditoriniai reikalavimai nebuvo patvirtinti. Veiksmų nebuvo, jaučiau, kad su manimi nesąžiningai elgiamasi, sprendimai buvo vilkinami", – aiškino įmonės akcininkas.

Reikalauta 1,6 mln. eurų

Pasak V.Stefanovo, "Neapolio" verslo centro bankrotą administravęs D.Daubaras pats pasiūlė išeitį verslininką ištikusioje situacijoje.

Man buvo pasakyta, kad reikia duoti kyšį. Kaip supratau – teisėjui.

"Man buvo pasakyta, kad reikia duoti kyšį. Kaip supratau – teisėjui. Kad būtų patvirtintas visos apimties kreditorinis reikalavimas", – kalbėjo V.Stefanovas.

Vyrai tuo klausimu susitiko net kelis kartus.

"Suma nebuvo pasakyta. Ją užrašė D.Daubaras ant lapelio. Tik paskutinė suma buvo pasakyta žodžiu, koridoriuje", – prisiminė V.Stefanovas.

Panašu, kad bankroto administratoriaus apetitas kilo po kiekvieno susitikimo su verslininku. Iš pradžių buvo prašyta 150 tūkst. litų (43,4 tūkst. eurų).

Vėliau ant lapelio buvo pridėta dar 200 tūkst. litų suma (beveik 58 tūkst. eurų).

"Jau iš viso jie prašė 350 tūkst. litų. Tačiau suma išaugo net iki 600 tūkst. litų", – susitikimų su bankroto administratoriumi ir advokatu T.Puzinu detales prisiminė V.Stefanovas.

Galų gale iš verslininko buvo pareikalauta rekordinės sumos – 5,662 mln. litų (1,6 mln. eurų).

Griebėsi vaizdo kameros

V.Stefanovas teisme tikino, jog jis pradėjo įtarti, kad yra mulkinamas.

"Tokių pinigų mes neturėjome. Iš pradžių buvo kalbama, kad bus sukurta ofšorinė kompanija ir man bus pateikta sąskaita, į kurią turėsiu pervesti pinigus. Iš pradžių būtume tikrai mokėję, kad tik reikalai būtų pajudėję. Tačiau sąskaitos numerio taip ir nepateikdavo. Vieno susitikimų metu buvo pasakyta, kad norima 600 tūkst. litų. Ir grynaisiais. Ir tik prieš tai pinigus patikrinus banke, esą turėsiu juos perduoti patikėtiniui. Tačiau per kelias dienas išgryninti tokią pinigų suimą nėra taip paprasta", – kalbėjo V.Stefanovas.

Po vieno iš susitikimų V.Stefanovas nusprendė įtaisyti vaizdo kamerą savo kabinete 15-ajame "Neapolio" centro aukšte.

"Mane įstūmė į aklavietę, supratau, kad iš manęs trauks pinigus be jokių įsipareigojimų. Susitikimą nufilmavau, o paskui parašėme pareiškimą Specialiųjų tyrimų tarnybai", – prisipažino V.Stefanovas.

Tyrimą nutraukė

Tačiau, net ir gavus vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas bankroto administratorius D.Daubaras, rašantis ant lapelio pinigų sumą, esą reikalingą papirkti civilinę bylą nagrinėjusį teisėją, teisėsaugininkams nepakako jėgų iškelti baudžiamąją bylą.

D.Daubaras STT agentų buvo sulaikytas 2013 m. kovą.

Vis dėlto Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Vitalijus Gulenkovas 2014 m. gruodžio 15-ąją ikiteisminį tyrimą nutraukė.

V.Stefanovui su įmonės direktoriumi J.Bulanovu parašius skundą Generalinei prokuratūrai, tyrimas atnaujintas 2015-ųjų sausį. Atnaujintas tyrimas perduotas Kauno apygardos prokuratūrai.

Reikalus tvarkė prie kavos

Teisme V.Stefanovas įvardijo ir teisėją – Audrių Saulėną, kuriam esą ir galėjo būti prašoma pinigų.

Iš tiesų A.Saulėnas iš teisėjo pareigų buvo atleistas, nustačius ypatingus jo draugystės ryšius su D.Daubaru.

Vyrai neva susipažino sportuodami, o iš sostinės vis dažniau į Klaipėdą ėmęs atvažinėti D.Daubaras susitikdavo su teisėju išgerti kavos, lankėsi pirtelėje.

Paaiškėjo, kad pusę metų teisėjas ir bankroto administratorius susitiko ne mažiau nei 44 kartus, o prieš atleidimą iš pareigų per dvi dienas telefonu kalbėjosi devynis sykius.

STT užfiksuoti šių valstybės tarnautojų pokalbiai buvo pateikti šalies Prezidentei Daliai Grybauskaitei.

Ši ir atleido teisėją A.Saulėną iš pareigų, nors teisininkas per teismus mėgino atgauti prarastą postą.

Paaiškėjo, kad įrodymų būta daug – vyrai vienas į kitą kreipdavosi itin neformaliai.

Kaip paaiškėjo, teisėjas nebuvo deklaravęs savo bendravimo su bankroto administratoriumi, o elgėsi priešingai – nagrinėjo penkias bylas, susijusias su šia D.Daubaro įmone, ir net buvo patvirtinęs 15 tūkst. litų atlyginimą bankroto administratoriui.

Golfo aikštyne –  smūgiai

V.Stefanovui nesumokėjus D.Daubaro ir T.Puzino prašomos sumos, Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas A.Saulėnas sustabdė civilinės bylos, kurioje buvo patvirtintas įmonės "Statega" 1,355 mln. litų kreditorinis reikalavimas, nagrinėjimą.

