Galbūt jie rado kokį nors seną taikos simbolį ar hipių karolių vėrinį? O gal Jimio Hendrixo (Džimio Hendrikso) gitaros mediatorių?
Penkias dienas trukusių kasinėjimų radiniai - gana keisti artefaktai: senų aliumininių skardinių dangtelių žiedai, sudužusių butelių šukės. Tačiau pagrindinis Bingamtono universiteto archeologų tikslas - padėti tiksliai nustatyti vietą, kurioje prieš 49 metus Vudstoko dalyvius linksmino tokios grupės ir atlikėjai kaip „The Who“, „Creedence Clearwater Revival“, Janis Joplin (Džanis Džoplin) ir Joe Cockeris (Džo Kokeris).
„Viso šio tyrimo siekis - nustatyti buvusios scenos vietą“, - sakė projekto vadovas Joshas Andersonas (Džošas Andersonas), pritūpęs šalia duobės, kurią galbūt paliko scenos užtvara, saugojusi atlikėjus nuo maždaug 400 tūkst. festivalyje dalyvavusių jų gerbėjų.
„Galime panaudoti (tvorą) kaip orientyrą, - sakė J. Andersonas. - Čia stovėdami žmonės gali žiūrėti į kalvą sakydami: čia ta vieta, kur stovėjo atlikėjai. Čia stovėdamas Jimi Hendrixas grojo gitara 8 val. 30 min. ryto.“
Senstantys pokario kūdikių bumo vaikai galbūt išblykšta vien nuo minties, kad archeologiniai kasinėjimai vyksta vietoje, kurios vardu buvo pavadinta visa karta, lyg tai būtų buvęs kokio nors pilietinio karo mūšio vietos pavadinimas.
Tačiau Maxas Yasguro (Makso Jasguro) senoji ferma, esanti maždaug už 130 kilometrų į šiaurę nuo Niujorko, jau dabar yra įtraukta į Nacionalinį istorinių vietų registrą. Ši kalva saugoma nuo 10-ojo dešimtmečio pabaigos. Ją prižiūri viena ne pelno organizacija, netoliese įkūrusi Septintojo dešimtmečio muziejų, turintį net psichodeliniais piešiniais dekoruotą autobusiuką.
„Tai istoriniu požiūriu Amerikos kultūrai reikšminga vieta. (Čia buvo surengtas) vienas iš nedaugelio taikių renginių, kuris minimas kasmet nuo 7-ojo dešimtmečio“, - sakė Betelvudse esančio muziejaus direktorius Wade'as Lawrence'as (Veidas Lorensas).
Pasak jo, archeologų darbas padės sudaryti specialius maršrutus, o muziejus galės pasiūlyti savo lankytojams jais pasivaikščioti jau kitais metais, kai bus minimas festivalio penkiasdešimtmetis.
Pasak W. Lawrence'o, tą rugpjūčio savaitgalį iš viršaus darytos nuotraukos nėra patikimos, siekiant nustatyti, kaip 1969-aisiais buvo išdėstyta scena, prožektoriai ir įgarsinimo sistemos stovėjimo vietą.
Vietoje surinkti duomenys padeda tai patikslinti, tačiau dešimtojo dešimtmečio pabaigoje kalvos šlaito apačios reljefas buvo šiek tiek pakeistas ir pritaikytas laikinai scenai festivalio metinių koncertams. Pirmosios scenos vieta dabar yra užberta presuotu skaldos sluoksniu.
Tačiau archeologų nuomone, jiems pavyko rasti vietą, kurioje tinklinė tvora prie scenos jungėsi su medine „Taikos užtvara“, stovėjusia priešais sceną. Dabar pagal pirmojo festivalio nuotraukas tikimasi nustatyti bet kurio prieš 49 metus ten buvusio statinio vietą.
Kasinėdami archeologai atsargiai vyniojo atkeltą velėną ir kruopščiai valė žemę, ieškodami kokių nors ženklų, galinčių padėti išsiaiškinti tų laikų vietos planą.
„Čia esama šiek tiek mokslo, šiek tiek spėlionių, - sakė kasinėjimus atliekantis archeologas Paulas Brownas (Polas Braunas). - Vis tikiesi, kad tau pasiseks.“
Archeologų rasti artefaktai bus ištirti ir sužymėti pagal radimo gylį ir vietą.
Pasak J. Andersono, tokie radiniai kaip skardinių žiedai tiksliai parodo, kokiame gylyje dabar yra žemės sluoksnis, kurį mindžiojo pirmojo Vudstoko dalyviai.
Archeologų ataskaita pasinaudos ir muziejaus darbuotojai, planuojantys atstatyti buvusį reljefą toje vietoje, kur buvo pirmoji scena, sakė muziejaus direktorius W. Lawrence'as.
Neseniai vieną saulėtą dieną prie kalvos atėjo būrys atvykėlių, atsinešusių didelę metaline lentelę festivaliui atminti. Žmonės fotografavosi prie lentelės, rodydami taikos ženklus, šypsojosi, o kiti tylomis žvelgė į aukšta žole apžėlusią kalvą.
„Šioje vietoje yra kažkas, kas traukia žmones. Aš ne vienintelis toks, - sakė 67 metų Vudstoko veteranas Charlesas Maloney (Čarlzas Malounis), stovėdamas prie lentos. - Noriu pasakyti, kad čia gali būti nors ir 200 žmonių, bet vis tiek galėsi klausytis tylos.“
