„Abiejų partijų [remiamas] finansavimo įstatymas, kurį ką tik pasirašiau, užtikrina tolesnį vyriausybės darbą, juo investuojama į Amerikos žmones, jis taip pat stiprina mūsų ekonomiką ir nacionalinį saugumą“, – sakoma J. Bideno pareiškime.

Respublikonų vadovaujami Atstovų rūmai ir Senatas, kuriame daugumą turi demokratai, patvirtino trumpalaikę „tęsiančią rezoliuciją“, pagal kurią pirmųjų šešių įstatymų projektų terminas pratęsiamas iki kovo 8 d., o kitų šešių – iki kovo 22 dienos.

Pirmiausia turėjo pasibaigti pinigai žemės ūkiui, mokslui, veteranų programoms, transportui ir būstui, tai galėjo paveikti maisto saugos patikrinimus, skrydžių kontrolierių atlyginimus ir daugelį kitų svarbių funkcijų. Visiškas uždarymas būtų įvykęs po savaitės – kitą dieną po prezidento Joe Bideno metinės kalbos apie padėtį, kurią jis turi sakyti kovo 7 dieną. Būtų negalėjusi veikti gynyba, sienų apsauga, Kongresas ir daugelis kitų departamentų bei agentūrų.

Tačiau ketvirtasis laikinojo finansavimo įstatymas, patvirtintas šiame Kongrese, ir trečiasis – vadovaujant Atstovų rūmų pirmininkui Mike'ui Johnsonui, suteikė įstatymų leidėjams tik keletą papildomų dienų. „Tai trumpalaikė priemonė, o ne ilgalaikis sprendimas“, – sakoma J. Bideno pareiškime. Respublikonai raginami priimti visų metų finansavimo įstatymus ir naują karinę pagalbą Ukrainai, kurią Atstovų rūmuose blokuoja konservatyvūs griežtosios linijos šalininkai.

Atstovų Rūmų ir Senato respublikonų bei demokratų lyderių susitarimu galimo vyriausybės uždarymo pradžia nukeliama iš penktadienio į kovo 8 dieną. Tai suteikia politikos formuotojams šiek tiek laisvės bandant susitarti dėl vyriausybės finansavimo.

„Sutariame, kad Kongresas privalo dirbti dvipartiniu būdu, kad finansuotų mūsų vyriausybę“, – sakoma jų pareiškime.

Kongreso respublikonų ir demokratų lyderiai pridūrė, kad „reikės priimti trumpalaikę tęstinę rezoliuciją dėl agentūrų finansavimo iki kovo 8 ir 22 dienos“. Dėl rezoliucijos šią savaitę balsuos Atstovų Rūmai ir Senatas.

Jau keletą mėnesių Jungtinės Valstijos yra aklavietėje dėl 2024 metams skirto finansavimo įstatymo projekto priėmimo.

Abi partijos įsivėlė į ginčus ir sugebėjo priimti tik keletą mažų projektų, kuriais JAV federalinis biudžetas vis pratęsiamas kelioms dienoms ar mėnesiams.

Vyriausybės darbo sustabdymo pasekmės būtų didelės – be kita ko, skrydžių valdymo tarnybų darbuotojai negautų atlyginimo, sustotų kai kurių vyriausybinių agentūrų darbas, būtų uždaryti populiarūs Amerikos nacionaliniai parkai.

Dabar susitarimą turi priimti Atstovų Rūmai, Senatas ir galiausiai jį turi pasirašyti prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas).

Tačiau kol kas nėra jokio plano pritarti 95 mlrd. dolerių (87,7 mlrd. eurų) skubioms nacionalinio saugumo lėšoms Ukrainai, Izraeliui ir kitiems sąjungininkams.

Atstovų Rūmai nubalsavo už tai, kad dar bent šešias savaites būtų išlaikyta veikla, patvirtindami priemonę, kurią anksčiau patvirtino Senatas.

Aukštųjų parlamento rūmų vadovai pasiūlė žūtbūtinę tęstinę rezoliuciją, valstybės tarnautojams ruošiantis būti išsiųstiems namo be darbo užmokesčio. Toks scenarijus būtų sutrikdęs vyriausybės funkcijas – nuo karinių operacijų iki pagalbos maistu ir federalinės politikos formavimo.

