„Prezidentas šią konferenciją inicijavo dėl keleto priežasčių: dėl to, kad reikia proveržio, dėl to, kad reikia naujai pažiūrėti į mūsų mokslo ir inovacijų politiką, kadangi kiek buvo bandymų daryti tam tikrus žingsnius per visą atkurtos nepriklausomybės istoriją, kažkaip nepavykdavo nei mūsų ekonomikos struktūros, nei kažkaip pagerinti mūsų rodiklių tarptautinėse inovacijų švieslentėse“, – Eltai teigė prezidento patarėjas S. Mitkus.

Šalies vadovas akcentuoja, kad inicijuoti konferenciją paskatino ir besikeičianti strateginė Europos Sąjungos darbotvarkė, kurioje didesnis dėmesys skiriamas klimato kaitai bei skaitmenizacijai.

„Kalbu apie Europos Sąjungos strateginę darbotvarkę, apie naujus prioritetus tokius kaip klimato kaita, skaitmenizacija, taip pat derybas dėl daugiametės finansinės perspektyvos, aišku ir pandemijos kontekstas taip pat suponuoja poreikį naujo požiūrio į mokslo ir inovacijų politiką“, – aiškino jis.

Konferencijoje dalyvavo mokslo ir inovacijų eurokomisarė Maria Gabriel, Jungtinės Karalystės Užsienio reikalų ministerijos vyriausioji mokslo ir inovacijų pareigūnė prof. Carole Mundell bei Lietuvos mokslininkai. Todėl, anot S. Mitkaus, tikslas buvo sukurti forumą, kuriame būtų pateikiama kitų šalių patirtis ir nubrėžiamos Europos Komisijos gairės, prioritetai, taip pat buvo siekiama apžvelgti mokslo ir inovacijų problemas kylančias Lietuvai.

S. Mitkaus teigimu, G. Nausėda šią iniciatyvą pradėjo dar 2019 metų pabaigoje: buvo paruoštas klausimynas, gauti ekspertų atsakymai, padarytas klausimyno apibendrinimas rekomendacijų forma.

Prezidento patarėjas informuoja, kad ekspertai, mokslo, verslo, viešo administravimo atstovai, politologai, Europos Sąjungos ekspertai išskyrė sektorius, kuriems Lietuva turėtų skirti didesnį dėmesį.

„Tame sąraše buvo ir biotechnologijos, ir finansinės technologijos, ir atsinaujinančios technologijos, ir lazeriai, inžinerija, keturios-penkios sritys, kur Lietuva turėtų, galbūt didesnį dėmesį skirti“, – informavo S. Mitkus.

Anot prezidento patarėjo, visi konferencijoje dalyvavę pranešėjai vieningai sutiko, kad reikia holistinio, bendro požiūrio į mokslo ir inovacijų politiką.

„Pranešėjai akcentavo, kad reikia gerinti koordinavimą tarp institucijų, stiprinti ryšį tarp mokslo ir verslo, taip pat priiminėti tokius sprendimus, kurie būtų tvarūs, ilgalaikiai, nefragmentiški, bet sistemiški. Taip pat, kad mokslo ir inovacijų politika būtų horizontalus prioritetas visoms ministerijoms, kad būtų aiškūs prioritetai“, – sakė jis.

Anot S. Mitkaus, šiame kontekste prezidento pasiūlymas įsteigti vyriausiojo mokslo ir inovacijų pareigūno pareigybę, buvo sutiktas ypač palankiai.

„Prezidento siūlymas įsteigti vyriausiojo mokslo ir inovacijų pareigūno pareigybę buvo sutiktas ypač palankiai ir visi tam pritarė. Tai holistinio požiūrio užtikrinimas padėtų padidinti susitelkimą, parodytų kryptį tiek mokslo atstovams, tiek verslo atstovams, tiek politikams, tiek valstybės tarnautojams, kad Lietuva kryptingai veikia mokslo ir inovacijų srityje.