Atvyks iš Vokietijos
Vokietijos agentūra "Wellenbrecher" gręžiasi į Lietuvą.
Neseniai Lietuvoje pradėtas įgyvendinti projektas, pagal kurį sunkaus elgesio vaikus iš Vokietijos žadama kuriam laikui apgyvendinti lietuvių šeimose.
Tikimasi, kad, nutraukus ryšius su socialiai žalinga aplinka, negerą įtaką turinčiais draugais, bus formuojamas teigiamas elgesio modelis ir į savo ateities perspektyvą jaunimas pažvelgs kitomis akimis.
Globėjų šeimose jaunuoliai galės gyventi nuo pusmečio iki ketverių metų.
Per šį laikotarpį jiems bus sudarytos visos sąlygos adaptuotis Lietuvoje.
"Dažniausiai atvyksta 12–18 metų jaunimas. Pastebima, kad vaikų, kuriems reikalinga pagalba, amžius jaunėja. Šiemet į Lietuvą atvyks du jaunuoliai – vaikinas ir mergina. Kol kas planuojama, kad vaikinas bus apgyvendintas Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyne, o mergina – paskirtų globėjų šeimoje", – teigė agentūros "Wellenbrecher" koordinatorė Lietuvoje Genutė Kalvaitienė.
Įkurs darbo vietas
Visas jaunuolių ir globėjų patirtas išlaidas padengs vokiečių agentūra, kuri globėjų šeimoms skirs honorarus, su globėjais pasirašomos darbo sutartys.
Anot G.Kalvaitienės, kiekvienas vaikas labai individualus, tad labai svarbu, kad šeimos būtų pasirengusios priimti jaunuolius.
Iš Vokietijos atvykstantys paaugliai turi tėvus, tačiau jaunuoliai yra praradę socialinius įgūdžius arba turi žalingų įpročių.
"Problemų šaknys dažnai glūdi šeimoje, kuri vaikui nebegali padėti. Į Lietuvą atvykę vaikai iš naujo mokysis pasitikėjimo, užmegzti ryšį. Viskas, kas susiję su buvusia aplinka, gyvenimu, kalba, kuriam laikui drastiškai pasikeis", – pasakojo G.Kalvaitienė.
Problemų šaknys dažnai glūdi šeimoje, kuri vaikui nebegali padėti. Į Lietuvą atvykę vaikai iš naujo mokysis pasitikėjimo, užmegzti ryšį.
"Kiekvienas atvejis unikalus"
"Wellenbrecher" projektas taip pat vykdomas Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Rumunijoje ir Gruzijoje.
Uostamiestyje apsilankęs projekto koordinatorius iš Vokietijos Gerwinas Karafiolas pasakojo, kad tokie kardinalūs pokyčiai jaunuoliams, kurie turi elgesio problemų, neretai išeina į naudą.
Jau po pusmečio jie dažniausiai perpranta naują kalbą, išmoksta užmegzti kontaktą su globėjais, susiranda draugų, pajaučia, ką reiškia gyventi saugioje namų aplinkoje.
Projekte dalyvauja visuomenės atstumti paaugliai, kurie ne kartą buvo pašalinti iš ugdymo įstaigų, įvairių socialinių projektų.
Dažniausiai jaunuoliai mokosi nuotoliniu būdu, tačiau nutinka ir taip, kad baigia užsienio mokyklas, tampa vertėjais.
G.Karafiolo manymu, projekto sėkmė matuojama ne skaičiais ar procentais.
"Kiekvienas atvejis unikalus. Mes džiaugiamės, jeigu vaikas vienoje aplinkoje geba išbūti kelerius metus, pasijaučia saugus. Labai svarbu, kad, prieš tapdami globėjais, žmonės gerai pagalvotų, įvertintų, ar tam tikrai yra pasiryžę. Vienas globėjų šeimoje turi turėti pedagoginį išsilavinimą", – tikino koordinatorius.
Kiekvienas atvejis unikalus. Mes džiaugiamės, jeigu vaikas vienoje aplinkoje geba išbūti kelerius metus, pasijaučia saugus.
Supažindino su iššūkiais
Pasak koordinatoriaus, globėjams nebūtina kalbėti vokiškai.
"Atvykstantys vaikai neretai nėra patyrę, ką reiškia emocinis ryšys, kaip jį užmegzti. Jeigu globėjai nekalba vokiškai, tiek jaunuoliams, tiek ir šeimoms tenka ieškoti kitų būdų komunikuoti. Naudojama kūno kalba, mimikos, kol galiausiai pramokstama kalbos", – sakė G.Karafiolas.
Pirmasis projekto atstovų susitikimas su globėjais tapti norinčiais lietuviais įvyko vakar Šv. Pranciškaus onkologijos centre.
Šeimoms buvo išsamiai pristatytas projektas, tikslai ir iššūkiai, su kuriais tenka susidurti globėjams.
Į susitikimą atvykusi globėja tapti svarstanti Banga tikino, kad galutinai dar neapsisprendė, tačiau pasiūlymas ją sudomino.
"Savo vaikus jau užauginau, norėtųsi padaryti gerą darbą, apglėbti meile ir pasirūpinti dar daugiau vaikų", – sakė moteris.
Norą dalyvauti projekte ir tapti laikinaisiais globėjais pareiškė šeimos iš Klaipėdos, Telšių, Šiaulių, Tauragės ir Šilutės.