Derybas apsunkino tai, kad, prognozuojant stiprią pūgą, įstatymų leidėjų darbas buvo apribotas – Kongresas paskelbė, kad penktadienį visą dieną nedirbs.

„Turime gerų naujienų Amerikai: Penktadienį uždarymo nebus, – savo kalboje kolegoms sakė Senato demokratų daugumos lyderis Chuckas Schumeris (Čakas Šumeris). – Kadangi abi pusės dirbo kartu, vyriausybė liks atidaryta. Paslaugų teikimas nesutriks. Išvengsime nereikalingos nelaimės.“

Trumpalaikis sprendimas buvo pasiūlytas po to, kai derybos dėl metų biudžeto įstrigo dėl Atstovų Rūmų respublikonų reikalavimų smarkiai mažinti išlaidas ir vykdyti plataus masto imigracijos reformas.

Pagal susitarimą iki kovo 1 dienos bus finansuojamos žemės ūkio, energetikos ir vandentvarkos, karinių statybų ir veteranų programų, transporto ir aprūpinimo būstu paslaugos ir administravimas.

Kariuomenės, Teisingumo departamento, pasienio apsaugos, Kongreso ir daugelio kitų federalinių agentūrų ir departamentų finansavimas turėjo baigtis vasario pradžioje, tačiau dabar jie galės veikti iki kovo 8 dienos.

Tai suteiks įstatymų leidėjams daugiau laiko nustatyti visų metų biudžetą pagal išlaidų ribas, dėl kurių demokratai ir respublikonai susitarė praėjusiais metais.

Nei demokratų kontroliuojamas Senatas, nei Atstovų Rūmai, kuriuose daugumą turi respublikonai, kol kas nėra priėmę priėmę teisės aktų, numatančių pratęsti vyriausybės finansavimą, kuris nutrūks kitą savaitę, naktį iš penktadienio į šeštadienį. Jei nebus susitarta iki lapkričio 17 dienos, didžiausia pasaulio ekonomika iš karto pradės spausti stabdį – 1,5 mln. vyriausybės darbuotojų liks be atlyginimų, duris užvers dauguma federalinių objektų, įskaitant nacionalinius parkus, o tokie sektoriai, kaip aviacija, gali būti priversti sulėtinti apsukas.

Pastarąjį kartą vyriausybės uždarymo grėsmė buvo iškilusi rugsėjo pabaigoje. Tada Kongresą apėmė chaosas. Eksprezidentui Donaldui Trumpui ištikimi Respublikonų partijos atstovai sėkmingai nušalino Atstovų Rūmų pirmininką respublikoną Keviną McCarthy'į, kai šis pasiekė susitarimą su demokratais, kuris leido vyriausybei veikti dar 45 dienas. Beprecedentis K. McCarthy'io nušalinimas beveik trims savaitėms paralyžiavo JAV parlamento žemuosius rūmus, kadangi respublikonams sunkiai sekėsi rasti naują lyderį, nors Kongresas buvo raginamas sparčiai reaguoti į įvairius pasaulinius įvykius, įskaitant kruvinus „Hamas“ išpuolius prieš Izraelį.

Galiausiai partija naujuoju pirmininku pasirinko Mike'ą Johnsoną – mažai žinomą atstovą iš Luizianos valstijos, turintį ribotą vadovavimo patirtį. Jis dar nėra aiškiai pasakęs, kaip ketina užkirsti kelią vyriausybės uždarymui. Lygiai taip pat, kaip ir jo pirmtakui, M. Johnsonui teks įveikti delikačią užduotį rasti pusiausvyrą tarp nedidelės, tačiau įtakingos griežtosios linijos respublikonų grupės, kuri reikalauja smarkiai apkarpyti išlaidas, ir demokratų, kurių rankose yra Senato ir Baltųjų rūmų kontrolė.

Paskutinės minutės batalijos dėl finansavimo jau yra pažįstamos Vašingtonui. Įstatymų leidėjai įprastai randa kompromisą artėjant prie termino pabaigos.

