„Keičiasi ne tik ministrė, bet ir valstybės sekretoriai kartu su ja. Be abejonės, kažkokia pauzė trumpalaikė bus, bet tik tiek“, – BNS pirmadienį sakė politikas.

„Nemanau, kad neigiamos įtakos tai galėtų turėti“, – pridūrė A. Anušauskas.

Diskusijas dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje jis vadino „darbinio lygio klausimu“.

Lietuva ir Vokietija dėl šalies gynybai skirtos vokiečių brigados sutarė pernai.

Vilnius siekia, kad pilnos sudėties brigada šalyje būtų dislokuota nuolat, bet Berlyno pareigūnai viešai kartoja, jog Lietuvoje būtų tik dalis vieneto. Kita brigados dalis būtų Vokietijoje, tačiau būtų pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.

Santykių nepersonalizuoja

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas BNS teigė po ministrės atsistatydinimo besitikintis esamų santykių tęstinumo.

Keičiasi ne tik ministrė, bet ir valstybės sekretoriai kartu su ja. Be abejonės, kažkokia pauzė trumpalaikė bus, bet tik tiek.

„Ar galima tikėtis geresnio bendradarbiavimo kuriant brigadą čia? Visą laiką galima ir reikia tikėtis, bet tai priklausys ne tik nuo Vokietijos, bet ir nuo mūsų pačių, namų darbus reikia daryti, reikia turėti infrastruktūrą. Manau, kad kartais mažiau žiūrėkime, kaip ten kitur. Neabejoju, kad Vokietija yra tokia šalis, kuri įgyvendina duotus įsipareigojimus. Taip jau yra“, – sakė parlamentaras.

Jis taip pat gyrė Ch. Lambrecht iki šiol priimtus sprendimus dėl Lietuvos saugumo.

„Jos vadovaujamu laikotarpiu turime Vokietijos priskirtą brigadą, turime tos brigados vadovavimo elementą čia, turime tai, ko anksčiau neturėjome. Vokietija rėmė mus per NATO viršūnių susitikimą Madride. Tikrai galiu padėkoti jai už darbą. Neabejoju, kad bet kuris kitas politikas, kuris bus paskirtas, tuos darbus tęs“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

A. Anušauskas taip pat akcentavo darbų tęstinumą, tačiau pabrėžė nepersonalizuojantis tarpvalstybinių santykių.

„Lietuva ir Vokietija, kaip turėjo konstruktyvius ir gerus santykius, taip, manau, ateityje mes tuos santykius ir turėsim, – sakė ministras. – Valstybių santykiai yra valstybių santykiai, nuo personalijų kažkiek priklauso, bet ne absoliučiai.“

Lūkesčiai dėl paramos Ukrainai

Ch. Lambrecht iš pareigų pasitraukė po virtinės nesėkmių tvyrojus vis daugiau abejonių dėl jos gebėjimo vadovauti ministerijai. Kas galėtų ją pakeisti, kol kas nepranešama.

57-erių politikė gynybos ministrės pareigas ėjo nuo 2021-ųjų gruodžio, kai kancleriu tapo Olafas Scholzas (Olafas Šolcas). Kritikai seniai teigė, kad ji netinkama šioms pareigoms, bet O. Scholzas ją palaikė.

Spaudimas Ch. Lambrecht padidėjo po socialiniuose tinkluose paskelbto naujametinio vaizdo įrašo. Jame ji teigė, kad konfliktas Ukrainoje suteikė „daug ypatingų patirčių“ ir „daugybę susitikimų su puikiais ir įdomiais žmonėmis“.

Ji atsistatydina kebliu metu, kai O. Scholzas vis labiau spaudžiamas žengti reikšmingą žingsnį į priekį dėl karinės pagalbos Ukrainai ir sutikti tiekti Kyjivui kovos tankus „Leopard 2“.

