JAV valstybės departamentas teigė, kad skambučio metu A. Blinkenas paprašė Pekino pasinaudoti savo įtaka ir atkalbėti Iraną nuo keršto Izraeliui po to, kai balandžio 1 dieną žydų valstybės pajėgų smūgis sugriovė Irano konsulato priestatą Sirijos sostinėje Damaske. Nuo to laiko padidėjo susirūpinimas dėl Teherano atsakomųjų veiksmų.

Penktadienį Kinija patvirtino, kad pokalbis įvyko, ir sakė, kad Wang Yi išreiškė griežtą Kinijos pasmerkimą dėl išpuolio, kartu pabrėždamas neliečiamą diplomatinių institucijų teisę į saugumą ir būtinybę gerbti Irano ir Sirijos suverenitetą.

„Kinija ir toliau atliks konstruktyvų vaidmenį sprendžiant Artimųjų Rytų klausimą (...) ir prisidės prie padėties atvėsinimo“, – pridūrė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.

„Konstruktyvus vaidmuo visų pirma turėtų tekti Jungtinėms Valstijoms“, – pridūrė ji.

Po išpuolio, per kurį žuvo septyni Irano revoliucinės gvardijos korpuso (IRGC) nariai, įskaitant du generolus, šalies teokratai pažadėjo smogti atsakomąjį smūgį.

Jungtinės Valstijos ne kartą viešai ragino Kiniją imtis aktyvesnių veiksmų krizei spręsti, be kita ko, daryti spaudimą Iranui, kuris remia islamistų judėjimą „Hamas“.

Pekinas savo ruožtu kritikuoja Jungtines Valstijas kaip šališkas Izraelio atžvilgiu.

„Šis eskalavimo etapas yra naujausia Gazos konflikto šalutinio poveikio apraiška, todėl būtina kuo greičiau nutraukti Gazos konfliktą“, – penktadienį sakė Mao Ning ir pridūrė, kad Pekinas ragina nedelsiant nutraukti ugnį.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) trečiadienį pareiškė, kad Vašingtono parama Izraelio saugumui yra labai tvirta, nors ir kritikavo ministro pirmininko Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahaus) sprendimus karo Gazos Ruože kontekste.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį ryte socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad S. Lavrovo lėktuvas nutūpė Pekine.

Kinijos sostinėje rusų ministras praleis dvi dienas ir susitiks su kinų kolega Wang Yi (Vang I), sakoma ankstesniame ministerijos pranešime.

„Tikimasi nuodugnaus apsikeitimo nuomonėmis dėl virtinės „karštų temų“, – sakoma pareiškime, nurodant „Ukrainos krizę ir padėtį Azijos ir Ramiojo vandenyno regione“.

Ministrai „aptars įvairius klausimus, susijusius su dvišaliu bendradarbiavimu, taip pat bendradarbiavimu tarptautinėje scenoje“, nurodė ministerija.

Praėjusį kartą S. Lavrovas Pekine lankėsi spalį, kai dalyvavo tarptautiniame forume dėl Kinijos prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) vykdomos „Juostos ir kelio iniciatyvos“.

Maskvai 2022 metų vasarį pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą, Rusijos ir Kinijos santykiai stiprėja.

Kinija save vaizduoja neutralia šio karo atžvilgiu ir ragina politiškai išspręsti konfliktą. Pekinas atsisako pasmerkti Maskvos invaziją ir per pastaruosius dvejus metus tapo pagrindiniu Rusijos prekybos partneriu.

Vakarų šalys nuolat ragina Kiniją pasinaudoti savo įtaka Kremliui ir vaidinti didesnį vaidmenį atkuriant taiką Ukrainoje.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi (Vang I) su kolege Penny Wong (Peni Vong) susitiko Kanberoje savo kelionės po Australiją ir Naująją Zelandiją metu.

Tai aukščiausio lygio abiejų šalių susitikimas Australijoje nuo 2017 metų, santykiams toliau šiltėjant po audringo ankstesnės Australijos vyriausybės valdymo laikotarpio, kai buvo įvestos prekybos priemonės daugeliui Australijos produktų ir didėjo įtampa visame regione.

