Iki tol apie sveiką gyvenseną nė nesusimąstęs vyras negalėjo su tuo sutikti – ėmėsi visko, kad tai pakeistų, o savo sėkmės istorija jau šį šeštadienį, 9 val., pasidalins TV3 laidoje „Amžius – ne riba“.

Prieš daugiau nei 30 metų įtemptą vadovaujamą darbą dirbęs V. Mockevičius pajuto, kad trinka sveikata: atsirado nuovargis, dusulys lipant laiptais, padidėjęs kraujospūdis. Gydytojai, nustatę širdies veiklos sutrikimus, nieko gero nežadėjo. Pranašavo, kad iki gyvenimo pabaigos jis bus kardiologų pacientu, patarė baigti darbus, išeiti į išankstinę pensiją.

„Aš išpūčiau akis, galvojau, negi dabar, dar nesulaukęs pensijos, turiu būti nurašytas?“ – su prognoze nenorėjo susitaikyti vyras.

Todėl, atsitiktinai sužinojęs apie trijų savaičių trukmės sveikos gyvensenos stovyklą Šventojoje, Vytautas susigundė joje dalyvauti. Ten įgijo vertingų žinių, pažino kitokį gyvenimo būdą ir suprato, kad tai gali būti raktas į geresnę savijautą. Grįžęs iš stovyklos, kasdienybėje ėmė taikyti įgytas žinias, dar labiau domėtis sveika gyvensena. Po truputį pakeitė mitybą, į dienotvarkę įtraukė mankštas, bėgiojimą, grūdinimąsi.

Netrukus Vytautas įkūrė sveikuolių klubą Alytuje ir ėmė dalintis žiniomis su kitais sveikiau gyventi norinčiais žmonėmis, organizuoti mankštas, maudynes šaltame vandenyje. Nors prieš kelerius metus vadovavimą šiam klubui perleido jaunesnei kartai, jis ir dabar nestokoja veiklų. Viena iš jų – mankštų senjorams vedimas. Vyriškis pastebi, kad, į mankštas atėję susirūpinusiais veidais, pabendravę ir pasportavę žmonės išsiskirsto su šypsenomis.

Niekada nėra vėlu, jeigu ne per vėlu. Nes jei jau guli ir tave reikia kiloti... Nors irgi galima bent nuotaiką atgaivinti. Svarbu neapsileisti, jeigu mylime save. Deja, dažnai nemylime.

Lietuvos sveikuolių sąjungos garbės narys įsitikinęs, kad pradėti stengtis dėl savęs, sveikiau gyventi verta bet kuriame amžiuje. Jo manymu, rūpinimasis savimi, netingėjimas kasdien ką nors padaryti savo sveikatos labui yra geriausia meilės sau išraiška. „Niekada nėra vėlu, jeigu ne per vėlu. Nes jei jau guli ir tave reikia kiloti... Nors irgi galima bent nuotaiką atgaivinti, – sakys Vytautas. – Svarbu neapsileisti, jeigu mylime save. Deja, dažnai nemylime...“

Sveikuolis laidoje pabrėš, kad rūpintis savimi reikia kompleksiškai – duoti peno ne tik kūnui, bet ir dvasiai.

„Žmogus turi ne tik fizinį, bet ir dvasinį kūną, tad maisto reikia abiem. Fiziniam kūnui reikia saikingai duoti šviežio, gero maisto, jam reikia mankštos, grūdinimosi, taisyklingo kvėpavimo. Tačiau taip pat svarbu galvoti apie tai, ką gero savo darbu gali padaryti ne tik sau, bet ir kitiems. Tada tas darbas įgyja aukštesnę prasmę, tampa dvasiniu penu. Mūsų dvasiniam kūnui taip pat be galo reikia meilės. Bet meilė turi būti nesavanaudiška“, – kalbės Vytautas, aplink save žmones buriantis ne tik sveikuoliškomis idėjomis, bet ir pozityvumu.

