Teismas jam skyrė didesnę nei 4 tūkst. eurų baudą bei atėmė teisę dirbti ar eiti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas savivaldybės ar valstybės įmonėse ar valstybės tarnyboje 3 metams.

Ikiteisminį tyrimą atlikę Kauno STT Kauno valdybos pareigūnai nustatė, kad V. Jurkevičius, kurio pareigos jam suteikė įgaliojimus nagrinėti ar pavesti nagrinėti administracinius nusižengimus dėl vietinės rinkliavos mokėjimo už automobilių stovėjimo Kauno mieste pažeidimus, siekdamas pažįstamam asmeniui padėti išvengti gresiančios administracinės atsakomybės dėl trijų administracinių nusižengimų, pasinaudojo išimtinėmis Skyriaus vedėjui suteiktomis teisėmis ir neteisėtai pašalino šių pažeidimų elektroninius duomenis iš Administracinės teisės pažeidimų informacinės sistemos (ATPIS).

Pasak STT, dėl V. Jurkevičiaus neteisėtų veiksmų buvo apribotas naudojimasis elektroniniais duomenimis, todėl nebuvo nustatytas ir administracinėn atsakomybėn patrauktas konkrečiu automobiliu pažeidimus padaręs asmuo, kol nesuėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn senatis.

„Teismas konstatavo, kad šiuos veiksmus Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas atliko suvokdamas, kad sunaikindamas elektroninius duomenis elgiasi neteisėtai, t. y. piktnaudžiaujant savo tarnybine padėtimi bei žinant, kad tokiais veiksmais bus neišvengiamai padaryta didelė žala valstybei bei savivaldybei“, – teigiama tarnybos pranešime.

Teismo sprendimas gali būti skundžiamas.

1981 metų įsakymas skelbia, kad tuomet vos 23-ejų jaunuolis baigiantis Vilniaus Valstybinio universiteto teisės fakultetą priimtas dirbti Klaipėdos miesto prokuratūros stažuotoju. Daug skirtingų situacijų, sutiktų žmonių, jų likimų, paties išgyventų įvykių, įgytų žinių ir patirtų emocijų per šiuos metus sukaupė V. Jurkevičiaus patirtis.

„Tai vienareikšmiai didžiulis ir labai vertingas turtas, ypač kai jis tenka žmogui, kurio vertybės, principai ir siekiai verti tik pagarbos. Vertingas ir svarbus šis turtas ir mums, Jūsų kolegoms, mūsų prokuratūrai, nors ir ne visuomet rutinos tėkmėje atrandama proga pasakyti apie tai ir už tai padėkoti. Todėl šios labai gražios ir tikrai išskirtinės sukakties proga nuoširdžiai dėkoju Jums už sudėtingo darbo metus, skirtus mūsų bendram teisingumo siekiui, profesionalumą, kantrybę, išmintį ir nuoširdžiai linkiu, kad dar labai ilgai Jūsų energijos, noro tobulėti, pažinti, įgyvendinti tikslus ir gebėjimo priimti iššūkius bei permainas net ir jaunoji kartą galėtų tik pavydėti“, – savo sveikinime Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojui V. Jurkevičiui rašė generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.

Prisimindamas pirmąją savo tarnybos dieną, 1981 gegužės 5-ąją, V. Jurkevičius pasakojo, kad tądien, kaip ir šiandien buvo saulėta ir graži diena. Pirmuosius žingsnius prokuratūros sistemoje jis žengė į tuomet Klaipėdoje Vytauto gatvėje esantį prokuratūros pastatą. Savo tarnybą nuo 1981 m. gegužės pradėjęs kaip Klaipėdos miesto prokuratūros stažuotojas, vos už pusmečio jau dirbo Klaipėdos miesto prokuratūros vyriausiuoju tardytoju. Per visus savo tarnybos prokuratūros sistemoje metus V. Jurkevičius dirbo Klaipėdos rajono prokuroro pavaduotoju, Klaipėdos rajono vyriausiuoju prokuroru, Palangos miesto vyriausiuoju prokuroru.