„Stabilūs Australijos ir Kinijos santykiai neatsiranda savaime, juos reikia nuolat kurti, – po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje nurodė P. Wong. – Tai buvo naujausias šio proceso susitikimas.“

P. Wong pripažino, kad tarp šalių tebėra svarbių nuomonių skirtumų, tačiau darbas siekiant apginti bendrus interesus bus tęsiamas.

„Australija visada bus Australija, o Kinija visada bus Kinija. Tačiau mes bendradarbiausime ten, kur galėsime, ir nesutarsime ten, kur privalėsime, ir protingai valdysime šiuos nuomonių skirtumus“, – teigė ji.

Australijos diplomatijos vadovė taip pat perspėjo savo kolegą kiną, kad naujasis Honkongo nacionalinio saugumo įstatymas „dar labiau suvaržys teises ir laisves“ ir turės pasekmių toli už Kinijos ribų.

Per susitikimą Kanberoje P. Wong sakė, kad reformos pažeis tarptautinius įsipareigojimus ir „turės toli siekiančių pasekmių, įskaitant asmenis Australijoje“, naujienų agentūrai AFP sakė vienas Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas.

Protestas

Tarp trečiadienį aptartų nesutarimų buvo ir sulaikyto australo Yang Hengjuno (Jang Hengdziuno), kuris uždarame teismo procese buvo pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo ir vasarį nuteistas mirties bausme, atidedant bausmės vykdymą dvejiems metams, atvejis.

P. Wong teigė, kad australus sukrėtė nuosprendis ir kad vyriausybė „neatsisakys ginti daktaro Yang Hengjuno“.

Stabilūs Australijos ir Kinijos santykiai neatsiranda savaime, juos reikia nuolat kurti.

Taip pat buvo aptartas naujausių prekybos tarifų – vynui, langustams ir kai kurioms skerdykloms – panaikinimas. Šiuos tarifus Kinija nustatė 2020 metais per vėliausią dvišalių santykių pablogėjimą, kainavusį Australijos ekonomikai apie 20 mlrd. Australijos dolerių (12 mlrd. eurų).

„Labai didžiuojamės savo vynu, langustais ir jautiena, todėl manome, kad Kinijos vartotojams būtų naudinga, jei visi šie produktai be jokių kliūčių patektų į Kinijos rinką, – sakė P. Wong. – Manome, kad tai atitinka abiejų šalių interesus.“

Anksčiau Wang Yi buvo pareiškęs, kad Australija ir Kinija galėtų pasimokyti iš praeityje kilusios įtampos.

„Per dešimtmetį įvykę pokyčiai ir permainos mums suteikia vertingos patirties ir pamokų, – sakė jis prieš susitikimą su P. Wong. – Santykiai dabar yra teisingame kelyje, todėl neturėtume dvejoti, neturėtume leisti jiems nukrypti nuo kurso ir neturėtume grįžti atgal.“

Prie Kinijos ambasados Kanberoje dešimtys žmonių su tibetiečių ir uigūrų vėliavomis protestavo prieš Wang Yi vizitą ir ragino Australijos vyriausybę neignoruoti Kinijos vykdomų žmogaus teisių pažeidimų.

Nacionalinis transliuotojas „Australian Broadcasting Corporation“ (ABC) pranešė, kad policija pašalino kelis žmones, bandžiusius patekti į diplomatinį kompleksą.

Wang Yi yra aukščiausio rango Kinijos pareigūnas, apsilankęs Australijoje nuo 2017 metų, kai tuometinis Kinijos premjeras Li Keqiangas (Li Kečiangas) susitiko su tuometiniu australų ministru pirmininku Malcolmu Turnbullu (Malkolmu Ternbalu).

Pasak abiejų užsienio reikalų ministrų, šiuo metu planuojamas dabartinio Kinijos premjero Li Qiango (Li Čiango) vizitas Australijoje. Tikėtina, kad jis įvyks 2024 metų viduryje.

