„Pirmosios „Continental“ gamyklos statybos Lietuvoje yra svarbi mūsų strategijos Europoje dalis. Šis strateginis sprendimas leis auginti elektronikos komponentų gamybą ir rinkos dalį Europoje tam, kad galėtumėme patenkinti augančią mūsų produkcijos paklausą“, – teigia „Continental“ elektronikos komponentų gamyklų junginiui, kuriam priklauso 28 gamyklos visame pasaulyje, vadovaujantis Dr. Hans-Jurgen Braun.
„Kaunas mums yra tobula lokacija, nes tai modernus industrinis regionas su puikia infrastruktūra ir aukštos kvalifikacijos specialistais. Džiaugiamės, kad pagaliau turėsime pirmąją „Continental“ gamyklą Lietuvoje. Padedant Lietuvos vyriausybei planuojame baigti gamyklos statybas ir pradėti gamybą iki 2019 metų vidurio“, – teigia Kaune įsikursiančios „Continental“ gamyklos vadovas Shayan Ali.
Kaunas mums yra tobula lokacija, nes tai modernus industrinis regionas su puikia infrastruktūra ir aukštos kvalifikacijos specialistais.
16 tūkst. kv. m. dydžio gamybos padalinyje „Continental“ gamins keleivių saugumo bei išmaniosios pagalbos vairuotojui sistemų padalinių vystomą produkciją. Kaune Vokietijos bendrovė gamins durų ir sėdynių kontrolės elementus, išmanias automatines langų užtamsinimo sistemas, adaptyvios greičio palaikymo sistemos sensorius bei priekinius radarus automatinio stabdymo funkcijai.
„„Continental“ sprendimas įgyvendinti didžiausią tiesioginių užsienio investicijų projektą Lietuvos istorijoje ir kurtis Kaune yra didelis žingsnis šiai industrijai Lietuvoje. Užtikrinu, kad Vyriausybė yra pasirengusi bendradarbiauti su bendrovės vadovybe tam, kad gamykla pradėtų veikti kuo anksčiau ir kad regiono gyventojai galėtų prisidėti prie inovatyvios, aukščiausius standartus atitinkančios produkcijos gamybos kuo greičiau“, – teigia premjeras Saulius Skvernelis.
„Didieji automobilių gamintojai patys organizuoja komponentų logistiką iš šalia gamyklų esančių logistikos taškų iki automobilio galutinio surinkimo vietos. Tačiau automobilių komponentų gamintojų Lietuvoje iki šiol nėra tiek, kad automobilių gamintojai sutiktų organizuoti logistiką. Ilgą laiką tai buvo kritinis veiksnys, trukdęs pritraukti automobilių industrijos žaidėjus. „Continental“ sprendimas kurtis Lietuvoje gali tapti esminiu lūžiu, priversiančiu į Lietuvą atsigręžti ne tik automobilių gamintojus, bet ir kitus stambius komponentų tiekėjus“, – teigia užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas.
2016 metais „Continental“ pardavimų pajamos siekė 40,5 mlrd. eurų. Bendrovė šiuo metu įdarbina 227 tūkst. žmonių 56 pasaulio šalyse. Lietuvoje gaminti planuojami informacijos valdymo, susijusio su automobilio vidaus sistemomis ir išorės aplinkos elementais, sprendimai yra vienas kertinių bendrovės verslų. Bendrovė įkurta 1871 metais.
Domėjosi kauniečių tolerancija
Apie ketinimus investuoti į naują gamyklą Kaune paskelbusi Vokietijos automobilių dalių pramonės milžinės „Continental“ atstovai domėjosi kauniečių tolerancija užsieniečiams bei vaikų darželių situacija regione, sako buvęs ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius, dalyvavęs derybose su Vokietijos investuotojais.
„Kai lankiausi Hanoverio parodoje Vokietijoje (balandžio pabaigoje – BNS), buvome susitikę su įmonės atstovais ir teko atsakyti į daug klausimų – nuo labai eilinių ir žemiškų iki, pavyzdžiui, tokių, kaip vertinu kauniečių požiūrį, jeigu į įmonę dirbti atvyktų specialistai iš Meksikos, ar egzistuoja multikultūrinis požiūris ir ar tie darbuotojai nesulauktų neigiamos reakcijos“, – BNS pasakojo M. Sinkevičius, spalį palikęs ūkio ministro pareigas.
Anot jo, būtent pavasarį Hanoveryje vykusioje tarptautinėje parodoje „Hannover Messe“ buvo leista suprasti, kad „Continental“ yra pasirinkusi Lietuvą ir dar vieną neįvardijamą ES valstybę.
„Tuomet jie minėjo, kad savo sprendimą ketina paskelbti artimiausiu metu. Vėliau buvo indikacijų spalį, kad linkstama link Lietuvos. Jie konkretaus „taip“ nepasakė, bet žinojome, kad atvyksta į savivaldybes ir lankosi darželiuose (kurie galėtų priimti užsieniečių vaikus – BNS). Tai buvo indikacija, kad kažkas vyksta“, – teigė M. Sinkevičius.
Jo teigimu, Vokietijos įmonės atstovai taip pat domėjosi mokestine aplinka, valstybės ateities vizija.
„Jiems rūpėjo mokestinė aplinka, kokius įsipareigojimus galime prisiimti, darbuotojų perkvalifikavimo galimybės, kokias galime pasiūlyti mokestines lengvatas. Nustebino klausimai apie multikultūrinį požiūrį, manęs taip pat klausė, kaip mes konstruojame savo šalį 20 metų į priekį. Jie akcentavo, kad nenori suklysti, nes jie ateina čia mažiausiai 20 metų“, – pasakojo buvęs ūkio ministras.
Jis pripažino, kad Kaune nusprendus investuoti „Continental“, „Hella“ bei „Hollister“, regione gali trūkti inžinerinės krypties specialistų, tačiau vylėsi, kad švietimo įstaigos sugebės rinkai pasiūlyti pakankamai darbuotojų.
Laisvosiose ekonominėse zonose Lietuvoje daugiau kaip 1 mln. eurų investuojančios gamybos ar logistikos įmonės pirmuosius 6 metus nemoka pelno mokesčio, kitus 10 metų moka pusę šio mokesčio – 7,5 proc. Investuotojams netaikomas nekilnojamojo turto mokestis (įprastas tarifas – 1 proc.), mokestis už dividendus (15 proc.).
Šios sąlygos taip pat galioja paslaugų įmonėms, LEZ investuojančios daugiau kaip 100 tūkst. eurų ir turinčioms daugiau nei 20 darbuotojų.
Lietuvoje įsteigtos septynios laisvosios ekonominės zonos: Akmenės, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių. Didžiausios jų veikia Klaipėdoje ir Kaune.