„Prokuroras – įstatymų sergėtojas“ – taip vadinosi vyresniųjų klasių moksleiviams skirtas renginys, kovo 18 d. organizuotas Klaipėdos apygardos prokuratūroje artėjančios Prokuratūros dienos proga.

Apie tai, kokios yra prokuratūros funkcijos, kokia jos vieta teisinėje šalies sistemoje, kas gali tapti prokuroru bei apie įvairius prokurorinio darbo aspektus moksleiviams išsamiai papasakojo renginio sumanytojas ir vienas iš organizatorių, justicijos srityje besispecializuojantis Klaipėdos apylinkės prokuroras Saulius Galminas. Prokuroro pasakojimą iliustravo skaidrių filmas apie prokuratūrą. Moksleiviai taip pat turėjo progos pavartyti kelias įvairaus pobūdžio nusikaltimų bylas, pamatyti, iš ko konkrečiai susideda baudžiamoji byla.

Susitikimo pabaigoje moksleiviai, sudalyvavę teisinių žinių konkurse, pademonstravo puikias žinias. Net keli iš jų surinko vienodai aukštą balų skaičių, todėl nugalėtojus teko aiškintis pagal tai, kuris iš jų greičiausiai atsakė į pateiktus klausimus.

Trijų pirmųjų vietų nugalėtojai buvo apdovanoti Vakarų Lietuvos prokurorų asociacijos įsteigtais prizais – „Aforizmų žodynais“ su generalinio prokuroro Dariaus Valio palinkėjimais bei asmeniniu autografu. Taip pat konkurso nugalėtojams buvo įteikti Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas einančio Vytauto Jurkevičiaus padėkos raštai, o visi dalyviai apdovanoti atminimo dovanėlėmis.  

Tokie renginiai moksleiviams Klaipėdos apygardos prokuratūroje profesinės dienos proga jau yra tapę tradiciniais, jų tikslas – vykdyti teisinį švietimą tarp moksleivių bei kurti prokuroro profesijos patrauklumą. Kasmet į prokuratūrą kviečiami vis kitų mokymo įstaigų auklėtiniai, kad kuo daugiau iš jų susipažintų su viena iš populiariausių teisininko profesijų. Šiemet prokuratūroje apsilankė beveik trisdešimt 10-11 klasės mokinių iš uostamiesčio „Varpo“, „Aukuro“ ir „Vėtrungės“ gimnazijų.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius Rimvidas Valančius lyg miklus tenisininkas kamuoliukus atmušinėja žeriamus priekaištus, esą jis savo reikmėms naudojantis tarnybinį automobilį ir darbe pasirodantis vos kelioms valandoms.

Koordinatorė dangstė vadą?

Pirmadienį R.Valančius į savo darbo kabinetą įžengė 11.10 val. Iš tarnybos kiemo automobilį jis išvairavo 15.50 val.

Direktorius išvažiavo iš uostamiesčio, pasiekė Jakų žiedinę sankryžą ir pasuko į Šilutę. Tądien Klaipėdoje jis jokių susitikimų nebeturėjo.

Tai nebuvo išskirtinė diena. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyriuje dirbančių advokatų teigimu, esą būtent tokiu laiku R.Valančius paprastai atvyksta ir išvyksta iš darbo.

Vakar 8.50 val. R.Valančiaus darbo telefonu atsiliepusi koordinatorė teigė, kad direktorius yra atvykęs į darbą ir "vaikštinėja kažkur čia pat".

Netrukus moteris pareiškė, kad R.Valančius išėjo į prokuratūrą, ir patarė paskambinti 12 val., esą tokiu metu jį tikrai būsią galima rasti darbo vietoje.

Prokuratūroje nematė

Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Vytautas Jurkevičius vakar susisiekė su budėtoju, kuris pasitinka kiekvieną prokuratūros lankytoją. Budėtojas patikino, kad iki 9.30 V.Valančius prokuratūroje nesilankė.