Pašnekovo įsitikinimu, jeigu pasotiname dvasinį kūną, tai teigiamai veikia ir mūsų fizinę sveikatą, o kompleksiškas rūpinimasis savimi padeda atsikratyti ligų. Savąją sveikatos formulę atradęs Vytautas sako jau 33 metus nebevartojantis vaistų.

V. Mockevičiaus kraityje – pusšimtis svarių ir mažiau svarių apdovanojimų, padėkų, medalių už nuopelnus švietimo ir sveikos gyvensenos srityse. Bet patys svarbiausi Vytauto nuopelnai nėra užrašyti garbės raštuose, jie yra žmonių širdyse – žmonių, kurie jo dėka pakeitė gyvenimo būdą, atrado savyje jėgų kantriai ir ryžtingai tobulinti save, siekti darnos savyje, šeimoje ir bendruomenėje.

Turime labiau mylėti save. Aš noriu, kad mano gyvenimas kuo ilgiau būtų kokybiškas

Ne tik Dzūkijos sostinės, bet ir visos šalies mastu V. Mockevičius užima svarbią vietą kaip Lietuvos šviesuolis, mokantis ir ugdantis žmones sveikai gyventi, siekti ne tik fizinės bet ir dvasinės sveikatos. V. Mockevičius – Dzūkijos sveikuomenės judėjimo pradininkas, aktyvus lietuvių filosofo Vydūno, taip pat Vydūno amžininkų – Stasio Šalkausko ir Antano Maceinos idėjų puoselėtojas. Prieš tris dešimtmečius įkūrė Alytaus sveikuolių klubą „Ryžtas“ ir jam sėkmingai vadovavo, savo kraštiečius mokė ir iki šiol moko rūpintis ne tik kūno, bet ir sielos sveikata. Vytautas – puikus pavyzdys jaunajai kartai, kaip sveikai ir kokybiškai gyventi, bendrauti, įgyti naujų gebėjimų, siekti gyvenimo tikslų.

Jau beveik 40 metų, kaip Vytautas gyvena sveikai: mankštinasi, maudosi po šaltu dušu, lenda į ledines eketes, nevalgo mėsos ir tikina, kad kiekvienam turėtų būti svarbu savo gyvenimą nugyventi kokybiškai. „Nė vienas, kaip sakoma, su paukščiais neiškrisime. Esmė nebūtinai tai, kiek mes gyvensime, bet kaip gyvensime. Turime labiau mylėti save. Aš noriu, kad mano gyvenimas kuo ilgiau būtų kokybiškas“, – sako V. Mockevičius.

Nė vienas, kaip sakoma, su paukščiais neiškrisime. Esmė nebūtinai tai, kiek mes gyvensime, bet kaip gyvensime.

Sveiką gyvenimo būdą alytiškis propagavo ne visada. Jaunystėje, negailėdamas savęs sunkiai ir intensyviai dirbo, tačiau, sulaukus 55 metų, tempą teko sulėtinti. Vyrui prasidėjo širdies sutrikimai, kamavo dusulys. „Gydytojai sakė, kad būsiu jų nuolatiniu klientu ir patarė mesti visus darbus. Bet šiame gyvenime niekas nevyksta atsitiktinai – tai paskatino ieškoti išeities“, – įsitikinęs garbaus amžiaus vyriškis.

Sutrikus sveikatai jis sužinojo, kad Šventojoje iš Sankt Peterburgo atvykę sveikos gyvensenos specialistai organizuoja sveikuoliams skirtą stovyklą. Vytautas ryžosi joje dalyvauti. Alytiškis tris savaites stovykloje nevalgė mėsos, tik vegetarišką maistą, meditavo, neskaitė laikraščių, nežiūrėjo televizoriaus, nesinaudojo telefonu, kasdien bėgiojo, mankštinosi. Ir nors jį buvo užvaldęs nerimas, kad bėgiodamas pradės dusti, taip neatsitiko. „Tie bėgimai prilygdavo meditacijai. Bėgdavome ir nieko aplink nematydavome, tik girdėdavome, kas mums sakoma šalia. Namo grįžau su praplautomis smegenimis ir suvokiau, kad galima gyventi kitaip ir gerai jaustis“, – pasakojo V. Mockevičius.

