Palaikymą V. Žukui šalies vadovė išreiškė po jo paaiškinimų, jog su kandidatu į prezidentus Gitanu Nausėda susitiko tarpininkaujant senam pažįstamam, verslo konfederacijos vadovui Valdui Sutkui.

„Kariuomenės vadu generolu leitenantu Vytautu Žuku prezidentė pasitiki“, – D. Grybauskaitės komentarą perdavė jos patarėjas žiniasklaidai Liudas Zakarevičius.

Plačiau šios situacijos D. Grybauskaitė nekomentuoja.

J. V. Žukas teigė su G. Nausėda susitikęs šiemet vasario 18 dieną ir aptaręs kariuomenės struktūrą, šaukimą, tarptautines operacijas, o šiam susitikimui tarpininkavęs V. Sutkus yra jo senas bičiulis.

„V. Sutkų aš pažįstu nuo 1990 metų kaip žaliaraištį savanorį. Tai jis prieš vasario 16 dieną paskambino ir pats paklausė, ar aš negalėčiau susitikti su kandidatu į prezidentus G. Nausėda. Sakau, kodėl ne?“, – antradienį BNS sakė generolas.

„Jis čia ne kaip verslininkas atėjo, o kaip senas pažįstamas, jis čia ir anksčiau lankėsi. Čia nebuvo kažkoks susitikimas kaimo turizmo sodyboje ar kažkokie susitarimai“, – pridūrė jis.

V. Sutkaus tarpininkavimas šiame susitikime užkliuvo prezidento posto siekiančiam premjerui Sauliui Skverneliui, kuris jį įvardino „įtakingu verslo lobistu, atstovaujančiu stambioms verslo įmonėms“.

Taip pat pirmadienį per debatus S. Skvernelis apkaltino G. Nausėdą pažeidus „teisinės valstybės konstitucinį principą, kariuomenės depolitizavimą“, kai paminėjo J. V. Žuką kaip potencialų savo patarėją.

Į prezidentus kandidatuojantis ekonomistas G. Nausėda apie J. V. Žuką kaip savo patarėją nacionalinio saugumo klausimais užsiminė dar praėjusią savaitę.

„Norėčiau labai, kad nacionalinio saugumo klausimais man patartų dabartinis kariuomenės vadas generolas Žukas ir tuo klausimu jau esame su juo kalbėję, tačiau šiandien aš negaliu pasakyti, kad jau yra šimtaprocentinis pritarimas ir sutarimas, kadangi, kaip jūs puikiai žinote, dar reikia tuos rinkimus laimėti“, – portalui delfi.lt sakė G. Nausėda.

Tąkart kariuomenės vado atstovas spaudai majoras Mindaugas Neimontas BNS patvirtino, kad J. V. Žukas tokio pasiūlymo sulaukė, tačiau sprendimus priims išėjęs į atsargą.

„Buvo kandidato į prezidentus toks pageidavimas išreikštas, bet Lietuvos kariuomenės vadas patvirtino, kad apie tai kalbėti anksti ir jis gali tokius pasiūlymus svarstyti tik išėjęs į atsargą“, – teigė karininkas.

J. V. Žuko kadencija baigiasi šių metų liepą.

Lietuvos kariuomenės dienos proga – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su kariuomenės vadu Vytautu Žuku ir krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu.

– Šiemet Lietuvos kariuomenė mini 99-erių metų sukaktį. Kitąmet kartu su Lietuvos valstybe – kariuomenės šimtmetis. Pone Žukai, bent žiūrint iš šono, šimtmetį kariuomenė pasitinka tikrai šventiškai, visi reikalai juda gera linkme, ar ne?

V. Žukas: Žinoma. 99-eri – taip pat rimta ir graži sukaktis. Iš tikrųjų, dabar žiūrėdami į ateitį ir laukdami šimtmečio jubiliejaus, tikrai turime kuo pasigirti: ir kariuomenės komplektacija, ir pasirašytais kontraktais, kurie, tikimės, artimiausiais metais duos tikrai gerų rezultatų. Viskas pastaruoju metu tikrai vyksta teigiama kryptimi.

– Ministre, turbūt pagrindinis iššūkis yra – kaip efektyviausiai išleisti didėjančius mokesčių mokėtojų pinigus kariuomenei?