Ilgiausias JAV vyriausybės uždarymas įvyko prezidentaujant D. Trumpui. Tada vyriausybė nedirbo kelias savaites, o tai atsiėjo valstybės ekonomikai daugiau kaip 3 mlrd. dolerių.

Tačiau į susitarimą nebuvo įtraukta pagalba karo draskomai Ukrainai, kurios prašė prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas).

Likus trims valandoms iki vidurnakčio Senatas nubalsavo už tai, kad vyriausybė dirbtų iki lapkričio vidurio. Anksčiau rezoliucijai pritarė ir Atstovų Rūmai, dieną, kai politikai Kapitolijuje pavojingai priartėjo prie vyriausybės uždarymo.

Rezoliuciją pratęsti pasiūlė Atstovų Rūmų pirmininkas Kevinas McCarthy (Kevinas Makartis). Jei ji nebūtų priimta, milijonai viešojo sektoriaus tarnautojų nedirbtų ir negautų atlyginimų, dėl ko sustotų dalis šalies funkcijų – nuo karinių iki maisto paramos ir federalinės politikos.

„Šį vakarą abiejų partijų dauguma Atstovų Rūmuose ir Senate balsavo už tai, kad vyriausybė veiktų, kad būtų išvengta nereikalingos krizės, kuri sukeltų nereikalingą skausmą milijonams sunkiai dirbančių amerikiečių“, – pareiškime sakė J. Bidenas.

Nepaisant to, jis kritikavo K. McCarthy ir Atstovų Rūmų respublikonus už tai, kad šie nesilaikė įsipareigojimų dėl išlaidų lygio, kuris buvo sutartas su Baltaisiais rūmais daug anksčiau, dėl ko ir kilo vyriausybės uždarymo grėsmė. J. Bidenas taip pat juos kritikavo už tai, kad į įstatymo projektą nebuvo įtraukta parama Ukrainai.

„Tikiuosi, kad parlamento pirmininkas laikysis įsipareigojimų Ukrainos žmonėms ir užtikrins kelią paramai, kuri reikalinga padėti Ukrainai šiuo kritiniu metu“, – sakė prezidentas, kuris, pasak Baltųjų rūmų, įstatymą pasirašė šeštadienio naktį.

Tikiuosi, kad parlamento pirmininkas laikysis įsipareigojimų Ukrainos žmonėms ir užtikrins kelią paramai, kuri reikalinga padėti Ukrainai šiuo kritiniu metu.

Vyriausybės uždarymo grėsmę daugiausia sukėlė nedidelė grupė griežtosios linijos respublikonų, nepaisiusi savo partijos vadovybės ir prieštaravusi įvairiems laikino finansavimo pasiūlymams bei siekusi didesnio išlaidų mažinimo.

21 griežtosios linijos šalininkų grupė grasino nušalinti K. McCarthy nuo pirmininko pareigų, jei su demokratų parama bus priimta laikinoji priemonė, kuriai jie nepritarė, ir daugelis Vašingtono stebėtojų tikėjosi, kad artimiausiomis savaitėmis pirmininkui teks kovoti dėl savo darbo vietos.

Atsirado laiko derėtis

Viena iš grupės narių, Lauren Boebert (Loren Boubert), po balsavimo Atstovų Rūmuose atsisakė pasakyti, ar ji ir jos kolegos bandys priversti K. McCarthy pasitraukti, tačiau akivaizdu, kad ji buvo nepatenkinta rezultatu.

„Čia yra per daug narių, kuriems patogu dirbti taip, kaip buvo dirbama nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio, – sakė ji žurnalistams. – Štai kodėl mūsų skola siekia 33 trilijonus JAV dolerių (31 trilijonus eurų).“

K. McCarthy sakė tikintis tiek savo ateitimi, tiek perspektyvomis pasiekti galutinį susitarimą iki naujo termino lapkričio viduryje.