Vėliau trečiadienį Wang Yi trumpai susitiks su Australijos ministru pirmininku Anthony Albanese'iu (Entoniu Albaniziu), po to vyks į kitus susitikimus Sidnėjuje.

Naujojoje Zelandijoje Wang Yi susitiko su kolega Winstonu Petersu (Vinstonu Pitersu), ministru pirmininku Christopheriu Luxonu (Kristoferiu Laksonu) ir šalies prekybos ministru.

Šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose Wang Yi (Vang I) sakė Dmytro Kulebai, kad Kinija „nesinaudoja situacija ir neparduoda mirtinų ginklų konflikto zonoms ar konflikto šalims“, teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Kinija teigia, kad yra neutrali šalis Ukrainos konflikto atžvilgiu, tačiau yra kritikuojama už tai, kad atsisako pasmerkti Maskvą dėl jos puolimo.

Pastaraisiais metais Kinija ir Rusija sustiprino ekonominį bendradarbiavimą ir diplomatinius ryšius, o po Maskvos invazijos į Ukrainą jų strateginė partnerystė tapo dar glaudesnė.

Pekinas nuolat sulaukia kaltinimų, kad tiekia Rusijai mirtinus ginklus; Pekinas visada tai neigė.

„Nesvarbu, kaip keisis tarptautinė padėtis, Kinija tikisi, kad Kinijos ir Ukrainos santykiai vystysis normaliai ir toliau bus naudingi abiem tautoms“, – Wang Yi sakė D. Kulebai, kaip teigiama ministerijos pranešime.

„Dar kartą norėčiau padėkoti Ukrainai už pagalbą Kinijos žmonėms saugiai evakuotis ekstremaliomis sąlygomis, – sakoma pranešime. – Kinijos žmonės to niekada nepamirš.“

Pranešime teigiama, kad Wang Yi pabrėžė, jog Kinija laikosi politinio opių klausimų sprendimo ir primygtinai reikalauja skatinti taikos derybas.

„Mes ir toliau atliksime konstruktyvų vaidmenį siekiant kuo greičiau užbaigti karą ir atkurti taiką, – sakė Wang Yi D. Kulebai. – Net jei yra tik maža viltis pasiekti taiką, Kinija neatsisakys savo pastangų.“

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) „pakartojo, kad būtina visoms šalims stengtis neleisti konfliktui išplisti“, nurodė Valstybės departamentas.

A. Blinkenas taip pat iškėlė klausimą dėl pastaruoju metu Irano remiamų husių sukilėlių įvykdytų išpuolių Raudonojoje jūroje ir pavadino juos „nepriimtina grėsme laivybos saugumui ir tarptautinei teisei, kurią visos šalys privalo palaikyti“, sakė departamento atstovas Matthew Milleris (Metjus Mileris).

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi (Vang I) savo ruožtu pabrėžė, kad dėl Izraelio ir „Hamas“ konflikto „svarbiausias prioritetas yra nutraukti ugnį ir kuo greičiau užbaigti karą“, paskelbė Pekinas.

„Svarbios šalys privalo laikytis sąžiningumo ir teisingumo, (...) objektyvumo ir nešališkumo, demonstruoti ramybę ir racionalumą, dėti visas pastangas, kad atvėsintų situaciją ir užkirstų kelią didesnio masto humanitarinėms katastrofoms“, – sakė Wang Yi. Jo žodžius citavo Užsienio reikalų ministerija.

Ministras taip pat pakartojo Kinijos raginimus įgyvendinti dviejų valstybių sprendinį Izraelio ir palestiniečių konfliktui, pabrėžė, kad „bet koks susitarimas dėl Palestinos ateities privalo atspindėti palestiniečių liaudies valią“.

„Kinija dėl šio tikslo [...] nori dirbti su visomis šalimis“, – pridūrė jis.