A. Anušauskas pabrėžė, kad parama Ukrainai nėra „vieno asmens apsisprendimo klausimas“. Vis dėlto jis teigė, kad naujasis ministras gali įnešti „kažką savo“.

„Tai priklauso nuo visos valdžios struktūros, kaip ji nusiteikusi ir kokiu mastu plėtoti paramą Ukrainai, – kalbėjo ministras. – Visada viliuosi, kad naujai ateinantis žmogus atitiks tuos lūkesčius, kuriuos deda ne tik Vokietijos visuomenė, bet ir mūsų – NATO rytinio flango – visuomenės, kurios žiūri į didžiąsias Vakarų valstybes ir mato jose sąjungininkus, kurie visada gali daugiau.“

Panašų lūkestį išsakė ir L. Kasčiūnas.

„Sunku komentuoti Vokietijos vidaus politikos niuansus. Tik linkiu ir trokštu, kad vokiečiai apsispręstų ir tuos ginklus Ukrainai duotų“, – sakė parlamentaras.

„Šiandien paprašiau kanclerio atleisti mane iš federalinės gynybos ministrės pareigų“, – sakoma Ch. Lambrecht pareiškime.

Jame ji kaltina „kelis mėnesius trukusį žiniasklaidos dėmesį mano asmeniui“, o tai, pasak politikės, trukdė imtis „Vokietijos piliečių interesus atitinkančių saugumo politikos sprendimų“.

„Vertingas karių ir daugelio žmonių iš mano departamento darbas turi stovėti pirmame plane“, – sakė Ch. Lambrecht.

Kas galėtų ją pakeisti, kol kas nepranešama.

57 metų Ch. Lambrecht gynybos ministro pareigas ėjo nuo 2021-ųjų gruodžio, kai kancleriu tapo Olafas Scholzas (Olafas Šolcas). Kritikai seniai teigė, kad ji netinkama šioms pareigoms, bet O. Scholzas ją palaikė ir dar praėjusį mėnesį pavadino „pirmarūše gynybos ministre“.

Spaudimas ministrei padidėjo po socialiniuose tinkluose jos paskelbto naujametinio vaizdo įrašo. Berlyne per chaotiškas Naujųjų sutiktuves padarytame įraše, vos girdimai per sproginėjančių fejerverkų garsus, ministrė apmąstė metus, kurie baigėsi „Europos viduryje siautėjant karui“.

Konfliktas Ukrainoje suteikė „daug ypatingų patirčių“ ir „daugybę susitikimų su puikiais ir įdomiais žmonėmis“, savo asmeninėje „Instagram“ paskyroje paskelbtame vaizdo įraše sakė Ch. Lambrecht.

Pagalba Ukrainai

Ji atsistatydina kebliu metu, kai O. Scholzas vis labiau spaudžiamas žengti reikšmingą žingsnį į priekį dėl karinės pagalbos Ukrainai ir sutikti tiekti Kyjivui kovos tankus „Leopard 2“. Anksčiau šį mėnesį Vokietija sutiko skirti ukrainiečiams 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder“ ir oro gynybos sistemą „Patriot“.

Vokietija pastaraisiais mėnesiais suteikė reikšmingą pagalbą Ukrainai, įskaitant haubicas, savaeiges priešlėktuvines sistemas „Gepard“ ir pirmąją iš keturių oro gynybos sistemų IRIS-T.

Tačiau kritikai, kurių yra ir Vokietijos valdančiojoje koalicijoje, seniai skundžiasi galimu O. Scholzo nenoru didinti pagalbą. Ch. Lambrecht šiuo klausimu temdė kancleris – jis padarė daugumą svarbių pranešimų.

Ch. Lambrecht turėjo sąsajų ir su Lietuva.

Prieš pat Rusijai pradedant invaziją į Ukrainą, ji pranešė atsiųsianti daugiau karių į Lietuvoje 2017 metais dislokuotą Berlyno vadovaujamą tarptautinį batalioną.