R. Karoblis: Manau, iššūkis yra ne kaip panaudoti pinigus, o kaip geriau investuoti, kad pasiektume kuo geresnį rezultatą. Jeigu žiūrėtume statistiką per paskutinius metus, tai tikrai nebuvo jokio „pravalgymo“. Daugiausia investuojama buvo į ginkluotę, į pačios kariuomenės plėtrą didinant etatų skaičių, taip pat buvo rūpinamasi kariais, kariniu parengimu. Skaičiai jau dabar yra įspūdingi, bet mes, žinoma, turime tęsti investicijas. Neišeina turėti vieno pagrindinio prioriteto, turime paskirstyti lėšas keliems prioritetams: kariams, stambiajai ginkluotei, eksploataciniam išlaikymui ir t. t.

– Pati kariuomenė nurodo ateityje investuosianti į karines atsargas, haubicas, pėstininkų mašinų įsigijimą, vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas ir infrastruktūrą, kario ginkluotę, transporto, ryšio priemones ir t. t. Iš tiesų tai turbūt yra visiškai skirtinga situacija nei buvo prieš kokius ketverius metus, kai didžiąją dalį pinigų, kaip sakė ministras, kariuomenė tiesiog „pravalgydavo“, pone Žukai?

V. Žukas: Tikra tiesa. Dėl finansinės krizės 2008 m. ir sustabdžius privalomą šaukimą kariuomenė iš esmės gyveno tik tam, kad išgyventų. Per paskutinius 5 metus finansavimas krašto apsaugai padidėjo 2,7 karto. Žinoma, anksčiau mes taip iš paskutiniųjų bandėme įvykdyti tarptautinius įsipareigojimus, dalyvavome tarptautiniuose projektuose, bet praktiškai nebuvo jokios modernizacijos. Buvo tiesiog toks vegetacinis laikotarpis ir laukiama, kada ta finansinė situacija ar tiesiog požiūris šalyje į kariuomenę pasikeis. Dabar labai džiaugiamės, kad taip įvyko.

Žiūrint iš šiandienos poreikių ir kaštų, skiriami 2 proc. yra grindys. Kariuomenės poreikiai yra kur kas didesni. Mes ir toliau turime investuoti į karį.

– Kokie esminiai papildymai numatomi kitais metais?

V. Žukas: Atvažiuoja pirmieji „Boxer“. Iš tiesų pirmi du į Lietuvą turėtų atvykti dar šiemet, likę, pagal sutartį, į Lietuvą turi būti atvežti iki 2019 m. vasario mėnesį. Žinoma, tikimės, kad dar bent keli „Boxer“ Lietuvą pasieks ir kitąmet. Atvykus „Boxer“, prasidės mokymosi ir karių apmokymo procesas.

– Siekis, kurį nurodo tiek ministerija, tiek kariuomenė – matyti toliau, šauti toliau, judėti greičiau. Pagrindinės ateities investicijos, suprantu, yra koncentruotos į mobilumą, kovinio šūvio nuotolio didinimą?

R. Karoblis: Be jokios abejonės. Mes kalbame apie XXI a. kariuomenės kūrimą. Tikrai turime būti modernūs, turime kiek galime naudoti ir modernią ginkluotę, ir naujausias technologijas. Žinoma, karys yra labai svarbu, ir jo motyvacija yra visa ko kariuomenėje pagrindas, bet tuo pačiu karys turi būti tinkamai ginkluotas, jam turi būti suteiktos visos reikiamos priemonės. Tik tada karys ir galės matyti toliau, šauti toliau, ir judėti greičiau.

V. Žukas: Per visus nepriklausomybės metus Lietuvos kariuomenė, išskyrus lengvuosius šaulių ginklus, neinvestuodavo į sunkesniąją ginkluotę, į pėstininkų mašinas, artileriją ir t. t. Viskas būdavo iš labdaros. Jeigu mes žiūrime į ateitį ir į savo valstybę kaip į modernią ir besivystančią, tai ir kariuomenė turi būti moderni ir vystytis koja kojon su kitomis NATO kariuomenėmis.

– Turbūt nemažiau svarbus yra investavimas į pilietinį pasipriešinimą, galų gale, investavimas į galimų neramumų malšinimą. Juk kariuomenė nebūtinai ruošiasi tik konvenciniam karui.

