Kaip ketvirtadienį pranešė LRTK, gairės patvirtintos atsižvelgus į sausį viešose konsultacijose dėl projekto išsakytas pastabas – dokumente aptarti reikalavimai, kurie bus taikomi paslaugų tiekėjams, be kita ko nustatant jiems prievolę žymėti programas, reklamą ar rėmimą, skelbti žymėjimą dėl amžiaus cenzo.

Gairėse nustatyta, jog „Youtube“ ar kitos dalijimosi vaizdo medžiaga platformos bei „bet kokios kitos audiovizualinės paslaugos“, kurių atžvilgiu paslaugų tiekėjas turi redakcinę atsakomybę, „gali būti laikomi audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis, net jeigu jie yra siūlomi per vaizdo dalijimosi vaizdo medžiaga platformą, kuriai paprastai netaikoma redakcinė atsakomybė“.

Tai galiotų tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, kurie priklauso Lietuvos jurisdikcijai.

Turės žymėti reklamas, tinkamą amžių

Tai reiškia, kad vlogeriai turės laikytis Visuomenės informavimo bei Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymuose nustatytų reikalavimų, dabar taikomų televizijoms ir kitai audiovizualinei žiniasklaidai.

Tarp šių reikalavimų – ir privalomi turinio žymėjimai „N-7“, „N-14“, „S“, netaikant laiko ribojimų, taip pat ir įprasti reikalavimai reklamai. Ši turi būti aiškiai atpažįstama, žiūrovai apie ją turi būti informuojami tiek ženklu, tiek ir žodžiu, nepakanka tik ją apibūdinti vaizdo įrašo apraše. Programos rėmėjai taip pat turės būti nurodomi jos transliavimo metu, pateikiant logotipą, informuojant ir panašiai. Reklamuojant prekes, bus privalomas žymėjimas „P“.

Taip pat jie turės pranešti apie savo veiklą LRTK.

„Atsisakyta 50 tūkst. sekėjų skaičiaus, kurį LRTK siūlė nustatyti kaip ribą, nuo kurios galėtų būti reguliuojami paslaugų teikėjai. Gairės bus nukreiptos į „reikšmingą sekėjų skaičių turinčius ir programų peržiūrų skaičių“ renkančius paslaugų teikėjus (kanalus)“, – teigia komisija.

Ji akcentuoja, kad gairės galios tik turiniui, įkeltam po jų įsigaliojimo.

LRTK: reguliavimą padiktavo direktyva

LRTK teigia, jog rengiant gaires vadovautasi pernai į nacionalinę teisę perkeltos Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos nuostatomis, taip pat atsižvelgiant į tai, jog vaizdo įrašai „Youtube“, „Facebook“, „TikTok“ ar kitose platformose tampa vis populiaresni, svarbesni, jų autoriai daro didelę įtaką sekėjams.

Akcentuojama, kad pagrindiniai audiovizualinės žiniasklaidos požymiai yra tai, jog programos teikiamos informavimo, pramogų ar švietimo tikslais, redakcinė atsakomybė tenka paslaugos teikėjui, kuris vykdo ūkinę veiklą. Nustatoma, kad paslaugos teikėjo auditorija turi būti „plačioji visuomenės dalis“, o jai daromas „akivaizdus poveikis“.

Pasak LRTK, reikšmingą sekėjų skaičių turintys kanalai turėtų būti per metus pripažįstami užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų tiekėjais. Būtent taip traktuoti, anot LRTK, vlogerius reikėtų dėl to, jog tik tiesioginės transliacijos be galimybės įrašus peržiūrėti vėliau, pagal vartotojo prašymą renkantis iš siūlomo katalogo jam parankiu laiku, yra labai retos.

Taisykles taikys ne visiems

Vis dėlto gairėse nurodyta, kad tam, jog vaizdo medžiaga ir įrašai būtų laikomi audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis, jie turėtų būti „iš esmės panašūs į televizijoje transliuojamas programas“. Be kita ko, siūloma nelaikyti žiniasklaidos paslaugomis įvairių kanalų specializuotoms auditorijoms – kaip nurodo komisija, tai galėtų būti, pavyzdžiui, viešbučių virėjai, iliuzionistai.

Dar vienas požymis, jog programa skirta plačiai auditorijai, anot gairių, galėtų būti „finansinių investicijų į siūlomą turinį suma“, o užsakomųjų audiovizualinių žiniasklaidos paslaugų požymis būtų prekių rodymas, azartinių žaidimų reklama, arba rėmimas kanaluose.

Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis būtų nelaikoma švietimo įstaigų mokymo, akademinio rengimo, įvairių kultūrinių įstaigų ar meno kūrėjo statusą turinčių asmenų turinys, kai šie pristato kūrybą. Juo nebūtų laikomas ir politinių partijų, pristatančių savo veiklą, įmonių, pristatančių savo produkciją, turinys, taip pat fizinių asmenų turinys, kai šie pristato įvairius savo pomėgius ir pan., kai tai iš esmės neturi įtakos nuomonės formavimui ar iš to negaunama komercinės naudos.

LRTK siūlymus kritikavo didžiausią „Youtube“ auditoriją Lietuvoje turintis vaizdo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas ir kiti jo kolegos. Jie tokį LRTK siekį vadino neargumentuotu ir teisiškai nepagrįstu bei sunkiai įgyvendinamu praktiškai. Anot S. Malinausko, turinio cenzūravimo ar reitingavimo „Youtube“ tinkle netaiko kitos valstybės.

Šiuo metu išvis nebėra aišku, kas yra „didelis sekėjų būrys“. Tai reiškia, kad žmonės, kurie turi „Youtube“ kanalus, daugeliu atveju prilyginami televizijoms ir žiniasklaidos priemonėms.

S. Malinauskas: į pastabas beveik neatsižvelgta

Vertindamas jau patvirtintas gaires, jis sveikina LRTK sprendimą netaikyti nuostatų jau įkeltam turiniui, tačiau pabrėžia, kad į esminę vaizdo tinklaraštininkų kritiką atsižvelgta nebuvo. Jis taip pat kaip „blogą žingsnį“ vertina sprendimą atsisakyti 50 tūkst. sekėjų ribos.

„Šiuo metu išvis nebėra aišku, kas yra „didelis sekėjų būrys“. Tai reiškia, kad žmonės, kurie turi „Youtube“ kanalus, daugeliu atveju prilyginami televizijoms ir žiniasklaidos priemonėms“, – tvirtino S. Malinauskas.

„Didžiosios bėdos, apie kurias kalbėta, bent jau mano akimis, nepaliestos, pakoreguotos tik smulkmenos“, – sakė jis.

Jo nuomone, turinio kūrėjams „Youtube“ neturėtų kilti problemų dėl reklamos, kadangi platforma ir taip taiko taisykles, įpareigojančias ją žymėti, tačiau gali kilti sunkumų būtent dėl amžiaus cenzo vertinimų. Taip pat tinklaraštininkui kyla klausimų, dėl ko bus galima skųsti kanalus.

„Bet koks keiksmažodis gali būti įvertintas kaip neigiamas poveikis nepilnamečiams – visa tai bus labai sudėtinga, nebekalbu apie paties jutubo reklamą, kur jis įdeda ir vartotojai neturi galimybės kontroliuoti. Klausimų turime labai daug“, – tvirtino jis.

LRTK tikina, kad panaši vlogerių, teikiančių audiovizualines žiniasklaidos paslaugas, priežiūra yra ir kitose Europos šalyse – Austrijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Ispanijoje.

1. Veiksmo kameros – aktyviam laisvalaikiui

Pastaruoju metu veiksmo kameras renkasi ne tik ekstremalaus sporto entuziastai, bet ir keliautojai, vlogeriai ar kiti, ieškantys įdomesnių, aukštos kokybės unikalių vaizdų.

Prekybos tinklo „Senukai“ vaizdo ir garso technikos specialistė Benita Antanaitytė pataria – įsigyjant veiksmo kamerą, atkreipkite dėmesį bent į kelis svarbiausius techninius rodiklius: „Visuomet pasižiūrėkite į skaičių, nurodantį, kiek kadrų per sekundę kamera gali užfiksuoti. Tai – vadinamasis FPS rodiklis. Kuo jis aukštesnis, tuo nufilmuotas vaizdas bus sklandesnis. Be to, didesnis FPS leis kokybiškai kurti video klipus sulėtinto vaizdo (slow motion) režimu.“

Kitas svarbus rodiklis – kameros atsparumas vandeniui. Aktyviam laisvalaikiui skirtos kameros leidžia filmuoti ir pakankamai giliai – dažnai su ja panirti po vandeniu galima net iki 11 metrų. O naudojant specialius vandeniui atsparius dėklus – net iki 60 metrų gylio. Todėl šią vaizdo fiksavimo techniką naudoja ne tik mėgėjai, bet ir profesionalūs nardytojai.

„Renkantis veiksmo kamerą, įvertinkite ir kameros naudojamas stabilizavimo technologijas, galimybę filmuoti skirtingais režimais, valdymo galimybes bei atsparumą sutrenkimams, šalčiui ir net dulkėms. Taip užsitikrinsite, kad kamerą su savimi galėsite vežtis visur, net ir į ekstremaliausias keliones“, –  sako specialistė.

