„Aš galėčiau tik iš viešų šaltinių paminėti, kad vyksta dinamiškas mažėjimas. Jie skirstosi, pereina į kitas teritorijas, kažkas išvažiuoja atostogų į Rusiją – ar „atostogų“ – perverbuoja juos kitos karinės kompanijos“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras.

„Ten yra visai kita situacija, nei buvo prieš trejetą savaičių“, – pridūrė jis.

Lietuva ir Lenkija rugpjūčio pradžioje skelbė, kad Baltarusijoje yra apie 4 tūkst. „Wagner“ samdinių.

Jie į Baltarusiją ėmė keltis po nepavykusio maišto Rusijoje.

Dalis „Wagner“ samdinių į Baltarusiją pasitraukė po trumpai gyvavusio maišto Rusijoje šią vasarą.

„Mes paprašėme (autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro) Lukašenkos režimo nedelsiant išsiųsti „Wagner“ grupę iš Baltarusijos“, – sakė M. Kaminskis po susitikimo su kolegomis iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

Lietuva ir Lenkija rugpjūčio pradžioje skelbė, kad Baltarusijoje šiuo metu yra apie 4 tūkst. „Wagner“ samdinių. A. Lukašenka praėjusią savaitę sakė, kad jo šalyje bus iki 10 tūkst. „Wagner“ kovotojų.

„Tūkstančiai žmonių, kurių dalis yra nusikaltėliai, išlaisvinti iš Rusijos kalėjimų mainais už pažadą kovoti Ukrainoje, yra labai demoralizuoti ir kaltinami nusikaltimais žmoniškumui“, – sakė M. Kaminskis.

„Tai didelė grupė, galinti padaryti bet ką“, – sakė jis.

Dėl galimo regioninio sprendimo visiškai uždarant sienas su Baltarusija Baltijos valstybių ir Lenkijos atstovai tariasi reaguodami į galimas grėsmes dėl „Wagner“ samdinių buvimo kaimyninėje valstybėje, neteisėtų migrantų antplūdį, taip pat reikšdami susirūpinimą dėl Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos piliečių išvykų į Baltarusiją Minskui taikant bevizį režimą.

Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sakė, kad Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos sienos su Baltarusija galėtų būti užvertos kilus ginkluotam incidentui, prasiveržus neteisėtiems migrantams.

Pasak ministrės, taip pat sutarta dėl „tam tikrų išimčių“ visiško sienos su Baltarusija uždarymo atveju. Baltarusijos opozicija yra prašiusi palikti humanitarinius koridorius patekti į regiono šalis nuo režimo represijų bėgantiems asmenims.

Šalys taip pat paprašė Baltarusijos „nedelsiant išsiųsti nelegalius migrantus iš pasienio regiono atgal į jų kilmės šalis“, nurodė lenkų ministras.

A. Bilotaitė anksčiau pirmadienį pranešė, jog be šį mėnesį uždarytų dviejų punktų su Baltarusija Lietuva planuoja uždaryti dar du.

„Vidaus reikalų ministerija siūlys uždaryti dar du punktus. Tai yra Lavoriškių ir Raigardo pasienio punktus“, – žurnalistams po susitikimo Varšuvoje pirmadienį sakė ministrė.

A. Bilotaitė Varšuvoje su Baltijos šalių ir Lenkijos kolegomis tariasi dėl valstybių sienų su Baltarusija apsaugos.

Anot ministrės, sprendimas uždaryti dar du punktus priimtas siekiant nukreipti pajėgumus bei mažinti per sieną gabenamos kontrabandos mastą.

Anksčiau šį mėnesį Lietuvai uždarius Šumsko ir Tverečiaus pasienio su Baltarusija kontrolės punktus, ministrė sakė, kad Baltijos šalys ir Lenkija derinasi dėl „regioninio sprendimo“ visiškai uždaryti sieną su kaimynine autoritarine šalimi.

