„Klaipėdos uostas iš kitų išsiskiria tuo, kad yra pačioje miesto širdyje, šalia gyvenamųjų kvartalų ir neturi kur plėstis. Būtent dėl šių aplinkybių, šiandien vykdant uosto veiklą, galvojant apie jo plėtrą, pridėtinės vertės kūrimą, privalu skirti pakankamą dėmesį ir darnumo uoste vystymui. Mes, uostininkai, norime, kad mūsų veikla atitiktų aplinkosaugos reikalavimus, norime draugiškai gyventi su savo kaimynais, miesto gyventojais, kad visi būtume patenkinti ir džiaugtumėmės uostu. Tikrai jame labai daug daroma einant žalumo link“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Klaipėdos uosto įmonės, siekdamos būti kuo mažiau taršios, jau dabar investuoja į įvairias šiuolaikines ir aplinkai draugiškas technologijas: diegia uždaras krovos sistemas, elektrines krovos ir transportavimo įrangas, didelės keliamosios galios kranus. Uosto veiklą vykdančios įmonės taip pat investuoja į aplinkosauginius įrenginius, pavyzdžiui, yra diegiamos vėdinimo ir dulkių surinkimo sistemos, oro teršalų valymo, rekuperavimo ir deginimo įrenginiai, nuotekų valymo įrenginiai, apsauginiai atitvarai triukšmo ir dulkių sklaidai. 10 uosto kompanijų turi Aplinkos apsaugos vadybos sistemos sertifikatą ISO 14001:2015.

„Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) narės supranta verslo atsakomybę ir tai pademonstravo pernai įsteigdamos LJKKA tvarios aplinkos komitetą. Įmonės atsakingai vykdo teisės aktų reikalavimus aplinkosaugos srityje. Krovos darbus kompanijos vykdo vadovaudamosi Aplinkos apsaugos agentūros išduotais taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimais, kuriuose nurodytos privalomos aplinkosauginės priemonės, mažinančios teršalų ir kvapų patekimą į aplinką. Tvarus požiūris į verslą Klaipėdos uoste, pirmiausia, yra susijęs su mūsų siekiu sumažinti neigiamą poveikį, kurį tiesiogiai ar netiesiogiai gali sukelti uoste vykdoma veikla“, – teigia Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika.

Savo ruožtu Uosto direkcija įvairiose uosto vietose diegia oro kokybės parametrų stebėjimo sistemą. Taip siekiama sustiprinti oro taršos stebėseną ir operatyviau reaguoti į galimus nuokrypius. Įgyvendinant ES projektą „Connect2SmallPorts“, kurio viena iš krypčių yra darnumas ir aplinkosauga, įsigyti ir įrengti penki kietųjų dalelių ir triukšmo davikliai su modernia duomenų perdavimo technologija, atnaujintos naftos taršos daviklių išdėstymo schemos, kurios leidžia operatyviau reaguoti į taršą, taip sumažinant jos mastą ir padarinius.

Mes, uostininkai, norime, kad mūsų veikla atitiktų aplinkosaugos reikalavimus, norime draugiškai gyventi su savo kaimynais, miesto gyventojais, kad visi būtume patenkinti ir džiaugtumėmės uostu.

Tikimasi, kad Uosto direkcijos iniciatyva parengta Žaliojo uosto koncepcija dar labiau prisidės prie aplinkosaugos priemonių diegimo uoste. Dokumento rengėjai privalėjo išanalizuoti Klaipėdos uoste veikiančių ūkio subjektų veiklą, identifikuoti pagrindinius taršos šaltinius, nustatyti prioritetines aplinkos apsaugos įgyvendinimo kryptis, parengti uosto aplinkos apsaugos politiką. Koncepciją rengusiai įmonei keltas uždavinys – išnagrinėti Baltijos jūros uostų aplinkos apsaugos vystymo tendencijas, taip pat peržiūrėti tarptautinius ir nacionalinius gamtosaugos reikalavimus bei visų analizių pagrindu sudaryti tvaraus žaliojo uosto vystymo planą.

„Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos misija – sutelkti dėmesį į Europos Sąjungos žaliojo kurso gaires, bendradarbiaujant su uosto įmonėmis investuoti į tvarų uosto pramonės komplekso augimą, siekti išsaugoti ir gerinti uosto aplinkos būklę, mažinti veiklos įtaką aplinkai. Gavę Žaliojo uosto koncepcijos projektą, kartu gavome medžiagą, kurios pagrindu gims planai, vyks diskusijos su žmonėmis ir institucijomis. Variklis, priversiantis dar sparčiau judėti darnumo kryptimi, tikiu, užkurtas“, – sako Uosto direkcijos generalinis direktorius A. Latakas.

Už Žaliojo uosto koncepcijos įgyvendinimą, kuri, kaip tikimasi, artimiausiu metu bus patvirtinta, atsakingos ir jame savo veiklą vystančios įmonės. Per ateinančius 8-erius metus Klaipėdos uoste veikiančios įmonės esamą įrangą turėtų palaipsniui pakeisti elektrine, numatoma elektrifikuoti uosto krantines ir nuo kranto tiekti elektrą kruiziniams, ro-ro ir konteineriniams laivams. Iki 2030-ųjų esamas uosto įmonių automobilių parkas palaipsniui turėtų būti keičiamas į elektromobilius, modernizuojami paviršiniai nuotekų tinklai bei įdiegtos kitos priemonės oro, vandens ir grunto taršai mažinti, triukšmui valdyti. Skaičiuojama, kad įdiegus koncepcijoje numatytas taršos mažinimo priemones, 2030 metais Klaipėdos uoste šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamas kiekis sumažėtų beveik 37 procentais.

Klaipėdos uostas nėra vienintelis, kuriame darnumo kryptimi Uosto direkcija ir privačios jame veikiančios įmonės žengia kartu. ESPO (Europe Sea Port Organization) organizacija, kurios narė yra ir Uosto direkcija, yra pasisakiusi, kad uostų administracijos kontroliuoja savo valdymą bei veiklą ir be esminio visų uostuose veikiančių įmonių įsitraukimo jos negali įgyvendinti visų iškeltų aplinkosauginių tikslų. Pavyzdžiui, vienas pažangiausių aplinkosaugos srityje, Roterdamo uostas pakartotinai pernaudodamas pramonėje likusią šilumą kaip šildymo šaltinį mieste, uosto anglies dioksido pėdsaką sumažino 10 procentų, o Antverpeno uoste plėtojamos technologijos, galinčios užtikrinti CO₂ išgavimo iš atmosferos, suskystinimo ir transportavimo infrastuktūrą.

Pagal pastarųjų metų ekonominius rodiklius Klaipėdos uostas yra tarp efektyviausiai veikiančių jūrinio transporto mazgų Europoje, viena priežasčių – valstybės ir privataus kapitalo sinergija. Tikimasi, kad tokia pat kryptimi bus judama ir siekiant įgyvendinti žaliojo kurso gaires. Tolesnė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veikla bei planuojama plėtra bus vykdoma papildomai atsižvelgiant ir į Žaliojo uosto koncepciją bei joje pateiktą taršos priemonių mažinimo planą.

Pavyzdžiai Klaipėdos uostui

Kitų metų pradžioje turėtų būti baigta rengti Klaipėdos žaliojo uosto koncepcija. Ji numatys, kokių ekologinių naujovių imsis uostas iki 2030 m.

Koncepcija apims ne tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto oro, vandens, dirvožemio taršą, triukšmą, bet ir dulkėtumą, nemalonius kvapus, atliekų tvarkymą, netgi vizualinę taršą.

Tai susiję ne tik su valstybinio uosto teritoriją patikėjimo teise valdančia Uosto direkcija, bet ir su veiklą uoste vykdančiomis bendrovėmis.

Dėl jų veiklos pastaraisiais metais uoste ir kildavo daugiausia problemų, gyventojų nepasitenkinimo.

Visi jūrų uostai daugiau ar mažiau teršia. Tik vieni apsaugai nuo taršos skiria daugiau pinigų, kiti – mažiau.

Susiduriama su problema, kad Klaipėdos uostui trūksta krovos plotų, bet tas trūkumas galėtų padėti sumažinti vizualinę taršą.

Baltijos jūros regione kaip švariausi pripažinti Švedijos, Suomijos uostai. Pastaruoju metu "pasitempė" ir Estijos Talino uostas. Šiaurės jūros regione ekologiškiausiais ir žaliausiais yra laikomi Nyderlandų ir Belgijos uostai.

