„Džiugu, kad pagaliau mūsų valdžia pradėjo žiūrėti, kaip gyvena mūsų šiauriniai kaimynai, turiu omenyje Skandinavijos šalis. Mums visada buvo sakoma: gyvensim kaip Skandinavijoje. Dabar, po dviejų įvykusių karantinų, panašu, kad mes pradėsim iš jų mokytis. Tai yra labai sveikintina, nes du buvę karantinai tikrai labai skaudžiai smogė, o skaudžiausia – smulkiajam verslui“, – sakė Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos valdybos narys Vytenis Butkevičius.

Labiausiai smulkiuosius verslininkus skaudino, žlugdė tai, kad buvo sudarytos nevienodos sąlygos verslams.

„Manau, kaukė yra pati mažiausia blogybė iš visų galimų. Tikrai nesunku ją užsidėti ir tame aš nematyčiau problemos. Labiausiai smulkiuosius verslininkus skaudino, žlugdė tai, kad buvo sudarytos nevienodos sąlygos verslams. Turiu omenyje didžiuosius prekybos tinklus ir smulkiuosius prekybininkus, smulkiuosius paslaugų teikėjus. Abiejų karantinų metu vieniems buvo leidžiama prekiauti ne maisto produktais, o kitiems buvo draudžiama. Tas labai daug įnešė įtampų ir žmonės patyrė didelių nuostolių“, – aiškino V. Butkevičius.

„Norėčiau pabrėžti, kad smulkusis verslas aiškiai vertina galimybių pasą neigiamai, todėl, kad, mūsų nuomone, tai yra mokslu nepagrįstas Lietuvos žmonių skirstymas į turinčius daugiau galimybių ir mažiau galimybių. Tai yra segregacinis politinis sprendimas, kuris įneša daug įtampų visuomenėje. Jis ypač žalingas laisvajai smulkiajai prekybai, laisvajai smulkiajai paslaugų sferai. Kaip visi matome, skaičiai auga ir jokio rezultato neatneša. Tai yra grynai demonstratyvus valdžios bandymas parodyt, kad ji kažką daro. Mūsų nuomone, pirma, tai yra antikonstitucinis, segregacinis Lietuvos žmonių teisių suvaržymas, kadangi Konstitucijoje nėra įrašyta, kad pasiskiepijęs ar nepasiskiepijęs žmogus turi daugiau ar mažiau galimybių šioje valstybėje. Antra, galimybių pasas yra labai žalingas smulkiajai prekybai ir smulkiajai paslaugų sferai. Trečia, tai yra mokslu nepagrįstas žmonių suvaržymas“, – teigė sakė Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos valdybos narys.

„Taip pat galiu šiek tiek ir įdomios statistikos pateikti, mes susirinkome duomenis. Tie smulkieji verslininkai, kurie užsiima smulkiąja ne maisto prekių prekyba, kuriems yra privalu įleisti pirkėjus su galimybių pasu, šiai dienai patyrė 37 proc. apyvartos smukimą“, – tikino jis.

Konstitucijoje nėra įrašyta, kad pasiskiepijęs ar nepasiskiepijęs žmogus turi daugiau ar mažiau galimybių šioje valstybėje.

„Pakalbėkim apie tuos smulkiuosius verslininkus, kurie teikia paslaugas. Jie sako, kad jie patyrė virš 50 proc. apyvartos smukimą. Šiai dienai jie aiškiai deklaruoja, kad jeigu mūsų Vyriausybė nesiims skubių šios tvarkos pakeitimų, tai artimiausiu metu, kadangi situacija smarkiai blogėja ir žmonės Lietuvoje yra praradę darbus, praradę pajamas, šie verslininkai bus priversti uždarinėti savo verslus ir kreiptis į Užimtumo tarnybą. Ar mes to norime? Žinoma, ne“, – kalbėjo V. Butkevičius.

Anot pašnekovo, sunku pasakyti, kiek smulkus verslas, patiriantis tokius nuostolius, gali išgyventi, jeigu sprendimai nebus pakeisti: „Sunku atsakyti, bet eksperimentuoti tikrai yra nepatartina. Kaip minėjau, jau du karantinai nuvilnijo, kai kurie žmonės, užsiimantys smulkiąja prekyba, dar yra neišpardavę nuo praeitų metų kalėdinės prekybos produkcijos, pinigai yra įšaldyti. Kiek gali tas verslas iš paskolintų pinigų bandyti išgyventi? Nedrįsčiau prognozuoti, bet mes jau dabar turime drastišką verslų užsidarinėjimą, žmonės tiesiog bando persikvalifikuoti, bando ieškoti kitų būdų išgyventi“.