Nuo tada Vytauto gyvenimas pradėjo keistis. Pamažu jis atsisakė mėsos, atsikratė 10 kilogramų viršsvorio, ėmė mankštintis, pradėjo domėtis sveika mityba, o šiandien, sulaukęs 89 metų, puikiai jaučiasi ir nežada sustoti.

Prieš tris dešimtmečius nepagydomo ligonio diagnozę išgirdęs dabar 83-ejų Vytautas Mockevičius daug dirba ir jaučiasi puikiai. Kaip tai pavyko?

Lemtingas gyvenimo pokytis

V.Mockevičius – Alytaus sveikuolių klubo "Ryžtas" vadovas. Šiuo metu mėgaujasi pensija, aktyviai dalyvauja visuomeninių organizacijų veikloje, vadovauja sudėtingam daugiabučio namo renovacijos projektui.

Bet taip buvo ne visada. Prieš kelis dešimtmečius jis buvo nurašytas. Gydytojai nežadėjo nieko gero, siūlė išeiti į išankstinę pensiją ir likusius metus praleisti nuolat bendraujant su kardiologais.

Tuomet Vytautui buvo 55-eri. Nuo įtempto ir sudėtingo darbo kankino nuovargis, padidėjo kraujospūdis, širdies veiklos sutrikimai. Su gydytojų pasiūlymu nebedirbti vyras nenorėjo sutikti.

"Kaip tik tuo metu sužinojau, kad Šventojoje organizuojama sveikos gyvensenos stovykla. Ji truko tris savaites su griežtai vegetariška, bet sočia mityba, turininga dienotvarke. Gyvenimo būdas stovykloje, įgytos žinios ir patirtis "praplovė smegenis", atsirado kitoks supratimas kaip gyventi", – prisimena V.Mockevičius.

Grįžęs į namus jis pakeitė mitybą ir tvarką, dienotvarkėje atsirado vietos mankštoms ir pabėgiojimui. Bibliotekoje padaugėjo sveikos gyvensenos knygų.

Būti originaliam – ne gėda

"Anksčiau gyvenau įprastai, be didelių nuklydimų nuo normos: dirbau be poilsio, rūpinausi viskuo be atrankos, maitinausi kaip ir visi, galvodamas, kad daug dirbant reikia daug riebaus maisto, galima valgyti bet kada arba dirbti ir alkanam", – kritiškai į savo praeitį žvelgia Vytautas ir priduria, kad apie mankštą, grūdinimąsi nebuvo ir kalbos.

Nervintis ir pykti, matant negatyvius reiškinius, poelgius, charakterius, buvo normalu.

"Pasirinkau sveiką gyvenseną, nes įsitikinau, kad alternatyvos nėra. Pozityvus nusiteikimas, aktyvus gyvenimas, vadovavimasis gamtos dėsningumais yra aukščiau už dabartinę medikamentę medicinos praktiką", – įsitikinęs V.Mockevičius.

Šeima į jo nukrypimą sveikos gyvensenos pusėn iš pradžių reagavo santūriai, vėliau, išryškėjus sveikėjimo rezultatams, – pagarbiai. Ne tik dingo antsvoris, bet ir sunormalėjo kraujospūdis, suretėjo ir visai išnyko galvos skausmai, pagerėjo miego kokybė, nebetrūksta oro lipant laiptais ir net bėgant.