V. Žukas: Žinoma, ne. Yra ir hibridinio karo scenarijai – turime gerai išmoktas Ukrainos pamokas. Tam buvo sukurtos greitojo reagavimo pajėgos ir, žinoma, yra glaudi sąveika su Vidaus reikalų ministerijos padaliniais, saugumo tarnybomis, policija ir t. t. Turime bendradarbiavimo planą su šiomis institucijomis ir kartu dalyvaujame pratybose.

– Prieš tai prakalbote apie labdarą ir ginklus. Turbūt šie metai yra pirmieji, kai visi Lietuvos kariai turi ginklus, kurie nupirkti už pinigus, nauji, o ne kažkieno dovanoti. Žinoma, ačiū tiems, kurie dovanojo, bet išgalėti nusipirkti patiems – svarbus faktorius. Kariai aprengti, apauti ir bent minimalus priemonių paketas kiekvienam pėstininkui yra.

V. Žukas: Iš tikrųjų yra taip, kaip jūs sakote. Ginklai yra nupirkti ir toliau tęsiamas kontraktas dėl lengvųjų pėstininkų ginklų įsigijimo. Pastarųjų metų finansavimo didinimo rezultatas ir yra tai, kad visi kariai turi reikiamą uniformų komplektą, ekipuotes, šalmus ir t. t. Visa tai tęsime, nes planuojame, kad kariuomenės skaičius augs. Šiandien galime pasidžiaugti, kad visi kariai iš sandėlių gali gauti tai, kas jiems priklauso.

– 2020 m. prognozuojamas kariuomenės personalas: savanorių – apie 5200, 11 410 – profesionalių karių ir nežinia kiek šauktinių. Nuo ko tai priklausys, ministre? Ir kokioje stadijoje yra pokalbiai su politikais apie visuotinį šaukimą?

R. Karoblis: Matyt, ir 2020 m. riba bus 4000 šauktinių. Tokiam skaičiui šiuo metu mes turime ir infrastruktūros, ir reikiamo personalo, ir ginkluotės. Visuotiniam šaukimui turi būti rastas balansas tarp profesionalios karo tarnybos, savanorių kariuomenės ir tų pačių šauktinių. Tie devyni mėnesiai, kuriuos tarnauja šauktiniai, visų pirma yra rezervo auginimas. Tai yra labai svarbus ginklas, tačiau, kalbant apie tą patį finansavimą, negalime koncentruotis tik į rezervistų plėtrą, nes tai kainuoja nemažus pinigus. Mums taip pat labai svarbus yra sistemos modernizavimas.

Žiūrint iš šiandienos poreikių ir kaštų, skiriami 2 proc. yra grindys. Kariuomenės poreikiai yra kur kas didesni. Mes ir toliau turime investuoti į karį. Tauragės Kęstučio batalione antrasis šaulio ginklas, kuris yra pistoletas, deja, yra 1911 m. modelio. Taip pat numatomas ir kulkosvaidžių atnaujinimas, yra nemažai nusidėvėjusių minosvaidžių. Investicijos yra, poreikis joms yra, ir jas reikia tęsti. Mums visada svarbu išlaikyti balansą tarp kiekybės ir kokybės. Jeigu priimame sprendimą dėl visuotinio šaukimo, mažiausiai 3–4 metus reikia išlaikyti dabartinį kiekybės ir kokybės balansą, kad galėtume pereiti prie naujos sistemos.

– Žmonių kariuomenėje vis dar trūksta, bet bendrąja prasme, ar tarnyba kariuomenėje yra patraukli, generole?

V. Žukas: Labai staigiai pradėjo augti šauktinių skaičius, todėl juos mokančių karių skaičius buvo nepakankamas. Tačiau dabartiniai rezultatai priėmimo į profesinę karo tarnybą yra labai geri. Šiais metais yra priimta virš1000 karių į profesinę karo tarnybą, o iš tarnybos išėjo apie 300. Taigi balansas yra labai teigiamas – apie 700– 800 daugiau ateinančių.

R. Karoblis: Tarnyba kariuomenėje yra patraukli. Drįsčiau sakyti, kad nemaža dalimi tai priklauso nuo patriotizmo, tačiau klausimas, kiek ilgai tuo patriotizmu mes „išvešime“. Praeina 4 metų kontraktas, dauguma karių turi šeimas, jas reikia išlaikyti ir tikrai labai daug sulaukiu klausimų tiek iš pačių karių, tiek iš jų artimųjų dėl tinkamo aprūpinimo. Vyriausybės programoje numatytas 30 proc. atlyginimų augimas. Spalio 1 d. buvo padidintas 5 proc., nuo liepos 1 d. planuojama didinti dar 10 proc., likusius 15 proc. – iki kadencijos pabaigos, sakykime, 2020 m. vidurio.

