Japonų gynybos ministras Yasukazu Hamada (Jasukadzus Hamada) ir jo kolega iš Kinijos Li Shangfu (Li Šangfu) apie 20 minučių kalbėjosi per karštąją liniją pirmą kartą nuo jos įsteigimo kovo 31 dieną, pranešė Japonijos gynybos ministerija.

Abu ministrai palankiai įvertino tai, kad karštoji linija pradėta naudoti, ir patvirtino „jūrų ir oro ryšių mechanizmo“, į kurį įeina karštoji linija, svarbą stiprinant abiejų šalių pasitikėjimą ir išvengiant nenumatytų situacijų.

Tokijas ir Pekinas ginčijasi dėl mažų Japonijos kontroliuojamų salų Rytų Kinijos jūroje, kurias Japonija vadina Senkaku, o Kinija – Diaoju. Kinija nuolat siunčia pakrančių apsaugos laivus ir lėktuvus į aplink salas esančius vandenis ir oro erdvę.

Kinijos karinis laivynas taip pat reguliariai apiplaukia Japonijos pakrantes, kartais dalyvaudamas bendrose karinėse pratybose su Rusija, o tai kelia Tokijo nepasitenkinimą. Japonija vis labiau nerimauja dėl įtampos aplink savivaldų Taivaną, kurį Pekinas laiko savo teritorija, kurią žada vieną dieną susigrąžinti, prireikus – jėga.

Y. Hamada, atkreipdamas dėmesį į ginčą dėl salų ir kitus Japonijos ir Kinijos nesutarimus, sakė, kad atviras bendravimas tarp jų yra būtinas, ypač kai jų santykiai nėra tokie geri.

Y. Hamada ir Li Shangfu taip pat įsitikino, kad karštoji linija veikia tinkamai, ir susitarė toliau palaikyti ryšius tarp savo gynybos institucijų.

2018 metais karštosios linijos idėją pirmieji aptarė tuometiniai ministrai pirmininkai Shinzo Abe (Šindzas Abė) ir Li Keqiangas (Li Kečiangas), kad būtų išvengta atsitiktinių jų kariuomenių susidūrimų.

Palydovui iškelti į orbitą reikėtų tolimojo nuotolio sviedinio, kurį Šiaurės Korėjai draudžiama paleisti. Jungtinės Tautos tokias pratybas laiko balistinių raketų technologijų bandymais.

Šeštadienį japonų ministras Yasukazu Hamada (Jasukadzus Hamada) teigė šalies savigynos pajėgoms, kad „yra galimybė įsakyti imtis naikinamųjų priemonių prieš balistines ir kitas raketas“, nurodoma Gynybos ministerijos pranešime.

Y. Hamada nurodė kariams „įgyvendinti priemones, būtinas žalai sumažinti nukritus balistinei raketai“.

Jis nurodė pasirengti dislokuoti naikintuvus su raketomis SM-3 ir karinius dalinius pietinėje Okinavos prefektūroje, galinčius valdyti raketas „Patriot PAC-3“.

2012-aisiais ir 2016-aisiais Šiaurės Korėja išbandė balistines raketas, kurias Pchenjanas vadino palydovų paleidimu.

Abi raketos skriejo virš Okinavos regiono.

Japonijos žiniasklaida šeštadienį pranešė, kad gynybos ministerija 2012 metais išleido tokius pačius įsakymus dėl pasirengimo.

Pchenjanas nenurodė paleidimo datos, o lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) tik pasakė, kad palydovas bus išsiųstas „numatytu laiku“.

Antradienį Japonijoje susitikę Didžiojo septyneto (G-7) šalių užsienio reikalų ministrai pareikalavo Šiaurės Korėjos susilaikyti nuo tolesnių balistinių raketų bandymų po to, kai šiais metais buvo įvykdyta serija paleidimų.

Pasiturinčių valstybių grupė taip pat perspėjo Pchenjaną neatlikti numatyto branduolinio ginklo bandymo ir pareiškė, kad jei jis nesilaikys šio reikalavimo, bus imtasi griežtų atsakomųjų priemonių.

Prieš savaitę Pchenjanas pranešė sėkmingai išbandęs kietojo kuro tarpžemyninę balistinę raketą ir pavadino tai proveržiu šalies branduolinio puolimo pajėgumų srityje.