Drąsina ryžtis pokyčiams

"Žmona nelinkusi staigiems pokyčiams, kasdien vartoja medikamentus, todėl vis dar laukiu tų pokyčių, o vaikai savo gyvenimo būdu daugiau sveikuoliai nei sveikatos – gyvenimo gėrio – švaistūnai. Jie, stebėdami mane iš šalies, atsirinko tai, kas reikalinga", – Vytautas rūpinasi ir artimųjų sveikata.

Gyvenimo būdą pakeitusio vyro draugai, pažįstami stebisi, matydami jį besimaudantį eketėje sausio 1-ąją, vasario 16-ąją, kovo 11-ąją, šventų Velykų rytą saulei tekant. Jie mano, kad tam reikia didelės valios, kurios, kaip ir geros sveikatos, gamta jiems nepadovanojo.

"Iš tiesų yra kitaip: reikia ryžtis pokyčiams", – pataria V.Mockevičius.

Gerą savijautą, darbingumą, pozityvų požiūrį į gyvenimą jis užtikrina labiau vegetariška mityba, kasdienėmis mankštomis, šalto vandens procedūromis. Vyras užsiima įvairia veikla, skiria dėmesio dvasinei sveikatai.

Po mankštos – šaltas dušas

"Aš keliuosi ne vėliau kaip šeštą valandą ryto. Prieš mankštą arba tuoj po jos išgeriu stiklinę vandens. Kiekvieną rytą pradedu nuo taškinio masažo imuninei sistemai stiprinti, darau mankštą sąnariams, kvėpavimo, penkis Tibeto pratimus, skiriu laiko maldai ir meditacijai. Jei skubu, mankšta netrunka daugiau kaip valandą, o jei turiu laiko – skiriu sau dvi–pustrečios valandos", – dalijasi patirtimi V.Mockevičius.

Po tokios mankštos jis palenda po šaltu dušu arba apsilieja šaltu vandeniu iš kibiro. Pastarasis grūdinimosi metodas, anot Vytauto,  yra veiksmingesnis.

"Po šių procedūrų jaučiuosi ypač gerai. Ir pusryčių nebesinori. Prieš apsirengdamas pasisveriu. Daug metų nesergu jokiomis peršalimo ligomis, net sloga manęs nepuola", – džiaugiasi 83-ejų vyras.

Pusryčiams jis renkasi įvairias košes, geria pelynų arbatą, kartais su medumi. Batonų ir bandelių nevalgo, cukraus nevartoja, druskos – labai ribotai.

Pietums valgo daržovių sriubą, daržovių troškinius, žuvį. Kartais suvalgo gabaliuką sūdytų lašinukų su česnaku.

"Žmona netyčia įmaišo kiaušinių į kokį nors patiekalą. Pieno visai nevartoju, tik kartais jogurto, rūgpienio išgeriu", – pieno produktų Vytautas vengia.

Tai gali kiekvienas

Sveikuolis prisipažįsta, kad net ir pradėjęs sveikiau gyventi, ilgai nedrįso žiemą maudytis jūroje.

"Pirmą kartą nerti į Baltijos bangas mane, jau pensininką, paskatino drąsiai besimaudžiusi minia grūdinimosi šventės metu Palangoje. Pagalvojau: jeigu jie gali, tai ir aš galiu", – apie savo silpnybes nuoširdžiai kalba Vytautas.

Patyręs, kad nieko blogo neatsitiko ir pasijautęs labai gerai, vyras panoro tai daryti kuo dažniau.

"Kai žmogus nugali savo baimę, patiki, kad viskas bus gerai, gali drąsiai šokti į ledinį vandenį. Tik nereikia vaidinti drąsuolių ir žiemą maudytis ilgai", – perspėja Vytautas, paneriantis į šaltą vandenį ne daugiau kaip tris kartus.

Sveikuolis su malonumu svajoja apie tradicinę grūdinimosi šventę  "Palangos ruoniai 2016", į kurią, sako, būtinai važiuos ir maudysis Baltijoje, nors tai bus vasario vidurys.