„Per 45 dienas turėtume atlikti visus darbus“, – sakė jis ir, palaikydamas griežtosios linijos šalininkus, pridūrė: „Sveikinu tuos 21 narį sugrįžus.“

Kyjivo, kovojančio su Rusijos invazija, ginklavimas ir finansavimas buvo pagrindinė J. Bideno administracijos politikos kryptis, ir nors šis sustabdymas yra laikinas, kyla didelių abejonių dėl daugiamilijardinės paramos atnaujinimo.

K. McCarthy sakė, kad Rusijos invazija yra siaubinga, tačiau tvirtino, kad Ukrainai negali būti suteiktas „tuščias čekis“.

„Man tikrai rūpi, kas nutiks ilguoju laikotarpiu, tačiau nenoriu švaistyti pinigų“, – sakė jis.

Demokratams gilinantis į K. McCarthy pasiūlymo tekstą ir tvyrant didelei įtampai, likus valandai iki balsavimo Atstovų Rūmuose vienas iš įstatymų leidėjų, Jamaalas Bowmanas (Džamalas Baumanas), įjungė priešgaisrinę signalizaciją pastate, kuriame buvo įsikūrę Kongreso biurai.

J. Bowmano atstovas spaudai tvirtino, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas, tačiau respublikonai jį apkaltino siekiu vilkinti bylos nagrinėjimą.

Jei Kongresui būtų nepavykę išvengti vyriausybės uždarymo, ji būtų pradėta uždarinėti iškart po vidurnakčio (sekmadienį 7 val. Lietuvos laiku) ir dėl to milijonams federalinių darbuotojų ir kariškių būtų vėluojama išmokėti atlyginimus.

Vyriausybės uždarymas būtų reiškęs, kad visos svarbiausios vyriausybės tarnybos ir toliau veiktų, tačiau, pavyzdžiui, nuo sekmadienio visuomenei būtų uždaryta dauguma nacionalinių parkų – nuo garsiųjų Josemičio ir Jeloustouno vakaruose iki Floridos Evergleidiso šlapynės.

Šia laikinąja priemone įstatymų leidėjams suteikiama laiko derėtis dėl visų metų išlaidų sąskaitų likusiai 2024 fiskalinių metų daliai.

Tokia žinia nuskambėjo, demokratams pasiekus susitarimą su Baltaisiais rūmais ir respublikonais.

Abiejų partijų paremtas dokumentas, kuriam prieš savaitę pritarė Atstovų Rūmai, lengvai buvo patvirtintas Senate 84 balsais prieš 10.

Vėliau įstatymo projektas buvo padėtas ant stalo D. Trumpui, o šis pasirašė vadinamąją „tęstinę rezoliuciją“ ankstyvosiomis ketvirtadienio valandomis, informavo Baltųjų rūmų atstovas Juddas Deere'as.

D. Trumpui reikėjo pasirašyti šią laikinąją priemonę iki trečiadienio 23 val. 59 min., kad būtų išvengta dalies federalinių institucijų uždarymo, nes 2021 finansiniai metai oficialiai prasideda spalio 1 dieną.

Valstybės vadovas pasirašė dokumentą kiek vėliau nei vidurnaktį, sugrįžęs iš rinkimų kampanijos renginių – taigi, formaliai vyriausybė visgi buvo uždaryta, bet labai trumpam laikotarpiui.

Trumpalaikis teisės aktas leis valstybinėms agentūroms veikti dabartiniu finansavimo lygiu iki gruodžio 11 dienos, o tai padės sumažinti spaudimą Kongresui ir kandidatams į prezidentus – D. Trumpui ir demokratui Joe Bidenui – išspręsti šį klausimą iki įtemptų rinkimų.

Naujausiu teisės aktu skiriami papildomi 8 mlrd. dolerių (6,8 mlrd. eurų) skubiai mitybos pagalbai vaikams ir šeimoms, taip pat pratęsiamas finansavimas bendruomenių medicinos centrams.

Be federalinio biudžeto, įstatymų leidėjai derasi dėl labai reikalingo didesnės nei trilijono dolerių vertės paramos paketo, skirto tūkstančiams bendruomenių ir milijonams šeimų, nukentėjusių per koronaviruso pandemiją.