Baltarusija Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos piliečiams nuo pernai pavasario taiko bevizį režimą. Minsko duomenimis, Baltarusijoje nuo tada iš viso fiksuota per 400 tūkst. Lietuvos piliečių išvykų.

Lietuvos pareigūnai įspėja, kad Baltarusijos tarnybos dalį vykstančiųjų bando verbuoti, naudoja šantažą, psichologinį spaudimą.

Regiono šalyse nerimas dėl saugumo padėties pastaruoju metu išaugo į Baltarusiją atsikrausčius „Wagner“ samdinių grupei.

„Migracijos spaudimas prie sienos ir toliau auga, turime reikalą su Rusijos ir Baltarusijos specialiųjų tarnybų organizuota operacija, organizuota akcija, kuri vis intensyvėja Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje“, – teigė Lenkijos vidaus reikalų viceministras Maciejus Wasikas.

Kai kurie teigia, jog tai – priešrinkiminis efektas. Varšuva teigia, kad reaguoja į „Wagner“ samdinių grėsmę ir migrantus, kuriuos jie vis dar skaičiuoja šimtais. Lenkai sako, migrantai į jų pareigūnus mėto akmenis, butelius ir plytas. Kadangi plytų miškuose nebūna, neabejojama, kad jie jomis aprūpinami.

Kadangi migrantai bando prasikasti po tvora, lenkai savo pusėje koncertinus įsirengė papildomai. Tai pareigūnams duoda laiko reaguoti – mat, anot lenkų, grupės žmonių sugeba pabėgti ir per keliasdešimt sekundžių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lenkai skaičiuoja, kad vien šiemet jų tvora apgadinta 1002 kartų. Pasakoja, kad ten, kur buvo pjauta, jie įgudo uždažyti ir pėdsakus užmaskuoti. Lietuvos tvora per pus ilgesnė, bet apgadinimų – kur kas mažiau.

„Pas mus yra pažeidimų apie kelis šimtus. Bet apie 50 yra, kai pažeidžia migrantai kirsdami koncertiną ar fizinį barjerą perkirpdami. Kiti yra dėl gamtinių, stichinių nelaimių, kai medžiai virsta ar vėjas sudaro kokias grėsmes“, – aiškino Varėnos pasienio rinktinės vado pavaduotojas Vidas Mačaitis.

Kadangi „Wagner“ samdiniai aktyviai veikia ir Afrikoje, Lenkija įtaria, kad migrantų gali padaugėti būtent iš šio žemyno. Tokią grėsmę vertina ir Lietuvos pasieniečiai.

„Praeitą savaitę mes turėjome vieną grupę iš šešiolikos asmenų – būtent Afrikos piliečių“, – sakė V. Mačaitis.

Apžiūrėjęs Lenkijos pasienį, Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas padarė išvadą – Lietuva turi pranašumą, tai stebėjimo sistemos. Anot jo, Lietuvos stebėjimo sistemos garantuoja platesnį matymą.

„Wagner“ samdiniai Baltarusijos teritorijoje yra pavojingi Ukrainai, interviu „RBC-Ukraina“ sakė Ukrainos Jungtinių ginkluotųjų pajėgų vadas generolas leitenantas Sergėjus Naevas.

„Šiuo metu Baltarusijos Respublikos teritorijoje yra iki 6,5 tūkst. „Wagner" samdinių. Karo moksle yra dvi sąvokos – karinis pavojus ir karinė grėsmė. Civiliams paaiškinu, kad jei automobilis važiuoja, tai yra pavojus, o jei važiuoja tiesiai į tave – grėsmė“, – sakė jis.

Generolas leitenantas pridūrė, kad samdinių buvimas Baltarusijoje yra pavojingas, o jei jie sudarys sabotažo ir žvalgybos grupes ar sausumos puolimo grupę, tai bus reali grėsmė.

„Mes nesitikime, kad ši grėsmė susidarys, darome viską, kad padidintume savo gynybinius pajėgumus“, – pabrėžė S. Naevas.