Birželį Lietuvos ir Vokietijos vadovai sutarė, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.

Lietuvai siekiant, kad Vokietijos brigada šalyje pilnos sudėties būtų rotuojama nuolat, bet spalį Rukloje viešėjusi Ch. Lambrecht pareiškė, jog vienetas Lietuvoje būtų dislokuotas per dešimt dienų, esant poreikiui.

Tai sukėlė Berlyną suerzinusias diskusijas Lietuvoje dėl to, kiek rimti yra Vokietijos įsipareigojimai.

Iki 2019-ųjų, kai buvo paskirta teisingumo ministre, Ch. Lambrecht buvo tuometinio finansų ministro O. Scholzo pavaduotoja. Paskutiniais kanclerės Angelos Merkel vyriausybės darbo mėnesiais Ch. Lambrecht dirbo šeimų ir moterų reikalų ministre.

Ji buvo gerbiama dėl savo darbo šiuose postuose, bet kaip gynybos ministrę ją daug kas laikė viena silpniausių O. Scholzo vyriausybės grandžių.

Kritika Ch. Lambrecht

Gremėzdiškumu garsėjanti Gynybos ministerija ne kartą yra sugadinusi ministrų reputaciją.

Ministerijos svarba išaugo Rusijai užpuolus Ukrainą. Tai paskatino O. Scholzą paskelbti apie specialų 100 mlrd. eurų fondą Vokietijos kariuomenės modernizavimui, kurio reikėjo jau daug metų.

Praėjusį mėnesį Ch. Lambrecht atmetė užuominas, kad vyriausybė per lėtai ėmėsi šio išlaidų projekto, ir sakė, kad pareigūnai veikė greitai, bet „dėl tokių projektų turi būti atidžiai deramasi“, nes tai – mokesčių mokėtojų pinigai.

Ministrė taip pat sulaukė kritikos dėl nevykusios komunikacijos, pradedant 2022 metų sausio pranešimu, jog Vokietija nusiųs Ukrainai 5 tūkst. kareiviškų šalmų, „labai aiškiai parodydama“, kad ją palaiko.

Balandžio mėnesį ji pasiėmė savo 21 metų sūnų į skrydį kariniu sraigtasparniu. Tai iškilo į viešumą, kai jis socialiniame tinkle „Instagram“ paskelbė nuotrauką, kurią, kaip pasirodė, buvo padariusi ministrė. Gynybos ministerija sakė, kad Ch. Lambrecht kreipėsi leidimo ir pati apmokėjo išlaidas, bet kritikai tvirtino, kad incidentas parodė ministrės prastą nuovoką.

Mėgėjiškas naujametinis vaizdo įrašas jos privačioje „Instagram“ paskyroje vėl pakurstė opozicijos raginimus jai pasitraukti ir tapo politinių sąjungininkų kantrybės išbandymu.

Vos girdimai per sproginėjančių fejerverkų garsus Christine Lambrecht (Kristinė Lambrecht) apmąstė metus, kurie baigėsi „Europos viduryje siautėjant karui“.

Konfliktas Ukrainoje suteikė „daug ypatingų patirčių“ ir „daugybę susitikimų su puikiais ir įdomiais žmonėmis“, savo asmeninėje „Instagram“ paskyroje paskelbtame vaizdo įraše sakė C. Lambrecht.

Dienraštis „Tagesspiegel“ rašė, kad C. Lambrecht naujametiniame kreipimesi nepavyko „pataikyti į tinkamą toną“ ir karą pavertė „jaudinančia profesine patirtimi“.

Minutės trukmės įrašas, nufilmuotas mobiliuoju telefonu, „sugėdino Vokietiją“, teigė dienraštis „Bild“.

Kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) socialdemokratų partijos narė Ch. Lambrecht žiniasklaidoje yra sulaukusi griežtos kritikos dėl savo reakcijos į Rusijos invaziją ir vangios Vokietijos paramos Ukrainai.