Pastaraisiais mėnesiais, vykstant Izraelio ir „Hamas“ karui, A. Blinkenas kelis kartus lankėsi Artimuosiuose Rytuose.

Kinija palaiko gerus santykius su Iranu, kurio dvasinė vadovybė remia palestiniečių kovotojų grupę. Teheranas taip pat teikia paramą Libano šiitų sukarintai grupuotei „Hezbollah“. Baiminamasi, kad ši grupuotė irgi gali rengti atakas prieš Izraelį.

Vašingtonas spaudžia Pekiną pasinaudoti savo įtaka siekiant stabilizuoti situaciją Artimųjų Rytų regione.

Praėjusį mėnesį Kalifornijoje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir jo kolega iš Kinijos Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) susitarė tęsti pažangą, padarytą sprendžiant pagrindinius klausimus. Po šio susitikimo buvo atkurti abiejų šalių kariniai ryšiai.

Ministras taip pat perspėjo A. Blinkeną dėl JAV paramos Taivanui, kurį Pekinas laiko savo teritorija ir yra pažadėjęs vieną dieną jį susigrąžinti, prireikus – jėga.

Kinijos užsienio reikalų ministerija praneša, kad Wang Yi pabrėžė Kinijos poziciją dėl Taivano ir pareikalavo, kad Vašingtonas nesikištų į Pekino vidaus reikalus.

Anot jo, JAV neturėtų palaikyti ar remti „Taivano nepriklausomybės pajėgų“.

„Šį mėnesį rotacijos tvarka pirmininkaudama Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, Kinija lapkričio 29 dieną surengs aukšto lygio susitikimą palestiniečių ir Izraelio klausimu“, – sakė atstovas spaudai Wang Wenbinas (Vang Venbinas) ir pridūrė, kad Wang Yi pirmininkaus susitikimui.

Spalio 7 dieną „Hamas“ surengė išpuolį prieš žydų valstybę, per kurį, pasak Izraelio pareigūnų, žuvo 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia civilių.

Atsakydamas į šią daugiausiai aukų pareikalavusią ataką per šalies istoriją, Izraelis pradėjo puolimą Gazos Ruože, kad sunaikintų „Hamas“. Palestiniečių kovotojų grupuotės kontroliuojamos vyriausybės Gazos Ruože duomenimis, šioje teritorijoje žuvo beveik 15 tūkst. žmonių, daugiausia civilių.

Praėjusią savaitę Kinija pareiškė, kad palankiai vertina penktadienį prasidėjusias keturių dienų Izraelio ir „Hamas“ paliaubas. Jų metu jau buvo paleista dešimtys įkaitų ir daugiau kaip 100 palestiniečių kalinių.

Pirmadienį prasidėjo paskutinė paliaubų para.

Kinija istoriškai palaiko palestiniečių reikalą ir pritaria dviejų valstybių sprendimui Izraelio ir Palestinos konflikte.

Kiek anksčiau Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) paragino surengti tarptautinę taikos konferenciją Izraelio ir „Hamas“ karui išspręsti.

Šios derybos vyksta tuo metu, kai prasidėjo keturių dienų paliaubos tarp žydų valstybės ir „Hamas“. Penktadienį kovotojų grupuotė planuoja paleisti pirmuosius 13 įkaitų ir numatoma, kad per keturias dienas iš viso paleis 50 asmenų.

„Mums reikia, kad būtų paleisti visi įkaitai. Visi, o ne tik 50“, – per susitikimą su Prancūzijos žurnalistais teigė C. Colonna.

Praėjusį mėnesį per „Hamas“ išpuolį Izraelyje kovotojai įkaitais paėmė apie 240 žmonių.

Paryžius nurodė, kad konfliktas Artimųjų Rytų regione bus vienas iš svarbiausių C. Colonna ir jos kolegų iš Kinijos darbotvarkės klausimų.

Kiek anksčiau šią savaitę Prancūzijos diplomatinis šaltinis teigė, kad Kinija dėl tvirtų santykių su Iranu tampa vis svarbesnė regiono veikėja.

