Su tokiu prašymu parlamentarai į KT buvo kreipęsi anksčiau, tačiau rugsėjį teismas prašymą grąžino trūkumams pašalinti.

Teismas konstatavo, jog naujai pateiktame prašyme yra ištaisyti trūkumai – pateikta teisinė pozicija.

Ankstesnis prašymas buvo atmestas dėl to, kad parlamentarai pateikė, KT vertinimu, „abstraktaus ir prieštaringo pobūdžio teiginius ir samprotavimus“, tačiau nenurodė savo pozicijos ir teisinių argumentų.

Prašymą pateikusių Seimo narių vertinimu, pagal Konstituciją ir nauja Vyriausybė, ir Vyriausybė, kurioje pasikeitė daugiau kaip pusė ministrų, gali iš naujo gauti Seimo įgaliojimus veikti vieninteliu būdu – kai Seimas pritaria jos programai.

Pasak Seimo narių grupės, pagal Konstituciją Seimas neturi diskrecijos įstatyme ar Seimo statute nustatyti kokį nors kitą būdą, kuriuo Vyriausybė gali iš naujo gauti Seimo įgaliojimus veikti, kai joje pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų.

Jų teigimu, parlamentarai Seimo statute gali nustatyti tik Vyriausybės programos svarstymo procedūras.

Taip pat teigiama, jog Seimo valia suteikti Vyriausybei įgaliojimus veikti gali būti išreikšta priimant tik Seimo nutarimą, o ne Seimo protokolinį nutarimą.

Remdamasis Konstitucija, po prezidento rinkimų S. Skvernelis grąžino Vyriausybės įgaliojimus naujajam prezidentui Gitanui Nausėdai.

Vėliau iš naujo tvirtindamas Vyriausybės įgaliojimus Seimas nusprendė remtis trumpesne procedūra nei ta, kuri taikoma tvirtinant Vyriausybės programą.

Opozicijos politikai svarstė, kad parlamentas turėjo taikyti ilgesnę Vyriausybės programos tvirtinimo procedūrą, atsižvelgus į tai, kad nuo darbo pradžios pasikeitė daugiau kaip pusė ministrų.