Liepą Rusijos Federacija pradėjo masiškai perkelti samdinius į Baltarusiją po to, kai jie birželio pabaigoje Rusijos teritorijoje tariamai surengė maištą. Pranešta, kad į Baltarusiją atvyko daugiau nei dešimt kolonų su samdinių grupės „Wagner“ nariais, tarp kurių buvo ir šarvuočių. Baltarusijos gynybos ministerija tvirtino, kad „Wagner“ pasidalins savo patirtimi su Baltarusijos kariškiais.

Ukrainos valstybės sienos tarnybos pranešėjas pulkininkas Andrėjus Demčenka pranešė, kad liepos 22 d. Baltarusijos teritorijoje buvo apie 5 tūkst. „Wagner“ samdinių. Ukraina stiprina gynybą prie sienos su Baltarusija.

Ukrainos saugumo tarnybos duomenimis, sabotažo ir žvalgybos grupė, sudaryta iš Rusijos ginkluotųjų pajėgų ir specialiųjų tarnybų darbuotojų, kurie buvo išsiųsti į Baltarusijos teritoriją kaip „Wagner“ samdiniai, ruošiasi puolimui.

Pranešama, kad ši specialiai suformuota karinė grupė turėtų įvykdyti provokaciją „Mozyrio“ naftos perdirbimo gamykloje, apsimesdama Ukrainos diversantais. Pranešime teigiama, kad Rusija planuoja apkaltinti Ukrainą dėl šio poelgio tam, jog vėl turėtų pretekstą įtraukti Minską į plataus masto karą.

Pranešime teigiama, kad informaciją apie planuojamą teroro aktą Baltarusijoje Saugumo tarnyba gavo iš kelių šaltinių. Visų pirma – iš Rusijos ginkluotųjų pajėgų kario parodymų, kuriuos Ukrainos gynėjai sučiupo Zaporižės srityje. Ekspertai taip pat atkūrė ir išanalizavo sugautojo kario mobiliajame telefone esančią informaciją.

Be kita ko, kaip informavo specialioji tarnyba, nustatyta, kad jis anksčiau dalyvavo kariniuose veiksmuose prieš gynybos pajėgas pietų Ukrainoje. Neseniai jam buvo nurodyta persikelti į Baltarusiją kaip privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdiniui su specialia misija „Mozyrio“ naftos perdirbimo gamykloje. Jo telefone specialistai rado ir atkūrė ištrintą susirašinėjimą su kitais rengiamos karinės provokacijos bendrininkais, taip pat objekto nuotraukas ir šiek tiek informacijos apie pačią operaciją.

„Papildomos rizikos veiksnio sukūrimas mūsų pašonėje. (...) Esmės galbūt nekeičia, bet kaip provokacijų rizikos, papildomų grėsmių, vertinimas, kad tai yra teroristinė organizacija, yra teisingas. Reikia į tai atsižvelgti, reaguoti, o komunikavimo klausimas nėra pagrindinis“, – LRT televizijai antradienį sakė ministras.

Jis kalbėjo, kad papildomos sienos apsaugos priemonės negalėtų pakenkti, tačiau apie konkrečius veiksmus sakė nekalbėsiantis.

„Tikrai negali pakenkti, juolab į grėsmes ir informaciją apie grėsmes turime reaguoti adekvačiai. Šiuo atveju Lenkijos politikai reaguoja, komunikuoja, bet aš turiu pripažinti, ir su kariuomene tariausi, mes apie savo priemones nekomunikuosime. Jeigu ir kažką darome, o darome, mes tiesiog kitai pusei nepakišinėsime informacijos, ką esame padarę“, – sakė A. Anušauskas.

„Visa ta informacinė erdvė labai stipriai atsekama, turime menkai prognozuojamų grupių tarp tų wagnerininkų (...) ir šitoje vietoje veiksmai daromi, tačiau komunikacijos klausimas – kiekvienos šalies pasirinkimas. Jei bus kitas politinis sprendimas, kad turime paviešinti kaip atgrasymo priemonę, tai matyt kažką skelbsime“, – teigė jis.