„Pirmas dalykas, kurio tikimės iš Kinijos šiame konflikte, yra sujungti jos pastangas su mūsų pastangomis siekiant užtikrinti, kad išvengtume bet kokios regioninės eskalacijos“, – nurodė šaltinis.

Šiemet Pekinas stengėsi aktyviau veikti Artimuosiuose Rytuose, padėdamas pasiekti istorinį Saudo Arabijos ir Irano suartėjimą, ir siųsdamas į regioną pasiuntinį raginti nutraukti ugnį Izraelio ir „Hamas“ konflikte.

Mums reikia, kad būtų paleisti visi įkaitai. Visi, o ne tik 50.

Penktadienį ryte priimta Li Qiango, C. Colonna pabrėžė, kad Kinija ir Prancūzija, kaip nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės, turi bendrą atsakomybę viso pasaulio atžvilgiu.

Jos teigimu, tiek Paryžius, tiek Pekinas turėtų stengtis rasti atsakymus į pagrindinius iššūkius, visų pirma klimato ir biologinės įvairovės, daryti viską, kas galėtų sumažinti įtampą pasaulyje.

Li Qiangas savo ruožtu atkreipė dėmesį į teigiamas Kinijos ir Prancūzijos bendradarbiavimo visose srityse tendencijas.

Kiek vėliau penktadienį Pekino universitete C. Colonna susitiko su Wang Yi ir atnaujino aukšto lygio Kinijos ir Prancūzijos dialogą kitose bendradarbiavimo srityse.

2014 metais pradėtas derybų ciklas, sustabdytas pandemijos metu, apima tokias temas kaip akademiniai, moksliniai, kultūriniai ir sportiniai mainai, taip pat su turizmu ir su lyčių lygybe susijusius klausimus.

Prancūzija ir Kinija ketina sudaryti keletą susitarimų tokiose srityse kaip švietimas, kultūra, universitetų mainai ir sveikata, nurodė Paryžius.

Penktadienį Pekinas paskelbė, kad Prancūzija bus viena iš kelių šalių, kurioms bus taikomas bevizio įvažiavimo į Kiniją ne ilgiau kaip 15-ai dienų režimas.

Nuo gruodžio 1 dienos ši sistema taip pat bus pradėta taikyti Vokietijos, Italijos, Nyderlandų, Ispanijos ir Malaizijos piliečiams.

Prancūzija tikisi, kad Kinija atidžiai stebės, ar neremiamas Rusijos karas Ukrainoje

Prancūzija tikisi, kad Pekinas atidžiai stebės, ar neremiamas Rusijos karas prieš Ukrainą, penktadienį pareiškė prancūzų diplomatijos vadovė.

„Tikimės Kinijos pareigūnų budrumo, kad joks darinys Kinijoje (...) tiesiogiai ar netiesiogiai neprisidėtų prie neteisėtų Rusijos karo veiksmų“, – spaudos konferencijoje Pekine po derybų sakė užsienio reikalų ministrė C. Colonna.

Kinija atsisako pasmerkti Rusijos 2022-ųjų vasarį pradėtą invaziją į Ukrainą ir plečia savo ekonominį, diplomatinį ir karinį bendradarbiavimą su Maskva.

JAV sako, kad kinų kompanijos padeda Rusijos invazijai į Ukrainą, ir ragina Pekiną dėl to imtis priemonių.

C. Colonna penktadienį sakė neabejojanti Kinijos galimybėmis deklaruoti visišką pagarbą pagrindiniams Jungtinių Tautų chartijos principams.

„Dėl didelių krizių norime bendradarbiauti su Kinija, kad pateiktume atsakymus į Rusijos agresijos karą Ukrainoje“, – sakė ji.

„Bendradarbiavimas su Kinija yra būtinas siekiant paskatinti teisingą ir ilgalaikę taiką, atitinkančią tarptautinę teisę“, – pridūrė prancūzų ministrė.

