Tai BNS patvirtino energetikos ministro patarėja Vita Ramanauskaitė.

Jei komisija pritars bendrovės „Litgrid“ parengtam planui sumažinti maksimalų elektros perdavimo pralaidumą iš Baltarusijos į Lietuvą, jį dar turės patvirtinti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

Pasak BNS šaltinių, tai iš esmės reikš, kad Lietuva patvirtina vienašališką elektros prekybos su trečiosiomis šalimis metodiką, Latvijai ir Estijai taikant pernai parengtą, tačiau Lietuvos nepatvirtintą, metodiką.   

Nauja tvarka užtikrintų, kad Lietuvos linijos nebūtų naudojamos baltarusiškos elektros prekybai ir būtų įgyvendintas vadinamasis antiastravinis įstatymas, draudžiantis į Lietuvą patekti elektrai iš nesaugios Astravo branduolinės elektrinės.

Numatoma, kad nuo rugsėjo vidurio maksimalus pralaidumas (angl. Total Transfer Capacity, TTC) iš Baltarusijos į Lietuvą bus sumažintas nuo 1250 MW iki 400 MW – to pakaktų sistemos saugumui.

Tuomet Latvija prekybai su Rusija galės išduoti pajėgumus, atitinkančius linijų pralaidumą.

„Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis liepos pradžioje sakė, jog nuo to, koks yra maksimalus fizinis pralaidumas iš Baltarusijos į Lietuvą, priklauso, koks bus nustatomas komercinis (angl. Net Transfer Capacity, NTC) pralaidumas iš Rusijos į Latviją.

Latvijos ir Estijos taikomoje metodikoje vertinamas maksimalus Baltarusijos–Lietuvos jungčių pralaidumas.

Lietuva elektros importą iš Baltarusijos nutraukė nuo pernai lapkričio, kai Astravo AE pradėjo gaminti elektrą. Tačiau baltarusiška elektra patenka į Baltijos šalių rinką, kai ja kaip rusiška suprekiaujama Rygos biržoje, todėl Lietuvai patvirtinus naujas taisykles, importas iš Rusijos į Latviją gerokai  sumažės.

Lietuvos pareigūnai sako, kad nuo kovo mėnesio baltarusiška elektra iš esmės nebepatenka į Lietuvą ir už ją Baltarusija nebegauna pinigų. Tačiau nuo metų pradžios iki tol Lietuvos vartotojai už ją sumokėjo apie 16 mln. eurų.

Kol kas nesutampa Lietuvos ir Latvijos bei Estijos požiūris, kaip techniškai įgyvendinti politinį susitarimą, kad Baltijos šalyse nesaugia baltarusiška elektra neturi būti prekiaujama. Latvija teigia, kad jos importuojama elektra yra rusiška, nes ji turi Rusijos patvirtintus kilmės sertifikatus.

Estijos ir Latvijos atstovai šiemet pasiūlė kompromisą – sumažinti pralaidumų koeficientą nuo 0,62 iki 0,47, tačiau jis netenkino Lietuvos, kuri siūlė 0,32–0,33 koeficientą (320 megavatų yra Latvijos jungties pajėgumas).

Bendrovė šiuo metu turi gavusi NATO ir ES šalių pasiūlymų įsigyti ar modernizuoti radarų sistemas už daugiau nei 26 mln. eurų, tačiau negali vykdyti užsakymų dėl Vyriausybės praėjusių metų spalį priimto nutarimo pripažinusį įmonę neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų, rašoma „LiTak-Tak“ pranešime.

Vilniaus apygardos administracinis teismas sausį panaikinti Vyriausybės nutarimą, pripažinusį „LiTak-Tak“ neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų, tačiau Vyriausybė, atstovaujama Krašto apsaugos ministerijos, apskundė teismo sprendimą.

„Mūsų prašymas pagrįstas įsitikinimu, kad net jei teismo neteisėtu pripažintas Vyriausybės nutarimas negali būti atšauktas, gali būti priimami kiti sprendimai, kurie padėtų bent iš dalies kompensuoti žalą, kurią mes patiriame kiekvieną dieną. NATO ir ES karinių pajėgų institucijos demonstruoja pasitikėjimą mumis, tačiau mes net negalime vienai iš anksčiau mūsų radarų sistemas pirkusių NATO šalių pateikti tų sistemų atnaujinimui ir remontui reikalingų dalių“, – pranešime sakė  „LiTak-Tak“ generalinis direktorius Andrius Pečkys.

Šiuo metu „LiTak-Tak“ sandėliuose yra karinės paskirties įrangos už 15,8 mln. eurų ir dar 4 mln. eurų vertės kitokios paskirties atsargų, kurios buvo skirtos eksportui į užsienio šalis, tačiau „LiTak-Tak“ nebegali jų perduoti užsakovams.

Įmonės skaičiavimu, po praėjusių metų rugsėjį priimto Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos sprendimo įmonė patyrė daugiau nei 1,1 mln. eurų nuostolių, atleista trečdalis iš 48 įmonėje dirbusių žmonių.

Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija pernai rugsėjį pripažino „LiTak-Tak“ neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų, o Vyriausybė išvadą patvirtino spalio pradžioje. Kodėl komisija svarstė „LiTak-Tak“ atitikimą nacionaliniam saugumui, neskelbiama.

2009 metais įkurta „LiTak-Tak“ gamina ir modernizuoja oro eismo valdymo sistemas, radiolokatorius bei priešlėktuvines raketines sistemas. Nauja bendrovės gamykla veikia Keturiasdešimt Totorių kaime, Vilniaus rajone.

„LiTak-Tak“ pardavimo pajamos 2019 metais, palyginti su 2018-aisiais, smuko 3,8 karto iki 9,652 mln. eurų, bendrovė patyrė 1,709 mln. eurų grynųjų nuostolių (2018 metais – 3,006 mln. eurų grynasis pelnas).

Jame numatoma apžvelgti šalies antikorupcinę aplinką, vyks diskusija apie šios aplinkos būklę, tendencijas, iššūkius, pranešė Vyriausybė.

Minėtai komisijai vadovauja premjerė Ingrida Šimonytė, jos nariai yra septyni ministrai, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Valstybės saugumo departamento, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos, Generalinės prokuratūros vadovai, Prezidento kanceliarijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovai.

Komisija koordinuoja valstybės institucijų veiklą kovos su korupcija srityje ir teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo, kitų veiksmų, siekiant užtikrinti veiksmingą korupcijos prevenciją bei korupcinių teisės pažeidimų išaiškinimą.

Vasarį paskelbto tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2020“ duomenimis, Lietuvoje mažėja kyšį davusių gyventojų, tačiau atsiranda daugiau manančiųjų, jog kyšis padeda spręsti problemas.

STT užsakymu įmonės „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, per pastaruosius metus kyšį tvirtino davę 9 proc. respondentų, per penkerius metus – 23 procentai. Tai mažiausias rodiklis nuo stebėsenos pradžios – 2005 metų.

Tarnybos duomenimis, nuo 2014 metų kyšininkavimo patirtis sumažėjo 2,7 karto, t. y. tuomet kyšį per pastaruosius metus nurodė davę ketvirtadalis visų apklaustų gyventojų.

Kyšį davusių verslo įmonių dalis 2020 metais siekė 4 proc., valstybės tarnautojų – 1 procentas.

Vis dėlto daugiau nei du trečdaliai (71 proc.) gyventojų manė, kad kyšis padeda spręsti problemas – ši dalis per metus išaugo 10 proc. punktų. Taip pat mano beveik kas antras įmonės vadovas (44 proc.) bei kas ketvirtas valstybės tarnautojas (24 proc.).

Trečiadienį ministrų kabineto sudaryta komisija rūpinsis tautinių mažumų politika, spręs kultūros, socialinės apsaugos, švietimo, ekonomikos, užsienio ir vidaus reikalų ir kitus klausimus. 

Nutarimo projektą parengusi Vyriausybės kanceliarija pabrėžė, kad tautinių mažumų teisių apsauga apima ne tik kultūros, bet ir socialinės apsaugos, švietimo, ekonomikos, užsienio reikalų, vidaus reikalų, krašto apsaugos, žmogaus teisių klausimus, todėl „siekiant esminės pažangos tautinių mažumų teisių apsaugos srityje“, tikslinga stiprinti ir bendrai koordinuoti visų ministerijų darbą.

Komisijos sudėtį tvirtins premjeras, jai vadovaus kancleris. Į komisiją bus deleguojami viceministrai iš įvairių ministerijų, Tautinių mažumų departamento vadovas.

Papildomą dėmesį komisijoje žadama skirti kaimyninių valstybių – Baltarusijos, Lenkijos ir Rusijos Karaliaučiaus srities – lietuvių bendruomenių poreikiams plėtoti ryšius su Lietuva ir išsaugoti tautinę tapatybę.

Pasak Vyriausybės kanceliarijos, komisija rengs ir teiks Vyriausybei siūlymus dėl Lietuvos tautinių mažumų politikos krypčių ir prioritetų, Pietryčių Lietuvos regiono tolygesnio ekonominio vystymosi.

Komisija teiks siūlymus Vyriausybei dėl valstybės institucijų veiksmų koordinavimo integruojant tautines mažumas į Lietuvos politinį, ekonominį, visuomeninį, kultūrinį gyvenimą ir švietimo sistemą, siūlys, kaip reikėtų tobulinti teisės aktus, skirtus įgyvendinti tautinių mažumų politikai, tarptautiniams įsipareigojimams užtikrinant tautinių mažumų teises.

Komisija taip pat spręs negausių tradicinių tautinių mažumų, neturinčių istorinės tėvynės (Lietuvos karaimų, totorių ir romų), tapatumo išsaugojimo ir kitus tautinių mažumų padėties gerinimo klausimus.

Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime teigiama, kad sprendimas įsteigti specialią komisiją priimtas atsižvelgiant į sinchronizacijos svarbą ir projekto kompleksiškumą, kuris apima ne tik elektros perdavimo infrastruktūros parengimą, bet ir santykius su kitomis šalimis.

Vyriausybė trečiadienį taip pat pritarė siūlymui ieškoti būdų taikyti lankstesnes viešųjų pirkimų procedūras ypatingos valstybinės svarbos projektams, tokiems kaip sinchronizacija.

Praėjusiais metais Lietuva, Latvija ir Estija užsitikrino maksimalų galimą – 75 proc. – ES finansavimą pirmajam sinchronizacijos etapui. Šiuo metu rengiamos paraiškos antrajam finansavimo etapui.

Baltijos šalių elektros sistema iki šiol veikia sinchroniniu režimu sovietiniame BRELL žiede ir yra valdoma iš Maskvos. 2018 metų birželį buvo pasirašytas politinis susitarimas tarp trijų Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos, kuriame numatyta, kad Baltijos elektros energetikos sistema iki 2025 metų sinchroniškai veiks su Europos tinklais.

„Bus pristatytas pirmas strategijos projektas su konkrečiais pasiūlymais“, – BNS sakė darbo grupės vadovas, Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis.

Vyriausybėje svarstoma idėja pareiginės algos bazinio dydžio augimą ateityje susieti su infliacija.

Ministrai, profsąjungos ir politinių partijų lyderiai taip pat aptars pasiūlymus mažinti skirtumus tarp vadovų ir specialistų atlyginimų, keliant mažiausiai uždirbančiųjų algas.

Atskirais klausimais išskirtas kultūros ir meno darbuotojų bei gydytojų ir slaugytojų algų kėlimas.

Posėdyje numatoma diskutuoti, kaip spręsti socialinių darbuotojų trūkumo problemą, kaip geriau valdyti turimus išteklius ir kokius tikslus įtvirtinti atskiroms viešojo sektoriaus sritimis.

Vyriausybės komisija dėl viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo strategijos iki 2025 metų darbą pradėjo pernai gruodį.

Premjeras Saulius Skvernelis darbo grupę sudarė reaguodamas į mokytojų streiką.

Speciali Vyriausybės komisija, vertinanti potencialių investuotojų atitiktį nacionalinio saugumo interesams, neprieštarauja, kad Rusijos naftos koncerno „Lukoil“ Lietuvoje valdomą degalinių tinklą perimtų Austrijos įmonė „Amic Energy Management“.

„Komisija gavo advokatų kontoros, kuri atstovauja pirkėjui - Austrijos įmonei - prašymą. Mes kreipėmės į institucijas, prašydami informacijos, ją gavome, komisijos posėdis įvyko, svarstėme, ir priimtas sprendimas, jog (investuotojas - BNS) atitinka nacionalinio saugumo kriterijus“, - BNS sakė komisijai vadovaujantis Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis.

Jo teigimu, komisija gavo informacijos ir apie „Amic Energy Management“ akcininkus, tačiau jis teigė negalintis jos komentuoti. Pasak jo, komisijos sprendimas Austrijos bendrovės atstovams išsiųstas prieš porą savaičių.

Leidimą sandoriui dar turi suteikti Lietuvos konkurencijos taryba, į kurią dėl sandorio kol kas nėra kreiptasi.

Anksčiau skelbta, kad 50 proc. „Amic Energy Managemen“ priklauso teisininkui Johannesui (Johanesui) Klezlui-Norbergui, 40 proc. – konsultantui Manfredui Kunzei (Kuncei) ir 10 proc. – Heinzui Sernetzui (Haincui Sernecui).

„Amic Energy“ valdo ir buvusias „Lukoil“ degalines Ukrainoje - 2014 metais už 300 mln. JAV dolerių (267,713 mln. eurų) ji įsigijo 240 degalinių bei šešias naftos produktų bazes Ukrainoje.

„Amic Energy“ save įvardija nepriklausoma privataus kapitalo ir korporacinių bei finansinių konsultacijų bendrove, kuri specializuojasi Europos energetikos sektoriuje. Vienintelė viešai skelbiama jų investicija yra Ukrainos „ Lukoil “ degalinės.

Vasario pradžioje paskelbta, kad Rusijos „Lukoil“ apie 230 degalinių turinčius tinklus Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje parduoda Austrijos įmonei „Amic Energy Management“, o jų valdymą Lietuvoje ir Latvijoje ketina perduoti su „Lukoil Baltijos“ vadovu Ivanu Paleičiku susijusioms įmonėms.

Degalinės Latvijoje ir Latvijoje valdys bendrovės „Luktarna“ ir Latvijos „Viada Baltija“. I.Paleičikas su žmona valdo „Vaizgos“ grupę, kuriai priklauso prekės ženklų „Luktarna“, „Baltic Petroleum“ ir „Lukoil “ degalinės, be to, I.Paleičiko sūnus Andriejus vadovauja bendrovei „Spectator NT“, kuri valdo „Baltic Petroleum“ degalines.