Analizuojant, ką naujo reikėtų diegti Klaipėdos uoste, daugiausia buvo remtasi Švedijos Treleborgo ir Geteborgo uostais, Belgijos Briugės ir Antverpeno, Nyderlandų Roterdamo uostu. Taip pat buvo analizuotos kai kurios Helsinkio, Talino, Stokholmo, Kylio, Hamburgo, Ispanijos Barselonos ir Valensijos uostų iniciatyvos.

Atskiros Klaipėdos uosto bendrovės iš šių uostų jau ir anksčiau sėmėsi patirčių, kaip apsaugoti vienus ar kitus atvirose aikštelėse laikomus krovinius nuo dulkėjimo.

Pavyzdys: Antverpeno uostas turi netgi savo atominę elektrinę, kuri aprūpina uostą elektros energija. Vidmanto Matučio nuotr.

Uosto ir kelių elektrifikacija

Klaipėdos uoste mažinant oro taršą siūloma kiek įmanoma plačiau diegti elektrifikaciją. Elektra būtų varomi ne tik kranai, automobiliai, bet ir geležinkelio lokomotyvai.

Į uostą atplaukę laivai turėtų išjungti pagalbinius variklius ir prisijungti prie kranto elektros energijos tiekimo sistemų. Yra siūlymų, kad ateityje ir keltai, keliantys į Kuršių neriją, būtų elektriniai. Tik klausimas, kada tai bus, nes keltai ne taip seniai statyti ir jie nėra elektriniai.

"Lietuvos geležinkelių" bendrovės vadovas Mantas Bartuška minėjo, kad planuojama įsigyti ir geležinkelio vilkikų, kurie, gabendami krovinius į uostą, naudos ne tik elektrinius, bet ir alternatyvaus ekologiško kuro, kaip vandenilis ir kita, variklius. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Vokietija, prioritetu laiko investicijas į geležinkelių atnaujinimo projektus. Tai ir suprantama, nes Vokietija turi didžiausią geležinkelių tinklą.

Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio teigimu, Lietuva prioritetą skirs kelių gerinimui. Yra planų per dvejus metus Lietuvoje pastatyti didelį skaičių automobilių įkrovimo elektra stotelių.

Kita žaliojo uosto kryptis – tankinti oro taršos stebėjimo stotelių tinklą, duomenis padaryti visiems viešai prieinamus, viešinti ir skatinti geriausias aplinkosaugines uosto iniciatyvas. Taip pat numatyta, kad birūs kroviniai uoste turėtų būti laistomi, įrengiamos dulkių surinkimo, kvapų gaudymo sistemos.

Pasigirsta siūlymų, kad Klaipėdos uoste turėtų būti ne tik stacionarūs atliekų surinktuvai iš laivų, uosto nuotekų sistema, bet ir nuosavos uosto atliekų valymo sistemos.

Pinigų pokyčiams bus

Daugelyje žaliųjų uostų galima pamatyti atskirose jų dalyse išdėstytas vėjo jėgaines, saulės baterijas ant pastatų stogų. Antverpeno uoste, kuris laikomas pavyzdiniu, netgi yra nedidelė atominė elektrinė, kuri gamina elektrą uosto įrenginiams, Antverpeno miestui.

Įgyvendinant žaliojo uosto strategiją Klaipėdos uoste ant didelių pastatų galėtų būti sumontuotos bent jau saulės baterijos. Ar bus vėjo jėgainių, galima ir suabejoti, nes uoste ir taip stokojama laisvų žemės plotų. Taupant energijos išteklius uoste gali atsirasti didesnio energinio efektyvumo pramoninių pastatų, efektyvesnis apšvietimas. Turėtų būti naudojami ir mažiau triukšmo keliantys kranai. Nors ne kranai, o triukšmaujančios poliakalės labiausiai erzina klaipėdiečius.

Dar viena vakarietiškų uostų naujovė, ko trūksta Klaipėdoje, galėtų būti želdynai. Bet ir vėl susiduriama su problema, kad Klaipėdos uostui ir taip trūksta krovos plotų. Tas trūkumas galėtų padėti uoste sumažinti vizualinę taršą, nes kai kuriose vietose akis bado seni, nenaudojami, iš sovietmečio išlikę statiniai.

Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė teigė verslo atstovams, kad pramonės įmonėms ministerija yra suplanavusi daug įvairiausių paramos priemonių, kurios susijusios su klimato kaitos mažinimu.

Populiarėja žalieji uostai

Žaliasis uostas Klaipėdoje būtų kuriamas ir dėl aplinkos būklės, žmonių gyvenamosios aplinkos gerinimo, ir dėl biologinės įvairovės išsaugojimo, ir dėl naujovių ar išmaniųjų technologijų diegimo.

Kurti tokius uostus šalis įpareigojo ir ES žaliojo kurso gairės. Vienos šalys šį kursą vykdo atsainiau, kitos – aktyviau. Lietuva, išsirinkusi jaunus politikus, yra linkusi visose srityse kaip galima greičiau diegti žaliąsias technologijas.

Apskritai kalbant, šiuo metu daugelio šalių uostuose yra diegiamos arba planuojamos žaliojo kurso kryptys. Galima teigti, kad žaliųjų uostų idėjos yra ant bangos.

Numatyta, kad Klaipėdoje kuriant žaliojo uosto koncepciją turėtų būti įvertinta uosto aplinkos apsaugos politika, prioritetinės kryptys. Koncepcijos rengėjai turės paruošti įgyvendinimo planus ir schemas, rekomenduoti uosto aplinkos ir konkurencingumo priemones, kurios duotų efektą veikiant naujomis sąlygomis.

Pasirodys tikrasis vaizdas

Žaliojo uosto koncepcija palies kiekvieną uosto naudotoją. Numatyta, kad bus atliekama visų uosto subjektų veiklos įtakos analizė aplinkai, laivybos, transporto, krovos ir krovinių gabenimo įtaka orui, dirvožemiui, vandeniui, gyvenamajai aplinkai. Naujai bus įvertinta, kokią įtaką daro uosto kvapai, triukšmas, dulkėtumas, vizualinė tarša, kaupiamos atliekos.

Uostas, taip pat ir kiekviena uosto bendrovė, turėtų gauti taršos mažinimo planą, jo įgyvendinimo grafiką atsižvelgiant į taršos rodiklius, rizikas, krovinių tipus ir krovos intensyvumą.

Kitaip tariant, parengus žaliojo uosto koncepciją, turėtų būti aiškus vaizdas, kas ir kiek uoste teršia, kur yra pavojingiausios vietos ir kaip su jomis tvarkytis.

Teoriškai viskas gražu, o kaip tai bus įgyvendinama, parodys laikas. Planuojama, kad Klaipėdos žaliojo uosto koncepcija ir aplinkos gryninimo strategija apimtų laikotarpį iki 2030 metų.

Įprastos ir naujos technologijos

Pagal užsienio uostų praktiką įsivaizduojame, kad žaliojo uosto koncepcijos apima ne tik uostų taršą, bet ir išmaniųjų, ekologiškai palankių priemonių diegimą uostuose.

Kitų uostų pavyzdžiai rodo, kad terminaluose, nors tai ir kainuoja papildomai, noriai diegiamos įvairios žaliosios technologijos. Taip yra todėl, kad uosto krovėjai suinteresuoti geriau dirbti, krauti nei dėl taršos laikyti verslą „ant įtampos ribos“.

Kita kryptis yra įvairios naujovės – saulės, vandens, vėjo jėgainių diegimas uostuose. Įprasta, kad saulės baterijos uostuose statomos ant sandėlių stogų, vėjo jėgainės – ant molų.

Žaliuosiuose uostuose tradiciškai numatomas ir platesnis dronų ir kitų naujoviškų technologijų panaudojimas. Klaipėdos uoste jau buvo užsiminta apie planus diegti naujus dronus locmanų veikloje. Kai kur uostuose dronai matuoja gylius, vertina krantinių būklę.

Prie žaliųjų technologijų priskiriamas ir uostų krantinių elektrifikavimas, kad atplaukę laivai nedegintų kuro elektros generatoriams, o naudotųsi į krantines tiekiama aukštąja elektros įtampa.

Gali atsirasti ir visiškai naujų žaliųjų uostų diegimo sprendimų, išmaniųjų krovos sistemų, kurios mažintų įprastas energijos sąnaudas. Kokios kryptys, galbūt ir technologijos, atsiras Klaipėdos uoste, priklausys ir nuo rengiamos žaliojo uosto koncepcijos.