2022 metų sausio mėnesį ministrė buvo išjuokta dėl savo pareiškimo, kad Vokietija atsiųs 5 000 šalmų Kyjivui, nors ukrainiečių vyriausybė prašė sunkiosios ginkluotės, kad apsisaugotų nuo Maskvos.

Per eilinę spaudos konferenciją Gynybos ministerijos atstovas spaudai atsisakė komentuoti „privatų vaizdo įrašą“, kurį paskelbė Ch. Lambrecht. Jis tik teigė, kad kuriant klipą „nebuvo naudojami jokie oficialūs ištekliai“.

Po dvejų metų, kai dėl koronaviruso pandemijos buvo uždrausti fejerverkai, Vokietijos gyventojai vėl išėjo į gatves ir paleido tūkstančius raketų ir petardų.

Berlyno vaizdai tapo nerimastingu fonu Ch. Lambrecht vaizdo įrašui tuo pat metu, kai į Ukrainos sostinę taikėsi Rusijos raketos.

Visoje Vokietijoje per anarchišką šventimą buvo sužeista dešimtys žmonių ir žuvo mažiausiai vienas žmogus, o fejerverkai buvo nukreipti ir į pagalbos tarnybų darbuotojus.

Chaoso mastas paliko vidaus reikalų ministrę Nancy Faeser (Nensi Fėzer) „apstulbusią ir supykusią“.

Ji sakė, kad bet kuris policijos ar gelbėtojų užpuolikas „turi būti nubaustas visu įstatymo griežtumu“.

Ministrė Vilniuje ir Rukloje viešės šeštadienį, ji taip pat susitiks su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku, pranešė ministerija.

Anot jos, dvišalio susitikimo metu ministrai aptars svarbiausius bendradarbiavimo klausimus ir paramą Ukrainai, o vėliau kartu inauguruos Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados valdymo elementą Rukloje ir stebės pirmąsias brigados pratybas Gaižiūnų poligone.

Šis elementas Lietuvoje buvo dislokuotas rugsėjo pradžioje, pratybos rengiamos vienetui pasiekus pilną operacinį pajėgumą. Šią savaitę į Lietuvą su savo karine technika atvyksta pėstininkų bataliono kariai.

Kaip BNS informavo Krašto apsaugos ministerija, į Lietuvą šią savaitę atvyksta 250 karių dalyvauti pratybose, kurios truks iki spalio vidurio.

A. Anušauskas ir Ch. Lambrecht po dvišalio susitikimo ir Vokietijos brigados valdymo elemento inauguracijos vyks stebėti pratybas, kuriose Vokietijos kariai treniruosis kartu su Lietuvos kariuomenės Karaliaus Mindaugo husarų batalionu.

Vokietijos 41-osios brigados pajėgumai į Lietuvą dalyvauti pratybose atvyks nuolat. Ateityje siekiant Lietuvoje dislokuoti visą brigadą, šiuo metu šalyje yra vystoma tam reikalinga infrastruktūra, teigiama pranešime.

Jame pažymima, kad Vokietijos padidinto budrumo veikla Lietuvoje – dvišalis Lietuvos ir Vokietijos susitarimas, sudarytas atsižvelgiant į NATO sprendimus, priimtus Rusijai pradėjus karą Ukrainoje.

Vokietija taip pat vadovauja Lietuvoje 2017 metais dislokuotam tarptautiniam NATO batalionui.

„Turime taikyti griežtesnes atgrasymo priemones, esame pasirengę atsiųsti daugiau karių – tiek sausumos, tiek oro pajėgų. Taip pat daugiau karių atsiųsti į Lietuvą, pasiunčiant signalą, kad esame kartu su savo partneriais“, – spaudos konferencijoje Rukloje sakė politikė.

