-
Lietuviški pėdsakai „Wilhelm Gustloff“ muziejuje 10
Knyga „Druska jūrai“
Kas buvo laivas „Wilhelm Gustloff“, ir Lietuvoje turėtų žinoti dalis žmonių. Su Lietuva šis laivas nedaug ką bendro turėjo, tačiau jis susijęs su Klaipėda.
Apie laivą išleista nemažai knygų, sukurta kino filmų. Tarp jų ir lietuvių kalba Rūtos Šepetys 2016 m. išleista 320 puslapių knyga „Druska jūrai“. Joje pasakojama istorija, kaip 1945 m. sausį persipina dviejų vokiečių, lietuvės ir lenkės likimai. Jie bėga nuo sovietų kariuomenės, kad pakliūtų į laivą „Wilhelm Gustloff“.
1945 m. sausio 30-osios naktį šis laivas, kuris laikytas tuomet geriausiu kruiziniu laivu pasaulyje, išplaukė iš Gotenhafeno (dabar Gdynė Lenkijoje). Jūra buvo audringa, spaudė 18 laipsnių šaltis.
Praėjus maždaug valandai po laivo išplaukimo, jį trimis torpedomis paskandino sovietinis povandeninis laivas „S13“, kurio vadas buvo Aleksandras Marineska.
Paskirtis: „Wilhelm Gustloff“ laikytas geriausiu savo laikotarpio kruiziniu laivu. (wilhelmgustloffmuseum.com nuotr.)
Laivu plaukė 10 582 žmonės, daugiausia civiliai, kurie evakavosi iš Rytų Prūsijos ir Klaipėdos krašto į Vakarus. Laive buvo ir nacistinės Vokietijos karių.
Laivas nuskendo greitai, vos per 70 minučių. Žuvo 9 343 žmonės, iš jų – apie 3 tūkst. vaikų.
Pagal aukų skaičių tai yra didžiausia visų laikų laivo katastrofa. Ji gerokai lenkia „Titaniką“ ir kitus garsius nuskendusius XX amžiaus laivus.
Lėmė atsitiktinumas
„Kas tas yra 9 343 katastrofos aukos? Galima tą skaičių žmonių prilyginti 130 pilnų mokyklinių autobusų, 27 „Boeing 777“ pilnai keleivių užimtiems lėktuvams, 3 „Titanikams“ su jo katastrofos aukomis“, – analogiją atranda Edvardas Petruškevičius.
Jis yra privataus muziejaus apie „Wilhelm Gustloff“ kūrėjas ir kuratorius. Šis muziejus pristatomas internetiniu adresu https://www.wilhelmgustloffmuseum.com.
Veiksmas: paveiksle vaizduojama „Wilhelm Gustloff“ ataka. (wilhelmgustloffmuseum.com nuotr.)
Iš pradžių susidomėjęs „Titaniku“ ir pradėjęs rinkti, kolekcionuoti įvairius jo daiktus, 2007 m. E.Petruškevičius atrado internetinę svetainę, kurioje buvo pristatomas „Wilhelm Gustloff“.
„Iki to laiko dar nebuvau girdėjęs apie laivą, bet kai baigiau skaityti internetinio puslapio informaciją apie jo istoriją ir tragišką pabaigą, buvau iškart sužavėtas. Netrukus įsigijau savo pirmąjį „Wilhelm Gustloff“ daiktą 1939 m. „speisekarte“ (meniu)“, – prisiminė E.Petruškevičius.
„Wilhelm Gustloff“ istorija jį taip užvaldė, kad iš esmės ėmė studijuoti viską, ką buvo įmanoma rasti apie šį laivą.
Jis naršė po internetinius forumus ir skaitė įvairias nuomones: „naciai gavo tai, ko nusipelnė“ arba „daugelis svarbių laivų nuskendo su tūkstančiais žmonių, o šiame buvo tik naciai“. Smerkiantiesiems tuos laivu plaukusius žmones iki mūsų dienų nedaug kam rūpi, kad jame didžiąją daugumą sudarė civiliai – vyrai, moterys, vaikai, kurie neturėjo nieko bendro su naciais, bet bėgo iš savo krašto, nes buvo įbauginti raudonojo teroro. Jie buvo tuo metu vykdytos masinės evakuacijos operacijos „Hanibalas“ aukos.
Tragedija: šiame kariniame žemėlapyje nurodyta vieta, kur nuskandintas „Wilhelm Gustloff“. (wilhelmgustloffmuseum.com nuotr.)
Dešimtmečius buvo tabu
Ši didžiausia visų laikų katastrofa daugelį dešimtmečių ir Sovietų Sąjungoje, ir Rytų Vokietijoje buvo slepiama.
Pirmasis apie šį košmarą parašė iš Dancigo kilęs vokiečių rašytojas, Nobelio premijos laureatas Giunteris Vilhelmas Grassas knygoje „Krabo žingsniu“. Vėliau jis prisipažino: „Aš nenorėjau rašyti. Niekas nenorėjo apie tai girdėti nei Vakaruose, nei juo labiau Rytuose.“ „Wilhelm Gustloff“, anot jo, dešimtmečius buvo tabu, nes buvo siejama su vokišku nacionalizmu.
Vakarų Vokietijoje tik 9-ajame dešimtmetyje pradėta apie tai kalbėti daugiau ir garsiau. Parašyta knygų, atsiminimų, straipsnių, sukurta kino filmų.
Schema: 10 denių laivo „Wilhelm Gustloff“ pjūvis ir duomenys. (wilhelmgustloffmuseum.com nuotr.)
E.Petruškevičius pakliuvo į tą laikotarpį, kai „Wilhelm Gustloff“ istorija jau buvo labai populiari. Vieno ypatingo laivo istorija susidomėjusiam E.Petruškevičiui pasisekė, kad jis susipažino su kitu šio laivo entuziastu, www.wilhelmgustloff.com svetainės įkūrėju Dave Kravczyku. Jis buvo surinkęs puikių nuotraukų, vaizdų, faktinės medžiagos apie lainerį nuo statybų iki jo naudojimo detalių.
2017 m. pradžioje D.Kravczykas uždarė svetainę, o joje sukauptą medžiagą leido naudoti E.Petruškevičiaus „Wilhelm Gustloff“ muziejaus internetinėje svetainėje. 2020 m. balandį jis atidarė ir muziejaus kambarį, kur pristatoma sukaupta kolekcija apie laivą.
E.Petruškevičiaus privatus laivo „Wilhelm Gustloff“ muziejus yra tik vienas iš daugelio, kokių Vokietijoje, matyt, yra ir daugiau. Didžiausia Baltijos jūros laivo katastrofa šiame interaktyviame muziejuje pristatoma itin patraukliai. Jame atsirado ir lietuviškas pėdsakas su Rūta Šepetys ir jos knyga apie „Wilhelm Gustloff“ istoriją.