Bylos nagrinėjimas sustabdytas iki įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovo įmonės "Neapolis" ieškinį atsakovams "Statega", Viktorui Gleizeriui, Miladai Gleizer bei tretiesiems asmenims dėl niekinio sandorio pasekmių taikymo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Kalba tuo metu buvo apie nesutarimus tarp verslo centro "Neapolis" akcininkų V.Gleizerio ir Romo Grigalevičiaus.

Beje, V.Gleizeris prieš dvejus metus keistomis aplinkybėmis buvo užpultas golfo klube Klaipėdos rajone.

Užpuolikai atstatė į verslininką pistoletus vidury dienos.

Golfo aikštyne nusikaltėliai talžė vyrą lazdomis, taikydami į kelio girnelę, kad žmogus būtų suluošintas visam gyvenimui.

Šis nusikaltimas taip ir liko neišaiškintas, teisėsauga nesurado, kieno užsakymu mėginta susidoroti su verslininku.

Pinigai – į fiktyvią įmonę

O štai painią kyšio perdavimo bankroto administratoriui istoriją prokuratūra tikina išgliaudžiusi.

Paaiškėjo, kad V.Stefanovo kabineto slenksčius mynęs D.Daubaras su T.Puzinu pasiūlė pasirašyti verslininkui akcijų pirkimo–pardavimo bei ginčijamų teisių pirkimo–pardavimo (perleidimo) sutartis.

Pasak bylos medžiagos, advokatas T.Puzinas net parengė kelis minėtų sutarčių projektų variantus, išdėstydamas pinigų mokėjimų schemas dviem etapais, taip neva siekdamas užmaskuoti kyšio reikalavimą.

Už 5,662 mln. litų (1,6 mln. eurų) esą turėjo būti pasirašyta fiktyvių sutarčių su įmone "RP Management", kurios direktorius buvo A.Rybakovas.

2013 m. sausio 28 d. A.Rybakovas įregistravo specialiai įkurtą įmonę "RR Finance Solutions". Į jos sąskaitą ir turėjo V.Stefanovas pervesti pinigus.

Tačiau visas šių fiktyvių sandorių kūrimo peripetijas jau stebėjo STT agentai.

Patys D.Daubaras, T.Puzinas ir A.Rybakovas teisme pareiškė liudysią tik po visų liudininkų parodymų išklausymo. Jie kaltės nepripažįsta.

Bankroto administratoriui D.Daubarui, kurio pareigos yra prilyginamos valstybės tarnautojui, gresia laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Teisiamiesiems teks atsakyti už dokumentų klastojimą, turto iššvaistymą bei piktnaudžiavimą.

Ketvirtadienį Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pranešė, kad, pabaigus ikiteisminį tyrimą, teismui perduota baudžiamoji byla dėl bankroto administratoriaus nusikalstamų veikų – kyšininkavimo, dokumentų klastojimo, turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo. Advokatas ir dar vienas asmuo kaltinami padėjimu reikalauti kyšio.

2013 metų kovą prokuratūra skelbė, jog bankroto administratorius kartu su vienos Vilniaus advokatų kontoros advokatu už bankrutuojančios bendrovės 31 mln. litų kreditorinio reikalavimo pripažinimą pareikalavo ir susitarė priimti 5,75 mln. litų neteisėtą atlygį.

Buvo skelbiama, jog įtariama, kad milijonų litų iš Klaipėdos bendrovės „Statega“ vadovo Vladimiro Stefanovo reikalavo uostamiestyje esančio verslo centro „Neapolis“ bankrotą administruojančios bendrovės „Valeksa“ bankroto administratorius Darius Daubaras ir tarpininkavęs sostinės advokatas Tomas Puzinas.

STT pranešime teigia, kad jos Kauno valdybos pareigūnai ir tyrimą kontroliuojantis prokuroras surinko pakankamai duomenų, kuriais remiantis pateikti kaltinimai, o minėti asmenys, veikdami bendrai, reikalavo didesnio nei 250 MGL litų kyšio iš D. D. administruojamos bankrutuojančios bendrovės kreditorių už kreipimąsi į teismą dėl kreditorinio reikalavimo, didesnio kaip 30 mln. litų (apie 8,7 mln. eurų) pripažinimo.

Ikiteisminis tyrimas šioje galimos korupcijos byloje buvo pradėtas 2012-2013 metais. Prieš porą metų jį buvo nutraukę Klaipėdos teisėsaugos pareigūnai. Tačiau Generalinė prokuratūra nutarimą nutraukti tyrimą panaikino. Tyrimas buvo perduotas Kauno pareigūnams, kur vyko iki šiol.

Baudžiamoji byla perduota Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris spręs, kuris iš apygardos teismų imsis nagrinėjimo.

STT skelbia, kad atliekant šį ikiteisminį tyrimą taip pat surinkta duomenų, kad kaltinamasis D. D., administruodamas bankrutuojančią bendrovę ir privalėdamas pasirūpinti pavojingų atliekų sutvarkymu, padedamas A. R. suklastojo dokumentus, jog pavojingos atliekos yra pristatytos atliekų tvarkymo bendrovei ir jai sumokėta už atliekų priėmimą, o iš tikrųjų pavojingas atliekas nugabeno į iš anksto sutartą vietą ir siekė jas parduoti.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir jį kontroliavo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

2016 metais teismai išnagrinėjo 16 STT Kauno valdybos pareigūnų tirtų bylų. 29 asmenys nuteisti dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba, prekybos poveikiu ir kitų korupcinio pobūdžio nusikaltimų.