Pavyzdys Šventosios uostui
Vladislavovas yra palyginti naujas uostas. Jis pastatytas 1936–1938 m. Šiandien šis uostas yra vienas didžiausių žvejų uostų Lenkijoje.
Jame yra ir atskiros keleivinių ar nedidelių kruizinių laivų krantinės. Šiame uoste stovi ir gelbėjimo, aptarnavimo laivai.
14,5 hektarų plotą užimantis Vladislavovo uostas galėtų būti pavyzdžiu, kaip galima būtų vystyti Šventosios uostą tuo atveju, jei jame būtų įrengtas avanuostas ir sudaryta galimybė priimti nedidelius keleivinius ar Būtingės naftos terminalo plūdurą aptarnaujančius pagalbinius laivus.
Ateityje, siekdamas pritraukti investicijų, Vladislavovo uostas planuoja kurti koncesijas su keliais partneriais. Taip pat tikimasi ES investicijų pagal Lenkijos mažųjų uostų vystymo programą. Labiausiai laukiama, kad Vladislavovo uostui, kaip specializuotam vėjo jėgainių uostui, vystyti pinigų skirs Lenkijos Vyriausybė.
Paskirtis: nuo įkūrimo iki šiol Vladislavovas buvo vienas svarbiausių Lenkijos žvejybos uostų. (vladislavovo.com nuotr.)
Energetika prie Vladislavovo
Kaip tik šiomis dienomis Vladislavovo uostas paskelbė apie naujus vystymosi planus. Ne Gdansko įlankoje, o tiesiogiai prie Baltijos jūros esantis Vladislavovo uostas norėtų tapti pagrindiniu Lenkijos vėjo energetikos jėgainių uostu.
Toks noras neatsitiktinis, mat pagrindiniai Lenkijos vėjo jėgainių parkai planuojami ne Gdansko įlankoje, kur nors arčiau Gdynės ar Gdansko, o Baltijos jūroje priešais Vladislavovo uostą.
Pirmuosius vėjo jėgainių parkus Lenkijoje planuojama pastatyti iki 2028 m. Iš viso Lenkija planuoja sukurti 9 vėjo jėgainių parkus, kurių bendra galia – 10–12 gigavatų. Tai prilygtų kelioms atominėms elektrinėms.
Chaosas: Vladislavovo uoste susimaišę žvejų ir turistų laivai. (Vidmanto Matučio nuotr.)
Įvardinta įspūdinga suma. Lenkija į vėjo jėgainių parkus planuoja investuoti 80–95 mlrd. zlotų (17–21 mlrd. eurų). Vladislavovas norėtų tapti ne tik pagrindiniu vėjo jėgainių parkų aptarnavimo uostu. Baltijos jūroje, vadinamoje Vladislavovo aukštumoje, rasti du nauji naftos ir dujų telkiniai. Todėl tik laiko klausimas, kad jie bus pradėti eksploatuoti. Arčiausiai jų yra Vladislavovo uostas.
Argumentų sustiprinimo pavyzdžiai
Dėl Lenkijos vėjo jėgainių uosto vardo labai rimtų planų turi ir Gdynės uostas. Jau dabar jis tapo pagrindine vėjo jėgainių priėmimo iš laivų vieta Lenkijoje.
Geriausiu atveju Vladislavovo uostas galėtų tapti jau pastatytų vėjo jėgainių aptarnavimo uostu. Tačiau tokiai pačiai misijai rengiasi ir netoli esantys Ustkos, Kolobžego uostai.
Planai: Vladislavovo uostas būtų pertvarkomas atskiriant turistinę, žvejybos ir pramoninę zonas, o prie pat vartų įrengti nauji vėjo jėgainių laikymo plotai.
Pristatant Vladislavovo uosto vystymo investicijų planus įvardyta, kad jam sutvarkyti reikės per 360 mln. Lenkijos zlotų (apie 80 mln. eurų). Vladislavove būtų įrengtos 7–8 m gylio naujos krantinės, kur būtų galima priimti specializuotus 120–150 m ilgio vėjo jėgainių įrangos gabenimo laivus.
Ragindama Lenkijos valdžią Vladislavovo uostą rinktis kaip galimą vėjo jėgainių uostą, jo administracija apeliuoja, kad Lenkijoje įrengti specializuotą, vadinamąjį ofšorinį uostą yra būtina. Nesant specialaus ofšorinio uosto pačioje Lenkijoje, jo vietą arba vėjo jėgainių priėmimo paslaugą gali teikti Danijos, Švedijos uostai.
Vieta: už Vladislavovo uosto prasideda 33 km besitęsianti įspūdinga Helio nerija, kuri skiria Baltijos jūrą nuo Gdynės įlankos. vladislavovo.info.pl nuotr.
Tarp konkurentų įvardytas ir Klaipėdos uostas. Matyt, lenkai analizuoja ir žino, kad Klaipėdos uostas ketina statyti specializuotą vėjo jėgainių priėmimo terminalą su 800 m ilgio krantine. Jame, kaip skelbta, galėtų būti aptarnaujami ne tik Lietuvoje žadamo statyti vėjo jėgainių parko, bet ir kaimyninių šalių ofšoriniai arba vėjo jėgainių įrenginiai.
Pačioje Lietuvoje nėra daug vilčių, kad Klaipėdos uostui pavyktų įsiterpti į Lenkijos vėjo jėgainių statybos rinką. Labiau mąstoma apie tai, kad Klaipėda galėtų tapti rytinės Baltijos šalių vėjo jėgainių parkų statybos pagrindine baze.