Savaitgalį Lenkijos premjeras pareiškė, kad daugiau kaip 100 samdinių priartėjo prie Suvalkų koridoriaus. Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) taip pat teigė, kad „padėtis tampa dar pavojingesnė“ ir tai yra žingsnis link tolesnio hibridinio išpuolio Lenkijos teritorijoje.

Lietuvos ir Lenkijos pareigūnai yra sakę, kad šalys būtų pasirengusios uždaryti sieną su Baltarusija, jeigu pasienyje įvyktų rimtų incidentų.

„Wagner“ į Baltarusiją ėmė keltis po birželį nepavykusio maišto Rusijoje, kurį užbaigti, kaip manoma, padėjo autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka, leidęs į savo šalį atvykti rusų samdiniams.

Jis svarstė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, samdinius su Europa gali kiršinti ir siekdamas jų sunaikinimo.

„Galbūt Putinas jų bijo, o galbūt Putinas kaip tik nori juos sukiršinti su Europa, pavyzdžiui per Lietuvą, ir kad arba jie ką nors sunaikintų, arba jie būtų sunaikinti, bet ne Putino rankomis“, – trečiadienį LRT televizijai sakė V. Landsbergis.

Jo manymu, Lietuvai būtų geriau, kad jos kaimynystėje samdinių nebūtų: „Būtų geriau, kad čia jų nebūtų, tegu jie nešdinasi kur nors į Afriką, jie ten turi kasyklų, visokių savo korumpinių valstybėlių, tegu jie nešdinasi, jeigu jie nereikalingi Putinui Rusijoje“.

Galbūt Putinas jų bijo, o galbūt Putinas kaip tik nori juos sukiršinti su Europa.

V. Landsbergis taip pat teigė, kad Lietuvai nereikia laukti, kol kils grėsmė šalies saugumui ar kas nors atsitiks.

„Kai atsitiks – tai tada jau kalbėsime, kad mes manėme, kad nieko neatsitiko. Jeigu susidaro tokia nauja padėtis, kurioje gali atsitikti, tai reiškia, jau atsitiko“, – trečiadienį LRT televizijai sakė V. Landsbergis.

Pirmadienį premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad po „Wagner“ atvykimo į Baltarusiją Lietuvos pasirengimas galimoms grėsmėms yra adekvatus esamai situacijai.

Karinę veiklą Baltarusijoje stebinti grupė „Belarusian Hajun“ pranešė, kad nuo liepos vidurio į šalį jau įvažiavo apie 2 tūkst. „Wagner“ samdinių.

Jie į Baltarusiją ėmė keltis po birželį nepavykusio maišto Rusijoje, kurį užbaigti padėjo Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka, leidęs į savo šalį atvykti rusų samdiniams.

„Tas pasirengimas ir mūsų institucijų, ir mūsų kariuomenės yra adekvatus tai situacijai, kurią mes dabar matome, o tų pareiškimų visą laiką buvo ir bus visokiausių, pačių neatsakingiausių, apie branduolinio ginklo naudojimą, apie Suvalkų koridorių, dar apie kažką“, – interviu LRT televizijai pirmadienį sakė ministrė pirmininkė.

„Tiesiog tai reikia matyti bendrame fone, ir, matyt, kad taip ir matome“, – pridūrė ji.

Karinę veiklą Baltarusijoje stebinti grupė „Belarusian Hajun“ praėjusią savaitę pranešė, kad į šalį jau įvažiavo devyni konvojai su daugiau kaip 2 tūkst. „Wagner“ samdinių.

Tas pasirengimas ir mūsų institucijų, ir mūsų kariuomenės yra adekvatus tai situacijai, kurią mes dabar matome.

Vis dėlto socialiniuose tinkluose karinė samdinių bendrovė skelbia, kad atvykti į Baltarusiją jų planuoja dar daugiau.