Ji detaliau nekomentavo galimo papildomų pajėgų dislokavimo: „Visi veiksmai bus netrukus. (...) Negaliu pasakyti, kaip visa tai atrodys, turime parengti tam planą.“

Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino Maskvos remiamų separatistų valdomų Donecko ir Luhansko regionų nepriklausomybę, taip atverdamas kelią prie Ukrainos sienų šiuo metu laikomų pajėgų dislokavimui šiose „respublikose“.

Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, prie Ukrainos sienos yra apie 130 tūkst. rusų karių, iš jų maždaug 30 tūkst. – Baltarusijoje.

Turime taikyti griežtesnes atgrasymo priemones, esame pasirengę atsiųsti daugiau karių – tiek sausumos, tiek oro pajėgų.

„Papildydamas ministrę, pasakysiu, kad Rusijos sukeltos grėsmės nėra trumpalaikis faktorius, todėl mūsų šalių bendradarbiavimas karinėje, saugumo srityje turi būti ne trumpalaikis, o ilgalaikis, žiūrint į perspektyvą“, – kalbėjo Lietuvos krašto apsaugos ministras.

Tarptautiniam NATO batalionui Lietuvoje vadovaujanti Vokietija praėjusią savaitę šalyje dislokavo papildomų karių. Iki šios savaitės pabaigos papildomų karių skaičius turėtų išaugti iki 350.

„Palaidotas Minsko procesas“

C. Lambrecht teigimu, separatistinių Donecko ir Luhansko teritorijų pripažinimas yra „drastiškas tarptautinės teisės pažeidimas“.

Anot A. Anušausko, savo įsakais V. Putinas sulaužė Minsko susitarimus, numačiusius paliaubas tarp Ukrainos ir prorusiškų separatistų.

„Minsko procesas, mano supratimu, yra palaidotas. Normandijos formatas irgi neturi tokių perspektyvų, kurias puoselėjo jį sudarančios šalys“, – kalbėjo Lietuvos ministras.

„Turime matyti labai atvirai, kas yra dabartinė Rusija. Ji yra agresorė. Kai kalbame apie sankcijų politiką, sankcijos turi būti orientuotos į agresorių, kol kas šalutinį poveikį patiria Ukraina – kapitalas bėga, akcijų rinka patiria spaudimą“, – pridūrė jis.

C. Lambrecht savo ruožtu akcentavo būtinybę tęsti pokalbius su Rusija.

„Turime labai sudėtingą situaciją, kalbant apie tolesnius pokalbius. Nepaisant to, neturime pasiduoti – turime tęsti pokalbius, turime suvokti, kokios būtų karo Europos viduryje pasekmės, kokia tai būtų tragedija, ką tai reikštų žmonėms“, – kalbėjo politikė.

„Būtent tai turėtų mus paskatinti toliau tęsti pokalbį, dialogą, tačiau taip pat labai svarbu stiprinti atgrasymo priemones“, – sakė ji.

LNK reportažas: 

Ragina V. Putiną grįžti prie derybų stalo

Ch. Lambrecht antradienį pasmerkė Kremliaus sprendimą pripažinti Rytų Ukrainoje Maskvos remiamų separatistų įkurtas „liaudies respublikas“ ir į šias teritorijas įvesti rusų karius.

Ji taip pat paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną atšaukti savo sprendimus ir grįžti prie derybų stalo.

Mes – vyriausybės ir valstybės – neturime su tuo susitaikyti ir aiškiai smerkiame Rusijos veiksmus.

„Mes – vyriausybės ir valstybės – neturime su tuo susitaikyti ir aiškiai smerkiame Rusijos veiksmus“, – Rukloje tarptautinio NATO bataliono kariams sakė C. Lambrecht.

„Tai yra suverenios Ukrainos teritorijos ir tarptautiniu lygiu pripažintų sienų pažeidimas. (...) Kreipiuosi į prezidentą Putiną, ragindama sustabdyti šiuos veiksmus, gerbti Ukrainos suverenitetą ir grįžti prie derybų stalo“, – pridūrė ji.