– Gegužės 11 d. bus sudaromi šeši regioniniai šauktinių sąrašai. Pagal Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinių teritorijų ribas ir pagal administracines Lietuvos teritorijos ribas. Jas sudarius, karo prievolininkams iš karto bus pradėti siųsti šaukimo pranešimai. Tai bus atlikta per 20 darbo dienų. šauktinių sąrašai per dvi darbo dienas bus viešai paskelbti interneto svetainėje www.kam.lt ir www.karys.lt.

Karo prievolininkai, gavę šaukimo pranešimus, privalės per nurodytą laiką kreiptis į savo regiono karo prievolės ir komplektavimo skyrius. Į kokį skyrių karo prievolininkas privalės atvykti, bus nurodyta šaukimo pranešime arba tiesiog šaukimo pranešimą bus galima patikslinti, paskambinus į artimiausią karo prievolės administravimo skyrių. Taigi atvykus į karo administravimo skyrių ir patikslinus anketinius duomenis, karo prievolininkai bus organizuotai siunčiami pasitikrinti sveikatą į karo medicinos tarnybą, o vėliau – paskiriami tarnybai konkrečiuose daliniuose.

Kitaip tariant, prieš ateinant į dalinį, karo prievolininkas jau žinos, kokiame konkrečiame kariniame dalinyje jis tarnaus. Sąrašuose esantys karo prievolininkai, negavę nurodymo per 20 darbo dienų nuo viešo šaukimo sąrašų paskelbimo, turės susisiekti su Krašto apsaugos savanorių pajėgų regioniniais karo prievolės ir komplektavimo skyriais, ir patikslinti atvykimo vietą ir laiką. Išsamesnė informacija apie šaukimus bus skelbiama tuose pačiuose mano paminėtuose portaluose arba telefonu 880012340.

– Kaip tie šaukimo pranešimai pasieks konkretų šauktinį? Lietuvoje tai – paprasčiau, bet kaip bus su jaunuoliais, studijuojančiais ar dirbančiais ne tik Europos Sąjungos (ES) šalyse, bet, pavyzdžiui ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Australijoje, Japonijoje?

– Žinome šauktinių adresus, kurie yra patikslinti. Šaukimo pranešimai karo prievolininkams bus siunčiami registruotais laiškais. Sąrašuose esantys karo prievolininkai, negavę nurodymo, bet perskaitę savo pavardę sąraše, per 20 dienų nuo viešo šaukimo sąrašų paskelbimo turės patys susisiekti su Krašto apsaugos savanorių pajėgų regioniniais karo prievolės ir komplektavimo skyriais, ir patikslinti atvykimo vietą ir laiką.

Viskas priklauso nuo žmonių sąžiningumo. Tais adresais, kuriuos žinome, taip pat ir esančių užsienyje, išsiųsime visus šaukimus registruotu paštu. Yra adresų, kurių mes nežinome, bet žmonės patys galės perskaityti, ras savo pavardę šaukimo sąrašuose. Jie turėtų susisiekti su prievolės administravimo centru. Ar jie tai padarys, priklausys nuo jų geros valios.

Be to, noriu priminti, kad karo prievolininkai, nuolat ar laikinai (ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui) išvykę į kitą valstybę, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo išvykimo, turi informuoti karo prievolės ir komplektavimo skyrių apie savo faktinę gyvenimo, darbo arba studijų vietą. Tai reikalinga, kad būtų išlaikomi kontaktiniai duomenys apie išvykusį karo prievolininką ir užtikrinamas tinkamas jo administravimas ir karo prievolės organizavimas.

– Ką galėtumėte pasakyti apie šauktinių sąrašų sudarymo ir medicininės komisijos rezultatų skaidrumą? Tai visuomenę labai jaudina, nes visuomeninės organizacijos, kurios buvo kviečiamos stebėti sąrašų sudarymą didelio entuziazmo, kaip žinome, neparodė.