Tarp šių įstaigų yra ne daugiau nei 500 metrų atstumas.

12 val. atsiliepusi ta pati koordinatorė paaiškino, kad direktoriaus nebūsią darbe visą dieną, nes jis dalyvauja Šilutėje vykstančiose advokato Vaclovo Jucio laidotuvėse ir į darbą nebegrįš.

Paklausta, ar direktorius ryte buvo darbe, darbuotoja bandė sakyti jį mačiusi, bet staiga pradėjo aiškinti, kad nesėdi su juo viename kabinete, todėl negalinti atsakyti tiksliai.

Mašina – ne rodiklis

Apie tai, esą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius dirba itin trumpai, atvirai kalba ir tame pačiame pastate dirbantys advokatai.

Pasak advokato Leonido Zubanovo, kada R.Valančius būna darbe, nesunku spręsti iš prie pat tarnybos pastato (Herkaus Manto g. 37) durų stovinčio tarnybinio automobilio.

"Dažniausiai jis atvažiuoja prieš pietus, išvažiuoja po trečios valandos. Nemanau, kad įstatymas leidžia direktoriui dirbti tokiu darbo grafiku. Mano manymu, jis nesibaimina taip elgtis todėl, kad valdžia – toli", – kalbėjo advokatas.

Pats R.Valančius tvirtina, kad mašina prie durų jokiu būdu negali būti rodiklis, leidžiantis spręsti, ar jis yra darbe. Prisimindamas pirmadienį jis tikino darbe jau buvęs vos po 8 val., bet negalėjo pasakyti kelintą baigė darbą, teigė dirbęs visą darbo dieną.

Įtarė keršto planą

"Manau, aš žinau, kas ir kodėl kelia šį klausimą. Aš kai kuriems advokatams nurėžiu atlyginimus, kai kurie advokatai neteikia teismams pažymų dėl išlaidų priteisimo, todėl jie bando traktuoti, kad aš nedirbu visų valandų. Bet iš tiesų aš dirbu visas valandas. Mano darbotvarkė – labai užimta, aš susitinku su žmonėmis ir panašiai. Tie, kas skleidžia tokią informaciją, matyt, yra suinteresuoti vienais ar kitais būdais pakenkti mano reputacijai", – dalijosi įtarimais tarnybos direktorius.

Vardydamas savo pavaldinius R.Valančius minėjo, kad tarnyboje dirba aštuoni darbuotojai. Klaipėdoje pagal paslaugų teikimo sutartį paslaugas teikia 12 advokatų. Klaipėdos apskrityje 60 žmonių dirba pagal sutartis su tarnyba.

"Mano darbo zona yra visa apskritis, tai yra 11 rajonų. Būna konfliktų, tenka asmeniškai važiuoti jų aiškintis. Mano darbas yra ne vien tik sėdėti kabinete", – teisinosi R.Valančius.

Vakar jis tikino, kad darbo drausmės nepažeidinėja ir dirba net ilgiau nei jam priklauso. Tiesa, tarnybos direktorius pripažino, kad 8 valandą dažniausiai dar nebūna darbe, teigė čia atsirandantis tik apie 9 valandą.

"Aš turiu labai daug susitikimų su interesantais, tenka lankytis prokuratūrose. Va ir dabar po laidotuvių važiuoju į Tauragę, kur tvarkysiu tarnybos reikalus", – tvirtino R.Valančius.

Sekimas žemina orumą

Teisininkams toks R.Valančiaus darbas bado akis dar ir todėl, kad tarnyboje dirba bene trys darbuotojos, kurių pareiga sekti ir skaičiuoti kiekvieną antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų darbo minutę.

Teismai bei policijos komisariatai gauna tarnybos raštus, kuriais prašoma 15 minučių tikslumu nurodyti, kiek laiko posėdžiuose arba apklausose užtruko teisinę pagalbą teikęs advokatas.