Savo ruožtu Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka sekmadienį pareiškė, kad laiko „Wagner“ samdinius šalies centrinėje dalyje, tačiau tvirtino, jog šie „prašo vykti į Vakarus, prašo manęs leidimo... vykti į Varšuvą, į Žešuvą“.

Kiek anksčiau pirmadienį krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tokius pareiškimus vadino dezinformacija. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuva galimoms provokacijoms yra pasiruošusi.

„Tad baikim šokti pagal Pu ir Lu dezinformacines žinutes“, – savo paskyroje „Facebook“ rašė ministras.

Premjerės teigimu, situacija Baltarusijoje stebi ir Lietuvos žvalgyba, ji taip pat keičiasi informacija su partneriais.

„Wagner“ į Baltarusiją ėmė keltis po birželį nepavykusio maišto Rusijoje, kurį užbaigti padėjo A. Lukašenka, leidęs į savo šalį atvykti rusų samdiniams.

Dalies „Wagner“ samdinių atsiradimas Baltarusijoje didina nesaugumą regione, Lietuva atidžiai stebės situaciją ir bus pasirengusi reaguoti, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

„Net ir tai, kad jie galbūt bus panaudoti Afrikoje, situacijos iš esmės nekeičia turint galvoje, kad Baltarusija yra pakankamai nedidelė valstybė, pakeisti planus ir permesti juos prie vakarinių sienų tikrai yra kelių valandų klausimas“, – Briuselyje pirmadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

Taip G. Nausėda sureagavo į stebėtojų pranešimus, kad į stovyklą Baltarusijoje atvyko „Wagner“ kovotojų kontingentas – mažiausiai 60 įvairių automobilių.

G. Nausėda priminė jau anksčiau įspėjęs apie grėsmes, Baltarusijos vadovui Aliaksandrui Lukašenkai pareiškus, kad Minskas ruošia infrastruktūrą 8 tūkst. „Wagner“ samdinių.

Pasak jo, Baltarusijos keliamos grėsmės įvardintos ir Vilniaus NATO viršūnių susitikime priimtame komunikate, Valstybės gynimo taryba nusprendė sustiprinti žvalgybos pajėgumus pasienyje su Rusija, atnaujino valstybės sienos priedangos planą.

„Šiandien to pakanka. Be jokios abejonės, toliau atidžiai stebėsime situaciją ir, jeigu reikės sprendimų, be jokios abejonės, juos priimsime kaip įmanoma greičiau“, – kalbėjo prezidentas.

Kiek anksčiau pirmadienį jo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys žurnalistams taip pat tvirtino, jog „Wagner“ samdinių atsiradimas Baltarusijoje blogina saugumo situaciją regione, tačiau institucijoms dėl to nevertėtų perdėtai reaguoti.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas BNS sakė, kad tai iš esmės regiono saugumo padėties nekeičia bei neturėtų kelti didesnio susirūpinimo Lietuvai. Pasak jo, „Wagner“ Baltarusijoje greičiausiai bandys įkurti savo logistikos bazę veiklai Afrikoje.

„Wagner“ bosas Jevgenijus Prigožinas birželį surengė maištą prieš Rusijos karinę vadovybę, tačiau vėliau jį nutraukė.

Kremlius tuomet pažadėjo, kad grupės samdiniai galės persikelti į Baltarusiją arba pasirašyti sutartis su Rusijos gynybos ministerija.

Apie tai penktadienį pranešė Baltarusijos gynybos ministerija.

Pasak ministerijos spaudos tarnybos, „Wagner“ nariai veikia kaip instruktoriai.

Prieš savaitę Gynybos ministerija pademonstravo lauko stovyklą, kurią pasiūlė „Wagner“, jei ši persikels į Baltarusiją, bet sakė, kad stovykloje prie Asipovičų šios privačios karinės bendrovės kovotojų nėra.

Autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pridūrė, kad planas juos priimti šalyje pagal susitarimą, kuriuo praėjusį mėnesį buvo nutrauktas trumpai gyvavęs maištas Rusijoje, sustabdytas.

Jis tada pareiškė, kad samdinių vadas Jevgenijus Prigožinas yra Rusijoje, o jo kariai kol kas lieka savo stovyklose, ir iškėlė naujų klausimų dėl susitarimo, kuris padėjo užbaigti Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino valdžiai mestą iššūkį.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas atmetė prielaidas, kad samdiniai galėtų pulti Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos, kuria Rusijos pajėgos naudojosi kaip placdarmu Ukrainos puolimui 2022 metų vasarį.

Per mažiau nei parą trukusį sukilimą birželį J. Prigožino samdiniai greitai prasiveržė pro Pietų Rusijoje esantį Rostovą prie Dono, nepaleidę nė vieno šūvio užėmė ten esantį karinį štabą ir atsidūrė maždaug už 200 km nuo Rusijos sostinės.

J. Prigožinas apibūdino tai kaip „teisingumo žygį“, kuriuo siekė nušalinti savo ilgamečius priešus – Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir kariuomenės generalinio štabo viršininką generolą Valerijų Gerasimovą, kurio vadovavimą karui Ukrainoje jis kritikavo.

„Wagner“ kovotojai nesulaukė didelio pasipriešinimo ir numušė mažiausiai šešis karinius sraigtasparnius ir vadavietės lėktuvą, žuvo mažiausiai 10 karių. Kai buvo sudarytas susitarimas, „Wagner“ bosas įsakė savo kariams grįžti į stovyklas.

Neegzistuoja teisiškai

Nutrauktas sukilimas sukėlė didžiausią grėsmę V. Putinui per daugiau nei du dešimtmečius jo valdymo.

Išvakarėse V. Putinas viename interviu nurodė, kad nors „Wagner“ yra, ji neegzistuoja teisiškai, o Kremlius penktadienį paskelbė, kad Rusija galėtų suteikti teisinį statusą privačioms karinėms grupėms.

Tokių grupių kaip „Wagner“ santykių su Rusijos valstybe dviprasmiškumas leido Kremliui pagrįstai neigti, kad jis siunčia privačius kovotojus tarnauti valstybės interesams užsienyje.

Po nutraukto sukilimo Maskva ėmė labiau kontroliuoti „Wagner“, be kita ko, paėmė iš jos atsargų visą sunkiąją karinę techniką ir sudarė susitarimą dėl jos lyderio išsiuntimo į Baltarusiją.

V. Putinas „Kommersant“ pasakojo, kad per susitikimą Kremliuje J. Prigožinas atsisakė leisti, kad jo kovotojams vadovautų kas nors kitas.

Kremlius teigė, kad praėjus kelioms dienoms po nutraukto maišto prezidentas V. Putinas Maskvoje susitiko su J. Prigožinu ir kelias valandas su juo kalbėjosi.

Ketvirtadienį vėlai vakare paskelbtame interviu „Kommersant“ V. Putinas sakė, kad pasiūlė „Wagner“ kovotojams tolesnę perspektyvą.

Jie visi galėtų susirinkti į vieną vietą ir toliau tarnauti.

„Jie visi galėtų susirinkti į vieną vietą ir toliau tarnauti“, – sakė V. Putinas.

„Jiems niekas nebūtų pasikeitę, jiems būtų vadovavęs tas pats asmuo, kuris visą laiką buvo jų tikrasis vadas“, – interviu pareiškė V. Putinas.

Rusijos prezidentas nurodė, kad dauguma „Wagner“ kovotojų sutiko su šiuo pasiūlymu, tačiau J. Prigožinas atsisakė.

Vašingtono ir Briuselio sankcionuotas J. Prigožinas daugelį metų veikė šešėlyje, tačiau prasidėjus puolimui Ukrainoje atsidūrė dėmesio centre.