„Prezidentas pabrėžė, kad tiek Jungtinės Valstijos, tiek Kinija turi atsakingai valdyti konkurenciją mūsų šalių santykiuose ir palaikyti atviras komunikacijų linijas“, – sakoma Baltųjų rūmų pareiškime po susitikimo su Wang Yi (Vang I).

„Jis pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos ir Kinija turi dirbti kartu spręsdamos pasaulinius iššūkius“, – priduriama pranešime.

J. Bidenas yra pakvietęs Xi Jinpingą į San Fransiske kitą mėnesį vyksiantį Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikimą.

Tačiau tuo pat metu jis Kinijos atžvilgiu tvirtai laikosi griežtos pozicijos, toliau taiko tikslines sankcijas ir palaiko JAV sąjungininkus ginčuose su Pekinu.

Wang Yi su dviejų dienų vizitu lankėsi Vašingtone, kur taip pat susitiko su valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu (Entoniu Blinkenu) ir J. Bideno patarėju nacionalinio saugumo klausimais Jake'u Sullivanu (Džeiku Salivanu).

Buvo tikimasi, kad Kinijos užsienio reikalų ministras taip pat susitiks su J. Bidenu po to, kai A. Blinkenas birželį Pekine susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, tačiau anksčiau tai nebuvo patvirtinta.

Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis) ketvirtadienį teigė, kad šios savaitės derybos buvo „svarbus etapas siekiant išlaikyti atvirus ryšius su KLR (Kinijos Liaudies Respublika)“.

J. Sullivanas ketino kalbėti apie susirūpinimą keliančias sritis, įskaitant provokuojantį ir nesaugų Kinijos elgesį ginčytinoje Pietų Kinijos jūroje.

Kinų užsienio reikalų ministras Wang Yi (Vang I) atvyko reto aukšto lygio vizito, dviem didžiausioms pasaulio ekonomikoms siekiant valdyti virtinę ginčų, dėl kurių pastaraisiais metais ne kartą buvo smarkiai išaugusi įtampa.

Wang Yi pirmiausiai susitiks su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu (Entoniu Blinkenu). Šis birželį lankėsi Pekine, o dabar kolegai iš Kinijos rengia vakarienę už uždarų durų.

Penktadienį Wang Yi Baltuosiuose rūmuose susitiks su J. Bideno patarėju nacionalinio saugumo klausimais Jake'u Sullivanu (Džeiku Salivanu). Apie susitikimą su J. Bidenu nepranešta, bet jo daug kas tikisi, nes Xi Jinpingas Pekine priėmė A. Blinkeną.

J. Bidenas, kuris vėliausią kartą su Xi Jinpingu buvo susitikęs pernai lapkritį, Didžiojo dvidešimtuko (G-20) derybų Balyje kuluaruose, yra pakvietęs Kinijos lyderį kitą mėnesį atvykti į San Fransiską, kur JAV rengia Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikimą.

JAV pareigūnai ne kartą kalbėjo, jog reikia „kreipiamųjų bėgių“, kad būtų užkirstas kelias blogiausiems scenarijams, ir nesėkmingai siekė atkurti kontaktus tarp abiejų šalių kariškių, net jei jos griežtai nesutaria įvairiais klausimais, nuo prekybos iki Taivano.

„Konkuruosime su Kinija visais būdais pagal tarptautines taisykles – ekonomiškai, politiškai, kitais būdais. Tačiau konflikto neieškau“, – trečiadienį sakė J. Bidenas, priimdamas Australijos ministrą pirmininką Anthony Albanese'į (Entonį Albanizį).

J. Bidenas taip pat paskelbė įspėjimą, Filipinams pareiškus, kad kinų laivai tyčia atsitrenkė į du filipiniečių laivus ginčijamuose vandenyse, nors Pekinas su tuo nesutinka.

Filipinai, buvusi JAV kolonija, pagal sutartį yra Vašingtono sąjungininkas.

„Bet koks Filipinų orlaivių, laivų ar ginkluotųjų pajėgų užpuolimas aktyvuos mūsų abipusės gynybos sutartį su Filipinais“, – sakė J. Bidenas.