Tokie dokumentai įsiuvami į bylą. Juos pamatę advokatai pasijuto pažeminti, juk fiksuodami savo darbo laiką jie ne tik patys įrašo dirbtą laiką. Šį faktą savo parašu patvirtina teisėjas arba tardymo veiksmus atlikęs pareigūnas.

Tarnybinė mašina – lyg sava?

Advokatus glumina ir tai, kad tarnybos direktorius iš darbo į namus Žemaičių Naumiestyje išskuba ne sava, o tarnybine mašina.

Tarnybai priskirta "Škoda Fabia" R.Valančius parvažiuoja namo į Žemaičių Naumiestį, kuris yra už 67 kilometrų nuo Klaipėdos. Jo namo kieme ši mašina stovėjo ir savaitgalį.

Teisingumo ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Sergejus Tichomirovas informavo, kad tarnybinius lengvuosius automobilius bet kuriuo paros metu, taip pat poilsio ir švenčių dienomis gali naudoti darbuotojai tik tarnybos reikmėms.

R.Valančius pripažino, kad tarnybiniu automobiliu naudojasi tik pats. Mėnesiui šios mašinos degalams paprastai skiriama apie 500 litų.

Paklaustas apie keliones į atokiai esančius namus, R.Valančius patikino, kad kasdien į Žemaičių Naumiestį nevažinėja, nes Klaipėdoje yra išsinuomojęs butą.

"Savaitgaliais ta mašina nevažiuoju, ji stovi kieme", – tvirtino R.Valančius.

Tačiau priremtas argumento, kad praėjusį savaitgalį tarnybinis automobilis stovėjo jo namo kieme Šilutės rajone, nebeneigė šio fakto.

"Galbūt kartais ir parvažiuoju, reikia ir paremontuoti, ir taip toliau. Ar čia yra blogai?" – stebėjosi R.Valančius.

Tačiau ministerijos atstovo teigimu, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos darbuotojai savaitgaliu tarnybiniu automobiliu galėtų naudotis tik tuo atveju, jeigu vykstama į komandiruotę ar yra kitas atvejis, kai būtina atlikti tarnybines funkcijas.

Sunkmečiu pirko kameras

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pastato viduje ir lauke yra įrengtos vaizdo kameros, kurių fiksuojamą vaizdą stebi pats įstaigos direktorius. Jis tikino, kad ši technika reikalinga ginantis nuo piktnaudžiaujančiųjų nemokama teisine pagalba. Jų Klaipėdoje yra ne vienas.

Advokatas L.Zubanovas teigė, kad kameros buvo nupirktos sunkmečiu, kai tarnybai labai trūko pinigų. Šis pirkinys tada atrodė pernelyg prabangus.

Beje, advokatai labiausiai kenčia nuo amžinų bylininkų, kurie akivaizdžiai piktnaudžiauja valstybės teikiama galimybe gauti nemokamą teisinę pagalbą. Maža to, advokatai jaučiasi podukros vietoje, nes tarnyba nesistengia apginti jų nuo piktnaudžiautojų išpuolių.

Kolega – prieš kolegą

Vienas tokių mėgėjų bylinėtis, viešai žeminant ir koneveikiant teisininkus, tapo visų jų priešu. Šio žmogaus kratosi visi uostamiesčio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatai.

Advokatė Audronė Matiukienė buvo priversta bylinėtis su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, įveikė visų instancijų teismus ir pasiekė, kad jai nebūtų skiriama atstovauti šio asmens interesams.

"Galite tik įsivaizduoti, kaip turi jaustis, kai atstovaujamasis žmogus viešai, teismo salėje vadina advokatą mėšlo krūva, žiopliu, teigia, kad mes valkiojamės, liepia nešdintis ir panašiai. Kai advokatas duoda atkirtį tokiam elgesiui, šis asmuo pradeda su juo bylinėtis ir kreipiasi į tarnybą reikalaudamas jam skirti kitą advokatą. Įsivaizduojate situaciją, kai kolega turi bylinėtis prieš tos pačios tarnybos advokatą", – pasakojo A.Matiukienė.