Kongresas, kuris yra labai susiskaldęs pagal partijų ideologiją, veikiausiai nebūtų galėjęs pasiekti platesnio susitarimo dėl naujo 2021-ųjų biudžeto iki finansinių metų pabaigos.

„Tikiuosi, kad Kongreso nariai artimiausiomis savaitėmis galės sugrįžti prie derybų stalo ir dirbti bendradarbiavimo dvasia, kad patvirtintų išsamų finansavimo projektą“, – sakė respublikonas senatorius Rogeris Wickeris.

„Tęstinė rezoliucija nėra visaverčio asignavimų paketo pakaitalas“, – pridūrė politikas.

Demokratai nesutinka skirti 5,7 mlrd. dolerių (apie 5 mlrd. eurų) D. Trumpo reikalaujamos sienos projektui. Šis ginčas paralyžiavo Vašingtoną, nes prezidentas atsisakė pasirašyti nutarimą dėl daugybės kitų vyriausybinių tarnybų finansavimų, nors jos su šiuo ginču nėra tiesiogiai susijusios.

Dėl to daugelio institucijų darbuotojai, pradedant Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentais ir baigiant oro dispečeriais bei muziejininkais penktadienį gavo atlyginimų lapelius su įrašyta nulio dolerių suma.

Šis dalinis vyriausybės uždarymas šeštadienio vidurnaktį Vašingtono (7 val. Lietuvos) laiku tapo ilgiausiu pagal trukmę ir pralenkė 21 dieną trukusį paralyžių 1995-1996 metais, vadovaujant prezidentui Billui Clintonui (Bilui Klintonui).

Anksčiau penktadienį D. Trumpas atsitraukė nuo virtinės savo ankstesnių grasinimų išeiti iš aklavietės paskelbiant nacionalinę nepaprastąją padėtį, kad jis galėtų skirti lėšų be Kongreso pritarimo.

„Nepadarysiu to taip greitai“, – prezidentas sakė per susitikimą Baltuosiuose rūmuose.

Anksčiau D. Trumpas teigė, kad nepaprastosios padėties paskelbimas yra „lengva išeitis“ ir kad Kongresas turi elgtis atsakingiau bei paskirti reikalaujamus 5,7 mlrd. dolerių.

„Jeigu jie negali to padaryti... paskelbsiu nacionalinę nepaprastąją padėtį. Turiu tam absoliučia teisę“, – tvirtino prezidentas.

Iki šiol D. Trumpas ne kartą sakė artėjantis prie šio kontroversiško sprendimo.

Po pasitarimo su D. Trumpu įtakingas respublikonų senatorius Lindsey Grahamas (Linsis Grejemas) per „Twitter“ parašė: „Pone prezidente, paskelbkite nacionalinę nepaprastąją padėtį DABAR.“

Kol kas neaišku, kas privertė D. Trumpą persigalvoti.

Tačiau prezidentas per pasitarimą Baltuosiuose rūmuose pats pripažino, kad mėginimas paskelbti nepaprastąją padėtį tikriausiai įžiebtų teisinę kovą, galinčią pasiekt Aukščiausiąjį Teismą.

Oponentai sako, kad prezidento vienašališkas sprendimas dėl opaus sienos klausimo kirstųsi su konstitucija ir sukurtų pavojingą precedentą.

Politinis kryžiaus žygis

Ši priešprieša tapo politinių ambicijų išbandymu – ypač D. Trumpui, kuris atėjo į valdžią girdamasis, jog yra puikus derybininkas ir kad pažabos neteisėtą migraciją, vykdydamas savo griežtą nacionalistinę politiką.

Tuo metu demokratai atrodo užsibrėžę bet kokia kaina neleisti laimėti prezidentui, nuo savo rinkimų kampanijos reikalaujančiam atsitverti nuo Meksikos.

Tiek demokratai, tiek respublikonai sutinka, kad padėtis prie JAV ir Meksikos sienų kelia rimtų iššūkių, pradedant intensyvia narkotikų kontrabanda, baigiant prieglobsčio ieškotojų ir neturtingų migrantų srautu, plūstančiu į turtingiausią pasaulyje valstybę.