– Siekiant užtikrinti, kad karo prievolininkų sąrašų sudarymo metu būtų laikomasi skaidrumo (mes to tikrai labai siekiame), objektyvumo, nešališkumo principų, šį procesą stebės speciali devynių visuomenės atstovų komisija.

Mes kreipėmės į visas visuomenines organizacijas. Tris atstovus skyrė Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius, du – Lietuvos atsargos karininkų sąjunga, po vieną – Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos skautija, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija, Lietuvos šaulių sąjunga.

Dėl šauktinių tinkamumo tarnybai spręs kompetentinga karo medicinos tarnybos gydytojų komisija, kurią sudarys šeimos gydytojai ir kiti specialistai. Nustatant sveikatos tinkamumą, kiekvienas asmuo bus vertinamas atskirai. Bus atliekami tyrimai, vertinamos persirgtos ligos. Medicininė komisija priims sprendimą ir įvertins, ar žmogus sveikas, ar ne.

– Į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą jaunuoliai buvo kviečiami savo valią pareikšti savanoriškai. Malonu, kad nemažai jų tai padarė. Tačiau atsiliepė toli gražu ne tiek, kiek buvo tikėtasi. Manyta, kad šių metų šaukimui užteks savanorių šauktinių. Taip neatsitiko. Kaip manote, kodėl?

– Nežinau, kodėl manote, kad tikėjomės, jog ateis 3 tūkst. savanorių. Manau, kad iki šiol yra užsiregistravęs labai didelis skaičius savanorių – daugiau kaip 800. Galima registruotis ir toliau. Be to, dar bus tas laikotarpis, kai daugybė abiturientų baigs vidurines mokyklas, gimnazijas. Jie, neįstoję į aukštąją mokyklą, taip pat galės pasinaudoti proga ir pareikšti norą atlikti savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą.

Nemanau, kad savanorių skaičius yra mažas. Jis didės. Manau, kad gali būt taip, jog apie du trečdalius pirmojo šaukimo, kurį mes paskelbsime rudenį, gali sudaryti būtent savanoriai. Tai nėra blogas rezultatas. Kas tikėjosi daugiau savanorių, komentuoti negaliu. Aš asmeniškai prognozavau, kad bus 1–2 tūkst. jaunuolių.

Kodėl nėra daugiau? Galbūt todėl, kad tai – pirmasis šaukimas. Jaunuoliams dar kyla visokių abejonių ir klausimų apie tarnybą. Vis dar sklando įvairių mitų. Galbūt jaunuoliai nori pažiūrėti, kaip seksis pirmiesiems ir apsispręs tik po to. Atsimenu pirmąjį šaukimą 1991–1992 m. Dabar entuziazmas yra panašus. Tikrai nesu nusivylęs savanorių skaičiumi.

– Karys yra karys. Ar jis bus savanoriškai išreiškęs norą tarnauti, ar ne, tarnyba visiems bus vienoda. Priminkite, ką laimės tie jaunuoliai, kurie savanoriškai pasiprašė tarnauti mūsų kariuomenėje?

– Karo prievolininkai, atėję tarnauti savanoriškai, turės pirmenybę visų pirma pasirinkti norimą tarnybos vietą. Kur norės tarnauti pagal gyvenamą vietą, tą vietą galės pasirinkti. Taip pat jie gaus 25 proc. didesnes kaupiamąsias išmokas nei tie, kurie bus pašaukti privalomai.

– Ar tais siūlomais privalumais galės pasinaudoti ne tik šių metų karo prievolininkai, bet ir tie, kurie bus pašaukti 2016 m. ir vėliau?

– Taip, socialinių garantijų paketas šauktiniams galios nustatyta tvarka ir vėlesniais metais. Tvarka šiandien nustatyta tokia ir, kol nebus pakeista, ji toliau galios.

– Dauguma šauktinių, suprantama, – jauni žmonės, pradedantys savarankišką savo gyvenimą, baigę mokslus mokyklose. Kiti – jau besirengiantys studijuoti ar tai darantys. Kiti – jau dirbantys, esantys darbo rinkoje. Ar bus kviečiami studijuojantys aukštosiose mokyklose? Ar jiems bus leidžiama baigti mokslus?

– Dabar nustatytas šauktinių amžius yra 19–26 metai. Studentai, kurie studijuoja aukštosiose mokyklose, pagal įstatymą, kuris priimtas 2011 m., tikrai nebus kviečiami į būtiną krašto apsaugos tarnybą. Po to, baigę mokslus, žinoma, jie galės pareikšti norą tarnauti savanoriais.

