Šiuo metu 30 proc. siekianti valstybės parama skiriama daugiabučiams, kurie po modernizacijos pasiekia ne mažesnę nei C energinio efektyvumo klasę ir sutaupo ne mažiau kaip 40 proc. šildyti reikalingos energijos. Ateityje tokio dydžio paramos galės tikėtis tik tie gyventojai, kurie nuspręs savo daugiabučio renovacijos metu siekti aukštesnių energinio efektyvumo klasių.

„Daugiabučio modernizacijos metu galima sutaupyti ir daugiau nei 80 proc. suvartojamos pastato energijos, t. y. renovuojant pastatą į A ir aukštesnę energinio efektyvumo klasę. Tačiau kol kas dauguma projektų remiasi valstybės nustatytu minimumu ir siekia tik C ir B klases. Žinoma, tai yra susiję su renovacijos išlaidomis – už žemiausią  kainą niekuomet negausime aukščiausios kokybės“, – teigė Statybų sektoriaus vystymo agentūros direktorius Aidas Vaičiulis.

Daugiabučio modernizacijos metu galima sutaupyti ir daugiau nei 80 proc. suvartojamos pastato energijos.

Anot pašnekovo, anksčiau ar vėliau siekiantiems aukštesnių energinio efektyvumo klasių paramos lygis nesikeis, o gyventojams, siekiantiems valstybės nustatyto minimumo, ši parama mažės.

Didžiausia parama visoje ES

Valstybės indėlis, suteikiant garantijų už renovacijos paskolas Lietuvoje, – itin reikšmingas. Gyventojams taip pat suteikiamos subsidijos, siekiančios 30 proc., ir kompensuojamos projekto parengimo, administravimo ir statybinės techninės priežiūros vykdymo išlaidos. Sudėjus visą šią paramą, valstybė prie renovacijos prisideda 40–43 proc. – tokios paramos negauna jokios kitos ES šalies gyventojai.

„Tie, kurie dabar suskubs ir renovuosis savo namą, taip sumažindami energines išlaidas ir padidindami gyvenimo komfortą, – laimės. Tačiau gyventojai, kurie praleis šią progą, ateityje už naudojamą energiją mokės tik daugiau, kadangi reikia renovuoti daug pastatų, valstybė ateityje diferencijuos savo paramą ir laukiantieji paramos iš valstybės gaus mažiau. Tikėtina, jei atsibundančių skaičius didės, tai dar ir dėl tam momentui galiojančios paramos reikės stovėti eilėje“, – teigė A.Vaičiulis.

Pagrindinis iššūkis – kokybės gerinimas

Statybų sektoriaus vystymo agentūros direktorius pasakoja, kad netolimoje ateityje, įgyvendinant modernizacijos projektus, reikėtų daugiau dėmesio skirti kokybei.

„Renovacijos darbų kokybės klausimas yra itin aštrus. Jis apima ne tik energinio naudingumo klasės rezultatus, bet ir paties modernizavimo proceso kokybę. Gyventojai, pasitikintys tik rangovu, tikisi aukštos kokybės, bet nusivilia, jei negauna to, ko tikėjosi. Visų pirma, reikia skirti dėmesio kokybiškam projektui paruošti. Vėliau vykdomas projekto įgyvendinimo ir tinkamų statybos produktų parinkimo valdymas ir priežiūra, užkertant kelią nekokybiškoms ir nesertifikuotoms statybos medžiagoms“, – sakė A.Vaičiulis.

Energetikos nepriklausomybės svarba

„Karas Ukrainoje labai aiškiai parodė, kad esame priklausomi nuo iškastinio kuro, todėl turime siekti, kad mūsų pastatai, daugiabučiai nenaudotų iškastinio kuro ir apskritai naudotų labai mažai energijos“, – teigė A.Vaičiulis.

Jis pabrėžė, kad visi pastatai turės būti modernizuoti iki nulinės energijos, nes esame ES nariai ir Lietuva yra pritarusi šiam tikslui.