Mažai kas ginčija, kad tvora palei sieną yra reikalinga – apie trečdalyje jos ilgio tokios užtvaros jau yra įrengtos.

Tačiau D. Trumpas savo reikalavimą pastatyti daugiau ir tvirtesnių sienų pavertė politiniu kryžiaus žygiu, oponentų vertinamą kaip ksenofobijos kurstymą tarp prezidento šalininkų dešiniojoje stovykloje, atkakliai ignoruojant su šiuo projektu susijusius keblumus.

D. Trumpas, ketvirtadienį apsilankęs Teksase prie sienos su Meksika, tvirtina, kad per ją į Jungtines Valstijas plūsta daugybė nusikaltėlių ir kad šią padėtį galima išspręsti tik pastačius daugiau sienų.

„Esame apsiaustį patirianti šalis“, – jis sakė vietos valdžios pareigūnams, atvykusiems į Baltuosius rūmus.

Kai kurios studijos rodo, kad neteisėti imigrantai apskritai įvykdo mažiau nusikaltimų negu JAV gimę gyventojai, bet su šia išvada ne visi sutinka.

Kur kas aiškiau, kad nors per atokius sienos ruožus įvežama narkotikų, didžioji jų dalis gabenama transporto priemonėmis per sienos perėjas, net jeigu jos yra griežtai kontroliuojamos. Tokia išvada buvo paskelbta JAV Kovos su narkotikais administracijos 2017 metų ataskaitoje.

Joje sakoma, kad didžioji dalis kontrabanda gabenamų narkotikų patenka „per įvažiavimus į JAV – keleivinėmis transporto priemonėmis, kuriose esama įrengtų slaptų skyrių, arba vilkikais, paslėpti tarp teisėtų prekių“.

Demokratų vadovaujamų Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi), viena iš pagrindinių D. Trumpo politinės programos priešininkių, sakė, kad pinigų turėtų būti skiriama daugeliui pasienio saugumo priemonių, bet ne sienų statybai.

„Turime žvelgti į faktus“, – sakė ji.

Tačiau D. Trumpas kaltinos demokratus, kad jie tenori pelnyti politinių taškų, sutelkę dėmesį į 2020 metų prezidento rinkimus.

„Jie galvoja: „Štai, galime pakenkti Trumpui“, – sakė prezidentas. – Demokratai vadovaujasi vien politika.“

Vyriausiasis federalinis teisėjas Rubenas Castillo (Rubenas Kastiljas) trečiadienį paskelbė nurodymą dviem savaitėms sustabdyti visų tokio tokio pobūdžio bylų nagrinėjimą dėl praeitą savaitę prasidėjusio vyriausybės uždarymo.

Šis nurodymas taikomas ir byloms dėl prieglobsčio suteikimo bei ekstradicijos, įskaitant N. Venckienės bylą.

Lietuvos prokurorai siekia N. Venckienės grąžinimo, kad jai galėtų būti pateikti kaltinimai dėl teismo sprendimo perduoti dukterėčią motinai nevykdymo, tvirkinimo, neteisėto informacijos rinkimo, piktnaudžiavimo vaiko atstovo teisėmis ir kitų nusikaltimų.

Pati N. Venckienė tvirtina, kad šie kaltinimai yra politiškai motyvuoti ir kad jos gyvybei iškiltų pavojus, jeigu ji būtų grąžinta į Lietuvą.

Kelios svarbios agentūros nutraukė darbą šeštadienį 0 val. 1 min. Vašingtono (7 val. 1 min. Lietuvos) laiku, nors Kapitolijuje tęsėsi paskutinės minutės derybos tarp Baltųjų rūmų pareigūnų ir abiejų partijų Kongreso lyderių.

D. Trumpas tvirtai užsibrėžė išpildyti pažadą skirti 5 mlrd. dolerių tvoros prie JAV sienos su Meksika statyboms. Demokratai prieš šį projektą yra griežtai nusistatę, o nesugebėjimas rasti bendros kalbos reiškia, kad dešimčių federalinių įstaigų finansavimas nutrūko šeštadienio vidurnaktį.