Pasak ministrės, pastarosiomis savaitėmis ir mėnesiais buvo bandoma konfliktą išspręsti diplomatiniu keliu, tačiau šių bandymų nepakako: „Vis dėlto, diplomatinės pastangos nesibaigia.“

Kreipdamasi į šešių valstybių karius, tarnaujančius NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje, C. Lambrecht juos vadino „diplomatijos ramsčiu“.

„Diplomatijai reikia tvirto stuburo, kad nebūtume šantažuojami, o šis stuburas esate jūs“, – sakė ji.

Politikės teigimu, būtent Rusija elgiasi kaip agresorė.

„Mes nežinome, kaip toli yra pasiruošusi eiti Rusija, bet mes esame budrūs ir stovime išvien“, – kalbėjo C. Lambrecht.

Tarptautiniam NATO batalionui Lietuvoje vadovaujanti Vokietija praėjusią savaitę šalyje dislokavo papildomus 350 karių, šiame vienete dalyvaujanti Norvegija taip pat nusprendė atsiųsti papildomus 60 karių. Britanija į Lietuvą atsiuntė nedidelę grupę žvalgybos karių.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pabrėžė, kad šiuo metu ypač svarbu parodyti „NATO solidarumą, nusiunčiant aiškią žinutę agresoriui“.

„Lietuva yra pasirengusi užtikrinti visas būtinas sąlygas vokiečių ir kitų sąjungininkų kariams šalyje“, – kariams sakė jis.

Reaguodama į Maskvos sprendimą pripažinti du prokremliškus separatistinius Ukrainos regionus, Vokietija antradienį pranešė stabdanti dujotiekio projektą „Nord Stream 2“, skirtą rusiškoms gamtinėms dujoms į Vokietiją tiekti.

Antradienį į specialų posėdį renkasi ir Bendrijos diplomatai, jie turėtų nuspręsti dėl naujų sankcijų Rusijai. Jas planuoja įvesti ir JAV.

„Grėsminga situacija prie sienos su Ukraina mums vėl labai aiškiai parodė, koks svarbus šiandien, deja, yra efektyvus atgrasymas“, - sakė ministrė žurnalui „Spiegel“. Koalicija, anot jos, turi „padaryti išvadas dėl Bundesvero finansavimo“.

Ch. Lambrecht atkreipė dėmesį į tai, kad šalies ir sąjungininkų gynyba yra pagrindiniai Vokietijos ginkluotųjų pajėgų uždaviniai. „Todėl jos turi būti kuo geriausiai aprūpintos, ir tai reiškia, kad gynybos biudžetas turi toliau didėti“, - kalbėjo ministrė.

Šiuo metu vyriausybė tariasi dėl 2022 metų biudžeto. „Spiegel“ duomenimis, iki šiol numatyta, kad gynybos biudžetas mažės nuo dabar 50,3 mlrd. eurų iki 47,3 mlrd. Iki 2026-ųjų Bundesvero biudžetas turėtų susitraukti dar labiau.

„Rusijos grėsmė išlieka ir kelia iššūkių NATO. Rusijos [pajėgų] judėjimas prie sienos su Ukraina pažeidžia visas taikaus sugyvenimo taisykles. Mes neužmiršome, kad agresorė yra Rusija“, – ministrė sakė Berlyne po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.

Pasak jos, Rusija „neturi veto teisės kaimyninių valstybių atžvilgiu“, joms sprendžiant jungtis prie vienokių ar kitokių aljansų.

Ch. Lambrecht taip pat sakė palaikanti dvejopą NATO kursą, kad Maskvos grėsmei būtų duodamas atkirtis, bet taip pat būtų siekiama plėtoti „turiningą dialogą“.

„Būtent taip ir veiksime“, – pažadėjo ji.

Tai bus pirmasis jos vizitas į užsienį, gruodį pradėjus darbą naujajai kairiųjų vadovaujamai Vokietijos vyriausybei.