Užsienio reikalų ministras Wang Yi (Vang I) bus aukščiausio rango Kinijos pareigūnas, per beveik penkerius metus apsilankęs Vašingtone. Jo vizitas truks nuo ketvirtadienio iki šeštadienio, abiem šalims nesutariant dėl prekybos, Ukrainos, Artimųjų Rytų, Taivano ir Kinijos veiksmų jūroje netoli Filipinų.

Vienas amerikiečių aukšto rango pareigūnas sakė, kad vizitas rengiamas dviem didžiausioms pasaulio ekonomikoms stengiantis atsakingai valdyti savo konkurenciją.

„Ir toliau manome, kad tiesioginė diplomatija akis į akį yra geriausias būdas kelti sunkius klausimus, spręsti nesusipratimus (...) ir aiškintis [galimybes] dirbti su kinais tose srityse, kur mūsų interesai persidengia“, – sakė pareigūnas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga.

Pekinas tikisi, kad Wang Yi vizitas JAV padės sugrąžinti santykius į teisingas vėžes, antradienį nurodė Užsienio reikalų ministerija.

Ministerijos atstovė Mao Ning pridūrė, kad ministras „nuodugniai apsikeis nuomonėmis su JAV lyderiais apie Kinijos ir JAV santykius, ir abiem šalims rūpimus tarptautinius bei regioninius klausimus“.

Wang Yi vyksta atsakomojo vizito po to, kai birželį Pekine apsilankė valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) – JAV aukščiausio rango pareigūnas, nuvykęs į Kiniją nuo 2018 metų.

Ir toliau manome, kad tiesioginė diplomatija akis į akį yra geriausias būdas kelti sunkius klausimus, spręsti nesusipratimus (...) ir aiškintis [galimybes] dirbti su kinais tose srityse, kur mūsų interesai persidengia.

A. Blinkenas 11 valandų bendravo su Kinijos vadovais, įskaitant Xi Jinpingą. Diplomatai sako, kad Wang Yi tikėsis panašaus susitikimo su prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu).

J. Bidenas, kuris vėliausią kartą su Xi Jinpingu buvo susitikęs pernai lapkritį, Didžiojo dvidešimtuko (G-20) derybų Balyje kuluaruose, yra pakvietęs Kinijos lyderį kitą mėnesį atvykti į San Fransiską, kur JAV rengia Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikimą.

Paklaustas, ar Wang Yi vizitu bus parengtos sąlygos Xi Jinpingo vizitui, kitas JAV pareigūnas sakė, kad J. Bidenas daug kartų išreiškė viltį netolimoje ateityje pasimatyti su kinų prezidentu. Pakomentuoti plačiau pareigūnas atsisakė.

Pastaraisiais mėnesiais abi šalys reiškė norą išvengti konfliktų. Xi Jinpingas šį mėnesį priėmė JAV Senato daugumos lyderį Chucką Schumerą (Čaką Šumerą) ir sakė, kad JAV ir Kinijos santykiai „nulems žmonijos ateitį ir likimą“.

Tačiau įtampa tarp Vašingtono ir Pekino vis atsinaujina. Be kitų dalykų, ją pakursto kinų didelės karinės pratybos prie JAV remiamo savarankiško Taivano, kurį Kinija laiko savo teritorijos dalimi. Pratybos būna surengiamos po amerikiečių įstatymų leidėjų veiksmų dėl šios demokratinės salos.

JAV sąjungininkė Manila pirmadienį apkaltino Kiniją tuo, kad jos laivai tyčia atsitrenkė į du Filipinų aprūpinimo misijos laivus ginčijamuose vandenyse. Pekinas savo ruožtu apkaltino Filipinus pateikiant neteisingą informaciją.

J. Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) pirmadienį paskambino kolegai Filipinuose išreikšti paramos po Kinijos veiksmų, kuriuos jis pavadino pavojingais ir neteisėtais.

J. Sullivanas Vašingtone taip pat susitiks su Wang Yi, sakė pareigūnai.