„Negalime dujotiekių vertinti tik verslo matmenimis, kaip traktavo kai kurie politikai, žinome kokie. Negalime pripažinti Rusijai taikomų sankcijų nereikalingomis (...), negalime Vokietijos vyriausybės politikos laikyti šventa“, – sakė jis penktadienį Vilniuje per bendrą spaudos konferenciją su Lietuvos premjere Ingrida Šimonyte.
Pasak Lenkijos premjero, ekonomiškai stipriausios Europos valstybės Vokietijos indėlį padedant Ukrainai galima pavadinti „per silpnu“.
„Vokiečių politikai sako tuščius žodžius, vartodami tokius lozungus, kaip „suverenitetas“, kiti dalykai. Bet ar yra aukštesnių vertybių, kaip gyvybė?“ – klausė M. Morawieckis.
Kritika Berlynui
Paramos Ukrainai bei sankcijų Rusijai stiprinimo klausimas buvo vienas pagrindinių penktadienį Lietuvos sostinėje vykusiame Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių posėdyje.
Berlynas nuo karo Ukrainoje pradžios reguliariai sulaukia kritikos iš Kyjivo ir kitų Vakarų šalių dėl vangių sprendimų, perduodant ginkluotę Ukrainai.
Vokietija į frontą nusiuntė raketų, haubicų ir priešlėktuvinių tankų, kad paremtų Ukrainos pastangas laimėti karą.
Tačiau Vokietija kol kas atsisako žengti tolesnį žingsnį – patvirtinti Ukrainos prašomų tankų „Leopard“ ir pėstininkų kovos mašinų „Marder“ tiesioginį perdavimą.
L. Penek / Vyriausybės nuotr.
Spaudimą kancleriui Olafui Scholzui (Olafui Šolcui) didina ir jo kabineto užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok), ragindama greitai apsispręsti dėl Ukrainos prašomų tankų tiekimo.
„Jei būtų vokiečiai labiau įsitraukę į šitą istorinį įvykį, Putinas būtų seniai išstumtas“, – kalbėjo M. Morawieckis.
Ragino taisyti klaidas
Šią savaitę skaitydama metinį pranešimą, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pareiškė, kad Vakarų valstybės turėjo klausyti Baltijos šalių, Lenkijos, įspėjusių apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino keliamą grėsmę.
„Viena šio karo pamoka – turėjome klausyti tų, kurie pažįsta V. Putiną. Turėjome įsiklausyti į balsus mūsų Sąjungos viduje – Lenkijoje, Baltijos, Vidurio ir Rytų Europos šalyse“, – trečiadienį teigė politikė.
Jei būtų vokiečiai labiau įsitraukę į šitą istorinį įvykį, Putinas būtų seniai išstumtas.
Reaguodamas į šią kalbą, Lenkijos premjeras teigė, kad nuolaidžiavimo nuotaikų būta ne tik Vakarų Europoje, bet ir Lietuvoje bei Lenkijoje.
„Lenkijoje ir Lietuvoje kai kurie politikai taip pat plojo panašioms Vakarų nuomonėms, kalbu apie opoziciją, kuri paprastai grojo kartu su Vakarų muzika – nuolaidžiavimo ir pritarimo muzika“, – sakė M. Morawieckis.
„Svarbu, kad ši politika būtų kuo greičiau ištrinta ir taptų praeitimi“, – pridūrė jis.
Lietuvos premjerė I. Šimonytė, antrino Lenkijos kolegei, tačiau pabrėžė, jog klaidų pripažinimo neužtenka, jas reikia skubėti taisyti.
„Tai yra malonus pripažinimas, bet vis dėlto to nepakanka, nes reikia pripažinti ne tik klaidas, kurios padarytos anksčiau, bet reikia ir labai kryptingai dirbti, kad tų klaidų pasekmės būtų kaip įmanoma greičiau ištaisytos“, – tvirtino Lietuvos ministrė pirmininkė.
„Milžiniškas šantažas“
Viena iš tokių Vakarų klaidų, dėl kurių kenčia visa Europa, anot premjerės, yra „Putino energetinis karas“.
„Tie, kas stebi situaciją akylai, žino, kad tam buvo ruošiamasi, ir tam buvo ruošiamasi ne vakar, ne užvakar ir net ne 2021-ųjų rudenį, o gerokai anksčiau, pirmiausia, pripratinus dalį mūsų kolegų, verslų, galbūt ir visuomenių, prie minties, kad Rusija gali būti stabilus ir nuspėjamas partneris, kažkas, ką mes visada neigėme esant. Visada sakėme, kad energetika bus išnaudotas kaip geopolitinis ginklas“, – sakė I. Šimonytė.
M. Morawieckio teigimu, šiandien „išgyvename nervų karą“, o Lenkija ir Lietuva šiuo metu yra geopolitinės „architektūros perstatymo centre“, stengiantis įtikinti Europą siekti bendro saugumo.
„Šiandien stojame prieš geopolitinį posūkį, iššūkį perstatyti saugumo architektūrą – fizinio, išorinio, vidinio, energetinio ir bendrai ekonominio (...). Mes išgyvename milžinišką šantažą, kaip matome, išaugo kainos, o visa tai yra dar aplaistyta ukrainiečių krauju, todėl turime Rusiją sustabdyti“, – sakė jis.
Paklaustas, ar Lenkijos ir Baltijos šalių sprendimas neįsileisti rusų turistų bus efektyvus, nes jame nedalyvauja sieną su Rusija turinti Suomija, M. Morawieckis tiesaus atsakymo nepateikė, tačiau ragino tokių priemonių imtis ir kitas Bendrijos nares.
„Skatiname ir kitas ES šalis, esančias rytuose. Negali rusų turistai karo metu laisvai keliauti po Europą“, – kalbėjo jis.