Jonavos rajone, Rukloje, ministrė susitiks su čia tarnaujančiais Vokietijos kariais. Jie vadovauja nuo 2017 metų Lietuvoje dislokuojam NATO tarptautiniam batalionui.

Šiuo metu vienete tarnauja apie 1,1 tūkst. karių, pusė jų yra iš Vokietijos.

„Tai yra reikšmingas Vokietijos įsipareigojimas Lietuvai ir visam NATO, stiprinant atgrasymo principą, todėl tampa ir aukšto lygio vizitų traukos centru“, – BNS prieš vizitą sakė Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.

Nauja Vokietijos vyriausybė sieks pademonstruoti, kad solidarumas išliks tvirtas.

Ch. Lambert Rukloje taip pat susitiks su Lietuvos krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku.

Ministrai aptars saugumo situaciją regione, dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje, kitus aktualius klausimus.

Vizitas vyks Vidurio ir Rytų Europoje tvyrant nerimui dėl Rusijos, pastaruoju metu sutelkusios dešimtis tūkstančių karių prie sienos su Ukraina.

„Nauja Vokietijos vyriausybė sieks pademonstruoti, kad solidarumas išliks tvirtas“, – teigė L. Kojala.

„Praktikoje, žinoma, aktualiausi bus konkretūs veiksmai, kuriuos trims skirtingoms valdančiosioms partijoms gali būti ne visada paprasta suderinti“, – pridūrė jis.

Ch. Lambrecht priklauso Vyriausybę po rudenį vykusių rinkimų ėmusiai formuoti socialdemokratų partijai.

Lietuva Vokietiją vadina viena pagrindinių sąjungininkių saugumo ir gynybos srityje. Lietuva iš Vokietijos perka karinę techniką ir įrangą už šimtus milijonų eurų, vokiečiai Lietuvoje investuoja į karinę infrastruktūrą.

Pastaruoju metu Lietuva tapo pagrindine Vokietijos partnere tarptautinėse operacijose Malyje ir Viduržemio jūroje.

A. Kramp-Karrenbauer paragino pratęsti Vokietijos įgaliojimus misijoje, kuria siekiama užtikrinta taiką ir stabilumą Afganistane. Vokietijos įgaliojimai misijoje baigiasi kitų metų kovo 31 d.

„Atsižvelgiant į dabartines aplinkybes, sakyčiau, kad yra daug dalykų, rodančių, kad mūsų pradėtas darbas, kurio mes dar neužbaigėme, gali būti tęsiamas“, – nusileidusi Mazari Šarife sakė A. Kramp-Karrenbauer.

Gynybos ministrė ir kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) pirmininkė aplankė karius Marmalo bazėje, kurią valdo Bundesveras.

„Tai yra ilgas kelias, tai yra sudėtingas kelias, bet mes matome jau padarytą pažangą“, – teigė ji.

Praeitą savaitę per iš anksto neskelbtą vizitą Afganistane JAV prezidentas Donaldas Trumpas davė vilčių, kad susitarimas su Talibanu visgi bus pasiektas. D. Trumpo teigimu, JAV ir Talibanas atnaujino derybas praėjus mažiau nei trims mėnesiams po to, kai jos žlugo.

Jis taip pat tvirtino manąs, kad Talibanas nori paliaubų.

Jei susitarimas bus pasiektas, tikėtina, kad didžioji dalis iš 16 tūkst. Afganistane dislokuotų NATO ir sąjungininkų karių, įskaitant 12 tūkst. JAV karių, bus patraukta iš šalies.

Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, pernai Afganistano karas pasiglemžė mažiausiai 3 804 civilių gyvybes, o tai yra 11 proc. daugiau žuvusiųjų nei 2017 m.

Marmalo bazėje dislokuota apie 1 000 Vokietijos karių. Dar apie 100 dislokuota sostinėje Kabule, o 200 – Kundūze.