2. Technologijų asams – naujausi dronų modeliai

Norintiems užfiksuoti įspūdingus renginių ar asmeninių švenčių vaizdus iš oro, B. Antanaitytė rekomenduoja išbandyti vis labiau populiarėjančius dronus. Gamintojai juos nuolat tobulina, tad net ir išrankiausi klientai gali rasti jų poreikius puikiai atitinkančią techniką. Šiuo metu itin mėgstami  dronai su integruota kamera, galintys įamžinti panoraminius ar gamtos vaizdus.

Scanpix nuotr.

Specialistė pastebi, kad renkantis tokio tipo droną, svarbu įvertinti ne tik jo baterijos tipą, skrydžio trukmę, valdymo spindulį, bet ir drone integruotos kameros raišką, atminties dydį bei prietaiso svorį. „Siekiant įamžinti itin aukštos kokybės kadrus, patariama rinktis kuo didesne raiška filmuoti gebantį droną. O jei jis ore galės išsilaikyti bent apie pusvalandį – jūs mėgausitės ir nepertraukiamai užfiksuotomis savo pramogų, švenčių akimirkomis“, – atkreipia dėmesį B. Antanaitytė.

Tuo tarpu tiems, kurie jau turi savo veiksmo kamerą, specialistė siūlo kitą spendimą – rinktis droną su atskiru laikikliu kamerai. „Tokiu atveju, turimą kamerą tvirtindami prie drono, nepamirškite ir papildomo stabilizatoriaus, padėsiančio užtikrinti, kad kamera ore nejudėtų, o vaizdas būtų ryškus.“

3. Siekiantiems aukščiausios kokybės – profesionalūs vaizdo stabilizatoriai

Tiems, kurie mėgsta filmuoti daug judant, B. Antanaitytė pataria pasidomėti itin išmaniaisiais stabilizatoriais, kurie leidžia valdyti fotokameras viena ranka ir tuo pačiu gali mėgautis visiška laisve nesibaimindami dėl filmavimo kokybės išlaikymo.

Shutterstock nuotr.

„Tokio tipo stabilizatoriai paprastai yra itin galingi ir patvarūs. Pavyzdžiui, šios priemonės pagalba galėsite fiksuoti net iki 75km/h greitį – tai pravers užsiimant kalnų slidinėjimu ar kitu sportu, kuriame greitis – neatsiejama dalis. Renkantis vaizdo stabilizatorių, reiktų įvertinti ir jo paties svorį, valdymo patogumą bei papildomas funkcijas, leidžiančias filmuoti skirtingais režimais“, – sako B. Antanaitytė.

Specialistės teigimu, vis tik renkantis stabilizatorių bene svarbiausia – tinkamai įvertinti savo poreikius. „Jei daugiausiai fotografuojate ir filmuojate telefonu, jums užteks patvaraus ir funkcionalaus mobiliojo telefono stabilizatoriaus, skirto kurti asmenukes ar trumpus vaizdo siužetus. Tuo tarpu itin išmanius, intuityvius trijų ašių vaizdo stabilizatorius patariama rinktis tiems, kuriems vaizdo įrašų kūrimas yra kasdienybė ir gyvenimo būdas“, – pasakoja specialistė.

4. Nekantriems ir madingiems – momentiniai fotoaparatai

Nostalgija, nekantrumas ir mada – taip aiškinamas pastaraisiais metais šoktelėjęs momentinių fotoaparatų populiarumas. Tokius stilingus fotoaparatus, kurie atspausdina vintažines mažas nuotraukėles, dažnai galime išvysti vestuvėse, gimtadieniuose ar smagiuose draugų susibūrimuose.

Specialistės teigimu, momentinius fotoaparatus dažniausiai renkasi tie, kurie nori fiksuoti emocijas ir unikalius, programėlių nepagražintus kadrus. Anot jos, didžiausias tokio fotoaparato privalumas – popierinės nuotraukos, kurias galima peržiūrėti praėjus vos kelioms akimirkoms nuo mygtuko paspaudimo, kai tuo tarpu dauguma telefonais užfiksuotų kadrų taip ir lieka skaitmeninėse laikmenose.

B. Antanaitytė pastebi, kad tokie fotoaparatai atlieka ne tik akimirkos įamžinimo funkciją: „Momentiniai fotoaparatai palyginti nedideli – juos galima nešiotis tiesiog rankinėje ar, skubant į miestą, įsidėti į kišenę. Be to, juos galima rinktis iš daugybės skirtingų spalvų, derinant prie savo stiliaus ar nuotaikos.“ Tad momentiniai fotoaparatai gali būti ir puikia įvaizdžio dalimi, stilinga detale.