Didieji prekybos centrai tikino, kad dėl galimybių paso įvedimo prarado kas ketvirtą pirkėją. Tačiau V. Butkevičius sakė, kad tas kas ketvirtas pirkėjas nenuėjo apsipirkti ir į mažesnes parduotuves, jose pirkėjų nepadaugėjo: „Taip yra dėl labai objektyvių priežasčių. Kadangi žmonės yra praradę pajamas, yra sumažinti atlyginimai, daug žmonių iškrito iš darbo rinkos, jie buvo atleisti, daug verslų užsidarė. Žmonės taupo, žmonės mato, kad šitas virusas yra sezoninis ir kad ateinant rudeniniam ir žieminiam sezonui susirgimų skaičius didės. Jie galvoja, kas bus toliau, žmonės taupo. Užėjus į bet kurią parduotuvę, plika akimi matosi, kad žmonių daug mažau, o pakalbėjus su kiekvienu atskirai, galima nesunkiai išsiaiškinti, kad pinigų piniginėje pas nieką taip pat nepadaugėjo“.

„Oras prekiauti turguje dabar labai tinkamas. Kur dabar prekiauti, jei ne turguje? Manau, kad parduotuvėje dabar prekiauti yra 100 kartų blogiau“, – sako Panevėžio turgaus prekeivė.

Bet valdžiai, anot turgaus atstovų, atrodo kitaip.

Nuo kitos savaitės atlaisvinus karantiną ir leidus lauko prekybą pramoninėmis prekėmis, lauko paviljonuose dirbantiems prekeiviams ir toliau dirbti draudžiama, nors jų darbo vieta – kone lauke.

Lietuvos prekyviečių ir turgaviečių asociacija įsitikinusi, kad neribodama prekybos centrų veiklos, valstybė pažeidė lygios ir teisingos prekybos principus.

„To netoleruosime ir mėginsime apsiginti savo teises, įrodyti, kad mes buvome nepelnytai ignoruojami, kad buvo pažeistas konkurencijos įstatymas“, – teigė asociacijos vadovas Vytenis Butkevičius.

Anot jo, per abu karantinus vyriausybė ignoravo smulkųjį verslą.

„Turgavietės ir prekyvietės šiandien patiria labai didelį sunkmetį. Žmonės mažiau perka (...), vartojimas mažėja. Prekybininkai skundžiasi, kad neparduoda tiek, kiek anksčiau parduodavo, turi nuleisti kainas norėdami išlikti konkurencingi šioje rinkoje. O tai reiškia, kad jie daug mažiau uždirbs“, – Eltai kalbėjo V. Butkevičius.

„Žmonės saugosi, daug kas neina pirkti nebūtiniausių prekių. Prekybininkai taip pat saugosi, daug kas neprekiauja, nes taip pat laikosi karantino. Taigi prekyba smuko labai smarkiai, sakyčiau net 50 proc.“, – pažymėjo jis ir pridūrė, kad turgaviečių administracijos deda visas pastangas, kad sėkmingai užtikrintų visus valstybės nustatytus saugumo reikalavimus.

Turgavietės ir prekyvietės šiandien patiria labai didelį sunkmetį.

Anot V. Butkevičiaus, daugelis turgaviečių, dėl sumažėjusio prekeivių skaičiaus, nebesurenka prekybinio ploto nuomos mokesčio – dėl to pagalbos ketinama kreiptis ir į Vyriausybę.

„Turgavietės nebesurenka turgaus mokesčio už vietą, o pagrindinė turgaviečių veikla yra prekybinio ploto nuoma. Tuo tarpu daug turgaviečių yra paėmusios paskolas iš bankų renovacijoms, o bankai šiuo atveju yra labai nelankstūs ir reikalauja toliau mokėti mėnesines įmokas. (...) Todėl mes prašome Vyriausybės, ir raštu kreipsimės, kad į tai būtų atsižvelgta ir kad šiam smulkaus verslo segmentui būtų padedama“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie norimą paramą iš valstybės, asociacijos prezidentas tikino, kad labiausiai padėtų, jei kuriam laikui turgaus prekeiviai būtų atleidžiami nuo mokesčių, o turgavietės taptų lengvatinio apmokestinimo zonomis.

„Būtų labai gerai, jei būtų padengiamos bent nuomos išlaidos. (...) Būtų galima atleisti šiuos žmones (turgaus prekeivius – ELTA) nuo mokesčių naštos kuriam laikui, taip pat būtų galima paskelbti turgavietes lengvatinio apmokestinimo zonomis“, – Eltai teigė jis.

V. Butkevičius taip pat pažymėjo, kad Vyriausybei būtina remti tokius smulkiuosius verslininkus kaip turgaus prekeiviai, kadangi to nepadarius bedarbių gretos tik didės, o pašalpos jiems bus mokamos iš to paties valstybės biudžeto.

„Žmogus, kuris prekiauja turguje, yra smulkusis verslininkas, (...) kuris pats sau susikuria darbo vietą, nestovi darbo biržoje ir nereikalauja jokių išmokų. (...) Tad turime padaryti viską, kad šitie žmonės nebūtų žlugdomi, galėtų toliau prekiauti ir užsidirbti pinigus. Priešingu atveju jie papildys bedarbių gretas ir iš biudžeto jiems taip pat turės būti mokamos pašalpos“, – tikino V. Butkevičius.