Įstatymas galioja visiems iki 38 metų, bet šiuo metu mes tikrai galime pakviesti tik ribotą skaičių žmonių, todėl orientuosimės tik į jaunuolius iki 26 metų amžiaus. Toliau aukštąjį mokslą baigę jaunuoliai, jeigu norės, žinoma, galės tarnauti savanoriais ir kaip šauktiniai. Taip pat bus galimybė baigti karininkų kursus. Asmenys, kurie norės tapti [kariais] ir turėti atsargos rezervininko laipsnį, galės tiesiog studijuodami baigti šį kursą ir ateity tapti rezervo karininkais.

– Pakalbėkime ir apie socialines garantijas, kurias turės šauktiniai. Ar darbdaviai turės išsaugoti jų darbo vietas tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje? Ar darbdavys bus suinteresuotas išsaugoti darbo vietą pašauktajam į kariuomenę?

– Karo prievolę atliekantys piliečiai įstatymo nustatyta tvarka atleidžiami nuo darbo. Darbdaviai įstatymu yra įpareigoti saugoti dirbančio pagal darbo sutartį arba valstybės tarnyboje karo prievolininko darbo vietą ir pareigas. Taigi darbdaviams, kurių darbuotojai išeis atlikti devynių mėnesių nuolatinę privalomąją krašto apsaugos tarnybą, ir darbdaviams, per tris mėnesius nuo nuolatinės krašto apsaugos tarnybos [pabaigos], įdarbinusiems tarnybą atlikusius prievolininkus, mokama iki 100 proc. darbo užmokesčio, nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotos draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos subsidija (neviršijant 1,5 proc. Vyriausybės minimalios mėnesio algos dydžio, arba 450 eurų).

Subsidija bus mokama šešis mėnesius. Pradedantys savo verslą, pritraukiantys daug investicijų ir panašūs karo prievolininkai, kurie atsitiktiniu atrankos būdu bus pašaukti į tarnybą, turės galimybių kreiptis su argumentuotu prašymu į tam sudarytą specialią komisiją dėl tarnybos atidėjimo. Komisija rekomenduos ministrui atidėti tarnybą arba ne, jeigu bus nustatyta, kad, pašaukus tokį asmenį, būtų padaryta neproporcingai didelė žala asmeniniams ar visuomeniniams interesams.

– Kokiuose miestuose tarnaus šių metų šaukimo jaunuoliai?

– Tarnaus Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Kaune. Dalis – Rukloje, Tauragėje. Taip pat dalis tarnaus netoli Šiaulių – Linkaičiuose – ir Pabradės poligone. Praktiškai – visoje Lietuvoje.

– Suprantama, tėvelius jaudina klausimas, ar šauktiniai tarnaus tik Lietuvoje, ar, jeigu prireiktų, gali būti siunčiami ir į tam tikras misijas?

– Lietuvos kariuomenė neketina siųsti šauktinių karių į jokias tarptautines operacijas už Lietuvos teritorijos ribų. Šauktiniai bus rengiami pagal specialią karinio rengimo programą mūsų kariuomenės daliniuose Lietuvoje ir, atlikę šią tarnybą, bus perkelti į kariuomenės parengtą rezervą. Kitaip tariant, jie bus pašaukti, jeigu to reikės Lietuvai, jeigu pasikeis saugumo situacija. Jie bus pašaukti į kariuomenę tik išėję visą karinio rengimo kursą. Dabar kyla daug spekuliacijų, kad neapmokyti šauktiniai gali būti panaudoti kokių nors karinių konfliktų metu. Tai yra netiesa. Joks šauktinis, neišėjęs viso kovinio kurso ir nesukaupęs atitinkamos patirties, nebus naudojamas jokiose tarptautinėse karinėse misijose ir jokiuose koviniuose veiksmuose.

– Kaip pati kariuomenė ruošiasi priimti šių metų šauktinius? Turbūt sutiksite, kad per vieną šių metų ketvirtį priimti 3 tūkst. šauktinių, kai ateinančiais metais ir vėlesniais tiek priimti planuojama per metus, bus nemažas iššūkis mūsų kariuomenei. Be to, kai kuriems infrastruktūros atnaujinimo ir plėtros darbams, reikiamoms priemonėms įsigyti reikia laiko. Kaips susidorosite su šiuo iššūkiu?