Advokatė Daiva Rocevičienė su šiuo klaipėdiečiu dėl viešo įžeidimo bylinėjasi teisme. Kitus tarnybos teisininkus šis liguistai linkęs bylinėtis vyras pats kaltina įžeidimu.

Todėl uostamiestyje ir aplinkiniuose rajonuose nebėra sutarties su tarnyba sudariusių advokatų, kurie sutiktų ginti šį žmogų.

Beje, advokatas, kurio laidotuvėse vakar dalyvavo R.Valančius, prieš porą mėnesių taip pat buvo viešai iškoneveiktas ir pažemintas šio asmens. Jį ginti buvo paskirtas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisininkas.

Pretendentai užimti vyriausiojo Klaipėdos apygardos prokuroro postą jau surikiuoti į eilę. Panašu, kad realiausi pretendentai – uostamiestyje dirbantys prokurorai.

Pirmuoju šiame sąraše tapo ilgametis vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Vytautas Jurkevičius, tad galima manyti, kad jis realiausias pretendentas. Beje, V.Jurkevičius yra pretendavęs ir į generalinio prokuroro postą.

Antrasis – Jevgenijus Michailovskis, kuris jau daug metų vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriui.

Trečiuoju išreitinguotas Simonas Minkevičius, dabar dirbantis Generalinėje prokuratūroje.

Ketvirtasis sąraše Linas Kiaurakis – Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras.

Penktoji pretendentė – Vida Ramanauskienė, Generalinės prokuratūros prokurorė.

Šešta įvardinta Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai vadovaujanti Dalia Pocienė, o septintasis – jos pavaduotojas Vilmantas Ančiukaitis.

Aštuntasis šioje eilėje yra Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Stasys Kasiulis.

Devintasis – Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Mindaugas Rašinskas.

Paskutinė pavardė sąraše – Vilius Paulauskas, dirbantis Vilniaus apylinkės prokuratūroje. Jis yra politiko Artūro Paulausko sūnus.

Tikimasi, kad Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras bus paskirtas iki vasario.

Ketvirtadienį generalinis prokuroras Darius Valys pasirašė įsakymus dėl Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro Giedriaus Danėliaus atleidimo iš pareigų jam pačiam prašant ir laikino šios apygardos prokuratūros vadovo paskyrimo. Iki bus įgyvendintos visos privalomos atrankos procedūros į apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas, Klaipėdos apygardos prokuratūrai vadovaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Vytautas Jurkevičius.

Šešiolika metų trukusį darbą prokuratūroje nusprendęs užbaigti G. Danėlius šį savo pasirinkimą motyvuoja tik asmeninėmis priežastimis ir sėkmingą teisininko karjerą ketina tęsti dirbdamas Vilniuje.

„Taip susiklostė, kad prokuratūros sistemoje man pakankamai greitai ir sėkmingai pavyko kilti vadinamaisiais karjeros laiptais, dėl to įgavau labai naudingos ir visokeriopos – teisininko, administratoriaus, vadovo, patirties, kuri, manau, man ateityje labai pravers“, – šiandien savo sprendimą komentavo G. Danėlius.

Jis taip pat akcentavo, kad šis jo sprendimas niekaip nesusijęs su pastaruoju metu viešumoje dažnai išsakomu kritišku požiūriu į pokyčius prokuratūroje.

Generalinio prokuroro D. Valio teigimu, patenkinti šį netikėtą prašymą jam nebuvo labai lengva, nes G. Danėlių vertino kaip perspektyvų vadovą ir pripažinimą prokuratūroje pelniusį profesionalą, kurį vos prieš keletą mėnesių paskatino prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. Tačiau suprasdamas, kad šis sprendimas leis įgyvendinti labai svarbius asmeninius tikslus, D. Valys teigia palaikantis tokį G. Danėliaus žingsnį ir nuoširdžiai linkintis kolegai visokeriopos sėkmės.