Šis uždarymas – jau trečias šiais metais, bet kol kas neaišku, kiek jis truks. D. Trumpas penktadienį vakare išreiškė viltį, kad tokia padėtis „ilgai netruks“, nors anksčiau tvirtino esąs pasiruošęs ilgam uždarymui.

Padėtis atrodo bloga: metų pabaigos švenčių laikotarpiu apie 800 tūkst. federalinių darbuotojų turės išeiti neapmokamų atostogų arba dirbti be atlyginimo.

Tačiau netgi perspektyva, kad didelė dalis vyriausybės darbuotojų negaus atlyginimų, nepaskatino įstatymų leidėjų arba prezidento imtis veiksmų.

Atstovų Rūmai penktadienį prieš 19 val. paskelbė posėdžių pertrauką, nesiėmę jokių žingsnių, kad būtų išvengta įstaigų uždarymo. Praėjus valandai duris užvėrė ir Senatas.

Abejų Kongreso rūmų nariai vėl pradės posėdžius šeštadienio vidurdienį.

Apie trys ketvirtadaliai vyriausybės, įskaitant kariuomenę ir Sveikatos apsaugos ir paslaugų departamentą, tebebus visiškai finansuojami iki 2019-ųjų rugsėjo, tad šeštadienį be lėšų liko apie 25 proc. federalinių įstaigų.

Namo bus išsiųsti dauguma Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) darbuotojų, taip pat Prekybos departamento personalas ir daug darbuotojų Krašto saugumo, Teisingumo, Žemės ūkio ir Valstybės departamentuose.

Nacionaliniai parkai liks atidaryti, bet dauguma jų darbuotojų liks namuose.

Svarbiausios saugumo funkcijos bus toliau palaikomos, bet ginčai dėl biudžeto ir netikrumas paaštrino tvyrantį chaoso pojūtį Vašingtone, taip pat sukrėstame ketvirtadienį paskelbto gynybos sekretoriaus Jameso Mattiso (Džeimso Matiso) atsistatydinimo.

Volstritas savo ruožtu užbaigė jam blogiausią per pastarąjį dešimtmetį savaitę, penktadienį patyręs naujų nuosmukių.

Vašingtono nesugebėjimas atlikti vienos būtiniausių savo funkcijų – užtikrinti sklandų vyriausybės darbą – pakurstė didelį nusivylimą ir nerimą.

„Pasiruošę uždarymui“

„Nuo demokratų priklauso, ar šį vakarą įvyks uždarymas, ar ne“, – anksčiau penktadienį pareiškė D. Trumpas, kaltindamas dėl šios krizės savo politinius oponentus.

„Tikiuosi, kad to nebus, bet esame visiškai pasiruošę labai ilgam uždarymui“, – pridūrė prezidentas.

Senatoriai sakė žurnalistams, kad abiejų partijų Kongreso lyderiai užkulisiuose derasi su Baltųjų rūmų pareigūnais, įskaitant viceprezidentą Mike'ą Pence'ą (Maiką Pensą), D. Trumpo žentą ir patarėją Jaredą Kushnerį (Džaredą Kušnerį) ir būsimąjį personalo vadovą Micką Mulvaney (Miką Malvanį).

Šis įtakingas trejetas lakstė iš vieno Kapitolijaus galo į kitą, ieškodami galimybių pasiekti proveržį derybose su respublikonais ir demokratais.

Tačiau penktadienį šio proveržio nebuvo.

Jeigu jiems galiausiai pavyktų susitarti, finansavimo projektas galėtų būti greitai priimtas Kongreso ir pateiktas pasirašyti prezidentui, sakė Senato respublikonas Bobas Corkeris (Bobas Korkeris).

„Dabar tiek nuo respublikonų, tiek nuo demokratų priklauso vyriausybės finansavimo sėkmė arba nesėkmė“, – aiškino jis.

Vienas iš pagrindinių svarstomų klausimų yra siūlymas skirti 1,6 mlrd. dolerių sienos apsaugai, įtrauktas į Senato parengtą projektą, AFP sakė antrasis pagal rangą Senato respublikonas Johnas Cornynas (Džonas Korninas).

