„11 atvejų yra pakankamai daug ir tiek nebuvo išlindusių į viešumą. (...) Iš esmės, man atrodo, kad tai lemia bažnyčios uždarumas. Jie bijo įsileisti išorės ekspertus į savo archyvus, kurie matytų, kiek skundų yra gauta, kaip į juos buvo reaguota“, – LRT radijui antradienį teigė B. Davidonytė.
Pasak jos, nors popiežius yra uždraudęs dėl nepilnamečių išnaudojimo teistiems kunigams likti pareigose, Lietuvoje vis dar yra atvejų, kai už priekabiavimą teisti dvasininkai toliau dirba bažnyčioje, taip pat ir su vaikais.
„Kunigas Vidmantas Gareckas yra vienas tokių kunigų, kurie dirba Panevėžio vyskupijoje, jis buvo visų teismų ir Aukščiausio teismo nuteistas už dviejų pirmokių tvirkinimą. Jo nusikaltimas buvo galutinai ir neginčijamai įrodytas. Bet jis toliau dirba kunigu, keliose parapijose Biržų rajone. Pasak vyskupijos, vienintelė jam pritaikyta sankcija – jam neleidžiama dirbti su vaikais, kai šie ateina į pamokas mokykloje. Bet pasitaiko atvejų, kai ir kunigas turi vaikams paaiškinti sakramentus, tad kunigas vis dar turi kontaktą su vaikais. Tik, esą, tuomet tai vyksta prie kitų suaugusiųjų“, – teigė B. Davidonytė.
Pasak tyrimo autorių, taip pat žinoma kunigų sukčiavimo atvejų, kai dvasininkai pasinaudojo visuomenės pasitikėjimu – žurnalistai išsiaiškino apie bent trijų kunigų sukčiavimą, kai vienas jų apgavo mažiausiai septynis senolius, išviliodamas pinigus.
„Kunigas Boleslovas Jonaitis sugebėjo išsiimti sąskaitas kitų žmonių vardu, gauti neįgalumo pažymėjimus, užsitikrinti išmokas, neturėdamas jokio įgaliojimo tų žmonių atstovavimui“, – teigė žurnalistas Ignas Kinčinas.
„Bažnyčios hierarchai vienaip ar kitaip reaguoja į nusikaltimą tik jau jam iškilus į viešumą. Bažnyčios teigimu, jie apie tokius atvejus sužino tuomet, kai apie juos sužino visi, tačiau mūsų tyrime nagrinėtuose atvejuose buvo atvejų, kai tai nebuvo tiesa“, – pridūrė I. Kinčinas.