– Atsižvelgdami į situaciją, kurią turime, kai kurias pirmiesiems šaukimams skirtas priemones suteiksime, perskirstydami turimus resursus. Žinoma, tai padaryti per pusmetį – pašaukti 3 tūkst. karių – nemažas iššūkis. Stengsimės su tuo susidoroti. Pavyzdžiui, lauko apranga ir ekipiruotė. Šiuo metu kariuomenės sandėliuose šių priemonių nėra pakankamai, kad užtektų visiems karo tarnybą atliksiantiems kariams aprūpinti. Įsigijimo procedūros ir gamyba užtrunka, todėl neturime kitos išeities, kaip laikinai, kol bus priimti sprendimai, sudarytos sutartys dėl papildomų priemonių įsigijimo ir aprūpinti visų šių metų šauktiniai, šiek tiek apriboti jų išdavimą. Apriboti ne šauktiniams, o anksčiau tarnaujantiems kariams.

Šis sprendimas tikrai nebus taikomas naujai priimtiems kariams ir kariams savanoriams. Taip pat – vykstantiems į tarptautines operacijas, greitojo reagavimo pareigų kariams, karo akademijos kariūnams ir kitiems karinių mokymų įstaigų kariams. Bus tam tikri apribojimai. Pavyzdžiui, kažkurį laiką vietoj dviejų uniformų bus išduota viena. Šiaip visiems šauktiniams, privalomos karo tarnybos kariams, kurie ateis tarnauti į Lietuvos kariuomenę, bus suteikiama viskas, ką privaloma suteikti kariui, kad būtų galima kokybiškai jį mokyti: uniforma, ekipiruotė, šalmai, ginkluotė, akiniai, antkeliai, neperšaunamos liemenės.

Kai kuriems profesinės karo tarnybos kariams, kuriems aprūpinimą norėjome pagerinti jau šiais metais, šiek tiek, gal pusmečiui, viskas nusikels kitiems metams. Šiaip ar taip tikrai stengsimės, atsižvelgdami į pasikeitusias finansavimo sąlygas, pirmiausia kreipti dėmesį į karį, kad jis galėtų tinkamai vykdyti savo pareigas. Vėliausiai iki kitų metų liepos mėnesio visi tarnaujantys kariai (ir šauktiniai, ir profesinės karo tarnybos kariai) bus visiškai aprūpinti, kaip jiems priklauso pagal karo tarnybos vietą ir sąlygas.

– Ką norėtumėte akcentuoti, ypač tiems jaunuoliams, kuriems pagal amžių priklauso tarnyba Lietuvos kariuomenėje ir kurie gali tikėtis šaukimo nuo gegužės 11-osios į privalomąją pradinę karo tarnybą?

– Norėčiau palinkėti visų pirma nebijoti Lietuvos kariuomenės. Visa tai, ką darome, darome dėl to, kad mūsų šalis, namai būtų saugūs, kad sugebėtume išmokti ginti savo šalį. Tikrai esame nusiteikę jaunuoliams, kurie ateina ginti savo tėvynę, išmokti ginti savo tėvynę, suteikti tam reikalingą žinių kiekį. Laukiame jų ir stengsimės padaryti viską, kad jie įgytų tam reikalingus įgūdžius.

Tikrovė nėra tokia baisi. Gausu gandų ir spekuliacijų apie tai, kaip sunku ir sudėtinga tarnauti. Galiu pasakyti iš savo asmeninės patirties: kažkada buvau kareivis, pradžioje, žinoma, bus sunku, bet po dviejų–trijų mėnesių įvyksta psichologinis lūžis, ir jaunuolis tampa kariu, atsiranda tam tikri įgūdžiai. Visa tai bus labai naudinga kareivio, kuris tarnaus Lietuvos kariuomenėje, ateičiai. Jis sukaups žinių ir išmoks ginti tėvynę. Tai padės toliau tarnaujant valstybės tarnyboje arba privačiose tarnybose. Tikrai labai siūlau visiems neklausyti gandų, o tiesiog ateiti ir atlikti savo pareigą. Devyni mėnesiai nėra labai daug. Pamatysite, kokia po to visiems iš to bus nauda: tiek mūsų šaliai, tiek jums patiems.