Tačiau Atstovų Rūmų konservatyvusis sparnas tikriausiai nebus patenkintas šia suma.

„Susitarimo nėra“, – Atstovų Rūmų ultrakonservatyviosios „Laisvės“ grupės pirmininkas Markas Meadowsas (Markas Medauzas) sakė žurnalistams išeidamas iš Senato patalpose vykusio uždaro pasitarimo.

„Žarstomi įvairiausi skaičiai“, bet 1,6 mlrd. dolerių maksimali suma sienos apsaugai „nėra priimtina“.

J. Cornynas leido suprasti, kad susitarimą bus įmanoma pasiekti ne įsikibus laikantis savo pozicijos, o leidžiantis į logišką kompromisą.

„Atstovų Rūmai siūlo penkis (milijardus dolerių sienos apsaugai), demokratai – nulį“, – sakė jis.

„Vargu ar reikalingas raketų mokslas rasti (kompromisinį) skaičių“, – pridūrė senatorius.

„Įkaitė“

D. Trumpas ketvirtadienį persigalvojo ir atmetė projektą, vienbalsiai priimtą Senato ir svarstytą Atstovų Rūmų.

Šiuo dokumentu vyriausybės finansavimas turėtų būti pratęstas iki vasario 8 dienos, bet juo nenumatoma skirti kokių nors pinigų tvoros prie JAV ir Meksikos sienos statyboms, nors šį projektą D. Trumpas stumia nuo pat savo prezidentinės kampanijos pradžios 2015 metais.

Demokratai D. Trumpą vaizdavo kaip Grinčą, pavogusį metų pabaigos švenčių džiaugsmą.

„Šį #uždarymą jums atnešė @POTUS (JAV prezidentas) ir @HouseGOP (Atstovų Rūmų respublikonai)“, – savo „Twitter“ žinutėje rato Atstovų Rūmų narė Kathleen Rice (Katlin Rais).

„Užuot priėmę Senato (parengtą) finansavimo įstatymą, jie nusprendė laikyti šią šalį įkaite“, – pridūrė ji.

M. Meadowsas ir kiti įtakingi konservatyviojo sparno komentatoriai reikalavo, kad prezidentas laikytųsi priešrinkiminių pažadų, o D. Trumpas atkakliai laikėsi savo idėjos pastatyti sieną.

„Sienos veikia, patinka mums tai ar ne, – ketvirtadienį sakė prezidentas. – Jos veikia geriau nei kas kita.“

Demokratai savo ruožtu irgi neketino nusileisti ir sakė nepalaikysiantys finansavimo projekto, numatančio skirti lėšų atsitvėrimui nuo Meksikos.

Respublikonai vis tiek neatlyžo ir parengė naują projektą, išpildantį prezidento reikalavimus. Juo numatoma skirti 5,7 mlrd. dolerių pasienio tvorai ir 7,8 mlrd. dolerių – stichinių nelaimių padariniams šalinti.

Šis projektas buvo priimtas Atstovų Rūmuose, bet be demokratų palaikymo.

Tačiau Senate šis projektas iškart užstrigo.

D. Trumpas planavo penktadienį išskristi į Floridą ir sutikti ten Kalėdas, bet buvo priverstas pakeisti savo planus ir mėginti gelbėti susitarimą.

Senato mažumos lyderis Chuckas Schumeras (Čakas Šumeras) sakė, kad D. Trumpas Vašingtone kursto „chaosą“ ir kad prezidento atsitraukimas yra vienintelė galimybė išeiti iš šios aklavietės.

„Trumpo ožiavimasis gali lemti vyriausybės uždarymą, – ketvirtadienio vakarą sakė demokratų senatorius. – Tai nepadės jam gauti savo sienos.“

Šių metų pradžioje JAV vyriausybės tarnybos jau buvo dukart trumpam uždarytos.

Daug didesnę sumaištį sukėlęs uždarymas 2013 metais truko 16 dienų. Tąsyk apie 800 tūkst. federalinių darbuotojų buvo išleisti neapmokamų atostogų, įsiplieskus ginčui dėl finansavimo tuomečio prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) inicijuotai sveikatos apsaugos sistemos pertvarkai.