Nors šis projektas, parlamentarės nuomone, neužtikrins visiems lenkų tautinės mažumos atstovams galimybės įrašyti dokumentuose  originalias  pavardes, nes bus rašoma lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, jos vertinimu, „tai yra didelis  žingsnis į priekį.“

„Seime svarstomas įstatymo projektas  nėra toks maksimalus, kaip galėtų kai kam atrodyti. Lenkams realiai tai  būtų tik viena raidė – dviguba W, nes nėra lenkiškuose asmenvardžiuose nei X, nei Q raidžių“, – Eltai sakė Lietuvos regionų frakcijos seniūnė R. Tamašunienė.

Ji pažymėjo, kad su teisinėmis problemomis dėl pavardės susiduria ir Lietuvos piliečiai, kurie sudaro santuoką su užsieniečiais.

„Jie susiduria su biurokratinėmis problemomis, turi įrodyti, kad yra vienos šeimos nariai. Lietuviškais rašmenimis užrašytos pavardės dažnai neatrodo valstybės tarnautojams kitose valstybėse, kad tai yra ta pati pavardė“, – sako R. Tamašunienė.

Siūlo nerūšiuoti piliečių

Pasak R. Tamašunienės, svarbu, kad būtų vienodai traktuojami piliečiai, nes kai kurie pasiūlymus įregistravę parlamentarai siūlo taikyti įstatymą tik tiems piliečiams, kurie yra sudarę santuoką su užsieniečiais.

„Negalima rūšiuoti piliečių, turime užtikrinti Konstitucijoje įtvirtintą lygiateisiškumo principą. Visiems turi būti sudarytos galimybės savo pavardę rašyti originalo kalba, pateikus, pavyzdžiui, įrodymus, kad ji buvo lenkiška. Turime sudaryti tokią galimybę be teismo proceso, nes šiuo metu turime daugybę teismų sprendimų, kurie leidžia pavardes piliečiams užrašyti originalo kalba. Manau, kad reikėtų įstatymu sureguliuoti šį klausimą ir nereikėtų įtraukti į tai teismų“, – mano R. Tamašunienė.

Ji pastebi, kad jau nuo nepriklausomybės pradžios mūsų valstybė deklaruoja ir vis atideda savo sprendimus  šiuo klausimu.

Negalima rūšiuoti piliečių, turime užtikrinti Konstitucijoje įtvirtintą lygiateisiškumo principą.

„Nepritarimas arba atmetimas įstatymo projekto svarstymo stadijoje būtų ženklas ir Lenkijai, kad viena yra kalbama, deklaruojama, vaizduojamas nusiteikimas ir gera valia tuos klausimus spręsti iš Lietuvos politikų pusės, bet realiai  priimamas kitoks politinis sprendimas. Manau, kad dabar labai svarbu yra valdančiajai daugumai susitelkti ir parodyti, kad tai, ką jie pažada, tą ir įgyvendina“, – sako Lietuvos regionų frakcijos seniūnė R. Tamašunienė.

Ji tikisi, kad tiek metų svarstytas įstatymo projektas vis dėlto bus priimtas pavasario Seimo sesijoje.

Alternatyvus projektas nieko nesprendžia

Parlamentarė nepritaria alternatyviam Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektui, kuriame  siūloma nustatyti galimybę papildomai įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis vardą  ir pavardę paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje.

„Tas projektas nieko nesprendžia – žmonės nori naudoti dokumentą visur ir pavardę turėti visur vienodą. Čia nėra pasitenkinimo momentas, kad aš žinau, kad mano pavardė yra kitokia, ar aš ją turiu kažkur užsirašęs. Tai visai ne apie tai, nes asmeniškai galima sau atvirukus pasirašyti švenčių proga ir parašyti tas pavardės, vardus originalo  kalba. Čia kalba apie žmonių teisę turėti savo pavardę normaliai įtvirtintą dokumentuose“, – tvirtina R. Tamašunienė. 

Antradienį pratęstoje Seimo sesijoje parlamentarai sugrįš prie pernai gruodį atidėtų dviejų įstatymų projektų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, svarstymo.

Seimas turės apsispręsti dėl 70 parlamentarų inicijuoto dar 2017 m. pateikto Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projekto ir alternatyvaus projekto, kurį yra pateikęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas, primena ELTA.

Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė jo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose, kaip siūloma projekte, būtų rašomi lietuviškais rašmenimis.

Projektas numato, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).

Alternatyvų Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo atmesti. Pasak komiteto, pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba, (....) todėl toks įrašas neturėtų teisinės galios ir negalėtų būti oficialiai naudojamas viešajame valstybės gyvenime.

Ne „V“, o „W“

Klaipėdos rajono gyventojas pirmiausia prašymą keisti pavardę teikė rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui. Šis prašymą atmetė.

Tuomet žmogus kreipėsi į teismą ir reikalavo įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių pakeisti civilinės būklės aktą – pareiškėjo R.V. pavardę, nurodytą gimimo liudijime, pakeisti iš „V“ į „W“.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo prosenelis buvo M.W., senelis – M.W., 1940 m. Priekulės civilinės metrikacijos įstaigoje, Drevernos kaime, Mėmelio apskrityje (Mėmelio apskrities Priekulės civilinės metrikacijos įstaiga) pareiškėjo senelis M.W. sudarė santuoką su M.N., kuri po santuokos sudarymo pakeitė pavardę – M.W. 1946 m. gimė pareiškėjo tėvas.

Pagal pareiškėjo senelės mirties liudijimą nustatyta, kad senelė pakeitė savo vardą ir pavardę į M.V., o sūnaus į – M.V.

Nori senelio pavardės

Pats pareiškėjas R.V. gimė Drevernoje, Klaipėdos r., M.V. ir S.V. šeimoje.

2019 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių pareiškimu pakeisti pavardę „V“ į pavardę „W“ (pagal pareiškėjo senelio M.W. pavardę).

2019 m. lapkričio 28 d. Klaipėdos savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius pateikė išvadą dėl vardo ir (ar) pavardės keitimo, kurioje nurodė, kad pateiktų dokumentų nepakako įrodyti, kad pareiškėjo senelis turėjo pageidaujamą įgyti pavardę, todėl tenkinti pareiškėjo prašymo šiuo pagrindu negalima. Be to, nurodė, kad, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba, todėl tenkinti pareiškėjo R.V. prašymą pakeisti pavardę į prasidedančią „W“ raide nėra teisinio pagrindo.

Teismui pareiškėjas pateikė papildomų įrodymų dėl senelio M.W. kilmės, todėl teismas pripažino, kad aplinkybė, jog pareiškėjo R.V. senelis buvo M.W., įrodyta.

Dar gali apskųsti

Vis dėlto teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, išanalizavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją bei teisės aktus, reglamentuojančius pavardės keitimą, pritarė Civilinės metrikacijos skyriaus išvadai, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės asmens dokumentuose daryti įrašus nelietuviškais rašmenimis, todėl tenkinti pareiškėjo prašymą gimimo liudijime pakeisti pavardę į W. nėra teisinio pagrindo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Draudimas įtraukti į apskaitą vyro pasirinktą pavardę su raide „W“ taip pat sudarytų prielaidas pažeisti privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą, teisės į vardą pažeidimą.

Lenkijoje pareiškėja įvairiuose dokumentuose identifikuojama „Wojewoda“ pavarde. Tokiu būdu, atsisakymas įtraukti į apskaitą bei išduoti santuokos liudijimą pareiškėjos pasirinkta pavarde – „Wojewoda“, sukeltų pareiškėjai administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų keičiant turimus dokumentus, įrodinėjant, jog tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumą, keliauti su vaikais ar tvarkyti jų dokumentus.

Pareiškėjams teisme atstovaujanti advokato padėjėja Evelina Dobrovolska primena, kad 2015 metais Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmą kartą įpareigojo išduoti santuokos liudijimą su „w“. Teismas tada nurodė, kad asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumas turi būti prioritetas prieš valstybės pageidavimą saugoti kultūrinį identitetą neatsižvelgiant į naujai susiklosčiusiais sąlygas Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, į laisvą piliečių judėjimą, į tai, kad ES valstybių narių sienos nebėra valstybės skiriančios ribos, ribojant asmens įstatyminę teisę pasirinkti savo pavardę.